- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-03
- Bylos Nr.
- 1A-204-382-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Pocius (pirm.), Eduardas Maškevičius, Savinijus Katauskas
- Nuteistasis
- A. G.
- Advokatai
- Eugenijus Paročka
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. – už 2009-11-01 įvykdytą nusikaltimą – vieneriems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. – už 2009-11-09 įvykdytą nusikaltimą – dvejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 9 d., ši bausmė subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2010-08-20 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta septynerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. nuteistas už tai, kad 2009 m. lapkričio 1 d., apie 19.30 val., iš V. G. buto, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, pagrobė 115 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia“, 125 Lt vertės automobilinį akumuliatorių ir 200 litų. Iš viso pagrobė V. G. priklausančio turto už 440 Lt.
Be to, jis 2009 m. lapkričio 9 d., apie 19 val., veikdamas bendrininkų grupe su dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, atėjęs į butą pas V. G., (duomenys neskelbtini), iš minėto buto pagrobė 36 Lt vertės 2 kg mėsos, 18 Lt vertės 2 kg rūkytų lašinių, 12 Lt vertės 0,5 litro medaus, 7 Lt vertės šampūną, 2 Lt vertės muilą, 30 Lt vertės skalbimo miltelių pakuotę, 2 Lt vertės skutimosi peiliukus, 140 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia“, 20 Lt vertės sieninį laikrodį, 580 Lt vertės rankinį laikrodį, du komplektus patalynės bendros 96 Lt vertės, 8 poras vyriškų kojinių bendros 16 Lt vertės. Iš viso pagrobė V. G. priklausančio turto už 959 Lt.
Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio 28 d., apie 12 val., veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, būdamas V. G. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kėde sudavė V. G. per galvą, dėl to jam buvo nežymiai sutrikdyta, sveikata ir pagrobė 149 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir jo veiką iš BK 180 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 178 str. 4 d. bei sušvelninti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. paskirtas bausmes. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad V. G. bute vartodavo alkoholinius gėrimus, tačiau pas jį negyveno. 2009-11-01 vienas atėjęs pas nukentėjusįjį paprašė pinigų, bet jų negavęs iš nukentėjusiojo striukės kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną, 200 litų bei automobilinį akumuliatorių. Šiuos daiktus pardavė, o gautus pinigus išleido savo reikmėms. 2009-11-09 vėl vienas atėjo pas V. G. ir paprašė pinigų. Nukentėjusysis pinigų nedavė, todėl iš šaldytuvo pagrobė įvairių maisto produktų, taip pat įvairių daiktų ir už kojinės paslėptus pinigus. Daiktus pardavė, o gautus pinigus išleido savo reikmėms. 2009-12-28 su nepažįstamu asmeniu vėl atėjo pas nukentėjusįjį. Pats V. G. jam davė telefoną paskambinti, tačiau telefono nukentėjusiajam jis negrąžino. Jie susipyko, todėl V. G. verdančiu vandeniu jam apipylė rankas. Dėl tokio nukentėjusiojo elgesio jis supyko ir jį pastūmė. V. G. nukrito ir prasiskėlė galvą. Su kėde nukentėjusiajam netrenkė. Teigia, kad byloje nėra specialisto išvados dėl nukentėjusiajam padaryto sužalojimo. Teisme apklaustas specialistas taip pat nepašalino abejonių dėl V. G. padaryto sužalojimo pobūdžio. Mano, jog nukentėjusiojo parodymai dėl jam padaryto sužalojimo yra išgalvoti siekiant pateisinti savo neadekvatų elgesį (apipylimą verdančiu vandeniu). Teigia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis dėl jo nuteisimo padarius plėšimą yra nepagrįstas, paremtas tik prielaidomis ir spėjimais, todėl keistinas.
Gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas nuteistąjį kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir savo išvadas dėl jo kaltės, veikų kvalifikavimo, bausmių paskyrimo išsamiai argumentavo nuosprendyje. Teismas pagrįstai nustatė, kad 2009-12-28 įvykio metu A. G. padarė plėšimą.
Vagystę ir plėšimą sieja daug bendrų požymių, tačiau esminis šių nusikalstamų veikų atribojimo kriterijus yra nusikaltimo padarymo būdas. Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnis nustato, kad plėšimas yra svetimo turto užvaldymas, pavartojus fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį pavartoti, arba kitaip atėmus galimybę nukentėjusiajam priešintis. Nuteistasis neneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tai yra, kad jis 2009-11-01, 2009-11-09, 2009-12-28 buvo atėjęs pas V. G.. Taip pat neneigia fakto, kad pagrindinis apsilankymo pas nukentėjusįjį tikslas buvo pagrobti turtą, tačiau neigia, kad 2009-12-28 apsilankymo metu prieš V. G. buvo pavartotas fizinis smurtas. Teigia, kad nukentėjusysis buvo pastumtas ne dėl siekio pagrobti jo turtą, tačiau spontaniškai sureagavus į netinkamą paties nukentėjusiojo elgesį.
Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis V. G. parodė, kad 2009-12-28 pas jį atėjęs nuteistasis pareikalavo pinigų, o jų negavęs pagrobė telefoną. Kai nukentėjusysis pareikalavo, kad nuteistasis grąžintų telefoną, A. G. jį pastūmė ir trenkė kėde per galvą. Nors, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiojo bylos tyrimo metu duoti parodymai nebuvo visiškai nuoseklūs, tačiau nukentėjusysis gana tiksliai prisiminė ir nupasakojo pagrindines su įvykiu susijusias ir nuteistojo veikos kvalifikacijai reikšmės turėjusias aplinkybes. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad smurtas prieš jį buvo pavartotas siekiant išlaikyti pagrobtą telefoną. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmųjų apsilankymų metu nukentėjusysis ir kartu su juo gyvenantis liudytojas N. J. grobiant nukentėjusiojo turtą nesikišo ir nesipriešino, nes nuteistojo ir kartu su juo atėjusių asmenų buvo įbauginti. Tačiau trečiojo A. G. apsilankymo metu nukentėjusysis žodžiu pabandė atsikirsti nuteistajam, išsaugoti bandomą pagrobti jo turtą, tai ir išprovokavo A. G. smurtą prieš nukentėjusįjį. Taigi prieš nukentėjusįjį pavartotas fizinis smurtas buvo ne nusikalstamos veikos tikslas, o priemonė išlaikyti pagrobtą turtą. Sužalojęs nukentėjusįjį, A. G. iš buto išėjo ir nepažįstamajam pardavė pagrobtą telefoną, o gautus pinigus panaudojo savo reikmėms.
Priešingai nei savo skunde teigia nuteistasis, byloje yra specialisto išvada apie V. G. padarytą sveikatos sutrikdymą, kurią daręs teismo medicinos ekspertas R. P. papildė ir paaiškino teisiamojo posėdžio metu. Eksperto teisme duoti parodymai paneigė nuteistojo versiją, kad sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiajam atsitrenkus į sieną. Pažymėtina ir tai, kad veikos kvalifikacijai pagal BK 180 str. 1 d. užtenka pagrasinti tuoj pat pavartoti fizinį smurtą arba kitokiu būdu atimti galimybę nukentėjusiajam priešintis. Aplinkybės, kad nuteistasis pas nukentėjusįjį (amžiumi žymiai vyresnį ir menkesnę fiziškai pasipriešinti galimybę turintį asmenį) atėjo ne vienas, kad prieš tai jam jau buvo grasinta ir nukentėjusysis aiškiai suprato, kad smurtas prieš jį tikrai gali būti pavartotas, laikytinos pakankamomis veikai pagal BK 180 str. 1 d. kvalifikuoti. O tai, kad smurtas po kurio laiko buvo pavartotas, tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadų dėl veikos kvalifikacijos pagal BK 180 str. pagrįstumą ir teisingumą. Nuteistojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir nėra pagrindo jo veiką perkvalifikuoti.
Nors nukentėjusiojo parodymai nebuvo visiškai nuoseklūs, tačiau patikrinus byloje esančius duomenis matyti, kad ir paties A. G. parodymai viso bylos tyrimo metu nepasižymėjo nuoseklumu. Iš pradžių nuteistasis teigė, kad 2009-11-01 V. G. turtą pagrobė dėl neva uždirbtų ir negrąžintų jam pinigų, vėliau šiuos parodymus pakeitė, nurodydamas, kad jokios skolos nebuvo. Pradžioje teigęs, kad pas nukentėjusįjį kurį laiką gyveno, vėliau ir tai paneigė. Taip pat keitėsi jo parodymai dėl kartu su juo buvusių asmenų. Tyrimo pradžioje teigęs neprisimenąs, ar 2009-11-01, 2009-11-09 į nukentėjusiojo butą atėjo vienas, vėliau jau tvirtino, kad pas V. G. buvo vienas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo dalinio prisipažinimo nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, bendruosius ir laisvės atėmimo bausmės skyrimo pagrindus, ne kartą teistam, piktybiškai savo gyvenimo būdo nekeičiančiam, niekur nedirbančiam ir iš nusikalstamu būdu gautų pinigų gyvenančiam A. G. tinkamai parinko tiek bausmės rūšį, tiek ir jos trukmę. Keisti nuosprendį dėl bausmės už atskirą nusikaltimą ar dėl subendrintos galutinės bausmės dydžio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.