- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-20
- Bylos Nr.
- 2A-3050-345/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-19336-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Zita Smirnovienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- UAB „Pelfas“
- Atsakovas
- UADBB „Astrum vitae“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Lex veritas“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Pelfas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Pelfas“ ieškinį atsakovui UADBB „Astrum vitae“ dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo UAB „Lex veritas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 7 460,94 Lt įsiskolinimą, 8,05 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad įsiskolinimas susidarė atsakovui neatsiskaitant už ieškovo suteiktas paslaugas remiantis 2009 m. rugsėjo 9 d. sutartimi dėl informacijos teikimo apie draudimo brokerio veiklą. Ieškovo suteiktų paslaugų turinį sudarė laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2010 m. birželio mėn. virš pusės tūkstančio potencialių atsakovo klientų informavimas, kurie suteiktos informacijos pagrindu tarpininkaujant atsakovui sudarė atitinkamą skaičių ne gyvybės draudimo sutarčių su Lietuvoje veikiančiomis draudimo bendrovėmis ar jų filialais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas sprendė, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis. Ieškovo ir atsakovo pasirašytos sutarties dalykas yra ieškovo atliktas darbas dėl informacijos teikimo apie atsakovą asmenims, kurie gautos informacijos įtakoje, sudarė su atsakovu draudimo sutartis. Už tokį pateiktų klientų skaičių pagal sutarties 5.1 p. atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti atlyginimą, kuris nustatomas ir mokamas pagal suderinimo aktą.
Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovas turėjo mokėti 80 proc. nuo gaunamo komiso atlygio dydį, nes susitarimu prie sutarties šalys susitarė dėl 70 proc. nuo gaunamo komiso atlygio, o prie skaičiaus 80 proc. įrašytas pataisymas yra pasirašytas tik ieškovo vadovo. Teismo nuomone, ieškovas jokių kitų įrodymų, be paskaičiavimo lentelės, patvirtinančių, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškovu už suteiktas paslaugas, nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, kad lentelėje nurodyti asmenys yra ieškovo teiktos paslaugos dėl informacijos teikimo apie atsakovą, rezultatas. Anot teismo, iš sutarties 5.1. p. matyti, kad ieškovas ir atsakovas turėjo pasirašyti suderinimo aktą dėl ieškovo atliktų darbų atsakovo naudai. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir CK 6.722 str., kuriame nurodyta, kad paslaugos teikėjas privalo teikti ataskaitą apie paslaugų teikimą. Ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovas vengė pasirašyti suderinimo aktus, teismas vertino kritiškai, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų siekęs įteikti ataskaitas atsakovui. Pagal sutarties 2.6.1. p. ieškovas turėjo teikti informaciją atsakovui, t.y. elektroniniu paštu, faksu, arba raštu, tokie duomenys – tai pirminiai duomenys, kurių pagrindu ieškovas galėtų įrodinėti pateiktų klientų atsakovui buvimą, tačiau ieškovui tokių dokumentų nepateikus, teismas padarė išvadą, kad ieškovo pateikta komisinio atlyginimo paskaičiavimo lentelė neparemta jokiais pirminiais rašytiniais įrodymais, iš kurių būtų galima nustatyti, kiek ieškovo siųstų asmenų atsakovui sudarė draudimo sutartis, kurių pagrindu ieškovui priklausytų atlyginimas pagal tarp ieškovo ir atsakovo pasirašytą informacijos teikimo sutartį.
Teismas konstatavo, kad ieškovas nepaneigė atsakovo argumentų, kad ieškovo pateiktoje skolos paskaičiavimo lentelėje yra nurodyti asmenys, kurie nesusiję su ginčo sutartimi. Ar atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su ieškovu pagal ginčo sutartį, anot teismo, būtų galima patikrinti tik ieškovui tinkamai pateikus pirminius įrodymus, kokį kiekį pagal ginčo sutartį jis pateikė atsakovui tarpininkavimo paslaugų. Kad reikalavimo prasme ieškovas neturi vieningos pozicijos, rodo tai, kad ieškovas tris kartus tikslino ieškinio reikalavimą. Šalių teiktos paskaičiavimų lentelės, rašytiniai paaiškinimai, kurie neparemti pirminiais dokumentais, t.y. kaip šalys susitarė ginčo sutarties 5 skirsnyje, įrodomosios reikšmės nagrinėjant šį ginčą, neturi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Pelfas“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia iš esmės tokiais motyvais:
1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad neva ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų siekęs įteikti ataskaitas, numatytas 2009 m. rugsėjo 9 d. sutarties dėl informacijos teikimo apie draudimo brokerio veiklą 2.6.1. p., atsakovui. Visi klientai, sudarę draudimo sutartis atsakovo Žirmūnų atstovybėje, tai padarė remiantis ieškovo suteikta informacija. Ieškovo atsiųsti klientai buvo žymimi programoje „Mintak“ V. S. vardu. Klientams sudarius draudimo sutartis buvo rašomos ataskaitos ir teikiamos atsakovui. Šios aplinkybės atsakovas neginčijo ir kad ataskaitų iš ieškovo per savo darbuotoją O. A. negavo – nepaneigė. Taigi, akivaizdu, kad pagal sutartį ataskaitas atsakovas gavo.
2. Teismo išvada, kad ieškovo pateikta komisinio atlyginimo paskaičiavimo lentelė neparemta jokiais pirminiais įrodymais, iš kurių būtų galima nustatyti, kiek ieškovo siųstų asmenų atsakovui sudarė draudimo sutartis, kurių pagrindu ieškovui priklausytų atlyginimas, prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams. Liudytojos O. A. parodymais buvo neginčijamai nustatyta, kad atsakovas gaudavo ataskaitas kas savaitę. Kadangi buvo teikiamos ne tik ataskaitos, bet ir tiesiogiai buvo suvedinėjami į kompiuterinės apskaitos programą „Mintak“ duomenys apie sudarytas sutartis, atsakovas žinojo, kiek ir kokių sutarčių buvo sudaryta su klientais, kuriems informaciją apie atsakovo veiklą pateikė ieškovas.
3. Teismas visiškai neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad derinant galutinę ginčo ataskaitą, atsakovas 2010 m. spalio 8 d. rašte Nr. 77 nurodė, kad ieškovas, siekdamas pagrįsti savo išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą dėl apmokėjimo už paslaugas pagal sutartį, turėjo pateikti atsakovui draudėjų pavardes, draudimo objektus ir draudimo įmokas. Ieškovas šiuos duomenis pateikė, o atsakovas savo ruožtu pateikė teismui duomenis apie Žirmūnų atstovybėje sudarytas sutartis ir ieškovui priskaičiuotą komisinį atlyginimą. Tokiu būdu atsakovas pripažino, jog ataskaitoje nurodytiems asmenims informaciją teikė būtent ieškovas ir jam priklauso nurodyto dydžio komisinis atlyginimas. Kaip matyti iš ieškovo apteiktos lentelės grafos „80 % dydžio komisinis atlyginimas tarpininkui UAB „Pelfas“ (Lt)“ 1 stulpelyje patekti duomenys yra identiški atsakovo pateiktiems duomenims. Taigi byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ieškovo komisinio atlyginimo paskaičiavimo lentelės teisingumą.
4. Teismas tinkamai neįvertino fakto, kad 2012 m. sausio 25 d. atsakovas pakeitė duomenis apie Žirmūnų atstovybėje sudarytas sutartis ir ieškovui priskaičiuotą komisinį atlyginimą, išskaidydamas ieškovo suteiktas paslaugas į tris dalis, jas priskirdamas trims atskiriems asmenims. Šie nepagrįsti ir teismą klaidinantys atsakovo veiksmai buvo paneigti ieškovo, liudytojų K. S., O. T. (Bals) ir O. A. parodymais. Ataskaitos iš „Mintak“ programos buvo redaguojamos siekiant priderinti prie atsakovo turimų pasirašytų aktų ir išmokėtų pinigų tretiesiems asmenis.
5. Ieškovo pateiktoje lentelėje nurodyti asmenys yra ieškovo teiktos paslaugos dėl informacijos teikimo apie atsakovą rezultatas, ką patvirtino ir pats atsakovas bei liudytojos K. S., O. T. (Bals) ir O. A.. Ieškovas savo reikalavimą ir aplinkybę, kad atsakovas nėra su ieškovu visiškai atsiskaitęs, grindė išrašais iš kompiuterinės programos „Mintak“, todėl teismas nepagrįstai pripažino neįrodytą atsakovo įsiskolinimą. Be to, ieškovas į bylą pateikė visas sąskaitas ir šalių pasirašytus aktus, taip pat ir mokėjimo dokumentus, iš kurių matyti, kad atsakovas iš viso pervedė ieškovui 12 392,04 Lt.
6. Teismas netyrė ir nepasisakė dėl atsakovo atstovės paaiškinimu, jog 2009 m. sausio 2 d. sutartis dėl informacijos teikimo buvo pakeista ginčo sutartimi. Atsakovo atstovė pažymėjo, kad mokėjimus atliko dėl to, jog neva neturėjusi ginčo sutarties egzemplioriaus ir pripažino, jog iš tikrųjų atsiskaitinėjo su ieškovu už jo suteiktas paslaugas pagal ginčo sutartį. Teismas taip pat netyrė ieškovo pateiktų įrodymų, paneigiančių ieškovo sąsajas su atsakovo sudarytomis informacijos teikimo sutartimi su V. S. kaip fiziniu asmeniu ir K. S.. Iš K. S. paaiškinimų aišku, kad priede Nr. 4 nurodyti klientai buvo fiktyviai atsakovės priskirti prie K. S. klientų, o atsiskaitymas, kuris užfiksuotas mokėjimo pavedimuose – buvo susijęs su kita nei informacijos teikimas liudytojos veikla.
7. Ieškovas savo reikalavimus grindė tik turėtais duomenimis. Atsakovui pateikus papildomus duomenis, jų pagrindu ir buvo tikslinami ieškinio reikalavimai. Antrą kartą tikslinti ieškinį kilo būtinybė dėl to, kad 2012 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino, jog mokėjimo pavedimai daryti pagal 2009 m. sausio 2 d. sutartį dėl informacijos teikimo iš tikrųjų buvo daryti pagal 2009 m. rugsėjo 9 d. sutartį.
8. Tarp šalių nekilo ginčo, jog ieškovas teikė ataskaitas atsakovui, o atsakovas tas ataskaitas gavo, taip pat, kad atsakovas savo kompiuterinėje apskaitos programoje turėjo visus duomenis apie klientus, kuriems ieškovas suteikė informaciją ir kurie vėliau sudarė draudimo sutartis tarpininkaujant atsakovui. Taigi atsakovo 2010 m. gruodžio 3 d. pateikta ataskaita turėjo būti įvertintas kaip teisminis skolos fakto pripažinimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UADBB „Astrum Vitae“ prašo apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad ieškovas klaidina teismą, kadangi, pirma, Žirmūnų atstovybė nebuvo įkurta sutarčiai vykdyti, antra, V. S. niekada nebuvo brokeriu, trečia, O. A. buvo atsakovo darbuotoja ir ji niekada nebuvo įgalioti ruošti ieškovui kokias nors ataskaitas. Ieškovas pareiškė ieškinį, neatsižvelgdamas į aplinkybę, kad pagal draudimo sutartis atsakovas yra sumokėjęs komisinį atlyginimą. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2009 m. rugsėjo 9 d. sudarė Sutartį dėl informacijos teikimo apie draudimo brokerio veiklą AV/INF-2009-38, kuria ieškovas įsipareigojo teikti informaciją potencialiems atsakovo klientams apie jo veiklą, tikslus, teikiamas paslaugas, o atsakovas įsipareigojo teikti visą reikiamą informaciją, mokyti ir padėti bei už suteiktas paslaugas sumokėti užmokestį. Taigi iš esmės šalys sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį (CK 6.193, 6.716 str.). Sutarties 5.1. punkte numatyta, kad už ieškovo atliktas paslaugas atsakovas moka atlyginimą, kuris nustatomas ir mokamas pagal suderinimo aktą, kuriame numatyta, kad nevykdant plano mokamas 70 proc. nuo gaunamo komiso, o vykdant planą 80 proc. nuo gaunamo komiso. Pagal Sutarties 5.2. punktą pagrindas išmokėti ieškovui atlyginimą yra abiejų šalių raštiškai suderinta ataskaita. Iš Sutarties 2.6.1. – 2.6.6., 5.4. punktų galima spręsti, jog ataskaitos pagrindas yra informacija apie ieškovo atsakovui nukreiptus klientus, su kuriais buvo sudarytos draudimo sutartys. Informacijos perdavimas bei gavimas turėjo vykti arba elektroniniu paštu, arba faksu, arba raštu.
Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė 2010 m. spalio 7 d. ataskaitą Nr. AV/INF-2009-38-01, kurioje nurodyta, kiek sutarčių ir su kokiais draudikais buvo sudaryta bei koks atlyginimas už tai priklauso ieškovui. Iš atsakovo 2010 m. spalio 8 d. rašto matyti, kad atsakovas reikalavo ieškovo pateikti konkrečius duomenis apie draudėjus, t.y. jų pavardes, asmens kodus, draudimo objektus ir draudimo įmokas (t. 1, b. l. 26-27). Ieškovas atsakydamas į šį raštą nurodė, jog visa informacija apie ieškovo surastus klientus yra suvesta O. A. į atsakovui priklausantį kompiuterį, kurį atsakovas neteisėtai, įsiveržęs į ieškovo patalpas, išsivežė (t. 1, b. l. 28-29). Į bylą pateikti atsakovo raštiški paaiškinimai tvirtina, kad komisinis atlyginimas, mokėtinas ieškovui, būdavo apskaičiuojamas pagal „Mintak“ programos duomenis, kuriais remiantis būdavo parengiamas suderinimo protokolas (t. 1, b. l. 51). Iš liudytojų O. T., O. A. paaiškinimų matyti, kad ieškovo atsiųsti klientai „Mintak“ programoje buvo žymimi V. S. vardu, o klientams sudarius draudimo sutartis, buvo rašomos ataskaitos ir teikiamos atsakovui (t. 2, b. l. 344-348).
Civilinis procesas grindžiamas rungimosi principus, kuris reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą.
Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009; kt.).
Ieškovas savo materialinį teisinį reikalavimą iš esmės grindė komisinio atlyginimo paskaičiavimo lentele (t. 1, b. l. 217-228), tačiau patikrinti, ar šioje lentelėje nurodyti duomenys yra betarpiškai susiję su ieškovo atsakovui pagal ginčo sutartį teiktomis paslaugomis, ar būtent tokios apimties paslaugų ieškovas suteikė atsakovui, iš pateiktos medžiagos nėra galimybės. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas savo reikalavimams pagrįsti nepateikė jokių pirminių duomenų, t.y. elektroninių laiškų išrašų, raštų kopijų ar kitų rašytinių įrodymų (ataskaitų), kurie patvirtintų, kokį kiekį klientų ir kuriuos konkrečiai ieškovas nukreipė atsakovui, kiek iš jų sudarė draudimo sutartis, nuo kurių būtų galima apskaičiuoti ieškovui priklausančio komisinio atlyginimo dydį. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu iš byloje surinktų duomenų negalima spręsti, jog atsakovas būtų likęs skolingas ieškovui už pastarojo suteiktas paslaugas pagal 2009 m. rugsėjo 9 d. sutartį dėl informacijos teikimo apie draudimo brokerio veiklą (CPK 185 str.). Aplinkybės, jog ieškovas tinkamai nevykdė savo teiktų atsakovui paslaugų apskaitos, o atsakovas galimai galėjo sau palankiai pakeisti duomenis, esančius „Mintak“ programoje, negali būti vertinamos kaip pagrindas pripažinti ieškovo reikalavimą įrodytu, priešingai, prielaidų pobūdžio aplinkybės tik patvirtina ieškinio nepagrįstumą. Priešingai nei nurodo ieškovas, byloje apklaustų liudytojų paaiškinimai (nepateikus pirminių duomenų apie surastus klientus) nepatvirtina faktų, kuriais remiantis būtų galima daryti tikėtiną išvadą, jog ieškovo pateiktoje komisinio atlyginimo paskaičiavimo lentelėje pateikti duomenys yra neabejotinai susiję su ieškovo atsakovui teiktomis paslaugomis pagal 2009 m. rugsėjo 9 d. sutartį dėl informacijos teikimo.
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, jog ieškovas nepagrindė savo reikalavimų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.). Keisti ar naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.