Kauno apygardos teismo nutarimas

2018-04-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-163-175/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-04-16
Bylos Nr.
AN2-163-175/2018
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00019-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algerdas Urbšys
Pareiškėjas
L. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-163-175/2018Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00019-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8; 21.11.10; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNutarIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos L. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutarimo D. P. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P. (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (toliau – Institucija) 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 214 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 565 Eur bauda su daikto – 340 vienetų šokoladinių saldainių – konfiskavimu už tai, kad jis 2017 m. spalio 9 d., apie 14.30 val., kelio Nr. (duomenys neskelbtini) 9-ame kilometre, (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) pareigūnams patikrinimui sustabdžius krovininį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą D. P., nustatė, kad D. P. gabena prekes – 340 vienetų dėžučių, po 680 g, saldainių „(duomenys neskelbtini)“, kurių bendra vertė įskaitant mokėtinus mokesčius yra 980,12 Eur (26,025 BBND), neturėdamas jų įsigijimą ir gabenimą patvirtinančių dokumentų.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad pareiškėjos skundas dėl konfiskuotų daiktų iš dalies yra pagrįstas, pareiškėja pateikė dalį konfiskuotų saldainių įsigijimą patvirtinančius dokumentus, todėl skundą tenkino iš dalies ir Institucijos nutarimą pakeitė.Apeliaciniame skunde L. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – panaikinti Institucijos 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimą konfiskuoti 340 vienetų saldainių ir saldainius grąžinti savininkei L. J., administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad saldainiai buvo sulaikyti tik siekiant ištirti, ar jie nėra pagaminti pažeidžiant prekės ženklo intelektinės nuosavybės savininko teisių. Buvo užtikrinta, kad išsiaiškinus, ar pažeidimo nėra, saldainiai bus grąžinti. Pareiškėja geranoriškai stengėsi padėti muitinei, pateikė saldainių pirkimo (duomenys neskelbtini) kvitus, aktyviai siekė dalyvauti tyrime, tačiau iš muitinės geranoriškumo nebuvo. Nebuvo suteikta informacija, kokiu pagrindu konfiskuoti saldainiai, neleista susipažinti su medžiaga, ignoruota teisė žinoti tyrimo eigą, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, tinkamai pasiruošti ir ginti teises teisme. Susipažinti su bylos medžiaga negalėjo ir teisme, negavo muitinės atsiliepimo. Pasak pareiškėjos, iš bylos medžiagos negalima suprasti, koks yra saldainių konfiskavimo pagrindas. Protokole nenurodyta, kokį teisės aktą pažeidė ir kokiam teisės aktui priešišką veiką padarė D. P.. Siuntinys UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateiktas laikantis šios bendrovės nustatytų taisyklių, kuriose nėra numatyta, kad su prekėmis turi būti pateikiami ir jų įsigijimą patvirtinantys dokumentai. D. P. patvirtino, kad jis nėra konfiskuotų saldainių savininkas. Tai įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai. Pažymima, kad automobiliu buvo gabenama daugiau įvairių prekių, ne tik tai, kas neteisingai nurodyta saldainių sulaikymo protokole ir administracinio nusižengimo protokole. Šie dokumentai surašyti netinkamai, nenurodytos bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės. Skunde tvirtinama, kad teismas, konfiskuodamas saldainius, nesilaikė konstitucinio proporcingumo principo, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Pagal ANK 29 straipsnį konfiskuoti galima tik tuos daiktus, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktus, nurodytus atskiruose kodekso straipsniuose. ANK 214 straipsnis nėra nurodytas. Atsižvelgiant į tai, sprendimas konfiskuoti D. P. vežtas prekes – saldainius, kurie jam nepriklausė ir kurie buvo vežami laikantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ taisyklių, yra neteisingas. Institucijos atsiliepime prašoma Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir L. J. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjos L. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniame skunde keliamas D. P. gabentų daiktų – 340 vnt. dėžučių saldainių „(duomenys neskelbtini)“ – konfiskavimo klausimas. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į ANK 652 straipsnio nuostatas, skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose, t. y. administracinio poveikio priemonės (turto konfiskavimo) taikymo aspektu.Institucijos 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimu D. P. už ANK 214 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo nubaustas 565 Eur bauda su 340 vnt. saldainių dėžučių, kurių įsigijimą ir gabenimą patvirtinančių dokumentų administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturėjo, konfiskavimu.Administracinę atsakomybę pagal ANK 214 straipsnio 2 dalį užtraukia prekių (krovinio), kurių vertė viršija penkiolika, bet neviršija trisdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra šio kodekso 208 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių. Už šio administracinio nusižengimo padarymą skiriama bauda nuo keturių šimtų iki devynių šimtų eurų. Be to, ANK 214 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti prekių (krovinio) konfiskavimą.Ginčo dėl paskirtos administracinė nuobaudos – 565 Eur baudos šioje byloje nėra. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. P. neginčijo ir paskirtos administracinio poveikio priemonės – gabentų saldainių konfiskavimo, tačiau dėl šios poveikio priemonės taikymo skundą apylinkės teismui pateikė L. J. nurodydama, kad ji yra konfiskuotų saldainių savininkė. Apylinkės teismas pareiškėjos skundą patenkino iš dalies ir grąžino dalį (54 vienetus dėžučių) saldainių, kurių įsigijimą L. J. pagrindė pateiktais kvitais. Apygardos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, juos dar kartą įvertinęs, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo netinkamai taikytos konfiskavimo institutą reglamentuojančios ANK normos ir tai turėjo įtakos neteisingo sprendimo dėl L. J. skundo priėmimui. ANK 214 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti prekių (krovinio) konfiskavimą. Tačiau sprendžiant administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą turi būti atsižvelgiama ir į ANK 29 straipsnyje įtvirtintas su turto konfiskavimu susijusias nuostatas. ANK 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Tačiau toje pačioje aptariamo straipsnio dalyje nurodyta ir tai, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Apylinkės teismas nutarime pažymėjo, kad Institucija, skirdama prekių konfiskavimą, taip pat ir tos dalies, kuri priklauso I. J., administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą išsprendė netinkamai ir Institucijos nutarimo dalį dėl aptariamos administracinio poveikio priemonės taikymo pakeitė, dalį saldainių grąžino I. J.. Iš nutarimo motyvų, jame dėstomų išvadų, sprendimo Institucijos nutarimo dalį dėl likusių saldainių konfiskavimo palikti galioti, galima spręsti, kad apylinkės teismas laikė, jog likusi saldainių dalis (286 vienetai saldainių dėžučių) priklauso D. P.. Tačiau toks vertinimas nėra pagrįstas byloje esančiais įrodymais.D. P. 2017 m. lapkričio 17 d. surašant administracinio nusižengimo protokolą nurodė, kad saldainius vežė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Krovinio šeimininkas pamiršo paduoti dokumentus. Vėliau paskambino ir pranešė, kad dokumentai pateikti (duomenys neskelbtini) teritorinei muitinei. Administracinio nusižengimo byloje esantys rašytiniai duomenys rodo, kad L. J. administracinio nusižengimo tyrimo metu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) teritorinę muitinę dėl sulaikytų saldainių grąžinimo, vyko susirašinėjimas. Nagrinėjant skundą apylinkės teisme L. J. nurodė, kad dėl saldainių pervežimo iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu A. S., jį matė asmeniškai, yra mačiusi ir vairuotoją. Vairuotojai paprastai keičiasi. Taip pat L. J. yra nurodžiusi, kad apie saldainių sulaikymą sužinojo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. S.. Pareiškėjai nurodžius aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo, teismas turėjo pareigą šias aplinkybes patikrinti. Skundžiamame nutarime dėl dalies saldainių priklausomybės L. J. pasisakyta išsamiai, tačiau argumentai ir įrodymai, kodėl teismas laiko, kad likusi saldainių dalis priklauso būtent D. P., todėl administracinio poveikio priemonė jo atžvilgiu taikyta pagrįstai, nėra nurodyti. Ta aplinkybė, kad L. J. negalėjo pateikto dokumentų, kurie patvirtintų, kad visus Institucijos nutarimu konfiskuotus saldainius pirko ji, pats savaime nereiškia, kad likusi saldainių dalis – 286 vienetai dėžučių, priklauso būtent D. P.. Kaip minėta D. P. tvirtino, kad saldainiai jam nepriklauso, juos iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą vežė saldainių savininko prašymu. Šios aplinkybės L. J. skundo nagrinėjimo metu patikrintos ir argumentuotai paneigtos arba patvirtintos nebuvo.ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, spręstina, kad administracinio nusižengimo byla pagal L. J. skundą apylinkės teisme buvo išnagrinėta nepakankamai išsamiai, neištyrus visų įrodymų, galinčių turėti esminės reikšmės sprendžiant dėl ANK 29 straipsnio nuostatų taikymo. Aukštesnės instancijos teismas negali pašalinti šiuo metu susidariusių administracinio nusižengimo bylos teisenos trūkumų, kadangi išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra priimamas galutinis ir neskundžiamas sprendimas, būtų atimta galimybė šį sprendimą apskųsti apeliacine tvarka. Padarius išvadą, kad byla turi būti iš naujo nagrinėjama apylinkės teisme ir vengiant iš anksto daryti galimą įtaką iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimui, L. J. skundo argumentai plačiau neanalizuojami ir nevertinami, dėl pareikštų prašymų iš esmės nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – D. P. administracinio nusižengimo bylą su L. J. apeliaciniu skundu grąžinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjas Algerdas Urbšys