- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-17
- Bylos Nr.
- 2A-775-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-10727-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Laima Gerasičkinienė, Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- G. B., R. L., I. M., N. Š., R. Š.
- Atsakovas
- UAB „Naujoji Pilaitė“
- Kategorijos
- 2.3.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. B., R. L., I. M., N. Š. ir R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. B., R. L., I. M., N. Š. ir R. Š. ieškinį atsakovui UAB „Naujoji Pilaitė“ dėl nepagrįstai sumokėtų lėšų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo nepagrįstai gautas lėšas už atliktą stogo remontą: G. B. –338,68 Lt, R. L. – 474,73 Lt, N. Š. – 475,02 Lt, R. Š. – 338,68 Lt; panaikinti ieškovės I. M. pareigą sumokėti atsakovui 338,68 Lt už atliktą stogo remontą; priteisti ieškovui N. Š. atsakovo nepagrįstai gautus 24,61 Lt už atliktą lifto įrangos patalpos durų keitimą; panaikinti ieškovės I. M. pareigą sumokėti atsakovui 17,55 Lt mokestį už lifto įrangos patalpos durų keitimą ir sumokėti 15,03 Lt nepagrįstai apskaičiuotą kolektyvinės televizijos antenos administravimo mokestį; priteisti iš atsakovo nepagrįstai gautas lėšas už namo tarpblokinių siūlių remontą; panaikinti ieškovės I. M. pareigą sumokėti 37,87 Lt už namo tarpblokinių siūlių remontą; įpareigoti atsakovą perskaičiuoti išlaidas, apskaičiuotas pagal UAB „Telšių alpina“ 2010 m. rugpjūčio 31 d. atliktų darbų aktą – 1.503,75 Lt, tarp viso namo butų ir kitų patalpų savininkų proporcingai jiems priklausančiai daliai ir pateikti ieškovams apmokėjimui. Nurodė, kad ieškovai yra daugiabučio gyvenamojo namo bendrasavininkai. Šio namo administratoriumi paskirtas atsakovas. Atsakovas, neturėdamas jokių išvadų, kad namo stogui yra būtinas einamasis ar kapitalinis remontas, neturėdamas butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimo, nepriėmęs jokio valinio sprendimo, kuriame butų užfiksuotas sprendimas ir priežastys, dėl kurių būtina atlikti remontą, pasirašė statybos rangos sutartį su UAB „Stelalita“ ir 2010 m. lapkričio 3 d. priėmė atliktus darbus. Už atliktus darbus namo gyventojams 2010 m. liepos – 2010 m. rugsėjo mėnesių mokėjimo pranešimuose buvo apskaičiuota ir nurodyta sumokėti už naujos stogo dangos įrengimą. Nurodytas sumas ieškovai, išskyrus I. M., sumokėjo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad namo stogo remontas buvo būtinas, o patirtos išlaidos yra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, be to, atsakovas privalėjo paskirstyti išlaidas proporcingai tarp namo butų ir kitų patalpų savininkų, tačiau to nepadarė ir paskirstė išlaidas tik tarp tam tikros namo butų ir kitų patalpų savininkų dalies (tarp butų (duomenys neskelbtini)), todėl ieškovai neprivalo atlyginti atsakovo patirtų išlaidų. Atsakovas, nustatyta tvarka nebuvo suorganizavęs daugiabučio namo savininkų susirinkimo, kad butų ir kitų patalpų savininkai priimtų sprendimą dėl lifto įrangos patalpos durų keitimo, atlikęs apklausą negavo ieškovų I. M. ir N. Š. sutikimo atlikti namo (duomenys neskelbtini) butų laiptinės lifto įrangos patalpos durų keitimą, nes ieškovai atsakovo pateikto 2010 m. gruodžio 10 d. įpareigojimo nepasirašė. Kadangi atsakovo atliktas remontas ir patirtos išlaidos nesusiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl atsakovas neturi teisės reikalauti apmokėti už lifto įrangos patalpos durų keitimą, o ieškovams I. M. ir N. Š. neatsirado pareiga sumokėti už atliktus darbus. Be to, atsakovas namo tarpblokinių siūlių remonto išlaidas privalėjo paskirstyti proporcingai tarp namo butų ir kitų patalpų savininkų, tačiau to nepadarė ir paskirstė išlaidas tik tarp namo butų ir kitų patalpų savininkų dalies, todėl tokiu būdu ieškovams buvo apskaičiuota didesnė nei jiems priklauso mokėti suma. Atsakovas nepateikė jokių kolektyvinės televizijos antenos demontavimo aktų ar kitų dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kada antena buvo demontuota, taip pat nepateikė įrodymų apie tai, kaip antena buvo tvarkoma ir prižiūrima. Todėl ieškovei I. M. nuo 2009 m. lapkričio 30 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. buvo nepagrįstai apskaičiuotas 12,42 Lt mokestis. Gyventojams savarankiškai sudarius trijų asmenų komisiją ir faktiškai pamatavus reikiamos bituminės dangos plotą, paaiškėjo, kad šis plotas yra 1.000 m², tai yra 25 procentais mažiau negu sąmatoje nurodė atsakovas. Ieškovai nesutinka su UAB „Stelalita“ pateiktoje 2010 m. gegužės 25 d. lokalinėje sąmatoje nurodytomis kainomis ir darbų apimtimis, nes nurodytos kainos neatitinka rinkoje tuo metu galiojusių kainų, yra per didelės, o darbų kiekiai neatitinka realiai atliktų darbų kiekio.
Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi, kartą jau vertindamas stogo hidroizoliacinės dangos keitimo darbus, yra nurodęs, kad šie darbai buvo susiję su teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Gyventojų skunduose buvo nurodyta, kad jų butuose drėksta lubos, kaupiasi pelėsis, drėgmė, prašo keisti namo stogą, nes gadinamas jų turtas ir pan. Įgyvendinant STR 1.12.05:2002 „Gyventojų statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimais ir jų įgyvendinimo tvarka“, patvirtinto Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 (toliau – Reglamentas), reikalavimus kasmetiniuose statinio apžiūros aktuose nuo 2007 m. spalio 15 d. iki 2010 m. balandžio 19 d. buvo fiksuoti namo stogo dideli defektai, nurodyta kapitaliai remontuoti stogą, įrengti naują stogo hidroizoliacinę dangą ir pan. Administratoriaus 2009-2010 m. bendro naudojimo objektų administravimo ir priežiūros remonto, kitokio tvarkymo metinėse darbų ir lėšų poreikio sąmatose taip pat aiškiai buvo parašyta, kad būtinas stogo hidroizoliacinės dangos įrengimas bei tarpblokinių siūlių remontas. Administratorius organizavo 2008-2009 m. namo butų savininkų susirinkimus dėl namo (korpuso) stogo kapitalinio remonto, kitų klausimų sprendimo, tačiau jokie sprendimai nebūdavo priimami, nes nedalyvaudavo būtinoji namo butų savininkų dauguma. Ginčo atveju butų savininkų valia dėl naujos stogo hidroizoliacinės dangos įrengimo pagal konkrečias sąmatas atskiriems korpusams buvo išreikšta butų savininkų pasirašytuose prašymuose atsakovui. Prie butų savininkų pasirašytų prašymų buvo pridėtos sąmatos dėl patiriamų išlaidų būtent jų korpusui skaičiavimo ir atitinkamai jų paskirstymo nustatyta tvarka atskirų korpusų savininkams. Lifto patalpų durų, metalinių ir turinčių saugų užraktą, pakeitimas buvo skubiai reikalingas dėl tuo metu padidėjusių liftų įrangos vagysčių iš liftų patalpų, todėl lifto durų įrangos keitimas atitinka ir privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, o daugumos butų savininkų sprendimas dėl lifto patalpos durų pakeitimo yra privalomas ir ieškovams. Antena, būdama namo dalimi, yra skirta visiems to namo butų savininkams ir kitų patalpų savininkams. Jei mokėtojas pranešdavo, kad nesinaudoja kolektyvine antena, tai toks mokestis toliau neskaičiuojamas. Ši teisė buvo išaiškinta namo skelbimų lentoje, administratoriaus internetinėje svetainėje. Todėl ieškovės I. M. teiginiai dėl neteisėto ir nepagrįsto mokesčio už kolektyvinę anteną skaičiavimo yra nepagrįsti, tačiau atsakovas sutiko, kad nuo antenos demontavimo dienos, tai yra nuo 2011 m. vasario 9 d. iki 2011 m. gegužės 31 d., per klaidą buvo apskaičiuoti 3,12 Lt. Atsakovas darbus atliko pagal tuo metu rinkoje esančias mažiausias kainas, o sąmatose nurodytas reikalingas dangos kiekis, o ne stogo plotas. Ieškovai už paslaugas ir patirtas išlaidas atsakovui yra sumokėję, t. y. atsiskaitę su atsakovu konkrečiais atsakovo sąskaitose nurodytais pagrindais. Tokių veiksmų atlikimas rodo, kad patys ieškovai pripažįstą faktą apie pagrįstą ir teisėtą atsiskaitymą su atsakovu kaip jų pastato administratoriumi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų atsakovui 2.024,62 € bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 404,92 €. Priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų valstybės naudai 29,16 € procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, t. y. po 5,83 €.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovai savo reikalavimus kildina iš to, kad atsakovas veikė viršydamas savo įgaliojimus, taip pat nepagrįstai apskaičiavo ieškovams tam tikras mokėtinas sumas (mokestį už neegzistuojančią anteną, per didelę dalį stogo remonto išlaidų). Stogo remonto darbai, jei jie atliekami siekiant užtikrinti būtinąsias stogo funkcines savybes, yra susiję su teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Avarinė namo stogo būklė – tai susidėvėjusi stogo danga, pro kurią lyjant lietui vanduo patenka į gyventojų patalpas, gadina jų turtą, namo konstrukcijas, todėl kyla grėsmė ne tik namo gyventojų turtui, bet ir žmonių gyvybėms. Kadangi už galinčias dėl netinkamo pastato eksploatavimo kilti pasekmes yra atsakingas pastato administratorius, konstatavęs namo stogo avarinę būklę, jis turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą imtis visų būtinų priemonių, reikalingų tokios būklės pašalinimui. Įrodymai patvirtina, kad dėl stogo dangos remonto į atsakovą kreipėsi namo gyventojai, nurodydami, kad į butus skverbiasi vanduo, šlampa kambarių sienos ir lubos, kaupiasi pelėsis ir t.t. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 11 punktu, privalomųjų reikalavimų visumą sudaro reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus, tarp jų mechaninio atsparumo ir pastovumo, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad gyvenamojo namo stogui nebeatitinkant jam keliamų esminių funkcionalumo reikalavimų (neužtikrinant apsaugos nuo kritulių vandens) būtinąsias stogo remonto išlaidas privalo dengti visi namo butų (patalpų) bendrasavininkiai, atsižvelgiant į jiems tenkančią bendrosios nuosavybės dalį, nepriklausomai nuo to, ar jie asmeniškai yra išreiškę sutikimą tokias išlaidas dengti, taip pat neatsižvelgiant į tai, ar dėl remonto buvo priimtas daugumos butų savininkų sprendimas. Priešingas aiškinimas neatitiktų CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatų, bendro draudimo bendrasavininkiams nepažeisti kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis), taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), nes sudarytų prielaidas pažeisti konkrečių butų savininkų (kurių nuosavybei daroma žala dėl bendrosios nuosavybės objekto (stogo) trūkumų) teises nepriimant būtinų sprendimų dėl bendrosios nuosavybės objekto priežiūros. Teismas padarė išvadą, kad stogo remontas nagrinėjamu atveju buvo būtinas. Liudytojų V. K. ir E. M. paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad stogo dangos galiojimo laikas jau buvo pasibaigęs ir daliniai stogo remontai nedavė reikiamų rezultatų. Stogo inžinerinės konstrukcijos yra bendroji dalinė visų gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų bendrasavininkių nuosavybė, todėl nustačius, kad buvo remontuojamas ne tik pats stogas, bet ir su juo susisijusios stogo dalys, ieškovų nurodomos prielaidos apie nepagrįstai didelį medžiagų panaudojimą, stogo ploto neatitikimą atmestinos kaip nepagrįstos, nes sąmatose nurodytas reikalingas dangos kiekis, o ne jo plotas. Be to, ieškovai teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog kai kurių iš atliktų stogo darbų nebuvo būtina atlikti arba, kad atliktų darbų akte nurodyti darbai nėra susiję su stogo remontu, nurodyti darbų dydžiai yra nerealūs, nepagrįsti rinkos kainomis. Šiuo atveju ieškovų nurodytas priteistinų sumų apskaičiavimo būdas (bendrą darbų sumą dalijant iš namo bendrojo naudingojo ploto ir dauginant iš kiekvienam iš ieškovų priklausančio buto ploto) yra ydingas, nes neįrodo ir nepagrindžia kiekvieno iš ieškovų atsakovui realiai sumokėtų sumų. Prie butų savininkų pasirašytų prašymų buvo pridėtos sąmatos dėl patiriamų išlaidų būtent jų korpusui skaičiavimo ir atitinkamai jų paskirstymo nustatyta tvarka atskirų korpusų savininkams, taigi ieškovų nesutikimas su šitomis išlaidomis neturi jokio pagrindo. Ieškovai neprašė teismo skirti ekspertizės dėl atliktų darbų kainos ir apimties, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad realiai buvo mažesnės darbų apimtys (taip pat mažesnis medžiagų kiekis). Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovai neįrodė, jog jiems neatsirado pareiga sumokėti už stogo renovacijos darbus.
Teismas sutiko su atsakovu, kad pastato tarpblokinių siūlių remontas, atliktas nustačius jų pralaidumą, yra susijęs su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (STR 1.12.05:2002 11.1.6 punktas). Vadovaujantis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu, 6 punktu, administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes. Taigi gyvenamojo namo patalpų savininkų daugumos sprendimas šiuo atveju nebuvo būtinas.
Teismas pažymėjo, kad ieškovai, kaip daugiabučio namo bendraturčiai, nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą, šiuo atveju liftą, nes nėra vien tik teikiamos paslaugos vartotojai; ieškovų subjektinė teisė atsisakyti naudojimosi liftu paslaugų ir šiai daliai tenkančių išlaidų yra ginama, tačiau tai neturi įtakos jų, kaip bendratučių, pareigoms, kurios kyla iš įstatymu jai suteiktų pareigų dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą (LAT 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003). Taigi įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Pagal nurodytą bendrąją taisyklę pareiga daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiams proporcingai apmokėti išlaidas atsiranda ir tokiu atveju, kai, esant būtinumui, yra naujomis pakeičiamos vienerios iš dvi ar daugiau laiptinių turinčio daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės durys. Sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl aptariamų įstatyminių pareigų vykdymo priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti (LAT 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Atsakovas nurodė, kad lifto patalpų durų, metalinių ir turinčių saugų užraktą, pakeitimas buvo skubiai reikalingas dėl tuo metu padidėjusių liftų įrangos vagysčių iš liftų patalpų ir buvo inicijuotas pačių butų savininkų. Tokiu atveju lifto įrangos patalpos durų keitimas buvo atliekamas, siekiant apsaugoti namo butų ir kitų patalpų savininkų turtą ir išvengti didesnės žalos, todėl lifto durų įrangos keitimas atitiko privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Devynaukščiame name numatyto ir įrengto lifto saugus funkcionavimas neabejotinai atitinka devynaukščio gyvenamojo namo paskirtį ir jo tinkamą naudojimą. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo laiptinės, kaip ir liftas, priklauso gyvenamojo namo butų savininkams proporcingai jų daliai. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad ieškovai yra ir name esančio lifto bendraturčiai, todėl pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį jie privalo dengti namo, o tuo pačiu ir name esančio lifto, išlaikymo išlaidas, lifto išsaugojimo ir atnaujinimo išlaidas.
Atsakovo su lydraščiu „Dėl dokumentų pateikimo“ pateiktoje 2014 m. balandžio 4 d. pažymoje „Dėl mokesčio už antenos priskaičiavimą“ nurodyta, kad jei mokėtojas pranešdavo, kad nesinaudoja kolektyvine antena, tai toks mokestis toliau neskaičiuojamas. Ši teisė buvo išaiškinta namo skelbimų lentoje, administratoriaus internetinėje svetainėje. Ieškovai turi teisę nesinaudoti atsakovo ar kitų subjektų paslaugomis, tačiau bet kuriuo atveju privalo apmokėti aukščiau minėtas bendrų objektų išlaikymo bei kitas išlaidas, nes jis nėra tik paslaugos vartotojas, o yra minėto turto bendraturtis ir privalo dengti tokias išlaidas pagal įstatymą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė I. M. būtų atsisakiusi minėtos paslaugos raštu, todėl ieškovė privalo sumokėti ieškovo priskaičiuotas išlaidas, kaip bendro naudojimo objektų bendraturtis. Atsakovo pateikti byloje paskaičiavimai patvirtina, kad atsakovas ieškovei I. M. priskaičiavo mokesčius ne už naudojimąsi paslaugomis, bet už bendro turto administravimo išlaidas. Byloje nenustatyta, kad atsakovas ieškovei I. M. būtų priskaičiavęs išlaidas, pažeisdamas tokių išlaidų paskaičiavimą reglamentuojančius teisės aktus. Taigi šiuo atveju atsakovas pagrindė ieškovės pareigą apmokėti atsakovui televizijos antenos administravimo mokestį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai G. B., R. L., I. M., N. Š. ir R. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti visiškai.
Ieškovai apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Teismo avarinės stogo būklės apibūdinimas yra deklaratyvus ir labai abstraktus. Susidėvėjusią stogo dangą, pro kurią lyjant lietui vanduo patenka į gyventojų patalpas, galima pataisyti ir lokalinio remonto būdu, užtaisant vietas, pro kurias vanduo patenka į paskutiniame aukšte esančius butus. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad daugiabučio namo stogo danga prieš remontą iš tikrųjų neatitiko privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, o kapitalinis remontas buvo būtinas. Atsakovo darbuotojai Statinio apžiūros aktuose 2007 m spalio 15 d. ir 2008 m. gegužės 19 d. kaip rekomenduojamus stogo darbus nurodė: pastebėti dangos defektai, būklė blogėja, rekomenduojamas kapitalinis remontas. Vėliau, 2008 m. spalio 27 d., nurodė naujos hidroizoliacinės dangos įrengimą. Analogiška rekomendacija nurodyta 2009 m. balandžio 21 d., 2009 m. spalio 14 d., 2010 m. balandžio 19 d. ir 2010 m. rugsėjo 30 d. Statinio apžiūros aktuose. Nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad namo stogo dangos galiojimo laikas yra pasibaigęs. Be to, namo stogo dangos galiojimo termino pasibaigimas nereiškia, kad namo stogo danga yra prasta ir kad ją visą reikia keisti. 2008 m. birželio mėnesį iš namo butų savininkų išrinkta ir jų įgaliota 3 asmenų komisija išmatavo ir apžiūrėjo stogo plotą, taip pat įvertino namo stogo būklę. Komisijos apžiūros metu paaiškėjo, kad namo stogo būklė nebuvo avarinė. Liudytojas A. Š. teismo posėdyje parodė, kad tikrinant stogą jis nebuvo avarinės būsenos, stogas reikalavo remonto, bet ne kapitalinio. Iš esmės A. Š. parodymus patvirtina liudytojo V. K. teismo posėdžio metu duoti parodymai apie tai, kad namo stogo remonto reikėjo, bet ne kapitalinio. Todėl darytina išvada, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, nustatydamas, kad daugiabučio namo stogas prieš remontą neatitiko privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų. Namo stogo remontas buvo rekomenduojamas, o ne būtinas ir nesusijęs su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
2) Kadangi stogo kapitalinis remontas nebuvo susijęs su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, prieš atlikdamas tokį remontą, atsakovas privalėjo gauti daugiabučio namo butų savininkų sprendimą atlikti tokio pobūdžio remontą. Pagal CK nustatytą reglamentavimą administratoriui nėra suteikta teisė savavališkai priimti sprendimą atlikti stogo kapitalinį remontą, jeigu tas remontas nėra susijęs su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, neturint daugumos daugiabučio namo butų savininkų sutikimo. Administratoriui yra suteikta teisė šaukti daugiabučio namo savininkų susirinkimus (CK 4.84 straipsnio 1 dalis), kuriuose daugiabučio namo butų savininkai kaip šio daugiabučio namo bendrasavininkai turėjo išreikšti savo valią ir balsų dauguma priimti sprendimą dėl stogo kapitalinio remonto atlikimo. Siekdamas išvengti įstatyme numatytų teisinių procedūrų, atsakovas pateikė namo gyventojams, o ne butų savininkams, pasirašyti prašymą, kuriame pasirašė ne butų ir kitų patalpų savininkai, o nenustatyti asmenys. Atsakovas neveikė pakankamai rūpestingai ir atsakingai, kad gautų butų ir kitų patalpų savininkų parašus ir užtikrintų įstatymų reikalavimų laikymąsi bei nepažeistų butų ir kitų patalpų savininkų teisių. Pažymėtina, kad vieno buto savininkas buvo I. N., tuo tarpu administratorius prašymus atlikti remontą gavo iš T. C. ir atliktų darbų aktuose pasirašė gyventoja T. C.. Atsakovo pateiktame prašyme nėra ieškovų parašų, todėl pripažintina, kad ieškovai, vadovaudamiesi CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatomis nedavė savo sutikimo ir neprivalo atlyginti išlaidų, patirtų dėl stogo remonto. Vadovaujantis formuojama teismų praktika, ieškovai privalėtų atlyginti išlaidas, jei būtų pripažinta, kad išlaidos buvo susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
3) Namo bendrasavininkų 2008 m. susirinkime atsakovo pateiktoje privalomųjų stogo kapitalinio remonto atlikimo darbų sąmatoje buvo nurodyta preliminari reikiamos bituminės dangos apimtis, reikalingos stogo kapitaliniam remontui, tai yra 1400 m². Gyventojams savarankiškai sudarius 3 asmenų komisiją ir faktiškai pamatavus reikiamos bituminės dangos plotą, paaiškėjo, kad šis plotas yra 1000 m², tai yra 25 % mažiau negu sąmatoje nurodė atsakovas. Komisijos narių kompetencija buvo įrodyta ir bylos nagrinėjimo metu ginčijama nebuvo, todėl teismo argumentas, kad ieškovai teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog kai kurių iš atliktų stogo darbų nebuvo būtina atlikti, arba, kad atliktų darbų akte nurodyti darbai nėra susiję su stogo remontu, nurodyti darbų dydžiai yra nerealūs, nepagrįsti rinkos kainomis, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovas privalėjo įrodyti, kurie iš darbų buvo būtini, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė. Teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovams ir buvo šališkas, priimdamas sprendimą. Ieškovai prašė teismo vadovautis 2008 m. sudarytos gyventojų komisijos išvadomis, kurios narių kompetencija ginčijama nebuvo. Ieškovai taip pat buvo pateikę į bylą UAB „Statika“ 2014 m. kovo mėnesio išvadą apie daugiabučio namo dangos keitimo darbo ir medžiagų apimtis ir UAB „Jurginio projektų menedžmentas“ 2015 m. sausio 12 d. išvadą dėl sąmatų nepagrįstumo. Minėtos išvados patvirtina faktą, kad UAB „Stelalita“ sąmatuose nurodytos darbų sąnaudos ir kiekiai neatitinka patvirtintų normatyvų ir faktinių sąnaudų. Teismas neatsižvelgė į šiuos įrodymus, vadovavosi tik atsakovo atstovų paaiškinimais, taip pažeisdamas CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą. Prašyti teismo skirti ekspertizę nagrinėjamoje civilinėje byloje nebuvo būtinumo, kadangi ieškovai savo poziciją grindė leistinais į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, o atsakovas skirti ekspertizės taip pat neprašė. Daugiabutis gyvenamasis namas VĮ „Registrų centras“ yra įregistruotas kaip vienas daiktas. Kadangi namas yra laikomas kaip vienas daiktas, o jo butų savininkai yra to daikto bendrasavininkai, todėl ir stogo kapitalinio remonto darbų suma privalėjo būti paskirstyta tarp visų namo gyventojų, priklausomai nuo jų buto ploto.
4) Ieškovai ginčijo išlaidų už tarpblokinių siūlių remontą paskirstymo tarp namo buto savininkų būdą, todėl teismas neišsprendė šio ieškovų reikalavimo. Atsakovas apskaičiavo ir pateikė apmokėti ieškovams namo tarpblokinių siūlių remonto išlaidas. Atsakovo viešai skelbiamame 2014 m. balandžio 14 d. „Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo“ (toliau – aprašas) 2 punkte nurodyta, kad laikančios sienos ir kolonos yra priskirtos visiems namo savininkams. Tuo tarpu aprašo 3 punkte išorinės sienos priskirtos visiems laiptinės butų (patalpų) savininkams. Toks atsakovo bendrojo naudojimo objektų paskirstymas yra neteisėtas, nes dėl nurodyto paskirstymo nėra priimta jokios namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo. Atsižvelgiant į tai, kad CK 4.82 straipsnio 1 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3-4 dalys). Taigi, atsakovas, namo tarpblokinių siūlių remonto išlaidas privalėjo paskirstyti proporcingai tarp namo butų ir kitų patalpų savininkų, tačiau to nepadarė ir paskirstė išlaidas tik tarp tam tikros namo butų ir kitų patalpų savininkų dalies (tarp butų (duomenys neskelbtini)) savininkų. Tokiu būdu ieškovams buvo apskaičiuota didesnė nei priklauso mokėti suma.
5) Lifto patalpos durys buvo geros būklės, kokybiškai pagamintos, apkaltos skarda ir nereikalavo pakeitimo ar remonto. Tai patvirtina ieškovo į bylą pateikti statinio apžiūros aktai, kuriuose nėra nurodyta jokių privalomųjų darbų susijusių su lifto įrangos patalpos durų pakeitimu ir liudytojų parodymai. Šios durys buvo naudojamos tik užrakinti lifto įrangos patalpą. Atsakovo savavališkas sprendimas pakeisti lifto įrangos patalpos duris į patikimesnes buvo nereikalinga apsaugos priemonė, susijusi, kaip nurodo atsakovas, su padaugėjusiu liftų įrangos vagysčių skaičiumi. Byloje nėra jokių duomenų, kad durys buvo prastos būklės, nepatikimos, ar tuo metu įvyko vagysčių, kurios galėjo sąlygoti priimto sprendimo pakeisti lifto įrangos duris, pagrįstumą. Atsakovas nustatyta tvarka neorganizavo susirinkimo, kad butų ir kitų patalpų savininkai priimtų sprendimą dėl lifto įrangos patalpos durų keitimo. Atsakovas, atlikęs namo (duomenys neskelbtini) butų gyventojų (ne savininkų) apklausą surinko 9 butų gyventojų sutikimus pakeisti lifto įrangos patalpos duris, iš kurių 7 pasirašę asmenys yra arba ne namo butų savininkai, o tiesiog gyventojai, arba vėliau savo parašus atsiėmė (A. Š.). Kadangi ieškovai sutikimo atlikti namo (duomenys neskelbtini) butų laiptinės, lifto įrangos patalpos durų keitimo nėra davę, o atsakovas reikiamo skaičiaus namo butų savininkų sutikimų nesurinko, atsakovas neturėjo teisės reikalauti sumokėti už lifto įrangos patalpos durų keitimą. Todėl ieškovai I. M. ir N. Š. neprivalo sumokėti už atliktus darbus. Lifto įrangos durų keitimas nėra priskiriamas prie būtinųjų darbų, kuriems atlikti butų ar kitų patalpų savininkų sprendimas nėra reikalingas.
6) Atsakovo pateikti mokėjimo pranešimai patvirtina, kad ieškovams G. B., R. L., N. Š. ir R. Š. nebuvo apskaičiuojamas mokestis už anteną, nors ieškovai nebuvo pranešę apie nesinaudojimą kolektyvine antena. Tuo tarpu ieškovei I. M. nuo 2009 m. lapkričio 30 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. nepagrįstai apskaičiuotas 12,42 Lt mokestis. Tai, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisėtai, patvirtina 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymas Nr. V1-18, kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į 2009 m. liepos mėn. atliktos administruojamų daugiabučių namų kolektyvinių televizijos antenų kasmetinės inventorizacijos ir techninės būklės įvertinimo rezultatus bei faktinį jų poreikį, įsakoma neskaičiuoti mokėjimų už kolektyvinių televizijos antenų priežiūrą. Atsakovas nepateikė jokių inventorizacijos dokumentų apie antenos ir jos dalių kasmetines inventorizacijas, iš kurių būtų galima nustatyti, nuo kada antena buvo demontuota. Teismo sprendime nėra paaiškinta, su kuo yra siejama prievolė mokėti mokestį už kolektyvinę anteną: ar su jos naudojimu ir mokėjimu už jos naudojimąsi kaip už paslaugą, ar šis administravimo mokestis išplaukia iš bendraturčių pareigos prižiūrėti bendrą turtą. Jeigu prievolė mokėti administravimo mokestį už kolektyvinę anteną yra siejama su paslaugos teikimu, atsakovas privalėjo pateikti įrodymus apie tai, kad ieškovė I. M. naudojosi kolektyvine antena visą tą laiką, už kurį jai yra apskaičiuotas mokestis. Tuo tarpu, jeigu mokestis už kolektyvinės antenos administravimą yra siejamas su bendraturčių pareiga prižiūrėti bendrą turtą, tokiu atveju mokestis privalėjo būti skaičiuojamas visiems namo bendraturčiams nepriklausomai nuo to, ar jie naudojasi ta antena, ar ne. Atsakovas nurodė, kad mokestis už kolektyvinę anteną buvo skaičiuojamas pagal Vilniaus miesto telekomo 1995 m. sausio mėnesio įsakymą Nr. 16. Nors ieškovai reikalavo pateikti dokumentus, kokiu pagrindu yra administruojama paslauga, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė I. M. būtų tokią paslaugą pas atsakovą užsakiusi ir sudariusi dėl šios paslaugos teikimo sutartį. Kadangi kolektyvinės antenos paslauga nėra susijusi su nekilnojamojo turto išsaugojimu ar išlaikymu, o buvo teikiama konkretiems vartotojams, už šią paslaugą imant fiksuoto dydžio (abonentinį) mokestį, atsakovas neturėjo teisės reikalauti iš turto savininko (ieškovės) apmokėti už šią paslaugą. Nėra pagrindo pripažinti, kad kolektyvines antenos mokestis yra nustatytas Vilniaus miesto telekomo 1995 m. sausio mėn. įsakymu Nr. 16, kaip privalomas daugiabučio namo bendraturčiams.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Naujoji Pilaitė“ prašo ieškovų skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad dar Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi, nagrinėdamas šią bylą pirmą kartą apeliacine tvarka, buvo pažymėjęs, kad stogo hidroizoliacinės dangos keitimo darbai siekiant užtikrinti būtinąsias stogo funkcijas, šio ginčo atveju yra neabejotinai susiję su teises aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Kadangi pastato administratorius yra atsakingas už ypatingo statinio eksploatavimą ir dėl to galinčias kilti pasekmes, jis turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą imtis visų būtinų priemonių, reikalingų avarinei stogo būklei pašalinti. Ieškovų pateikti samprotavimai ir prielaidos, kad namo stogas buvo tinkamos būklės ir pan., yra nepagrįsti ir neįrodyti. Visa byloje esančių įrodymų visuma vienareikšmiškai patvirtina, kad stogo būklė kasmet vis blogėjo, ir administratorius, vykdydamas daugumos savininkų valią ir tinkamai įgyvendindamas savo pareigas, privalėjo organizuoti ir įgyvendinti stogo dangos einamąjį remontą. Administratorius organizavo 2008-2009 metais namo butų savininkų susirinkimus, kuriuose kėlė klausimus dėl namo stogo kapitalinio remonto, kitų klausimų sprendimo, tačiau jokie sprendimai nebūdavo priimami, nes nedalyvaudavo būtinoji namo butų savininkų dauguma. Butų savininkų valia dėl naujos stogo hidroizoliacinės dangos įrengimo pagal konkrečias sąmatas atskiriems namo korpusams buvo išreikšta butų savininkų pasirašytuose prašymuose. Todėl administratorius ne savavališkai atliko paminėtus būtinus stogo dangos remonto darbus, bet užtikrindamas daugumos butų ir kitų patalpų savininkų teisėtas teises ir interesus. Daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai yra privalomi visiems butų ir kitą patalpų savininkams. Prie butų savininkų pasirašytų prašymų buvo pridėtos sąmatos dėl patiriamų išlaidų būtent jų korpusui skaičiavimo ir atitinkamai jų paskirstymo nustatyta tvarka atskirų korpusų savininkams. Dalinti išlaidas proporcingai viso namo butų savininkams nėra pagrindo, nes ant atskirų trijų laiptinių (korpusai (duomenys neskelbtini)) butų savininkų prašymų pasirašė dauguma viso namo butų savininkų. Ieškovai pirmos instancijos teisme nekėlė klausimo dėl išlaidų stogo remontui perskirstymo ir tokio reikalavimo nereiškė. Ginčo atveju daugiabučio namo stogo danga reikėjo dengti ne tik patį stogą, bet ir balkonus bei lodžijas, stogelį virš įėjimo, parapetus bei lifto šachtas, balkonų sandūras ties fasadais. Taigi rangovas UAB „Stelalita“ visiškai pagrįstai pirmos laiptinės stogo dangos įrengimui apskaičiavo 456 kv.m dangos poreikį ir jį sunaudojo. Ieškovų nurodytas aprašas sudarytas remiantis Aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. Dl-895 patvirtinta tipine (pavyzdine) daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų aprašo forma, o administratoriaus teisė spręsti dėl tokio aprašo sudarymo numatyta jo veiklą reglamentuojančiuose butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniuose nuostatuose. Šis aprašas buvo skelbiamas viešai namo skelbimų lentoje, dėl jo sudarymo ir bendro naudojimo objektą priskyrimo jokių pastabų iš butų savininkų niekada nebuvo pareikšta. Šis aprašas ir jame paminėtas bendro naudojimo objektų paskirstymas geriausiai atitinka pačių butų savininkų interesus name, turinčiame atskirus korpusus. Sprendimą dėl lifto durų pakeitimo priėmė patys butų savininkai, savo valią patvirtindami parašais. Todėl pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį, CK 4.85 straipsnio 1 ir 5 dalis daugumos butų savininkų sprendimas dėl lifto patalpos durų pakeitimo yra privalomas ir ieškovams. Kolektyvinė antena buvo reikalinga ir atitiko butų savininkų interesus, ji buvo ir namo bendrosios nuosavybės dalis, reikalaujanti techninės priežiūros, kartu teikė naudą dėl televizijos transliacijos. Pasikeitus aplinkybėms (atsiradus kabelinei, skaitmeninei ir kitoms televizijos rūšims), administratorius nereikalavo mokesčių už jos priežiūrą iš butų savininkų, kurie pateikdavo pranešimą, kad ja nesinaudoja.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl daugiabučio namo savininkų pareigos mokėti namo administratoriui už atliktus namo stogo dangos, sieninių plokščių sandūrų siūlių, lifto durų remonto darbus, šių darbų atlikimo pagrįstumo bei reikalaujamos sumokėti kainos dydžio.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovas kasmet, nuo 2007 m., nustatydavo daugiabučio pastato trūkumus, tarp kurių ir blogėjančią stogo dangos būklę. Atsakovo 2007 m. spalio 15 d. atlikto statinio apžiūros akte nurodyta, jog vizualiai matomi fasado plokščių sujungimo siūlių defektai, stogo dangos defektai, blogėjanti būklė, todėl rekomenduojamas kapitalinis remontas (t. I, b.l. 159). Tokia pati stogo ir išorinės sienos (fasado) blogėjanti būklė yra užfiksuota ir 2008 m. gegužės 19 d., 2009 m. balandžio 21 d., 2009 m. spalio 14 d., 2010 m. balandžio 19 d. ir 2010 m. rugsėjo 30 d. statinio apžiūros aktuose (t. I, b.l. 153-158). Nuo 2008 m. spalio 27 d. apžiūros aktuose yra rekomenduojamas ne kapitalinis stogo remontas, bet naujos hidroizoliacinės dangos įrengimas. Byloje taip pat yra individualūs butų gyventojų prašymai dėl stogo ir balkonėlių stogelių remonto, namo siūlių sutvarkymo, periodiškai teikti atsakovui nuo 2007 m. lapkričio 22 d. (t. I, b.l. 185;188-189;193; t. II, b.l. 12-15; 20; 24). Nurodyti įrodymai patvirtina, jog stogo remontas, tai yra hidroizoliacinės dangos įrengimas, buvo būtinas. Šią aplinkybę taip pat pagrindžia ir liudytojų V. K. bei E. M. parodymai. Pažymėtina, kad pastaroji liudytoja taip pat parodė, kad smulkūs stogo remonto darbai nepadėjo. Byloje yra duomenys, jog (duomenys neskelbtini) buto gyventoja nesutiko pasirašyti 2007 m. gruodžio 5 d. atliktų stogo remonto darbų akto, kadangi toje pačioje buto vietoje kaupiasi drėgmė (t. I, b.l. 191). Tai, kad lokalinis, apsiribojantis tik tų butų, į kuriuos patenka drėgmė, plotu, remontas buvo neveiksmingas, patvirtina ir ieškovų nurodytos butų savininkų išrinktos 3 asmenų komisijos 2008 m. birželio 9 d. protokolas, kuriuo buvo nutarta, susidarius stogo denginio avarinei būklei virš (duomenys neskelbtini) buto, nedelsiant suremontuoti avarinę vietą (t. IV, b.l. 170). Todėl pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad stogas prieš remontą buvo avarinės būklės, tai yra neatitiko statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, o ieškovų argumentas, kad susidėvėjusią stogo dangą galima buvo pataisyti ir lokalinio remonto būdu, yra nepagrįstas.
Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Nurodytas Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 punktas), yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t. (2 punktas) (LAT 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Kadangi aukščiau nurodyti įrodymai patvirtino, jog namo stogas neatitiko privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, jo remontas pripažintinas būtinu ir nereikalaujančiu butų savininkų sutikimo. Todėl ieškovų argumentai dėl atsakovo pareigos gauti namo butų savininkų sprendimą atlikti stogo remontą pripažintini nepagrįstais, konstatuotina, kad ieškovai privalo mokėti už atliktą stogo remontą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintuose Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.5 punkto redakcijoje, galiojusioje iki 2010 m. kovo 19 d., buvo nustatyta, kad administratorius pirkdamas namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ar kitas paslaugas rinkoje, atlieka šių paslaugų pirkimo kainų apklausą arba organizuoja jų pirkimo konkursus. Su pasirinktais paslaugų teikėjais sudaro sutartis ir kontroliuoja jų vykdymą. Minėto 5.5 punkto redakcijoje, galiojusioje nuo 2010 m. kovo 19 d. iki 2010 m. liepos 22 d. buvo nustatyta, jog administratorius organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų, nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų (jei šių paslaugų jis neteikia pats) pirkimą. Į pirkimo komisiją kviečia dalyvauti patalpų savininkų išrinktą atstovą (atstovus) (toliau vadinama – įgaliotasis atstovas (atstovai), jeigu jį (juos) patalpų savininkai išrenka šių Nuostatų 11 punkte nustatyta tvarka. Su atrinktais paslaugų teikėjais sudaro sutartis ir kontroliuoja, kaip jos vykdomos. Pirkimo rezultatus skelbia namo skelbimų lentoje ir savo interneto tinklalapyje, jeigu tokį turi.
Byloje pateikta 2010 m. balandžio 28 d. atsakovo tiekėjų (rangovų) apklausos pažyma patvirtina, jog tiek naujos stogo hidroizoliacinės dangos (vieno sluoksnio) įrengimo darbams, tiek stambiaplokščių pastatų sieninių plokščių sandūrų siūlių remonto darbams buvo organizuoti pirkimai (t. I, b.l. 74-77). Pirkimų komisiją sudarė L. N., L. G. ir J. P.. Atsakovas stogo dangos įrengimui pasirinko UAB „Stelalita“ iš 7 savo paslaugas siūliusių įmonių, atsižvelgdamas į mažiausią pasiūlytą kainą (28,89 Lt/m²). Nurodyta vidutinė darbų, medžiagų ir mechanizmų kaina buvo nurodyta ir 2010 m. lapkričio 3 d. UAB „Stelalita“ atliktų darbų akte (t. I, b.l. 79). Sieninių plokščių sandūrų siūlių remontui buvo pasirinkta UAB „Telšių Alpina“ iš trijų savo paslaugas pasiūliusių įmonių, atsižvelgiant į mažiausią kainą (28,50/45,15 Lt/m). Ši suma buvo nurodyta ir 2010 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Telšių Alpina“ atliktų darbų akte (t. I, b.l. 80). UAB „Stelalita“ 2010 m. lapkričio 3 d. atliktų darbų aktu perdavė atsakovui 13.173,33 Lt vertės stogo, parapetų ir balkonų (456 m² ploto) dangos remonto darbus (t. I, b.l. 79). 2010 m. liepos mėnesio prašymas atsakovui dėl stogo naujos hidroizoliacijos dangos įrengimo darbų yra pasirašytas 24 asmenų (t. I, b.l. 175-176; t. II, b.l. 166-167). Prašyme nurodyta, jog daugiabučio namo gyventojai prašo administratorių sudaryti sutartį su UAB „Stelalita“ ir sutinka sumokėti už darbą 13.443,33 Lt. Nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovas stogo remonto ir kitus darbus organizavo pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų reikalavimus, tai yra organizavo stogo hidroizoliacinės dangos įrengimo darbų konkursą ir iš pasiūlymus pateikusių įmonių pasirinko mažiausią kainą pasiūliusį rangovą. Su išrinktu rangovu bei jo nurodyta bendra darbų kaina buvo supažindinti namo gyventojai, kurie savo sutikimą patvirtino parašais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal aptartą teisinę situaciją atsakovas neturėjo galimybės nustatyti mažesnės darbų kainos, nes ir taip pasirinko mažiausią iš visų tuo metų pateiktų pasiūlymų.
Ieškovo pateiktoje UAB „Statika“ 2014 m. išvadoje nėra pateikta jokios UAB „Stelalita“ atliktų darbų ir sąskaitos analizės, nėra nurodyta, kokia turėtų būti galutinė stogo bituminės dangos kaina, kokio laikotarpio rinkoje egzistuojančiomis kainomis vadovautasi (t. IV, b.l. 97-114). UAB „Jurginio projektų menedžmentas“ išvadoje nurodyta, jog stogo, parapetų ir balkonų remonto sąmatoje priskaičiuota nepagrįstų verčių už 4.993,39 Lt, medžiagų kainos atitinka tuo metu galiojusias rinkoje. Darbų sąnaudos ir kiekiai neatitinka patvirtintiems normatyvams ir faktinei sąnaudai (t.V, b.l. 22-28). Tačiau nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog tam tikri darbai galėjo būti atlikti už mažesnę kainą, negali būti butų savininkams pagrindu atsisakyti mokėti už atliktus namo remonto darbus, jeigu šie darbai buvo atlikti administratoriaus paskelbto konkurso metu išrinkto rangovo pagal jo iš anksto nurodytas būsimas darbų kainas. Ieškovai neginčijo nei šio konkurso organizavimo tvarkos, nei UAB „Stelalita“ konkurso metu pateiktų kainų. Todėl ieškovai privalo mokėti administratoriui už organizuotus stogo remonto darbus.
Name, kurį administruoja atsakovas, yra 92 butai, viename korpuse yra 36 butai. Bendras namo plotas 6.074,30 kv.m., naudingas plotas – 6.068,03 kv.m. (t. IV, b.l. 11). Tarpblokinių siūlių remontas buvo atliktas pagal dviejų butų ((duomenys neskelbtini)) savininkų prašymus. UAB „Telšių Alpina“ 2010 m. rugpjūčio 31 d. atliktų darbų aktu atsakovui perdavė 1.500,75 Lt vertės stambiaplokščių namų išorės sienų sandūrų hermetizavimo, šiltinimo darbus (t. I, b.l. 80). Atsakovo pateiktas apskaičiavimas už stogo ir fasado siūlių remontą patvirtina, kad kiekvienam bendrasavininkui tenkanti mokėti suma buvo nustatoma, atsižvelgiant į jo buto ir korpuso, kuriame yra butas, naudingo ploto bei tam korpusui tenkančios atlikto remonto kainos santykį (t. III, b.l. 189-190). Atsakovas 2009 m. balandžio 6 d. patvirtino daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame buvo tik išvardinti bendrojo naudojimo objektai, nurodant, jog bendrasavininkai pagal CK 4.82 ir 4.83 straipsnius privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti (t. IV, b.l. 84-86). 2014 m. balandžio 14 d. atsakovas patvirtino daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame nurodyta, jog su namo stogo ir išorinės sienos konstrukcijomis yra susiję visi laiptinės butų (patalpų) savininkai (t. IV, b.l. 20-25).
Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju gyvenamasis namas yra sudarytas iš trijų savarankiškų korpusų, todėl atsakovas kiekvieno buto savininkui tenkančią namo išlaikymo dalį apskaičiavo pagal vieno namo korpuso naudingo ploto ir tame korpuse esančių butų naudingo ploto santykį. Tačiau toks skaičiavimas iš esmės neprieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), kadangi butų savininkai moka tik už jų korpusui tenkančių konstrukcijų remonto darbus, tačiau atitinkamai nemoka už kitų dviejų korpusų išlaikymą bei remonto darbus. Todėl nesutiktina su ieškovų teiginiu, jog už sienų sandūrų hermetizavimo darbus turėjo mokėti daugiau, negu jiems priklauso.
Pagal CK 4.85 straipsnio 5 dalį butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 13.6. punkte nustatyta, kad balsuojant raštu, priimti sprendimai yra teisėti, jeigu jiems pritaria daugiau kaip 1/2 visų patalpų savininkų. Byloje yra atsakovo pateikti 2008 m., 2009 m. vykę butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolai, kurie patvirtina, kad susirinkimai buvo organizuojami, tačiau į juos nesusirinkdavo būtinas bendrasavininkų skaičius (t. I, b.l. 197-200; t. II, b.l. 1). Todėl atsakovas organizuodavo balsavimus raštu. Devyniolika, tai yra daugiau nei pusė, namo ((duomenys neskelbtini) korpuso, kurį sudaro (duomenys neskelbtini) butai) gyventojų 2010 m. gruodžio 10 d. pateikė atsakovui prašymą dėl lifto patalpų durų pakeitimo už 709 Lt, pasirašant sutartį su UAB „Cargolita“ (t. II, b.l. 39). Pažymėtina, kad 13 iš pasirašiusių prašymą asmenų vardai ir pavardės sutampa su VĮ „Registrų centras“ nurodytomis savininkų vardais ir pavardėmis. Tačiau minėtas VĮ „Registrų centras“ išrašas yra suformuotas 2012 m. rugsėjo 5 d. (t. IV, b.l. 59-63), o įpareigojimas dėl lifto patalpų durų pakeitimo yra pasirašytas 2010 m. gruodžio 10 d., todėl tam tikrų butų savininkai galėjo per dvejus metus pasikeisti. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad minėtame prašyme pasirašę savininkai vėliau savo parašus atsiėmė, ar kad pasirašę asmenys tikrai nebuvo (duomenys neskelbtini) butų savininkai. Todėl ieškovai turi mokėti už lifto patalpos durų pakeitimą.
Ieškovai nepagrįstai teigia, kad ieškovė I. M. neprivalėjo mokėti už kolektyvinės televizijos antenos priežiūrą. Atsakovo direktorius 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu dėl kolektyvinių televizijos antenų Nr. V1-18 nurodė nebeskaičiuoti mokėjimų už kolektyvinių televizijos antenų priežiūrą tam tikrų patalpų naudotojams, tarp kurių nebuvo nurodytas ieškovų gyvenamasis namas (t. I, b.l. 171). Atsakovas tik 2011 m. vasario 28 d. pranešė, jog už kolektyvinę anteną mokesčiai namui neskaičiuojami, nes antena demontuota (t. I, b.l. 173). Atsakovas 2014 m. balandžio 4 d. raštu paaiškino teismui, jog jei mokėtojas pranešdavo, kad nesinaudoja kolektyvine antena (pvz. naudojasi kabeline TV), tai toks mokestis toliau nebeskaičiuojamas (t. III, b.l. 193). Atsakovas tai pat pateikė teismui internetinio tinklalapio nuorodą, kuriame pateikta instrukcija, kaip atsisakyti kolektyvinės antenos (t. IV, b.l. 65), kitų butų savininkų rašytinius prašymus dėl mokesčio už anteną neskaičiavimo (t. IV, b.l. 66-70). Pažymėtina, kad ieškovė I. M. nebuvo pateikusi atsakovui prašymo dėl mokesčio už anteną neskaičiavimo. Byloje nėra taip pat kitų duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė nesinaudojo kolektyvine antena, tai yra mokėjo už kabelinę televiziją ar kitas ryšio priemones. Todėl pirmos instancijos teismas teisėtai konstatavo, kad atsakovas pagrindė ieškovės I. M. pareigą mokėti atsakovui televizijos antenos administravimo mokestį.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Atsakovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Atsakovas sumokėjo 752,96 € bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Nurodyta išlaidų advokato pagalbai suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkto nustatyto maksimalaus 909,74 € dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Tačiau nagrinėta byla nepripažintina teisiniu požiūriu itin sudėtinga, todėl priteistina suma lygi pusei nurodomo Rekomendacijose, tai yra 454,87 €.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) N. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „Naujoji Pilaitė“, j.a.k. 121483560, 454,87 € bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.