- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-16
- Bylos Nr.
- P-261-14-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- A. A., A. A. J.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Kategorijos
- 80.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. A. J. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. A. J. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja A. A. J. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. sausio 21 d. sprendimą Nr.85-561(06)-D/08, kuriuo jai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2006 m. spalio 24 d. sprendimą Nr.610-561-A/06 civilinėje byloje dėl skolos priteisimo. Pareiškėja nurodė, kad ginčijamas atsakovo sprendimas yra nemotyvuotas, neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.
Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba su skundu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad ginčijamas jo sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Buvo nustatyta, jog pareiškėjos reikalavimas parengti kasacinį skundą civilinėje byloje dėl 3522,89 Lt skolos priteisimo yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 341 straipsnio 2 punktu, kasacija negalima turtiniuose ginčuose, jeigu ginčijama suma yra mažesnė kaip penki tūkstančiai litų.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju iš jai teikti teisinę pagalbą civilinėje byloje paskirtos advokatės G. K. reikalavo, jog advokatė civilinėje byloje parengtų kasacinį skundą. Šioje civilinėje byloje pareiškėja buvo atsakovė ir po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo šioje civilinėje byloje iš pareiškėjos buvo priteisti 3522,89 Lt. Teismas nurodė, kad Civilinio proceso kodekso 341 straipsnio 2 punkte numatyta, jog kasacija negalima turtiniuose ginčuose, jeigu ginčijama suma yra mažesnė kaip penki tūkstančiai litų. Civilinėje byloje, kurioje dalyvavo pareiškėja, ginčijama suma buvo 3522,89 Lt, todėl kasacija dėl tokio turtinio ginčo negalima. Teismas nurodė, kad ginčijamas atsakovo sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai teikimo nutraukimo yra pagrįstas ir atitinka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkto bei 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą patenkinti.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 10 d. nutartimi A. A. J. apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, remdamasis ginčijamo atsakovo sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 11 straipsnio 5 dalies 1 punktu, padarė išvadą, kad asmeniui, kuriam yra suteikta antrinė teisinė pagalba ir kuris reiškia akivaizdžiai nepagrįstus reikalavimus, antrinės teisinės pagalbos teikimas turi būti nutrauktas. Antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pagrindų nustatymas ir sprendimo dėl šios pagalbos teikimo nutraukimo priėmimas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos kompetencija, todėl ši tarnyba, vykdydama jai suteiktus įgaliojimus, turi teisę spręsti, ar asmens reiškiami reikalavimai laikytini akivaizdžiai nepagrįstais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad pareiškėjai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje, tačiau pareiškėja pareiškė reikalavimą inicijuoti šioje civilinėje byloje kasacinį procesą, nors civilinėje byloje ginčijama suma buvo mažesnė kaip penki tūkstančiai litų. Civilinio proceso kodekso 341 straipsnio 2 punkte yra aiškiai numatyta, jog tokiose civilinėse bylose kasacija yra negalima, todėl minėtas pareiškėjos reikalavimas buvo akivaizdžiai nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde minimos proceso atnaujinimo ir teismo sprendimo vykdymo stadijos yra papildomo pobūdžio, t. y. konkretaus civilinio ginčo atveju šių stadijų gali ir nebūti. Jeigu nagrinėjamu atveju iškiltų būtinybė atnaujinti procesą civilinėje byloje ar prasidėtų teismo sprendimo priverstinio vykdymo procesas, o pareiškėja atitiktų įstatymo numatytas sąlygas antrinei teisinei pagalbai gauti, šioje administracinėje byloje ginčijamas atsakovo sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo nebūtų kliūtis pareiškėjai atitinkamais atvejais vėl kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.
IV.
Pareiškėja A. A. J. prašo atnaujinti procesą nagrinėjamoje administracinėje byloje.
1. Pareiškėja, susipažinusi su teismo 2009 m. kovo 10 d. nutartimi, sužinojo, jog advokatas A. J. neatstovavo jos apeliaciniame procese. Tokiu būdu buvo pažeista jos teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis. Advokatui A. J. neatlikus savo pareigų atstovauti pareiškėją apeliaciniame procese, pareiškėja buvo izoliuota nuo aktyvaus savo teisių ir interesų gynimo, o tai vadovaujantis protingumo kriterijais prilygsta neveiksnumui. Advokatas A. J. atstovavo pareiškėją vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 49 straipsnio 2 dalimi, o tai yra atstovavimas pagal įstatymą. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. vasario 27 d. sprendimu Nr.SP-498-(7.0358) atstovauti pareiškėją buvo paskirtas advokatas A. J.. Taigi, procesas turi būti atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.
2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 10 d. nutartis yra be motyvų. Nutartyje nenurodytos, netaikytos įstatymo normos, netaikyta administracinių ar civilinių teismų praktika dėl administracinio ginčo esmės, nustatant civilinės bylos ginčo sumą. Antrinė teisinė pagalba pareiškėjai buvo nutraukta tuo pagrindu, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pripažino, kad civilinio ginčo suma sudaro 3522,89Lt, o ne ieškinio ginčo suma sudaranti 5033,86 Lt. Šis argumentas yra nepagrįstas. Taigi, bylos esmė nebuvo atskleista, nutartis yra be motyvų ir tai yra pagrindas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
3. Tai, kad nutartis yra be motyvų ir neatskleista bylos esmė, įrodo, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, kas turėjo įtakos priimant neteisėtą 2009 m. kovo 10 d. nutartį (ABTĮ 153 str. 2 d.10 p.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Procesą atsisakytina atnaujinti.
Teismo sprendimu, išsprendus šalių ginčą, įsiteisėjęs sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Tačiau ABTĮ 153 straipsnis numato specialią teismo sprendimo revizavimo procedūrą, tai yra proceso atnaujinimą. Tačiau šis institutas yra ribojamas tam tikrais ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas esant šioje normoje nurodytiems pagrindams. ABTĮ 157 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad prašymas turi būti motyvuotas. Nustatyti pagrindai bei prašymo turinys įpareigoja asmenį, paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str.1 d.).
Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 6, 8 ir 10 punktais.
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.
Pagal ABTĮ 49 straipsnio 1 dalį proceso šalis savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pačios šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir paskirtas advokatas A. J.. Jis laikytinas atstovu pagal pavedimą (ABTĮ 49 str. 3 d.).
Vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 6 punktu procesas gali būti atnaujinamas, jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą. Šis proceso atnaujinimo pagrindas siejamas su neveiksnios šalies neatstovavimu proceso metu. Civilinio kodekso 2.10 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja teismo tvarka būtų pripažinta neveiksni. Todėl aplinkybė, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nedalyvavo ją atstovaujantis advokatas, nėra pagrindas atnaujinti procesą šiuo pagrindu. Be to pažymėtina, kad advokatas A. J. 2009 m. vasario 20 d. pateikė prašymą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti bylą jam ir pareiškėjai nedalyvaujant.
Atsižvelgiant į išdėstytą aplinkybę, kad nagrinėjant bylą nedalyvavo pareiškėjos atstovas advokatas A. J. nėra pagrindas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 6 punktą.
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.
Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktą procesas gali būti atnaujintas jei sprendimas ar nutartis yra be motyvų.
Pareiškėja, prašydama šiuo pagrindu atnaujinti procesą nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netaikė teisės normų, nesivadovavo teismų praktika.
ABTĮ 133 straipsnis numato, kad apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, todėl sprendžiant klausimą dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, reikia remtis ABTĮ 86 straipsniu. Šis straipsnis numato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 10 d. nutartis atitinka teismo nutarčiai keliamus reikalavimus, nes buvo atsakyta į visus pareiškėjos pareikštus pagrindinius reikalavimus, teismas nurodė, kurios teisės normos taikytinos nagrinėjamam ginčui. Esant šioms aplinkybėms atnaujinti procesą remiantis tuo pagrindu, kad teismo nutartis yra be motyvų nėra pagrindo.
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.
Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą procesas gali būti atnaujintas jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.
Materialinės teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teisėje įtvirtinta abstrakčią elgesio taisyklę. Teisės taikymo metu nustatomas teisės subjekto teisinis statusas arba konkrečios jo teisės ir pareigos, esant pažeidimui taikytinos sankcijos.
Pažymėtina, kad siekiant atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, materialinės teisės normų pažeidimo konstatavimas turi būti akivaizdus. Pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš pareiškėjos prašymo turinio, jis ginčija ne konkrečios apeliacinės instancijos teismo taikyto įstatymo normos aiškinimą ir taikymą, o iš esmės nesutinka su teismo priimtu procesiniu sprendimu, nurodo, kad teismo nutartis yra be motyvu, nagrinėjant bylą pareiškėjos manymu neatskleista ginčo esmė. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog šioje administracinėje byloje apeliacinės instancijos teismas, taikydamas ir aiškindamas materialinės teisės normas, padarė esminį šios normos pažeidimą, nesivadovavo materialinės teisės taikymo tikslais. Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo kaip pagrindą procesui atnaujinti nurodo, kad buvo neatskleista ginčo esmė, tačiau tai jokiu būdu nelaikytina proceso atnaujinimo administracinėje byloje pagrindu. O pareiškėjos nurodytas argumentas, kad nutartis yra be motyvų, yra atskiras proceso atnaujinimo pagrindas.
Kadangi kitų ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų pareiškėja nenurodė, todėl darytina išvada, jog pareiškėjos prašymas nėra pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, dėl ko jis netenkintinas ir procesas šioje byloje neatnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atsisakyti atnaujinti procesą pagal A. A. J. prašymą.
Nutartis neskundžiama.