Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), nedirbančios, administracinio teisės pažeidimo bylą iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. 2015 m. birželio 2 d. 13.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Audi A4“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula, kliudė stovėjusį automobilį „Audi A6“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Po eismo įvykio iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama KET reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiama M. L. nepripažino padariusi pažeidimą ir parodė, kad tikslios datos neprisimena, tačiau šiais metais apie pietus (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Audi A4“, kuris priklausė A. V.. Šiuo automobiliu ji naudojasi nuolatos, jis neidealios būklės, nes dar prieš pirkimą buvo nubrozdinimų, įlenkimų. Nubrozdinimų buvo priekyje, gale ir šonuose, o įlenkimas buvo prie sparno iš vairuotojo pusės. Įvykio metu buvo su mama R. L.. Ji važiavo kieme atbuline eiga ir pastebėjo, kad dešinės pusės galinio matymo veidrodėlis tinkamai nerodo. Todėl paprašė mamos išlipti iš automobilio ir jį paspaustų į apačią, kadangi jis buvo reguliuojamas elektra, tačiau neveikė. Mama išlipo pareguliuoti, išgirdo kito automobilio suveikusią signalizaciją, o jos toliau išvažiavo. Kito automobilio signalizacija suveikė tuo metu, kai mama ėjo link veidrodėlio. Ji negali pasakyti, koks atstumas buvo tarp jos automobilio ir automobilio, kuriam suveikė signalizacija, tačiau atstumas turėjo būti nemažas, jei mama sugebėjo iš automobilio išlipti. Ji negali pasakyti, kur stovėjo automobilis, kuris leido garsinį signalą. Mamai grįžus į automobilį, jos išvažiavo. Policijos pareigūnai apžiūrėjo jos automobilį, nežino, ar jie domėjosi dėl pėdsakų nuėmimo. Apklausta po įvykio nurodė, kad automobilis, kurio signalizacija suveikė, stovėjo šalimais, tačiau ji tik girdėjo tai, o kur jis stovėjo, pasakyti negali, t. y. signalizacija „kaukė“ šalia.

Nukentėjusysis D. A. parodė, kad tikslios įvykio datos neprisimena, tačiau tai buvo 2015 m. prieš kelis mėnesius prieš pietus prie jo namų (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis namuose prie kompiuterio rašė mokslinį darbą, o kompiuteris yra šalia lango ir, pasukus galvą nuo jo, per langą matosi kiemas. Sėdėdamas prie kompiuterio išgirdo smūgį, pasuko galvą, išgirdo signalizaciją ir pamatė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pilkos spalvos automobilį „Audi A4“. Pamatė iš automobilio keleivio pusės išlipančią pažeidėjos mamą, kuri pataisė dešinės pusės veidrodėlį, tačiau jis buvo visiškai užlinkęs į kitą pusę, nes kliudė jo automobilio veidrodėlį. Jis pagalvojo, kad išeis į lauką ir jie susitars, kadangi tai buvo jo kaimynė, tačiau išėjęs jų jau neberado. Pažeidėja automobiliu apgadino jo automobilio veidrodėlį, galines dureles ir šoninį galinį kairės pusės sparną. Pažeidėjos automobilio dešinysis veidrodėlis buvo visiškai užlinkęs į kitą pusę ir iš tos pusės iš automobilio išlipo pažeidėjos mama. Ji dar apsidairė, apžiūrėjo jo automobilį, pažiūrėjo į jo namų langus. Jis galvojo, kad jos niekur nevažiuos, todėl apsirengė ir išėjo į lauką, tačiau jų jau neberado. Tuomet nuėjo pas pažeidėjos mamą į namus manydamas, kad juose bus sūnus. Jis žinojo, kad tą automobilį dažniausiai vairuoja dukra, kartais jos mama. Jis norėjo pasakyti jos sūnui, kad paskambintų mamai ir pasakytų, kad grįžtų į kiemą, nes tuomet nebūtų tokių didelių problemų. Tačiau jam niekas neatidarė durų. Tuomet jis dar nuėjo pas kelis kaimynus, tačiau tuo metu buvo darbo diena ir prieš pietus, tai namuose žmonių nerado. Jis kvietė policijos pareigūnus, nes po valandos laiko ir jam pačiam reikėjo vykti į darbą. Po įvykio su pažeidėja nebendravo. Be to, kieme daugiau automobilių nebuvo, tik prie kelkraščio stovėjo jo automobilis ir šalia - pažeidėjos automobilis. Prieš dvi valandas iki įvykio jis grįžo iš kito buto, tai automobiliui nebuvo jokių įbrėžimų ar signalizacijos pranešimų apie prisilietimą. Jo nurodytų automobilio apgadinimų iki įvykio nebuvo. Jo automobilio veidrodėlis buvo nulenktas į lango pusę, o pažeidėjos automobilio veidrodėlis buvo nulenktas į kitą pusę. Kai tą dieną iš kito buto grįžo į namus, tai to nebuvo, o paskui visą laiką sėdėjo prie kompiuterio, kuris yra prie lango, ir iki šio įvykio negirdėjo jokių garsų: nei trenksmo, nei signalizacijos. Ekspertai paėmė automobilio pavyzdžius, nes jis to pats prašė, kadangi dėl lietaus, žvyro likę kito automobilio dažai laikui einant gali nusitrinti. Nuo jo automobilio buvo nuimti dažai, o nuo kaltininkės nebuvo, kadangi ji nesutiko. Šiai dienai pažeidėjos automobilio dažų ant jo automobilio nebėra, nes automobilį nupoliravo. Tyrimo metu norėjo pakeisti tiriantį pareigūną, kadangi labai atsainiai žiūrėjo į savo darbą, neieškojo liudininkų, pažeidėjos automobilis buvo rastas gal tik po dviejų ar trijų dienų, nors jis visą laiką prastovėjo kieme. Jis buvo priėjęs prie pažeidėjos automobilio, matėsi, kad priekinis bamperis yra labai šviežiai nudažytas – jis net blizgėjo lyginant su kitu šonu. Kai jį iškvietė į policijos komisariatą apklausai, tai po to jis nuėjo apžiūrėti pažeidėjos automobilio, kuris stovėjo kieme, kadangi jam buvo pasakyta, jog ant pažeidėjos automobilio įbrėžimų nėra. Vienas asmuo turi įmonę, kuri dažo ir taiso automobilius, ir jis sakė, kad yra paprasta atskirti, kai automobilis būna šviežiai nudažytas ir to pasendinti negalima. Tačiau tyrimas vilkinosi, kadangi niekas netikrino pažeidėjos automobilio. Be to, pareigūnas M. T. sakė, jog jo akimis žiūrint ant jo automobilio likę ne pažeidėjos automobilio dažai. Jis prašė imti dažų pavyzdžius. Už automobilio apgadinimus draudimo kompanija jam nėra atlyginusi, o yra tik gauti dokumentai su nurodyta suma, kiek yra vertas remontas. Jo automobiliui sugadinimai buvo padaryti dviejuose lygmenyse: automobiliai buvo susilietę veidrodėliais ir sparnais. Jis mano, kad pažeidėja su automobilio priekiniu veidrodėliu „užkabino“ jo automobilio veidrodėlį, tuomet jo automobilio sparną turėjo kliudyti savo automobilio dešinės pusės priekiniu sparnu. Jei būtų kliudę automobilio galu, tai jo automobilis būtų apgadintas dar stipriau. Kai apžiūrėjo pažeidėjos automobilį, tai matė, kad buvo perdažytas automobilio priekinis dešinės pusės sparnas – jis išsiskyrė nuo kitos automobilio pusės. Taip buvo praėjus kelioms dienoms po įvykio. Tada veidrodėlio nepastebėjo, kadangi didžiausi sugadinimai buvo padaryti ant sparno, tai į jį ir atkreipė dėmesį. Jis pirmiausia išgirdo smūgį, paskui suveikusią automobilio signalizaciją ir pakreipęs galvą pamatė pažeidėjos automobilį šalia jo automobilio. Kai išgirdo garsą, iš karto įsijungė signalizacija, nes ji įsijungia nuo kontakto, vibracijos. Nuo smūgio signalizacija suveikia iš karto, t. y. vienu metu. Jis nematė, kas vairavo automobilį „Audi A4“, nes vairuotojas iš jo išlipęs nebuvo, tik iš keleivio vietos išlipo pažeidėjos mama. Jo automobilis šiai dienai yra nesutvarkytas. Jis buvo nuvykęs į įmonę, kurioje nori taisyti automobilį, ir paklausė jų buhalterės, ar jie gavo pinigus iš draudimo dėl automobilio sutvarkymo. Buhalterė patvirtino, kad gavo. Automobilio dabar netaiso, nes vyksta bylos nagrinėjimas, sprendimas gali būti priimtas jo nenaudai, tai tuomet tektų tuos pinigus grąžinti. Tačiau draudimo kompanija buvo nurodžiusi, kad negali sumokėti pinigų automobilio remontui, kol vyksta teismas arba kol negavo medžiagos, jog byla yra nutraukta.

Liudytojas A. V. parodė, kad jis turi automobilį „Audi“, kurio valstybinio numerio nežino. M. L. yra jo dukterėčia, automobilio ji neturi, tačiau vairuoja, buvo pasiskolinusi jo automobilį „Audi A4“, kurio valstybinio numerio nežino, dokumentų neturi. Automobiliu „Audi A4“ daugiausia naudojuosi jis, tačiau jis jų daug turi – apie dešimt. Automobiliu „Audi A4“ važiuodavo jo sūnus, žmona, sesuo, dukterėčia. Dukterėčia automobiliu „Audi A4“ naudojasi retkarčiais. Tą automobilį davė seseriai, tai nežino, kaip ji juo naudojasi. Seseriai automobilį davė jau apie metus laiko. Ant automobilio apgadinimų, apibraižymų nepastebėjo. Pareigūnai pas jį buvo atvažiavę, klausinėjo apie ekspertizę, o jis sakė, kad neduos automobilio, kadangi jis yra ūkininkas, turi daug gyvulių ir neturi laiko važinėti. Jis seseriai patikėjo automobilį, tai ji tegu ir atsako. Šiai dienai automobilis yra geros būklės, jis jo netvarkė. Po avarijos sesuo buvo atvažiavusi, jis apžiūrėjo automobilį ir nieko nematė. Jis sutinka, kad nuo jo automobilio „Audi A4“ būtų nuimti mėginiai.

Liudytoja R. L. parodė, kad eismo įvykio tikslios datos nežino, tačiau šią vasarą. Kad įvyko įvykis ji sužinojo, kai jai paskambino iš policijos. Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) namo kieme, tuo metu ji buvo keleivis automobilio „Audi A4“, kurio savininkas yra A. V.. Tuo automobiliu važiuoja dukra, ji, o kai reikia, ir A. V., tačiau nuolatinai juo naudojasi dukra ir ji. Automobilio būklė yra gera, su juo ji yra turėjusi eismo įvykį prieš 1-2 m. kieme, kai buvo apgadintas automobilio galinis bamperis. Ar automobilis buvo apgadintas iki šio įvykio, ji nežino. Kol jos važinėjo, įlenkimų nebuvo. Ir dabar ant automobilio vizualiai nesimato jokių defektų. Įvykio dieną išvažiuojant atbuline eiga jos buvo sustoję kieme, tada automobilį vairavo dukra. Jos važiavo prie laiptinių per pėsčiųjų taką, kadangi visur buvo užstatyti automobiliai. Važiuojant atbuline eiga dukra paprašė jos išlipti ir pataisyti veidrodėlį. Išlipusi iš automobilio ji lietėsi prie kito automobilio ir suveikė jo signalizacija. Atstumas tarp automobilių buvo toks, kad ji tarp jų įsiteko atsistoti. Būtent šis momentas iššaukė kažkokį kivirčą ir nemalonumus. Policijos pareigūnai kreipėsi į jas dėl automobilio „Audi A4“ apžiūros. Kai tik pareigūnai joms paskambino, tai jos iš karto automobilį atvarė į policiją. Automobilis buvo apžiūrėtas, pareigūnas pasakė, kad jokio įbrėžimo ir defekto nėra, darė nuotraukas. Dėl dažų fragmento paėmimo nuo automobilio jai skambino pareigūnas, tačiau defektų nebuvo rasta, o automobilis yra brolio, tai skambino jam. Brolis pats kalbėjo su policijos pareigūnais. Ji neįžvelgia jokio įvykio, nebuvo užmuštas žmogus, tai mano, kad šiuo atveju nukentėjusysis nori pasinaudoti draudimu. Ji nesutiko dėl automobilio dažų paėmimo, nes nežinojo, nuo kokios automobilio vietos dažai bus imami, nors to ir nesiaiškino, kadangi automobilis yra brolio. Apie ekspertizės atlikimą nebuvo jokios kalbos. Automobilis buvo draustas civiline atsakomybe, jį draudė dukra, tačiau ne „Kasko“ draudimu. Nuo birželio 1 d. automobiliui nebuvo darytas joks remontas, jis nebuvo tvarkytas, detalės nebuvo perdažytos – automobilio kėbulas nebuvo tvarkytas. Yra tvarkyta tik važiuoklė.

Liudytojas E. J. parodė, kad paties įvykio nelabai prisimena. Dažniausiai nukentėjusiųjų automobilius nufotografuoja ir apžiūri. Tikriausiai nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės atitinka tarnybiniame pranešime parašytas aplinkybes, nes dažniausiai tarnybiniame pranešime parašo tai, ką kalba nukentėjusieji. Tikriausiai įvykio dieną kaltininkas nebuvo nustatytas, todėl medžiaga turėjo būti perduota tyrėjams toliau tirti šį įvykį, o jie surinko tik pradinę medžiagą.

Liudytoja A. D. parodė, kad su nukentėjusiuoju bendravo, jis nurodė tai, kas parašyta tarnybiniame pranešime. Ji neprisimena, ar tą dieną nustatė įvykio kaltininką.

Liudytojas M. T. parodė, kad buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, kad adresu (duomenys neskelbtini), automobilis „Audi A4“ apgadino kitą automobilį. Nukentėjusysis D. A. nurodė, kad jis tuo momentu sėdėjo namuose prie kompiuterio, išgirdo atsitrenkimo garsą, signalizaciją, o pažiūrėjęs pro langą pamatė iš automobilio „Audi“ išlipusią moterį, kuri pataisė veidrodėlį, gal truputį pavažiavo. Nukentėjusysis išėjo į lauką, matė, jog ta moteris yra gyvenanti tame pačiame name. Lauke nukentėjusysis pamatė, kad yra apgadintas jo automobilio kairė pusė: veidrodėlis, galinis sparnas. Jis buvo nuėjęs pas tuos asmenis į namus, tačiau nieko nerado, todėl kvietė policiją. Įvykis buvo užfiksuotas, o po kelių dienų jis apžiūrėjo tariamo kaltininko automobilį, tačiau ant jo nerado jokių apgadinimų, t. y. nebuvo nubrėžta ar likę dažų likučiai. Buvo paimti dažų likučiai nuo D. A. automobilio. Ant jo automobilio buvo likę dažų likučių, tačiau apgadinimų nebuvo ant automobilio „Audi A4“. Dėl ekspertizės atlikimo buvo keliamas klausimas, klausė M. L. mamos, ar ji duos automobilį, kad galėtų paimti dažų dėl ekspertizės, tačiau jam buvo nurodyta, jog neduos, kadangi automobilis priklauso jos broliui, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) rajone. Jis prašė Kelmės policijos apklausti šį asmenį, jis nurodė, kad taip pat nesutinka dėl dažų likučių paėmimo. Jis negali priversti asmens leisti paimti nuo jo automobilio dažų fragmentus. Klausimas dėl asmenų patraukimo administracinėn atsakomybėn dėl teisėtų pareigūnų reikalavimo nevykdymų keliamas nebuvo. Jis prievarta negali paimti nuo automobilio dažų fragmentus – paprastai bando taikiu būdu ir be prievartos šiuos dalykus atlikti. Dažų pavyzdžiai yra imami nuo tos vietos, kur mažiau matosi, pvz., nuo bako dangtelio antros pusės, nuo vietos po sėdyne. Dažų pavyzdžius stengiamasi paimti nuo kelių automobilio vietų.

Iš 2015-11-24 Lietuvos Teismo ekspertizės centro Ekspertizės akto Nr. 11-2065(15) matyti, kad tirti pateiktų automobilio "Audi A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio kairės pusės sparno dažų dangos dalelių paviršiuje rasta pašalinio balkšvos spalvos lako, susitrynusio su aplinkos užteršimais (dulkių, purvo mikrodalelėmis), pėdsakų. Šis pašalinis lakas ir automobilio "Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dažų dangos pavyzdžio bespalvis lakas yra vienodi. Tirti pateiktų automobilio "Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dažų dangos pavyzdžių paviršiuje nėra pašalinės dažų dangos pėdsakų ir dalelių. Nustatyti, ar ant automobilio "Audi A6," valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio kairės pusės sparno rasti pašalinio lako pėdsakai susidarė kontakto (sąlyčio) metu su automobiliu "Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) negalima dėl ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių. (b.l. 82-86)

Iš 2015-06-02 eismo įvykio vietos schemos matyti, kad susidūrimo vieta yra (duomenys neskelbtini) (5-6 b. l.).

Iš 2015-05-11 Šiaulių apskrities VPK specialisto M. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad R. L. nesutiko, kad nuo automobilio „Audi A4“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būtų paimti dažų fragmentai, bylos aplinkybėms nustatinėti (11 b. l.).

Iš 2015-06-26 Šiaulių apskrities VPK specialisto M. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo paimti automobilio „Audi A6“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dažų fragmentai, bylos aplinkybėms nustatinėti (13 b. l.).

Iš 2015-06-29 Šiaulių apskrities VPK specialisto M. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad automobilio „Audi A4“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas A. V. nesutiko, kad nuo jo automobilio būtų paimti dažų fragmentai, vengia atsakomybės ir sąmoningai nenori, kad būtų nustatytas eismo įvykio kaltininkas (14 b. l.).

Iš 2015-06-04 transporto priemonės „Audi A4“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros akto matyti, kad transporto priemonei apgadinimų nenustatyta (15 b. l.).

Iš 2015-06-02 transporto priemonės „Audi A6“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros akto matyti, kad transporto priemonei nustatyti techniniai defektai: apgadinta – kairės pusės veidrodis, galinės kairės pusės durelės, galinės kairės pusės sparnas (16 b. l.).

Iš fotonuotraukų matyti, kad yra užfiksuoti automobiliai Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 32a)

Motyvuojamoji dalis

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto.

Administracinėn atsakomybėn traukiama M. L. kaltės nepripažino ir parodė, kad ji įvykio metu buvo kartu su mama R. L. ir jos važiavo automobiliu ,,Audi A4“, kuris priklauso A. V., tačiau ji nuolatos juo naudojasi, atbuline eiga ir ji pastebėjo, kad dešinės pusės galinio matymo veidrodėlis tinkamai nerodo. Jos mama išlipo ir ėjo pareguliuoti veidrodėlį, o tuo metu suveikė kito automobilio signalizacija. Atstumas nuo automobilių buvo nemažas, nes mama sugebėjo išlipti iš automobilio. Mamai grįžus į automobilį jos išvažiavo. Jokio eismo įvykio jos nesukėlė. Liudytoja R. L. parodė, kad įvykio metu ji buvo su dukra, kuri vairavo jos brolio automobilį ,,Audi A4“. Važiuojant atbuline eiga dukra paprašė jos išlipti ir pataisyti veidrodėlį. Išlipusi iš automobilio ji lietėsi prie kito automobilio ir suveikė jo signalizacija. Atstumas tarp automobilių buvo toks, kad ji tarp jų įsiteko atsistoti. Administracinėn atsakomybėn traukiamos M. L. ir liudytojos R. L. parodymai vertintini kritiškai, kadangi yra paneigti kitais byloje esančiais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis D. A. parodė, kad jis būdamas namuose prie lango išgirdo smūgį, automobilio signalizacijos garsą bei matė kaip administracinėn atsakomybėn traukiamos M. L. mama išlipa iš automobilio keleivio pusės, pataiso dešinės pusės veidrodėlį, apžiūri jo automobilį, pažiūri į jo langus ir išvažiuoja. Minėtu automobiliu dažniausiai važinėja M. L., kartais jos mama. Jis nuėjo iki automobilio ir pastebėjo, kad apgadintas jo automobilio veidrodėlis, galinės durelės ir šoninis galinis kairės pusės sparnas. Iki šio įvykio automobilis sugadinimų neturėjo. Jam nepavykus susisiekti su minėtomis moterimis, jis iškvietė policijos pareigūnus, kurie fiksavo įvykį, o vėliau ekspertas nuėmė dažų pavyzdžius. Liudytojai E. J. ir A. D. parodė, kad buvo iškvietimas dėl automobilio apgadinimo. Iš 2015-06-04 transporto priemonės „Audi A4“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros akto matyti, kad transporto priemonei apgadinimų nenustatyta. Iš 2015-06-02 transporto priemonės „Audi A6“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros akto matyti, kad transporto priemonei nustatyti techniniai defektai: apgadinta – kairės pusės veidrodis, galinės kairės pusės durelės, galinės kairės pusės sparnas. Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtos pateiktos automobilių fotonuotraukos. Iš fotonuotraukų Nr. DSCF6513-6518 matyti, kad užfiksuotas automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuotraukoje 6514 fiksuotas automobilio dešinės pusės galinis sparnas ir jame nėra fiksuojami jokie automobilio pažeidimai. Nuotraukoje 6515 fiksuotos automobilio dešinės pusės durelės ir jose matosi atsispindintis policijos automobilis. Automobilyje nėra fiksuoti jokie pažeidimai ar nubrozdinimai. Nuotraukose 6516 ir 6517 fiksuotas automobilio dešinės pusės priekinis sparnas ir jame nėra fiksuojami jokie automobilio pažeidimai. Nuotraukoje 6518 fiksuotas automobilio dešinės pusės šoninis veidrodėlis, kuriame fiksuojamas 102 cm. aukštyje nežymus įbrėžimas. Likusiame veidrodėlyje pažeidimai nefiksuojami. Iš fotonuotraukų Nr. DSCF6519-6520 ir IMG2594-2597 matyti, kad užfiksuotas automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuotraukose Nr. DSCF6519-6520 fiksuotas automobilio kairės pusės galinis sparnas ir jame padaryti nubrozdinimai 60-65 cm. aukštyje. Nuotraukoje IMG2595 fiksuotas automobilio kairės pusės priekinės dureles. Matyti, kad veidrodėlis yra užlinkęs į automobilio pusę ir priartinus nuotraukoje vaizdą matyti, kad veidrodėlyje yra nubrozdinimas 97-98 cm aukštyje. Nuotraukoje 2596 užfiksuotas automobilio kairės pusės galinių durelių vaizdas ir jame matyti, kad minėtos durelės yra nubrozdintos 63 – 68 cm. aukštyje. Nuotraukose 2596 ir 2597 fiksuotas automobilio kairės pusės galinis sparnas ir jame esantys nubrozdinimai ties arka 60-65 cm. aukštyje. Kadangi byloje M. L. neigė padariusi eismo įvykį, o nukentėjusysis D. A. nurodė, kad girdėjo smūgį ir M. L. mamą matė prie jo automobilio, teismas siekdamas pašalinti abejones skyrė dažų ekspertizę. Iš 2015-11-24 Lietuvos Teismo ekspertizės centro Ekspertizės akto Nr. 11-2065(15) matyti, kad įvertinus, kad automobilio "Audi A6" galinio kairės pusės sparno dangos pažeidimų srityse pačios automobilio dangos viršutinis bespalvis lakas vietomis yra susitrynęs, jo spalviniai ir morfologiniai požymiai iš dalies pakitę, mikroskopiniu tyrimu vienareikšmiškai negalima nustatyti, ar balkšvos - rusvai pilkšvos spalvos pėdsakai yra pakitęs pačios automobilio "Audi A6" dangos pažeistas bespalvio lako sluoksnis, dėl susitrynimo ir užteršimo įgavęs balkšvą - rusvai pilkšvą spalvą, ar pėdsake taip pat yra įsimaišiusių pašalinių dažų, galimai patekusių iš automobilio "Audi A4" dangos. Išanalizavus ir palyginus užregistruotus lyginamųjų atitinkamų dažų absorbcijos spektrus, įvertinus FT-IR mikrospektroskopijos rezultatus ir atsižvelgus į užteršimus, nustatyta, kad automobilio "Audi A6" galinio kairės pusės sparno dažų dangos dalelių paviršiuje rastų susitrynusių balkšvos spalvos lako mikrodalelių (obj. Nr. 2) ir automobilio "Audi A4" dažų dangos dalelių viršutinio bespalvio lako sluoksnio (obj. Nr. 1.1) absorbcijos spektrų charakteristikos ir lyginamųjų lakų cheminę sudėtį sudarantys rišikliai (dervos) yra vienodi. Taigi automobilio "Audi A6" galinio kairės pusės sparno dažų dangos dalelių paviršiuje yra susitrynusio pašalinio lako (obj. Nr. 2), kurio cheminė sudėtis yra vienoda su automobilio "Audi A4" dažų dangos dalelių viršutinio sluoksnio - bespalvio lako (obj. Nr. 1.1) chemine sudėtimi. Paminėtina, kad automobilio "Audi A6" galinio kairės pusės sparno dažų dangos dalelių paviršiuje rastos balkšvos spalvos lako mikrodalelės (obj. Nr. 2) yra susitrynę su dulkių, purvo užteršimais, randamais ant automobilių dangos. Atlikus tyrimus nustatyta, kad tirti pateiktų automobilio "Audi A6" galinio kairės pusės sparno dažų dangos dalelių paviršiuje yra įsitrynusių pašalinių medžiagų pėdsakų - susitrynusių balkšvos spalvos lako pėdsakų, susimaišiusių su šiuose pėdsakuose dominuojančiomis aplinkos užteršimų (dulkių, purvo) mikrodalelėmis. Paminėtina, kad rastų pėdsakų susidarymo mechanizmo požymiai (susitrynimas, susimaišymas su aplinkos užteršimais) yra būdingi kontakto (smūgio, braukimo) metu susidarantiems pėdsakams. Atlikus dažų lyginamąjį tyrimą, nustatyta, kad tirti pateiktų automobilio "Audi A6" galinio kairės pusės sparno dažų dangos dalelių paviršiuje rasti susitrynę balkšvos spalvos lako pėdsakai (obj. Nr. 2) pagal dažų dangą sudarančių dažų sluoksnių paskirtį, cheminę sudėtį (rišiklį) atitinka lyginamajam tyrimui pateikto automobilio "Audi A4" dažų dangos pavyzdžio bespalvį laką (obj. Nr. 1.1). Lyginamieji dažai (lakai), turintys vienodus požymius, priskiriami vienai dažų grupei ir vertinami kaip vienodi dažai. Taigi pašalinis lakas, rastas ant automobilio "Audi A6" galinio kairės pusės sparno dažų dangos dalelių, ir automobilio "Audi A4" dažų dangos pavyzdžio viršutinis dažų sluoksnis - bespalvis lakas yra vienodi. Pažymėtina, kad ant automobilio "Audi A6" galinio kairės pusės sparno dažų dangos dalelių rasti pašalinio lako pėdsakai yra mažai informatyvūs (šio tipo bespalvis lakas paplitęs, automobilių dangose dažnai naudojamas kaip viršutinis dažų sluoksnis), be to rastų lako dalelių spalviniai ir morfologiniai požymiai iš dalies pakitę dėl susitrynimo su aplinkos nešvarumais (dulkių, purvo mikrodalelėmis). Iš ekspertizės aprašomosios dalies matyti, kad yra pakitęs nukentėjusiojo D. A. automobilio dangos bespalvio lako sluoksnis, rasti susitrynę balkšvos spalvos lako pėdsakai, kurie pagal dažų dangą sudarančių dažų sluoksnių paskirtį, cheminę sudėtį (rišiklį) atitinka lyginamajam tyrimui pateikto administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio Audi A4 dažų dangos pavyzdžio bespalvį laką, t.y. pašalinis lakas, rastas ant nukentėjusiojo automobilio "Audi A6" galinio kairės pusės sparno dažų dangos dalelių, ir administracinėn atsakomybėn traukiamos M. L. automobilio "Audi A4" dažų dangos pavyzdžio viršutinis dažų sluoksnis - bespalvis lakas yra vienodi. Šios ekspertizės metu nustatytos aplinkybės patvirtina nukentėjusiojo D. A. parodymus dėl įvykusio eismo įvykio, kurio metu administracinėn atsakomybėn traukiamos M. L. vairuojamas automobilis Audi A4 sukėlė eismo įvykį ir apgadino nukentėjusiojo D. A. automobilį Audi A6, padarydama 326 Eur turtinę žalą (ERGO Insurance raštas dėl žalos Nr. 2662966-2850_1-001 atlyginimo regreso tvarka (b.l. 68-73). Be to, rastų pėdsakų susidarymo mechanizmo požymiai (susitrynimas, susimaišymas su aplinkos užteršimais) yra būdingi kontakto (smūgio, braukimo) metu susidarantiems pėdsakams, kas patvirtina nukentėjusiojo D. A. nurodytą aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn traukiama M. L. važiuodama atbulomis, prisilietė prie jo automobilio ir braukdama padarė automobilyje sugadinimus. Be to, M. L. tyrimo metu siekdama išvengti administracinės atsakomybės kartu su šeimos nariais trukdė atlikti išsamų tyrimą, t.y. po įvykusio įvykio vengė automobilį pateikti ekspertams, nors pati kaip teigė jokio pažeidimo nepadarė. M. L. nurodė, kad automobilis jai nepriklauso, nors teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo automobiliu ji naudojasi nuolatos. Liudytoja R. L. tyrimo metu nurodė, kad automobilis yra neapgadintas ir jis priklauso jos broliui A. V., todėl sutikimo paimti dažų fragmentus neduos. Automobilio Audi A4, savininkas A. V. tyrimo metu nurodė, kad nesutinka, kad nuo jo automobilio būtų paimti dažų mėginiai, o tik teismo posėdžio metu asmenį įspėjus dėl atsakomybės už trukdymą rinkti įrodymus ir nustatyti byloje tiesą, A. V. davė raštišką sutikimą paimti dažų pavyzdžius nuo automobilio. Šių asmenų elgesys tyrimo metu rodo administracinio teisės pažeidimo slėpimo faktą, kadangi asmenys paprastai bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, siekdami įrodyti savo nekaltumą, o ne trukdydami tyrimui, kaip šiuo atveju, vengiant pateikti automobilį ekspertams dėl dažų mėginių paėmimo. Iš administracinėje byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad M. L. padaryti veiksmai lėmė nukentėjusiojo D. A. automobilio „Audi A6“ apgadinimą. Todėl teismas sprendžia, kad M. L. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, todėl jos padarytas administracinis teisės pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal LR ATPK 127 str. 2 d.

LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Atsakomybė pagal LR ATPK 130 str. 1 d. šiuo atveju kyla tada, kai veika padaroma tyčia. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012).

M. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji eismo įvykio jokio nepadarė. Šios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės vertintinos kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės, kadangi yra paneigtos byloje esantiems ir teismo posėdžio metu ištirtiems įrodymams. Nukentėjusysis D. A. nurodė, kad jis būdamas namuose prie lango išgirdo smūgį, automobilio signalizacijos garsą bei matė kaip administracinėn atsakomybėn traukiamos M. L. mama išlipa iš automobilio keleivio pusės, pataiso dešinės pusės veidrodėlį, apžiūri jo automobilį, pažiūri į jo langus ir išvažiuoja. Kad tuo metu už automobilio vairo sėdėjo M. L. neneigė ir pati administracinėn atsakomybėn traukiama M. L.. Iš administracinėje byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų, kurie aukščiau yra aptarti ir išanalizuoti matyti, kad M. L. padaryti veiksmai lėmė nukentėjusiojo D. A. automobilio „Audi A6“ apgadinimą, be to, iš ištirtų įrodymų matyti, kad M. L. suvokė, kad ji padarė eismo įvykį ir iš jo pasišalino tyčia, nes kartu su ja būdama jos mama R. L. buvo išlipusi iš automobilio, matė nukentėjusiojo automobilio apgadinimus, stėbėjo nukentėjusiojo namų langus, kas patvirtina, kad įvyko eismo įvykis ir minėti asmenys pasišalino iš eismo įvykio siekdami išvengti atsakomybės, be to, po eismo įvykio M. L. ir jos šeimos nariai stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, neleido paimti automobilio dažų mėginių taip trukdydami tyrimui nustatyti tiesą byloje. Šios nustatytos aplinkybės tik patvirtina, kad M. L. suprato, kad įvyko eismo įvykis, tačiau pasišalino iš eismo įvykio vietos, kas rodo M. L. tyčinius veiksmus pasišalinant iš eismo įvykio vietos, todėl jos padarytas pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal LR ATPK 130 str. 1 d.

M. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjos asmenybę – buvo bausta už KET pažeidimus (b.l. 31), nedirbanti (b.l. 32). Įvertinus visa tai, vadovaujantis nuobaudos skyrimo bendrosiomis taisyklėmis, numatytomis ATPK 30 straipsnyje, bei protingumo ir teisingumo kriterijais, manytina, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti M. L. paskyrus administracines nuobaudas – baudas, jų dydį parenkant lygų sankcijoje numatytam minimumai su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui. Nuobaudos subendrinamos vadovaujantis LR ATPK 33 str. nuostatomis.

Skiriant administracines nuobaudas už padarytus pažeidimus, teismas nesvarstė galimybės taikyti LR ATPK 30 ¹ straipsnio nuostatas, kadangi paprastai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose ATPK 30 ¹ straipsnio pagrindu nuobauda švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengė atsakomybės, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą žalą, byloje yra kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014). Kadangi šioje byloje nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, asmenys dėl žalos atlyginimo nesitarė, tyrimo metu buvo trukdoma nustatyti tiesą byloje, todėl LR ATPK 30 ¹ straipsnio nuostatos netaikomos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

M. L. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, skirti administracinę nuobaudą –28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

M. L. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir galutinę nuobaudą M. L. skirti - 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Šis nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.