Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes teisejos Reginos Cemnolonskienes, teiseju Romo Aikeviciaus, Kestucio Dargužio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynejui advokatui Algiui Girduciui Šalavkai, teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. P. apeliacini skunda del Kaišiadoriu rajono apylinkes teismo 2006 m. rugpjucio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 178 str. 2d. laisves atemimo bausme 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 3d., paskirtoji bausme subendrinta iš dalies sudedant su 2006-01-10 Kaišiadoriu rajono apylinkes teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir paskirta galutine subendrinta bausme – laisves atemimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) menesiams, priteista nukentejusiajam S. P. 1100 litu neturtinei žalai ir 743 litu turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustate:

A. P. nuteistas už tai, kad jis, budamas apsvaiges nuo alkoholio, kas turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui, 2006 m. gegužes 8 d. apie 22 val. 30 min. iš automobiliu stovejimo aikšteles, esancios (duomenys neskelbtini), pagrobe svetima, S. P. priklausanti turta: automobili „OPEL OMEGA", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio verte 3000 Lt, taip pat iš automobilio daiktadežes pagrobe svetima nukentejusiajam S. P. priklausanti turta -akinius nuo saules, kuriu verte 100 Lt ir prožektoriu, kurio verte 3,46 Lt, tuo padarydamas nukentejusiajam S. P. 3103,46 Lt turtine žala, t.y.padare LR BK 178 str. 2d. numatyta nusikaltima.

Kolegija, išklausiusi proceso dalyviu nuomones: nuteistojo gynejo, prašiusio skunda patenkinti del jame išdestytu motyvu, prokurores, prašiusios skunda atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi buti atmestas.

Apeliantas negincija kaltes del padarytu nusikaltimu, todel kolegija vadovaujasi LR BPK 320 str. 3d., apeliacine tvarka byla nagrineja, neišeidama už apeliacinio skundo ribu.

LR BK 54 str., apibrežiancio bendruosius bausmes skyrimo pagrindus, 2 d. nustatyta, kad skirdamas bausme teismas atsižvelgia i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadija, kaltininko asmenybe, atsakomybe lengvinancias bei sunkinancias aplinkybes.

Pirmos instancijos teismas, parinkdamas bausmes ruši, atsižvelge i tai, kad A. P. budamas dar jauno amžiaus teisiamas trecia karta. Jo padarytas nusikaltimas yra tycinis, priskiriamas apysunkiu nusikaltimu kategorijai. Ši nusikaltima nuteistasis padare bausmes vykdymo atidejimo laikotarpiu, nepraejus nei pusei metu nuo paskutinio nuosprendžio paskelbimo, neišnykus ankstesniam teistumui. Praeityje A. P. taip pat teistas už turtinio pobudžio apysunkius nusikaltimus. Aptartos aplinkybes nuteistaji charakterizuoja kaip asmeni, linkusi daryti nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybems pirmosios instancijos teismo išvada, kad LR BK 41 str. numatyti bausmes tikslai gali buti pasiekti tik taikant laisves atemimo bausme, yra pagrista. Be to, remiantis LR BK 27 str. 1d., A. P. yra recidyvistas, nes padare nauja tycini nusikaltima, neišnykus teistumui. LR BK 56 str. 1d. numato, kad recidyvistui teismas paprastai skiria bausme, susijusia su laisves atemimu. Praeityje nuteistajam bausmes vykdymas buvo atidetas tikint, kad tai bus pakankama priemone pataisyti nuteistaji, sulaikyti nuo nauju nusikalstamu veiku darymo, taciau A. P. teismo parodyto pasitikejimo nepateisino, nes bausmes vykdymo atidejimo metu vel padare tycini apysunki turtini nusikaltima. Be to, seniunija nuteistaji charakterizuoja neigiamai, kaip nedirbanti, nesimokanti, pasižyminti chuliganišku elgesiu, nemandagu. Visos šios aplinkybes rodo, kad nuteistasis nesiekia keisti savo gyvenimo, nesitaiso. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ivertino visas aukšciau paminetas aplinkybes, ju tarpusavio santyki, ir priejo pagrista išvada, kad tik paskyrus laisves atemimo bausme bus pasiekti bausmes tikslai, numatyti LR BK 41 str.

Nustatydamas paskirtos bausmes dydi teismas atsižvelge i padarytos veikos kaltes forma- tycia, sunkuma- padarytas apysunkis nusikaltimas, ivertino nuteistojo atsakomybe sunkinancia aplinkybe-tai, kad nusikaltima padare, budamas neblaivus, lengvinancias aplinkybes- prisipažino, nuoširdžiai gailisi, nuteistojo asmenybe charakterizuojancias aplinkybes, jauna amžiu ir skyre bausme žymiai mažesne nei sankcijoje numatytas šios bausmes vidurkis. Paskirtoji bausme nera aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama igyvendinti bausmes tikslus.

Byloje nera duomenu, kad be nuteistojo nebutu kam daugiau prižiureti jo senelius, todel apeliacinio skundo argumentai, kad jis padeda savo seneliams, nera pagrindas švelninti paskirta bausme.

Kadangi A. P. nusikalstama veika, už kuria nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padare bausmes vykdymo atidejimo laikotarpiu, pirmosios instancijos teismas subendrindamas skundžiamu ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtasias bausmes pagristai vadovavosi LR BK 64 str. 1d., 3d. reikalavimais, iš dalies jas sudejo ir skyre galutine subendrinta laisves atemimo bausme 1 metams 3 menesiams. Pirmosios instancijos teismas prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmes pridejo neatliktos bausmes minimalia dali-3 menesius, todel teiseju kolegija daro išvada, kad atsižvelgiant i nuteistojo veikos bei jo paties pavojinguma, galutine paskirtoji bausme nera aiškiai per griežta.

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentejusiajam nusikaltimu padarytos žalos dydi istatymu nustatytu reikalavimu nepažeide. Del neteisetu nuteistojo veiksmu buvo apgadintas nukentejusiojo automobilis- išlaužtos spyneles, išdaužtas žibintas ir pan. Nukentejusysis teismo posedžio metu nurode padarytos materialines žalos dydi, su kuriuo nuteistasis sutiko. Nukentejusysis taip pat praše atlyginti nusikaltimu padaryta neturtine žala- 1100 litu. Nurode, kad del sugadinto automobilio patyre nepatogumus- nebesuspejo laiku nuvykti pas gydytojus, gydymas atidetas velesniam laikui. A. P. pirmosios instancijos teismo posedžio metu pripažino ir pareikštam ieškiniui neprieštaravo, pažadejo žala atlyginti (b.l. 130). Esant šioms aplinkybems pirmosios instancijos teismas pagristai tenkino nukentejusiojo civilini ieškini ir priteise iš nuteistojo nukentejusiajam 1100 (viena tukstanti šimta litu) neturtinei žalai ir 743 (septynis šimtus keturiasdešimt tris litus) turtinei žalai atlyginti. LR BPK 109-110 str. nustato, kad asmuo del nusikalstamos veikos patyres turtines ar neturtines žalos, turi teise baudžiamajame procese jos reikalauti iš kalto asmens.

Pirmosios instancijos teismo išvados nuosprendyje del bausmes skyrimo, civilinio ieškinio dydžio motyvuotos, atitinka byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus irodymus. Teisinio pagrindo bausme švelninti ar atideti paskirtosios bausmes vykdyma bei atmesti nukentejusiojo civilini ieškini, tame tarpe ir del neturtines žalos atlyginimo, nera.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagristas ir teisingas.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo A. P. apeliacini skunda atmesti.