- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-07-20
- Bylos Nr.
- A2.6.-5216-540/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04466-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Pažeidėjas
- O. D.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje O. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) studentas, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. birželio 7 d., apie 20.30 val. Kaune, Perkūno alėja ties namu Nr. 5, O. D., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Audi A4, valst. nr. (duomenys neskelbtini), pradėdamas važiuoti atbuline eiga, buvo neatidus ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį Renault Laguna, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Šiais savo veiksmais O. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 101; 114 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo O. D. kaltę dėl eismo įvykio pilnai pripažino, dėl pasišalinimo iš įvykio vietos kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2016 m. birželio 7d. apie 17 val. atvažiavo į varžybas. Važiuojant prakiuro duslintuvas, todėl jis pradėjo „parpti“. Atvažiavęs automobilį pasistatė prie Kauno sporto halės, nes Dariaus ir Girėno stadione vyko varžybos. Apie 20.30 val. po varžybų atėjęs sėdo į automobilį ir šiek tiek pavažiavęs automobiliu atbuline eiga, išvažiavo iš aikštelės. Jokio kontakto su kitu automobiliu nepajuto. Važiuojant namo, sustojo prie parduotuvės „IKI“, kur nuėjo apsipirkti. Grįždamas iš parduotuvės, ant kairės pusės galinio bamperio pastebėjo nubraukimą, tačiau nesuprato, iš kur jis atsirado. Grįžus namo, kalbėjo su kambarioku, kuriam priklausė O. D. vairuotas automobilis, iš kur galėjo atsirasti apgadinimas bei kada jis galėjo būti padarytas. 2016m. birželio 8d. paskambino iš policijos ir pasakė apie jo padarytą eismo įvykį. O. D. iš karto nuvyko į policiją ir paaiškino įvykio aplinkybes. Policijoje jam buvo parodytos jo apgadinto automobilio fotonuotraukos, iš kurių atpažino, kad automobilis priklauso bendraklubiui, todėl iš karto jį susirado ir atlygino padarytą žalą. Pasišalinti iš įvykio vietos tikslo neturėjo, nes O. D. automobilis buvo draustas, jis jokių pažeidimų anksčiau nėra padaręs.
Liudytojas M. Ž. parodė, kad 2016 m. birželio 7d. buvo atvykęs į varžybas. Grįžęs po varžybų, pamatė, kad yra pagadintas jo automobilio kairės pusės galinis sparnas. Įvykio vietoje buvęs liudytojas pasakė, koks automobilis apgadino jo automobilį. Sekančią dieną jį susirado O. D., kuris yra M. Ž. komandos narys, ir pasakė, kad jis apgadino liudytojo automobilį, tačiau atsitrenkimo metu nepajuto, kad kliudė automobilį, todėl išvažiavo. Automobilio apgadinimo remontas kainavo 20 Eur. O. D. atlygino padarytą žalą.
Liudytojas K. N. parodė, kad jis matė, kai į automobilio Renault galą atsitrenkė automobilis Audi. Automobilis Audi važiavo atbuline eiga iš lėto. Kontakto smūgis nebuvo stiprus, tik girdėjosi braukimo garsas. Renault automobilio signalizacija nesuveikė. Po kontakto automobilis Audi negreitai išvažiavo iš aikštelės. Nematė, kad vairuotojas dairytųsi.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 3), tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio (b. l. 4), O. D. paaiškinimas (b. l. 5), M. Ž. paaiškinimas (b. l. 6), K. N. paaiškinimai dėl eismo įvykio, iš kurių matyti, kad automobilis Audi A4, valst. nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulomis, atsitrenkė į Renault automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. K. N. pažymėjo, kad automobilio smūgio garsas buvo girdimas, atsitrenkusi mašina sustojo, pastovėjo porą sekundžių ir nuvažiavo (b. l. 7; 8), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 14), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 16), foto nuotraukos (b. l. 17), dokumentų kopijos (b. l. 18-19), diskas su automobilių fotonuotraukomis ( b. l. 20).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: eismo įvykio vietos schemos (b. l. 3), tarnybinio pranešimo (b. l. 4), liudytojų K. N. ir M. Ž. paaiškinimų (b. l. 7; 8) bei parodymų, foto nuotraukų (b. l. 17, 20), O. D. paaiškinimų matyti, kad 2016 m. birželio 7 d., apie 20.30 val. Kaune, Perkūno a. ties namu Nr. 5, O. D., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Audi A4, valst. nr. (duomenys neskelbtini), pradėdamas važiuoti atbuline eiga, buvo neatidus ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį Renault Laguna, valst. nr. (duomenys neskelbtini), apgadindamas minėtos transporto priemonės galinio bamperio kairę pusę.
Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad O. D. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas O. D. surašytas ir už tai, 2016 m. birželio 7 d., apie 20.30 val. Kaune, Perkūno alėja ties namu Nr. 5, O. D., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Audi A4, valst. nr. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino stovintį automobilį Renault Laguna, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas nepranešęs policijai ar nukentėjusiam asmeniui, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šiais savo veiksmais O. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus ir tokia jo veika kvalifikuota pagal Luetuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį.
Įrodinėjant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą būtina nustatyti tam tikras, pažeidimo kvalifikavimui bei asmens kaltės nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. turi būti nustatyta, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo su šiuo įvykiu yra susijęs ir, kad jis iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET. Nors paminėto straipsnio dispozicijoje aiškiai nėra nurodoma, kokia kaltės forma padaromas šis pažeidimas, tačiau teismų praktikoje tokio pobūdžio byloje yra aiškiai apibrėžta, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik sąmoningu veikimu, t. y. tyčia. Taigi, traukiant asmenį administracinė atsakomybės pagal minėtą normą turi būti nustatyti ne tik objektyvieji šio pažeidimo sudėties požymiai, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad O. D. padarė eismo įvykį, tačiau eismo įvykio vietoje nesant nukentėjusiojo, apie įvykį policijai nepranešė ir išvažiavo. Vertinant situaciją formaliai, tokie O. D. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymius. Tačiau sprendžiant dėl subjektyviųjų požymių buvimo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose būtina konstatuoti, kad asmuo ne tik suprato sukėlęs eismo įvykį, bet suprato ir tai, kad iš eismo įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai, pažeisdamas KET. Kiekvienu konkrečiu atveju privaloma situaciją įvertinti ne formaliai, o išsiaiškinti, jog šioje konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau, ją ignoruodamas, pasišalino. Tyčios turinys turi būti nustatomas sistemiškai vertinant tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, tiek faktines įvykio aplinkybes, tiek byloje esančius įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-10/2012, 2AT-11/2012).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo O. D. paaiškino, jog po varžybų šiek tiek pavažiavęs automobiliu atbuline eiga, išvažiavo iš aikštelės. Jokio kontakto su kitu automobiliu nepajuto. Važiuojant namo, sustojo prie parduotuvės „IKI“, kur nuėjo apsipirkti. Grįždamas iš parduotuvės, ant kairės pusės galinio bamperio pastebėjo nubraukimą, tačiau nesuprato, iš kur jis atsirado. Grįžus namo, kalbėjo su kambarioku, kuriam priklausė O. D. vairuotas automobilis, iš kur galėjo atsirasti apgadinimas bei kada jis galėjo būti padarytas. Apie padarytą eismo įvykį sužinojo tik kitą dieną, kai jam paskambino iš policijos ir pasakė apie jo padarytą eismo įvykį. Pasišalinti tyčios neturėjo. Iš O. D. paaiškinimų bei byloje esančio jo paaiškinimo (b. l. 5) matyti, kad nuvykęs į policiją, kaltę dėl eismo įvykio pripažino ir paaiškino įvykio aplinkybes. Atpažinęs kam priklauso jo apgadintas automobilis, iš karto susirado nukentėjusįjį ir atlygino jam padarytą žalą. Liudytojas M. Ž. patvirtino, kad sekančią dieną po jo automobilio apgadinimo, jį susirado O. D. ir atlygo padarytą žalą, nurodydamas, kad kontakto nepajuto, todėl iš įvykio vietos išvažiavo. Liudytojas K. N. patvirtino, jog automobilis Audi važiavo atbuline eiga iš lėto. Kontakto smūgis nebuvo stiprus, tik girdėjosi braukimo garsas. Renault automobilio signalizacija nesuveikė. Po kontakto automobilis Audi negreitai išvažiavo iš aikštelės. Nematė, kad vairuotojas dairytųsi. Iš visų byloje surinktų įrodymų matyti, kad ant automobilio Renault Laguna, valst. nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilio Audi A4, valst. nr. (duomenys neskelbtini) rasti apgadinimai nėra labai žymūs ir dideli. Iš liudytojo M. Ž. parodymų matyti, kad jo automobiliui buvo padaryta tik 20 Eur žala.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).
Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad byloje nėra neginčijamai nustatyta, jog O. D. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, t. y. nėra nustatytas būtinasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis – kaltė. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju O. D. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šio pažeidimo nutrauktina. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktas.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad O. D. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
O. D. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo bei savo noru atlygino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje.
Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas
nutaria:
O. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą - 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį O. D. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.