Šiaulių apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas mažametės U. B. įstatyminio atstovo D. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. balandžio 14 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto nutarimu M. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. 144 Eur bauda už tai, kad jis 2014-11-10, 13 val. 4 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „AUDI A4“, v/n (duomenys neskelbtini) išsukdamas iš šalutinės gatvės į pagrindinę gatvę nepraleido pagrindine gatve einančios pėsčiosios U. B. stačiu kampu ir ją kliudė, t.y. pažeidė KET 27 punktą. Pėsčiajai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismas nutarime konstatavo, jog byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad M. Š. važiavo pagrindine gatve ir į kelią netikėtai išbėgo U. B..

U. B. įstatyminis atstovas D. B. skundžia Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-07-15 nutarimą ir prašo jį panaikinti.

Nurodo, jog teisme apklausti liudytojai skirtingai nurodė mergaitės išbėgimo į gatvę aplinkybes, liudytojai A. M., A. P., E. D. tikslai nematė įvykio ir tik darė prielaidas, jog M. Š. važiavo pagrindine K. gatve. Tvirtina, kad atvykus į įvykio vietą jis rado jau patrauktą M. Š. automobilį, tai nurodė ir pats M. Š., tačiau jis apie tai įvykio metu nesidomėjo, nes jam rūpėjo vaiko sveikata. Pažymi, jog apie įvykio aplinkybes buvo apklaustas tik M. Š., nors įvykį mate ir kiti autobusų sustojime buvę asmenys, U. B. buvo apklausta tik po 2 mėnesių. Atkreipia dėmesį, jog jo dukra nurodė, jog priėjusi prie K. g. apsižvelgė į abi puses, tačiau nepastebėjo kaip iš (duomenys neskelbtini) gatvės suko automobilis, kuris ją kliudė. Apelianto tvirtinimu, šie parodymai nekelia abejonių, nes vaikas niekada nemeluoja, dukra nelinkusi fantazuoti, gerai moka KET. Nurodo, kad U. B. parodymus patvirtino A. N., V. D., L. K., kurie buvo įvykio vietoje ir buvo apklausti policijos pareigūnų, bet nebuvo apklausti teisme. Apeliantas taip pat kelia klausimą, kodėl nebuvo informuotas apie pirmą teismo posėdį, kuris įvyko 2015-06-22. Nesutinka su teismo išvada, jog A. J. tarnybiniame pranešime detaliai užfiksavo įvykio aplinkybes, nes nėra aiški įvykio vieta, susidūrimo vieta, stabdymo žymės, nėra duomenų, kokiu greičiu įvažiuota į sankryžą, nepašalinti prieštaravimai. Mano, kad tyrimas neatliktas tinkamai, teisme neapklausti liudytojai, pažeistos jo, kaip įstatyminio atstovo, teises – jis nesupažindintas su teise turėti advokatą, susipažinti su byla, paklausti liudytojų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

Apeliantas mano, kad pagal ATPK 127 str. 1 d. M. Š. išteisintas nepagrįstai ir dėl įvykio nėra kalta pėsčioji U. B., kaltas vairuotojas M. Š., kuris nepraleido per kelią einančios pėsčiosios.

Kelių eismo taisyklių 27 p. numato, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.

Iš bylos duomenų galima spręsti, kad pėsčioji U. B. buvo pertrenkta K. gatvėje, kai kirto eismo juostą, kuria važiavo M. Š. vairuojamas automobilis. Ir nors susipažinus su bylos medžiaga iš dalies galima sutikti su apelianto skundo teiginiais, jog Kelių eismo įvykio schema nėra sudaryta tinkamai, kadangi joje nėra užfiksuota automobilio ir pėsčiosios susidūrimo vieta, tačiau joje nurodyta, kad įvykyje dalyvavęs automobilis sustojo 19,8 metrai nuo sankryžos, kurioje kertasi šalutinė (duomenys neskelbtini) gatvė su pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve. Teisme apklaustas M. Š. parodė, jog jis matė mergaitę, einančią jo važiavimo kryptimi, ir ji staiga išbėgo į kelią (17 b. l.). Paaiškinime policijai M. Š. nurodė, kad jis pastebėjo iš (duomenys neskelbtini) gatvės išėjusią ir dešiniuoju kelkraščiu jo judėjimo kryptimi einančią mergaitę ir jam važiuojant ties ja, ji neapsidariusi įžengė į gatvės važiuojamąją dalį, kuria jis važiavo. Liudytojais teisme apklausti E. D., K. K., A. P., A. M. nenurodė, kurioje tikslai vietoje buvo pertrenkta U. B.. A. N. paaiškinime policijai nurodė, jog U. B. važiuojamąją kelio dalį kirto K. gatvėje, V. D. paaiškinime policijai nurodė, kad vairuotojas pravažiavo sankryžą, L. K. paaiškinime nurodė, kad U. B. K. gatve per važiuojamąją dalį ėjo keli metrai nuo sankryžos.

Atsižvelgiant į tai, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog pėsčioji U. B. buvo pertrenkta sankryžoje. Priešingai, bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog pėsčiosios ir M. Š. vairuojamo automobilio susidūrimas įvyko pravažiavus (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžą, t.y. (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Taigi, vykdydamas Kelių eismo taisyklių 27 p. reikalavimus, vairuotojas, sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose privalo praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį.

Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju matyti, jog pačios pėsčiosios veiksmai – staigus įėjimas neapsidairius į kelio eismo juostą, kuria judėjo M. Š. vairuojamas automobilis, buvo priežastiniame ryšyje su jai padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Dėl apeliaciniame skunde nurodytų apelianto, kaip įstatyminio nukentėjusiosios atstovo atžvilgiu padarytų procesinių pažeidimų nagrinėjant bylą teisme, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos ATPK 283 str. nuostatas, bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu paskelbia, kokia byla bus nagrinėjama, kas traukiamas administracinėn atsakomybėn, išaiškina dalyvaujantiems nagrinėjant bylą asmenims jų teises ir pareigas. Po to paskelbiamas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Posėdyje išsprendžiami prašymai, išklausomi dalyvaujantys nagrinėjant bylą asmenys ir ištiriami įrodymai.

Susipažinus su bylos nagrinėjimo teisme posėdžio protokolu ir posėdžio garso įrašu matyti, kad pareiškėjui buvo išaiškintos jo teisės, numatytos ATPK 272 str., tačiau nukentėjusiosios įstatyminis atstovas nebuvo supažindintas su jo teisėmis, numatytomis ATPK 273 str. Bet tuo pačiu iš bylos medžiagos matyti, kad įstatyminis atstovas buvo susipažinęs su bylos medžiaga, darė medžiagos kopijas (24 b. l.), teikė teismui prašymus. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, darytina išvada, kad nors teismas ir padarė kai kuriuos procesinius pažeidimus, tačiau, įvertinus bylos duomenis, nėra pagrindo spręsti, jog buvo pažeistos nukentėjusiosios įstatyminio atstovo procesinės teisės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.