Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant prokurorui O. M., nukentėjusiai V. K., kaltinamajam R. K., jo gynėjai advokatei L. D., viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1960-05-15 Rusijoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1980-01-30 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 str., 240 str. - laisvės atėmimu 3 metams; 2) 1982-12-14 pagal BK 212¹ str. - laisvės atėmimu 1 metams; 3) 1993-06-11 pagal BK 146 str., 98 str., 241 str. - laisvės atėmimu 3 metams; 4) 1994-04-13 pagal BK 146 str. 2 d. - laisvės atėmimu 3 metams; 5) 1997-11-18 pagal BK 271 str. 3 d. - laisvės atėmimu 5 metams 3 mėn.; 6) 2001-11-07 pagal BK 271 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 metams su turto konfiskavimu; 7) 2003-04-11 pagal BK 16 str. 2 d., 271 str. 3 d. - laisvės atėmimu 3 metams su 200 Lt turto konfiskavimu; 8) 2011-05-23 pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. - laisvės atėmimu 1 metams ir 9 mėn.; 9) 2013-08-22 pagal BK 140 str. 2 d. - laisvės atėmimu 9 mėn., paskirtą bausmę sumažinus 1/3 dalimi vadovaujantis BK 64-1 str. ir galutinę bausmę paskiriant 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui; 10) 2014-07-25 pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėn. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmė subendrinta su 2013-08-22 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 metai ir 5 mėn. laisvės atėmimo, 2016-01-15 paleistas atlikęs bausmę, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nesunkiai sutrikdė sveikatą artimam giminaičiui: 2016-04-13, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, grasinant plaktuku, tyčia juo sudavė savo seseriai V. K. į kaklą ir kelį, po to, sugriebęs už plaukų, sudavė jai rankos kumštimi vieną smūgį į veido sritį bei dar kartą sugriebęs už plaukų, juos raudamas, pargriovė ant žemės ir spardė kojomis į šonus, tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių, padarydamas galvos sumušimą, kraujosruvas kairės akies vokuose, krūtinės kairės pusės VI, VII, VIII šonkaulių lūžimus.

Teisiamajame posėdyje R. K. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2016 m. balandžio mėn., tikslios datos neprisimena, pas seserį, gyvenančią (duomenys neskelbtini), abu išgėrinėjo. Norėjo pažiūrėti tėvų albumą, sesuo pasakė, kad išmetė. Dėl to supyko ir sudavė jai smūgius, kaip parašyta kaltinime. Atliko visus nurodytus veiksmus. Blaivus to būtų nedaręs. Buvo teistas, kad sumušė seserį, tada irgi buvo išgėręs. Išgeria ir nevaldo savęs, apima nevaldomas pyktis. Po įvykio bendravo su sese, jos atsiprašė, susitaikė. Dėl įvykio gailisi. Civilinį ieškinį pripažįsta.

Kadangi paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, davė paaiškinimus apie nagrinėjamos veikos aplinkybes, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nei prokurorė, nei kaltinamasis nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus ir remdamasis BPK 273 str., taikė sutrumpintą įrodymų tyrimo tvarką. Teismas įrodymais byloje pripažino ištirtus parodymus bei rašytinę medžiagą:

Nukentėjusios V. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2016-04-13 maždaug nuo 15 val. kartu su broliu R. K. jų abiejų gyvenamajame bute, esančiame Suvalkų g. 27-21, Kalvarija, gėrė alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu R. K. jai pradėjo priekaištauti dėl įvairių buvusių asmeninių ir šeimos nesutarimų. R. K., būdamas neblaivus, pradėjo plėšyti nuotraukas, suplėšė jos kompensuojamų vaistų knygelę. Po to, kaltinamasis pasiėmęs plaktuką pradėjo jai grasinti ir sudavė į kaklą ir kelį. Vėliau atsisakius su juo toliau girtauti, R. K. pagriebė už plaukų ir ištraukęs iš lovos su kumščiu sudavė jai į veidą. Toliau pagriebęs už plaukų atsitempė į kambarį ir reikalavo su juo girtauti. V. K. atsisakius, vėl pagriebė už plaukų ir pradėjo juos rauti, gulinčią ant grindų pradėjo spardyti kojomis į šonus (b.l. 48-56, 60-61).

Liudytojos K. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2016 m. balandžio mėn. V. K. atbėgo į jos butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir paprašė, kad jai iškviestų greitąją medicinos pagalbą. V. K. buvo susiėmusi už šonų, skundėsi, kad jai skauda šonkaulius ir ji negalinti įkvėpti oro. V. K. pasakė, kad ją sumušė su ja kartu gyvenantis brolis R. K. (b.l. 65-66).

2016-06-16 tarnybiniu pranešimu Nr. 64-PR2-6376 dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo nustatyta, jog 2016-04-13 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), V. K. išgertuvių metu sumušė ir sužalojo jos brolis R. K. (b.l. 20).

2016-06-07 specialisto išvada Nr. G 415/2016(09) nustatyta, kad V. K. klinikiniais duomenimis konstatuota galvos sumušimas, kraujosruvos kairės akies vokuose, krūtinės kairės pusės VI. VII, VIII šonkaulių lūžimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šonkaulių lūžimo nukentėjusiosios sveikata sutriko ilgiau negu dešimt dienų laikotarpiui. V. K. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip dviem poveikiais (b.l.42).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad R. K. 2016-04-13, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame(duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, grasinant plaktuku, tyčia juo sudavė savo seseriai V. K. į kaklą ir kelį, po su sugriebęs už plaukų, sudavė jai rankos kumštimi vieną smūgį į veido sritį bei dar kartą sugriebęs už plaukų, juos raudamas, pargriovė ant žemės ir spardė kojomis į šonus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių, padarydamas galvos sumušimą, kraujosruvas kairės akies vokuose, krūtinės kairės pusės VI, VII, VIII šonkaulių lūžimus. Šie kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai pagal BK 138 str. 2 d. 3 p.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo principus, numatytus BK 54 str., į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į tai, kad R. K. nusikalto ir teismo teisiamas 10 kartą, praeityje teistas net tris kartus už seseriai V. K. padarytus sveikatos sužalojimus, t.y., už nesunkų sveikatos sutrikdymą bei už nežymų sveikatos sutrikdymą, į kaltinamojo asmenybę, nedirba, nevedęs, baustas administracine tvarka (b.l. 102-106), teistumas neišnykęs (kaip atlikęs bausmę paleistas 2016-01-15). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.). Įvertinus nurodytas aplinkybes, R. K. skirtina sankcijoje už inkriminuotą nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį parenkant didesnį nei vidurkis.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 str.), todėl BK 64¹ str. pagrindu skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas R. K. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016-10-13 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Byloje civiliniu ieškovu pripažinta Kauno teritorinės ligonių kasa, kuri byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 675,16 Eur V. K. gydymo išlaidų atlyginimo. BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 st. 1 d. numato, kad sužalojus fizinio asmens sveikatą, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginės žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 str. 1 d.). Byloje pareikštas civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 675,16 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, kadangi gydymo paslaugos nukentėjusiajai V. K. buvo teikiamos dėl kaltinamojo R. K. nusikalstamais veiksmais padaryto sveikatos sutrikdymo, jis įrodytas byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 str.).

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokatė L. D. teikia antrinę pagalbą R. K. šioje baudžiamojoje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 230,96 Eur. BPK 106 str. 2 d.numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 51 str. 1 d. 7 p. nustatyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas tiriant ar nagrinėjant bylas. Kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Teismas laikosi nuostatos, kad šioje byloje, esant kaltinamajam suimtam, siekiant įgyvendinti jo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, kas ir buvo pagrindu pripažinti valstybės pareigą užtikrinti tokią kaltinamojo teisę, nepaisant jo turtinės padėties. Išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš R. K. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298 str., 304-305 str., 307-308 str.1 d., teismas

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir R. K. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2017-01-18.

BK 66 straipsnio pagrindu į bausmės laiką įskaityti R. K. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016-10-13 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti galioti.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir žalos atlyginimo gavėjui Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM (a.s. Nr. LT21 7300 0100 0248 4333) iš R. K. priteisti 675,16 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 16 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš R. K. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.