Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-546-290/2015

Teisėja Irmutė Kliučinskienė Proceso Nr. 1-52-1-00513-2014-5

2015 m. spalio 29 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei, nuteistojo R. J. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant R. J. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti registraciją darbo biržoje.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys patenkintas ir iš R. J. priteista dvidešimt du eurai šešiasdešimt aštuoni centai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

kad R. J. nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. už tai, kad 2014 m. gegužės 18 d., apie 08.30 val., (duomenys neskelbtini), esančio buto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių nesutarimų kilusio konflikto metu, šeimos nariui – sugyventinei N. K., smogė kumščiu ne mažiau tris smūgius į galvos sritį, suėmęs rankomis spaudė kaklą, taip mušdamas ir smurtaudamas nukentėjusiajai N. K. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos kairio smilkinio srityje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė R. B. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, t.y. panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. J. taikytas BK 75 str. ir atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdamas bei skirti įpareigojimai. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas pagrįstai R. J. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 140 str. 2 d. ir paskyrė teisingą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau nepagrįstai pritaikė BK 75 str. nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėjo. Todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas. Teismas, atidėdamas bausmės vykdymą R. J., nepagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokį sprendimą teismas priėmė neįvertinęs bylos duomenų visumos. BK 75 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiosios, kuri jam pretenzijų neturi, pripažino turintis alkoholio vartojimo problemą, kurią sprendžia, tačiau šio aplinkybės neatsveria aplinkybių, trukdančių padaryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. R. J. praeityje teistas penkis kartus. Tarp anksčiau padarytų nusikaltimų yra nusikalstamos veikos, susijusios su smurto panaudojimu padarant apysunkį kūno sužalojimą, taip pat nužudant kitą asmenį, bei užvaldant turtą panaudojant smurtą. Taigi ankstesni teistumai rodo, kad R. J. turi polinkį smurtauti, naudoti fizinę jėgą. Nors teismas nurodo, kad ši nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, tačiau ankstesni teistumai ir naujos nusikalstamos veikos padarymas negali būti pripažintinas atsitiktiniu ir parodo, kad šis nusikalstamas poelgis nėra atsitiktinis, o tik įrodo, kad asmuo nepadarė išvadų dėl savo ankstesnio elgesio. R. J. teisiamas šeštą kartą ir po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo, bei taikytų jam bausmių, savo polinkio nusikalsti nepakeitė ir, neišnykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus, vėl nusikalto. Jis yra recidyvistas, o jo veikoje yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.). Nors teismas nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų anksčiau smurtavęs sugyventinės atžvilgiu, tačiau neįvertinta aplinkybė, kad iki smurto panaudojimo jie kartu gyveno pakankamai neilgą laiką (3-4 mėnesius) ir po smurto panaudojimo gyvena atskirai. Nors teismas nurodo, kad pavartotas smurtas nesukėlė sunkių padarinių, tačiau nukentėjusiajai buvo suduota ne mažiau trys smūgiai į galvos sritį, nukentėjusioji keletą sekundžių buvo laikoma už kaklo, jį spaudžiant rankomis, todėl į šiuos kaltinamojo veiksmus atsižvelgtina, kadangi kūno sužalojimas padarytas nevienmomentiškai, o suduodant keletą smūgių. Be to, kaltinamasis praeityje teistas už kūno sužalojimą, taip pat nužudymą. Nors nužudymas ir nežymus sveikatos sutrikdymas žymiai skiriasi pagal pavojingumo visuomenei laipsnį, tačiau abu yra tyčiniai, smurtiniai nusikaltimai, kuriais kėsinamasi į vienarūšes vertybes - žmogaus gyvybę bei sveikatą. Atidėdamas bausmės vykdymą teismas nurodė, kad vertina tai, jog kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios ir ji jam pretenzijų neturi, tačiau šios aplinkybės buvo įvertinos parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, todėl tų pačių aplinkybių analizavimas ir taikymas leidžia abejoti ar būtent šios aplinkybės yra išskirtinai svarbios priimant sprendimą dėl BK 75 str. taikymo. Nors teismas nurodo, kad kaltinamasis iš įkalinimo įstaigos grįžęs prieš pusantrų metu ir byloje nėra duomenų, kad būtų padaręs kitas nusikalstamas veikas, tačiau ši nusikalstama veika būtent ir yra padaryta po to, kai kaltinamasis išėjo į laisvę atlikęs paskirtą bausmę už anksčiau padarytą nusikaltimą. Be to, svarbi aplinkybė, kurios teismas nepaminėjo, kad perdavus bylą teismui kaltinamasis pasislėpė nuo teisminio bylos nagrinėjimo, buvo paskelbta jo paieška, o tai rodo, jog jis stengėsi išvengti atsakomybės už padarytą nuskalstamą veiką ir kelia pagrįstas abejones ar toks asmuo vertas teismo pasitikėjimo, kad jam būtų taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad R. J. savo neteisėtu elgesiu akivaizdžiai ignoruoja teismų sprendimus ir teismų rodomą pasitikėjimą juo, pas R. J. yra susiformavę nusikalstami polinkiai ir jis nedaro išvadų dėl savo neteisėto elgesio bei toliau ignoruoja visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Atsižvelgiant į padarytos veikos aplinkybes, pavojingumo laipsnį, kaltės rūšį, R. J. asmenybę, jo kriminalinę praeitį, nėra pagrindo išvadai, jog atidėjus bausmės vykdymą, jis bus tinkamai nubaustas, nebenusikals ir laikysis įstatymų, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės prašymą apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjos prašymą apeliacinį skundą atmesti bei įvertinusi visas bylos aplinkybes padarė išvadą, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistojo R. J. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo, tačiau ginčija apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl BK 75 straipsnio taikymo nuteistojo atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduoto apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nepagrįstai BK 75 straipsnio pagrindu atidėjo R. J. bausmės vykdymą dvejiems metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti registraciją darbo biržoje.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytomis sąlygomis, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų; taikant BK 75 straipsnį baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirma – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuteistojo R. J. atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 75 str. nuostatas, tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-549/2007).

Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, padarė įvertinęs tai, kad R. J. atsiprašė nukentėjusiosios ir pastaroji jam pretenzijų neturi, byloje nėra duomenų, kad jis ankščiau būtų smurtavęs sugyventinės atžvilgiu, ankščiau už to paties pobūdžio pažeidimus baustas nebuvo, grįžęs iš įkalinimo vietos prieš pusantrų metų, tačiau per šį laikotarpį nepadarė kitų nusikalstamų veikų, atžvelgė į tai, kad nusikaltimas buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, įtakotas girtumo, pavartotas smurtas nesukėlė sunkių padarinių, nuteistasis kritiškas savo veiksmų atžvilgiu, pats savo iniciatyva gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino nuteistojo asmenybę, ankstesnius teistumus, taikytas laisvės atėmimo bausmes bei jų efektyvumą, todėl teismo išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmė atlikimo, laikytina nepagrįsta.

Iš bylos duomenų matyti, jog R. J. padarė tyčinį, smurtinį nusikaltimą šeimoje, sugyventinės atžvilgiu, buvo kėsinamasi į moters sveikatą, jai ne mažiau tris smūgius suduodant į galvos sritį, suėmus rankomis, spaudžiant jai kaklą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą ir buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nusikalto būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Aplinkybė, kad R. J. atsiprašė nukentėjusiosios, kuri pretenzijų jam neturi, rodo ne tik tai, kad kaltininkas suvokė netinkamai pasielgęs ir atgailauja dėl savo poelgio, tačiau ir tai, kad kaltininkas suvokė gresiančias teisines pasekmes bei atsakomybės neišvengiamumą ir siekia palengvinti savo padėtį.

Be to, R. J. anksčiau teistas net penkis kartus, po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo, bei taikytų jam bausmių, savo polinkio nusikalsti nepakeitė ir, neišnykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus, vėl nusikalto. Veiką padarė būdamas recidyvistu. Nuteistasis ne pirmą kartą padaro su smurto panaudojimu prieš kitą asmenį susijusį nusikaltimą, anksčiau jis buvo teistas už tyčinį nužudymą, plėšimą, kurio metu atėmė nukentėjusiajai galimybę priešinti.

Iš to galima spręsti, kad R. J. yra asmenybė linkusi daryti su smurtu susijusius nusikaltimus, ir priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nusikaltimas numatytas BK 140 str. 2 d. nelaikytinas atsitiktiniu nusikaltimu. Nusikalstamą veiką už kurios padarymą R. J. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu padarė praėjus devyniems mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikęs laisvės atėmimo bausmę už plėšimą. Naujos veikos padarymas yra dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys. Nors pirmosios instancijos teismas spręsdamas, jog yra pagrindas R. J. bausmės vykdymą atidėti nurodė ir tai, kad nuteistasis kritiškas savo veiksmų atžvilgiu, pats savo iniciatyva gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo teiginius apie gydymąsi nuo priklausomybės alkoholiui, patvirtinančių duomenų byloje nėra. Be to, išrašas apie R. J. registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus patvirtina, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo R. J. šešis kartus buvo baustas administracinėmis nuobaudomis, visi padaryti pažeidimai susiję su alkoholio vartojimu (t. 2, b. l. 22-26).

Iš tiesų R. J. padarytas nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau aptartų aplinkybių visuma rodo, jog R. J. linkęs pažeidinėti įstatymus, todėl bausmės vykdymo atidėjimas akivaizdžiai nepakankama priemonė užtikrinti bausmės tikslus, o ypač sulaikyti jį nuo naujų teisės pažeidimų bei nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį bei pasiekti, kad daugiau nebenusikalstų. Visos šios aplinkybės neleidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Šių aplinkybių apylinkės teismas skundžiame nuosprendyje tinkamai neįvertino ir be pagrindo atidėjo R. J. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Taigi, esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog bausmės vykdymo atidėjimas R. J. taikytas nepagrįstai, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.). Panaikinus apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl BK 75 straipsnio nuteistojo R. J. atžvilgiu taikymo, nuteistajam šiuo nuosprendžiu skirta galutinė bausmė turi būti paskirta atlikti pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., BPK 328 str. 1 p.

nusprendė:

pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nuosprendį, panaikinti jo dalį, kuria R. J. taikytas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti registraciją darbo biržoje.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nuosprendžiu R. J. skirtą bausmę – laisvės atėmimą devyniems (9) mėnesiams, ir vadovaujantis BK 64¹ str. vienu trečdaliu sumažintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą šešiems (6) mėnesiams, paskirti atlikti pataisos namuose.

Pagal BK 66 str. į paskirtą bausmę R. J. įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014-05-18 iki 2014-05-20 ir nuo 2015-02-18 iki 2015-03-16 dienos, bausmę skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.