Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, nedirba, neįgalus, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2017 m. kovo 16 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 str. 5 d.- 3 (trejų) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 68 str., 71 str. paskirtos baudžiamojo poveikio priemones draudimas naudotis specialia teise - uždraudžiant 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius vairuoti transporto priemones, taip pat 20 MGL įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. A. buvo kaltinamas tuo, kad vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: būdamas teistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d., padarymą, paskiriant jam terminuotą laisvės atėmimą 3 metams ir 10 mėnesių, vadovaujantis BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 3 metams, bei vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius, ir būdamas pasirašytinai supažindintas su Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus sudarytu individualiu probuojamojo priežiūros 2018 m. vasario 13 d. planu Nr. MP-47, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2018 m. rugpjūčio 2 d., apie 09.30 val., J. Ambrazevičiaus – Brazaičio g., prie namo pažymėto numeriu 13, Marijampolė, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A4“ valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir buvo sulaikytas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos pareigūnų.

Kaltinamasis V. A. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2018-08-02 ryte automobiliu iš namų Ambrazevičiaus–Brazaičio g. nuvažiavo į garažą, esantį Vokiečių g., pasiimti ventiliatorių, kadangi buvo labai karšta, o jis turi sveikatos problemų dėl širdies ligų. Automobilį vairavo jis. Grįžtant į namus sustabdė policijos pareigūnai. Kartu važiavo kaimynas P. K., kuris turi teisę vairuoti transporto priemones, ir jeigu jis būtų žinojęs, kad pats teisės vairuoti transporto priemones tuo metu jau neturi, būtų nevairavęs. 2017-03-16 nuosprendžiu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 m. ir 6 mėn. Nuosprendį buvo apskundęs apeliacine tvarka, tačiau skundas buvo atmestas. Po Kauno apygardos teismo nutarties, kuria buvo atmestas jo skundas, priėmimo, buvo nuvykęs į Probacijos tarnybą, kur jam taip pat buvo išaiškinta, kad atimta teisė vairuoti transporto priemones. Jis daugiau pats automobilio nevairavo, vežiodavo dukra R. A.. Po to jis pateikė kasacinį skundą, 2018 m. vasarą gavo pranešimą, kad jo kasacinis skundas yra priimtas ir kada bus nagrinėjama byla. Jis suprato, kad po kasacinio skundo priėmimo iki jo išnagrinėjimo turi teisę vairuoti transporto priemones, nes ir iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo taip buvo. Nei Probacijos tarnyboje, nei su gynėju šio klausimo nesiaiškino. Administracine tvarka už šį pažeidimą- automobilio vairavimą neturint tam teisės- nenubaustas.

Liudytojas P. K. parodė, kad jo ir V. A. garažai yra tame pačiame garažų masyve, vienas šalia kito. Praėjusių metų vasarą apie 2-3 kartus matė, kad V. A. jo automobiliu atveždavo kažkoks vairuotojas. Kodėl pats V. A. nevairuodavo automobilio- nesidomėjo. Paskutinį kartą V. A. atvairavo automobilį pats, kažką pasiėmė iš garažo. Jis paprašė, kad V. A. jį pavežtų iki Ambrazevičiaus – Brazaičio g. esančios degalinės. Bevažiuojant sustabdė policijos pareigūnai ir tik tada jis sužinojo, kad V. A. neturėjo teisės vairuoti automobilį.

2018-08-02 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės E. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d., apie 09.30 val., kartu su vyriausiuoju patruliu A. K. Marijampolės mieste, J. Ambrazevičiaus - Brazaičio g. prie 13-o namo, patikrinimui sustabdė automobilį „Audi A4: valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Vairuotojui pateikus asmens tapatybės kortelę paaiškėjo, jog automobilį vairavęs V. A., gim. 1964-11-15, neturi vairuotojo pažymėjimo, nes 2018-01-24 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones dvejų metų ir šešių mėnesių laikotarpiui. Nustatė, jog V. A. vairavo transporto priemonę kuomet jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas vairuoti transporto priemones, todėl apie įvykį informavo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtoją (b.l. 5). V. A. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo ( b. l. 6).

2017-03-16 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu V. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 5 d., paskiriant jam 3 (trejų) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų bei nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 68 str., 71 str. paskirtos baudžiamojo poveikio priemones - draudimas naudotis specialia teise - uždraudžiant 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius vairuoti transporto priemones ir 20 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. ( b.l. 47-54).

2018-01-24 Kauno apygardos teismo nutartimi nuteistojo V. A. apeliacinis skundas dėl 2017-03-16 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio atmestas.( b.l. 55-64).

Kauno apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus 2018-02-13 Individualaus probacijos priežiūros plane Nr. MP-47 nurodyta, kad V. A. nustatytos probacijos sąlygos- neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be prižiūrinčios institucijos leidimo, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė-draudimas naudotis specialia teise uždraudžiant 2 m ir 6 mėn. vairuoti transporto priemones, išaiškinta atsakomybė už probacijos sąlygų pažeidimus – nurodyta, jog pirmą kartą padarius probacijos sąlygų ar kitą teisės pažeidimą, vieną kartą gali būti įspėtas, o užfiksavus antrą pažeidimą- probacijos tarnybą pateiks teismui teikimą, probuojamasis probacijos sąlygas gali vykdyti, įsipareigoja jų laikytis ir supažindintas su probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis. V. A. pasirašęs 2018-02-13. (b. l. 10-13).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu V. A. pateikęs 2018-06-11 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pranešimą ir 2018-03-27 kasacinį skundą. Iš kasacinio skundo matyti, kad jis Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gautas 2018-03-29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-11 pranešime, adresuotame V. A., nurodyta, kad jo kasacinis skundas bus nagrinėjamas 2018-09-24, nutartį teisėjų kolegija numato priimti 2018-10-16 (b. l. 28-43).

2018-10-16 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi nuteistojo V. A. kasacinis skundas atmestas (b.l. 67-74).

Motyvuojamoji dalis

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Vadovaujantis BK 74 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pagal BK 243 straipsnį gali paskirti bausmę.

Byloje neabejotinai nustatyta, kad 2017-03-16 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu V. A. už nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 5d., padarymą be bausmės, buvo paskirta ir BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas 2 metus ir 6 mėnesius vairuoti transporto priemones. Nuosprendis įsiteisėjo 2018-01-24. V. A. 2018-03-29 pateikė kasacinį skundą. Pats kasacinio skundo padavimo ir priėmimo faktas nuosprendžio vykdymo nesustabdo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendimo sustabdyti nuosprendžio vykdymą šioje byloje nebuvo priėmęs. Taip pat neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis V. A. 2018 m. rugpjūčio 2 d. Marijampolės m., J. Ambrazevičiaus- Brazaičio gatvėje prie 13-o namo vairavo automobilį „Audi „, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, t. y. baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones vykdymo metu. Byloje daugiau jokių duomenų, kad V. A. ne tik šį, bet ir daugiau kartų, kai net toks pažeidimas nebuvo užfiksuotas policijos pareigūnų, būtų vairavęs transporto priemonę baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo laikotarpiu nėra. Jo paties ar liudytojo P. K. parodymai ir juose esantys nesutapimai dėl asmens, kuris vežiodavo V. A., nepatvirtina aplinkybės, kad V. A. be šio užfiksuoto policijos pareigūnų atvejo (2018-08-02), transporto priemones būtų vairavęs ir kitu baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo metu. Taigi, neabejotinai nustatyta, kad V. A. 2018-08-02 pažeidė baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį, būtina įvertinti, ar atliktų veiksmų pavojingumas yra pakankamas, kad veika būtų pripažinta nusikalstama veika. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Taigi ir tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (nutartis baudžiamosios joje byloje Nr. 2K-7-59/2012 ). Kasacinės instancijos teismas taip pat išaiškinęs, kad sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti. Už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, atsakomybė numatyta ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Todėl tais atvejais, kai asmens, pažeidusio draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, veiksmų nėra pagrindo laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, svarstytina dėl to asmens atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ( nutartis byloje 2K-254-511/2018).

Taigi, šioje byloje yra nustatytas tik vienkartinis tokio pobūdžio V. A. skitto baudžiamojo poveikio prieomės pažeidimas- transporto priemonės vairavimas. Sprendžiant dėl šios veikos pavojingumo, teismas įvertina ir aplinkybes, kuriomis jis buvo padarytas. Kaltinamasis parodė, jog jis buvo įsitikinęs, kad tuo metu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones- negali būti vykdoma dėl kasacinio skundo priėmimo ir nagrinėjimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Šio teismo pranešimas ir kasacinės bylos duomenys patvirtina, kad V. A. 2018-06-11 pranešta, kad jo kasacinis skundas priimtas, byla bus nagrinėjama 2018-09-24. Nors sprendimas dėl nuosprendžio vykdymo sustabdymo nebuvo priimtas, tačiau kaltinamasis, pats nebūdamas teisininkas, galėjo klaidingai įvertinti šią situaciją ir kaip nurodė V. A., galvoti, kad ir šiuo atveju, kaip ir padavus apeliacinį skundą, iki jo išnagrinėjimo nuosprendis nevykdomas. Su nuosprendžio vykdymo tvarka ir sąlygomis bei atsakomybe už pažeidimus V. A. buvo supažindintas dar iki kasacinio skundo surašymo, o duomenų, kad ir po kasacinio skundo pateikimo bei jo priėmimo nuteistajam būtų išaiškinta, kad nuosprendžio vykdymas nesustabdomas, nėra. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, tačiau ši aplinkybė svarbi sprendžiant, ar tokie veiksmai buvo piktavališki. Nors V. A. automobilį vairavo neturėdamas su savimi vairuotojo pažymėjimo, tačiau pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 6 p., nuo 2018-07-01 vairuotojas jau neprivalėjo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimo, pakanka tik galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Todėl šiuo atveju vairuotojo pažymėjimo neturėjimas nereiškia, kad asmuo žinojo ir suprato, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones. Kaltinamajam V. A. baudžiamojo poveikio priemonė draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones buvo paskirta dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, sukėlusio dviejų žmonių mirtį, padarymo, tačiau už šios veikos padarymą ir buvo paskirtos atitinkama bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonės, todėl sieti šias aplinkybes su nustatytu vienkartiniu transporto priemonės vairavimu ir vertinti šį vienkartinį veiksmą kartu su padaryta nusikalstama veika kaip piktybišką, nėra pagrindo. Kaltinamojo nurodyti veiksmų motyvai, teismo nustatytos jų padarymo aplinkybės, nepateisina V. A. padaryto baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimo, tačiau jo veiksmai, dėl kurių jis buvo kaltinamas dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, nelaikytini tiek pavojingais, kad būtų pagrindas jam taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, todėl V. A. pagal jam pareikštą kaltinimą išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 3 str. 1d. 1 p. ).

Už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, atsakomybė numatyta ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Todėl šiuo atveju, teismui nusprendus, kad V. A., pažeidusio draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, veiksmų nėra pagrindo laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, svarstytina dėl jo atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, apie tai pranešant administracinio nusižengimo teiseną įgaliotai pradėti institucijai-Marijampolės AVPK, išsiunčiant įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str.,

nusprendžia:

V. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.