- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-23
- Bylos Nr.
- 1-428-1033/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- Š. O.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. O., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2007-03-09 Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 str. 2 dalį, - laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams. 2009-04-03 teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;
2) 2013-07-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 str. 3 dalį – areštu 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams;
3) 2014-09-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 290 straipsnį – areštu 60 parų;
4) 2016-12-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį, - 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda, baudos nesumokėjęs;
5) 2017-12-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 dalį (2 veikos) – laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (įsiteisėjo 2018-01-29). Į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (5 dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Š. O. 2017 m. gegužės 29 d., apie 20.22 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,01 promilės etilo alkoholio).
Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Kaltinamasis Š. O. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio dieną buvo lauke su A. T., išgėrinėjo ir klausėsi muzikos iš automobilio. Lauke buvo prie (duomenys neskelbtini) namo. A. nuėjo miegoti, o jis išėjo į miestą, susitiko draugą A. su kuriuo grįžo atgal į kiemą. Toliau išgėrinėjo su A., jo pavardės nežino. Su A. susipažino, kai dirbo senamiestyje ir ten susitikdavo. A. nuėjo iki automobilio, pavažiavo kieme, apsisuko ir sugrįžo. Rakteliai buvo palikti mašinoje. Automobilis toliau stovėjo kieme, iš jo klausėsi muzikos. Draugas nebuvo iš kiemo išvažiavęs. Po to A. išėjo, o jis nuėjo miegoti. Policija atvažiavo ir jį surado. Tik tada jis sužinojo dėl mašinos apgadinimų ir, kad draugas trenkėsi į bažnyčios pastatą. Jis pats nematė, kaip draugas atsitrenkė į bažnyčios sieną, tik girdėjo bumtelėjimą. Tuo momentu gulėjo ant žolės ir vartojo alkoholį, o A. T. namuose miegojo. Įvykio dieną buvo apsirengęs džinsais ir mėlynos spalvos ilgom rankovėm marškiniais, nešioja akinius. Kaip buvo apsirengęs A. neatsimena. Pagyvenęs liudytojas J. P. jo negalėjo atpažinti, nes prieš mėnesį buvo jį sutikęs prekybos centre (duomenys neskelbtini) ir liudytojas jo neatpažino. Pritaria savo gynėjo išsakytai pozicijai, kad turi būti išteisintas.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu Š. O. parodė, kad 2017-05-29 po pietų, apie 16.00 val., buvo pas savo pažįstamą A. T., prie kurios namų (duomenys neskelbtini) kieme vartojo alkoholį. Ką ir kiek gėrė, neprisimena. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Vėliau A. T. nuėjo miegoti, o jis išėjo į miestą pasivaikščioti. Kiek tuo metu buvo valandų, neprisimena. Didžiojoje gatvėje prie (duomenys neskelbtini) sutiko savo pažįstamą A. (pavardės ir kontaktų nežino), kurį anksčiau atsitiktinai susitikdavo senamiestyje. Nusprendė išgerti alkoholio, todėl nuėjo prie A. T. namų, (duomenys neskelbtini) kieme gėrė degtinę. Kieme stovėjo A. T. automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo rakteliai buvo užvedimo spynelėje. Su A. kieme vartojo alkoholinius gėrimus, klausė muzikos iš „Opel“ automobilio. Apie 20 valandą A. atsisėdo į mašiną ir pradėjo važiuoti, išvažiavo iš kiemo ir dingo iš akiračio. Tada jis išgirdo kažkokį trenksmo garsą. Pagalvojo, kad A. atsitrenkė į bordiūrą. Po to A. sugrįžo į kiemą ir pastatė automobilį toje pačioje vietoje. Jis nepastebėjo, kad automobilis buvo sugadintas. Tada A. padavė jam automobilio „Opel“ raktelius ir jie toliau gėrė. Kai alkoholis baigėsi, A. išėjo namo, o jis nuėjo namo miegoti. Buvo labai girtas, viską atsimena miglotai. Jį pažadino policijos pareigūnai ir pristatė į Kelių policijos valdybą. Koks alkotesteriu buvo nustatytas jo girtumas nežino, nes buvo neblaivus. Vairuotojo pažymėjimo neturi, kadangi prieš 4 metus jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Kas apgadino bažnyčios sieną nežino ir nematė. Atsimena, kad tą dieną A. dėvėjo juodą tamsų megztinį ilgomis rankovėmis ir ilgas kelnes. A. buvo stambaus kūno sudėjimo, apie 1,85 m ūgio, trumpai kirptais tamsiai rudais plaukais, akinių nedėvėjo, be ūsų, jokių tatuiruočių ar kitų išskirtinių požymių ant A. kūno nebuvo. Savo kaltės visiškai nepripažįsta, nes automobilio nevairavo (b. l. 65, 71, 76).
Liudytojas O. G. teisme parodė, kad gavo pranešimą, jog įvyko eismo įvykis. Atvykę su porininku į vietą, rado kieme sudaužytą automobilį. Dvasininkas paaiškino, kad automobilį galėjo vairuoti asmuo iš kieme esančio buto ir nurodė kur yra tas butas. Bute rado moterį ir vyrą. Jie pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes. Į butą buvo užėjęs porininkas, o jis nuėjo peržiūrėti vaizdo įrašo. Vaizdo įraše matėsi, kaip apsisuka mašina ir atsitrenkia į sieną. Vaizdo įraše vairuotojo veido nesimatė, tačiau jo marškinėliai buvo tokie patys, kaip ir kaltinamojo tuo metu. Įvykį galėjo matyti kiemą tvarkantis žmogus, nes vaizdo įraše matosi, kad jis valo kiemą ir žiūri į tą pusę, kur atsitrenkia mašina. Tačiau kai jie atvyko to žmogus jau nebuvo. Girtumui nustatyti liepė pūsti į alkotesterį, vėliau nuvežė kraują priduoti į priklausomybės ligų centrą. Bendravo su kaltinamuoju ir su moterimi. Jie buvo neblaivūs. Moteris, sakė, kad neatsimena kas vairavo. Vyras neprisipažino, kad vairavo, aiškino, kad niekas nevairavo. Automobilio raktus neatsimena kur rado. Porininkas sakė, kad Š. O. patvirtino, kad tai jo akiniai, kuriuos rado automobilyje. Tas automobilis išvažiuoja, bet į gatvę neišvažiuoja, tik apsisuka ir grįžta tame pačiame kieme. Kiemas yra su pultu pakeliamais vartais. Tarnybiniame pranešime teisingai nurodė aplinkybes, pirminiais parodymais, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu, galima tikėti. Kokie buvo Š. O. marškiniai šviesūs ar ne, tiksliai dabar neatsimena. Tą dieną dirbo su porininku V. Š., kuris šiuo metu yra nedarbingume, jam bus daroma operacija.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas O. G. parodė, kad 2017-05-29, apie 20.22 val., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į bažnyčios pastato sieną. Į įvykio vietą atvyko 20.48 val. (duomenys neskelbtini) teritorijoje rado apgadintą bažnyčios pastato sieną ir maždaug už 15 metrų stovėjo apgadintas automobilis „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojo nebuvo. Patikrino automobilio registraciją ir nustatė savininko adresą: (duomenys neskelbtini). Nuvyko su porininku V. Š. į butą, kuris buvo visai šalia įvykio vietos. Duris atidarė A. T., kuri buvo neblaivi. Ji nurodė, kad automobilį „Opel“ vairavo Š. O.. Pastarasis taip pat buvo neblaivus ir sėdėjo ant sofos. Daugiau žmonių bute nebuvo. Alkotesteriu patikrino A. T. ir Š. O. blaivumą. Š. O. iš pradžių aiškino, kad „Opel“ automobilį vairavo jo pažįstamas, kurio duomenų nežino, bet vėliau prisipažino, kad automobilį vairavo jis. Automobilio raktai buvo Š. O. kelnių kišenėje. Automobilyje ant priekinės sėdynės buvo rasti Š. O. akiniai. Jis pats patvirtino, kad tai jo akiniai. Peržiūrėjęs bažnyčios vaizdo kameros įrašą, matė, kad automobilį „Opel“ vairavo vyras, apsirengęs marškiniais trumpomis rankovėmis. Š. O. taip pat buvo apsirengęs marškinėliais trumpomis rankovėmis, kaip ir vaizdo įraše. Vaizdo įraše matėsi, kad eismo įvykį stebi prie įvykio vietos dirbęs kiemsargis. Kunigas J. K. nurodė, kad tai žmogus, kuris retkarčiais ateina padėti bažnyčiai. Automobilis „Opel“ buvo paliktas saugiai įvykio vietoje uždarame kieme (b. l. 51).
Liudytojas J. P. teisme parodė, kad jis dirba prie bažnyčios visuomeniniais pagrindais, tvarko didelę teritoriją. Prisimena įvykį, kai automobilis atsitrenkė į bažnyčios sieną. Tą dieną jis tvarkė prie kampo bažnyčios teritoriją, kai dideliu greičiu pralėkė mašina, stabdė, su didžiuliu triukšmu apsisuko ir trenkėsi į bažnyčią. Sustojęs vairuotojas paliko mašiną, kur ji pastoviai stovi. Jis pro medžių tarpą matė, kaip iš mašinos išlipo teisiamasis (Š. O.) ir nuėjo link landynės. Matė iš maždaug 50-60 metrų atstumo. Šį asmenį matė ne pirmą kartą, anksčiau buvo perspėjęs jį, kad nemėtytų šiukšlių. Vairuotojas buvo apsirengęs tamsios spalvos drabužiais, tačiau pro medžius nematė, kaip tiksliai buvo apsirengęs. Kito žmogaus ten nebuvo. Dėl tokio vairavimo galėjo atsitikti didelė nelaimė, nes toje aikštelėje vaikšto žmonės, atvažiuoja ekskursijos, laimei, kad tuo metu nieko nebuvo. Mašina važiavo dideliu greičiu. Kaltinamasis vienas važiavo, tikrai atpažino, kad tai buvo jis. Kunigai iškvietė policiją, o jis sutvarkęs teritoriją išėjo.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. P. parodė, kad 2017-05-29, apie 20.00 val., buvo Vilniuje, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vienuolyno teritorijoje šlavė šaligatvį. Pamatė, kaip prie vienuolyno sienos apsisukinėjo automobilis „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šį automobilį matė ne kartą ir žinojo, kad jis priklauso moteriai A., kuri gyvena netoliese (duomenys neskelbtini). Šį automobilį dažnai matė stovintį netoli eismo įvykio vietos. Tačiau tuo metu automobilį vairavo vyras, tas pats, kurį vėliau sulaikė policijos pareigūnai, kaip vėliau sužinojo, tai buvo Š. O.. „Opel“ automobilis prie vienuolyno apsisuko, pavažiavo atbulas ir po to važiavo į priekį ir maždaug už 15-20 m vairuotojas nesuvaldė automobilio bei dešiniuoju priekiniu kampu atsitrenkė į vienuolyno teritorijoje esančios bažnyčios pastato sieną. Važiavo greitai, jokių kliūčių nebuvo. Po to, kai, automobilis atsitrenkė, dar pavažiavo apie 15 m į priekį link akligatvio ir sustojo. Jis (liudytojas) visą laiką apie 15-20 m atstumu stebėjo „Opel“ automobilio vairuotoją ir matė, kad iš vairuotojo vietos iškart po eismo įvykio išlipo Š. O.. Vėliau šį vyrą policija sulaikė. Matė Š. O. ir A. T. sėdinčius policijos automobilyje. A. T. pažįsta iš matymo, nes ji netoliese gyvena, dažnai piktnaudžiauja alkoholiu. Š. O. yra matęs prieš savaitę iki eismo įvykio ir su juo bendravo. Jau tuo metu Š. O. labai gerai įsidėmėjo ir sudrausmino, kadangi jis norėjo išmesti šiukšles į konteinerį prie vienuolyno. Eismo įvykio metu pamatęs „Opel“ automobilio vairuotoją, iškart atpažino Š. O.. Po eismo įvykio Š. O. išlipo iš automobilio vairuotojo vietos ir nuėjo link A. T. namų. Kaip Š. O. buvo apsirengęs, tiksliai neatsimena. Po įvykio jis toliau tvarkė teritoriją, o atėjęs vienuolis iškvietė policiją. Vėliau matė, kad policijos pareigūnai į savo automobilį atvedė A. T. ir Š. O.. Pagalvojo, kad policija jau nustatė vairuotoją, todėl nieko nesakė. Vėliau kunigui jis pasakė, kad matė eismo įvykį (b. l. 42).
Liudytojos A. T. atvesdinti į teismą nepavyko, jos buvimo vieta nenustatyta ir su policijos pagalba, todėl, vadovaujantis BPK 276 str. 1 dalies 1 punktu, liudytojos parodymai buvo teisme pagarsinti. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. T. parodė, kad 2017-05-29 vakare su Š. O. vartojo alkoholį, gėrė alų ir vyną. Vėliau ji nuėjo į antrą aukštą, kur žiūrėjo televizorių ir užmigo. Ją pažadino policijos pareigūnai ir paklausė, kas vairavo jos automobilį, kuris pateko į eismo įvykį. Ji atsakė, kad jos automobilį galėjo vairuoti Š. O. žinojęs, kur buvo automobilio raktai. Eismo įvykio aplinkybių nežino, nes miegojo. Dėl apgadinto automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), niekam pretenzijų neturi (b. l. 53).
Liudytojo I. L. iškviesti į teismą nepavyko, nes išvykęs į užsienį, todėl, vadovaujantis BPK 276 str. 1 dalies 1 punktu, jo parodymai buvo pagarsinti. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. L. parodė, kad 2017-05-29, apie 20.00 val., ėjo į namus (duomenys neskelbtini). Prie vienuolyno pamatė, kad pastato siena apgadinta, o šalia sienos gulėjo nuolaužos ir automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Maždaug už 15 metrų pamatė stovintį „Opel“ automobilį su tuo pačiu valstybiniu numeriu. Automobilio priekinės dalies dešinė pusė buvo apgadinta ir nebuvo priekinio valstybinio numerio. Automobilis stovėjo paliktas gatvėje, vairuotojo nebuvo. Tuo metu kitų žmonių įvykio vietoje nebuvo. Apie įvykį pranešė kunigui J. K.. Kunigas iškvietė policiją. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie užfiksavo eismo įvykio vietą. Peržiūrėjus vienuolyno vaizdo kameros įrašą matėsi, kad vienuolyno teritorijoje važiavo minėtas „Opel“ automobilis ir prie pat vienuolyno apsisuko. Paties eismo įvykio vaizdo įraše nesimatė, bet matėsi, kad įvykį stebėjo kiemsargis J. P. tuo metu šlavęs šaligatvį prie pat vienuolyno ir galėjo matyti eismo įvykį. Atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo sugadintą „Opel“ automobilį ir iš šalia vienuolyno esančio namo atvedė įtariamąjį Š. O. (b. l. 47).
Įvykio registracijos kortelės duomenimis 2017-05-29 20.22 val. buvo pranešta, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje Š. O. neblaivus vairuodamas automobilį „Opel“ atsitrenkė į bažnyčios sieną ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 4).
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio O. G. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kurias jis nurodė apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 3).
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos vyriausiojo patrulio V. Š. paaiškinime nurodyta, kad tiriant 2017-05-29 20.22 val. eismo įvykį, A. T. nurodė, jog ji automobiliu nevažiavo. Automobilį vairavo Š. O.. Kaip įvyko eismo įvykis ji nematė, nes buvo namuose (b. l. 55).
Patikrinimo alkoholio matuokliu duomenys patvirtina, kad 2017-05-29 21.52 val. Š. O. nustatytas 2,81 promilių girtumas (b. l. 8, 13).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 5325/2017 (01) matyti, kad Š. O. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,01 promilės etilo alkoholio (b. l. 10).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2017-05-29 akto Nr. 917 išvadoje nurodyta, kad Š. O. nustatytas sunkus girtumo laipsnis (b. l. 11).
Eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį ir fotolentelė patvirtina buvusio eismo įvykio situaciją ir padarytus bažnyčios sienos ir transporto priemonės „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus. Automobilis apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-17).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad yra išoriniai priekinės dalies apgadinimai: sulaužytas priekinis bamperis, sulenktas dešinės pusės priekinis sparnas, variklio dangtis, sudaužyti dešinės pusės priekinis žibintas ir posūkio žibintas, sulaužytos variklio grotelės. Pavarų perjungimo svirtis įjungta į penktąją pavarą. Transporto priemonė palikta įvykio vietoje (b. l. 18).
Pakvitavimas patvirtina, kad automobilio raktas grąžintas savininkei A. T. ir pretenzijų ji neturi (b. l. 54).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Opel Astra G Caravan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija 1999-08-31, savininkas-valdytojas yra A. T. (b. l. 20).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad 1999 m. gamybos automobilio „Opel Astra DTI Caravan“ vidutinė rinkos kaina su PVM yra 1060 eurų (b. l. 22).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas liudytojo I. L. pateiktas (duomenys neskelbtini), Vilniuje (duomenys neskelbtini) vienuolyno vaizdo kamera 2017-05-29 nufilmuoto vaizdo įrašas. Vaizdo įrašo pradžia 19:58:29 val., pabaiga - 19:59:55 val. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip 19:58:34 val. atvažiuoja pilkos spalvos „Opel Astra“ automobilis universalas, jo priekinė dalis nesugadinta, yra valstybinis numeris, kuris neįžiūrimas. Automobilio vairuotojas taip pat neįžiūrimas, tačiau matosi, kad vairuotojas dėvi tamsios spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis. Automobilis prie pastato sienos sustoja, pavažiuoja atbulas ir apsisukęs nuvažiuoja. 19:58:54 val. teritorijoje pasirodo pagyvenęs vyras, kuris rankose laiko šluotą, o veidu pasisukęs ta kryptimi, kur nuvažiavo „Opel“ automobilis (b. l. 40).
Motyvuojamoji dalis
BK 281 straipsnio 7 dalis numato atsakomybę tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamos bausmės - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis Š. O. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2017 m. gegužės 29 d., apie 20.22 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilių etilo alkoholio. Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: liudytojų J. P., O. G., A. T., I. L. parodymais, vyriausiojo patrulio O. G. tarnybiniu pranešimu, vyriausiojo patrulio V. Š. paaiškinimu, asmens blaivumo patikrinimo alkoholio matuokliu rezultatu, specialisto išvada ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, VĮ „Regitra“ duomenimis apie automobilį, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, eismo įvykio schema, fotolentele, vaizdo įrašu, kita bylos medžiaga.
Kaltinamasis Š. O. savo kaltės nepripažino ir teigė, kad automobilį vairavo jo pažįstamas A., kurio pavardės ir kontaktų nežino, tą dieną jis ir A. buvo apsirengęs ilgomis rankovėmis tamsiais drabužiais, liudytojas J. P. atpažinti negalėjo, kadangi neatpažino jo iš arti prekybos centre. Tačiau tokie kaltinamojo parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims, todėl teismas kaltinamojo parodymais apie neva pažįstamo A. vairuotą automobilį netiki ir laiko gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis teigė, kad jis „Opel“ automobilio nevairavo, nematė, kaip A. važiuodamas atsitrenkė tik girdėjo bumtelėjimą, A. išėjus jis, būdamas neblaivus nuėjo miegoti. Taip pat teigė, kad tą dieną buvo apsirengęs mėlynos spalvos ilgomis rankovėmis marškiniais. Tačiau tokius jo parodymus paneigia vaizdo įrašas, iš kurio matosi, kad vairuotojas vilkėjo tamsios spalvos trumpomis rankovėmis drabužiais bei liudytojo O. G. parodymai, kad Š. O. tą dieną vilkėjo trumpomis rankovėmis marškiniais, t. y. tokiais pačiais, kaip „Opel Astra“ vairuotojas. Sudaužytame automobilyje ant priekinės sėdynės buvo rasti Š. O. akiniai, ką pats patvirtino, kad akiniai yra jo. Kaltinamojo teigimu, jo draugas A. akinių nenešiojo. Be to liudytojas O. G. nurodė, kad kaltinamasis iš pradžių sakė, kad vairavo jo pažįstamas, tačiau vėliau prisipažino, kad jis vairavo transporto priemonę. Liudytojas J. P. patvirtino, kad matė, kaip iš automobilio „Opel“, po eismo įvykio iš vairuotojo vietos išlipo Š. O., kurį tikrai atpažino, nes anksčiau buvo matęs ir įsidėmėjęs, kai Š. O. norėjo išmesti šiukšles į vienuolyno šiukšlių konteinerį. Teisme šis liudytojas patvirtino, kad automobilį vairavo būtent Š. O.. Tai, kad šis liudytojas neprisimena, kaip konkrečiai buvo apsirengęs Š. O., nepaneigia fakto, jog atpažino vairuotoją iš veido bruožų, nes įdėmiai stebėjo, kaip šis išlipo iš sudaužyto automobilio. Liudytoja A. T. nurodė, kad jos automobilį vairavo Š. O., apie jokius kitus asmenis ji nieko nepasakojo. Policijos pareigūnai automobilio raktelius surado pas Š. O. kelnių kišenėje, kas patvirtina, kad raktelius turėjo ir jais galėjo naudotis Š. O.. Pareigūnas V. Š. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad aiškinantis įvykio aplinkybes automobilio savininkė A. T. parodė, kad jos automobilį vairavo Š. O.. Kaltinamasis Š. O. parodė, kad įvykio dieną jis buvo neblaivus ir miglotai viską atsimena. Įvykio tyrimo metu jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, todėl akivaizdu, kad visų detalių kaltinamasis gali neprisiminti, painioti aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja kitiems bylos duomenims, sudaro logišką įvykių seką, todėl teismui nėra pagrindo jais netikėti. Š. O. kaltė yra įrodyta bylos medžiaga, jo veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir kvalifikuoti teisingai.
Kaltinamojo Š. O. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas, automobilį vairavo, kai tokia teisė atimta), pasekmes (padaryta žala vienuolynui dėl sienos apgadinimo, sudaužytas automobilis), į nustatytą sunkų girtumo laipsnį, kas kėlė didelį pavojų kitiems asmenims, nes važiavo, kur vaikšto pėstieji, atvyksta turistų ekskursijos), į kaltinamojo asmenybę (nedirba, anksčiau teistas 5 kartus, tačiau nusikalstamos veikos metu buvo teistas 4 kartus, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 81-97), taip pat į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant artimesnį tokios bausmės vidurkiui, kadangi švelnesnių bausmių nepakanka kaltinamojo elgesiui pakeisti, jis išvadų nedaro, nesistengia pasitaisyti. Skirti baudą yra netikslinga ir dėl to, kad ši bausmė nėra veiksminga, neatgraso nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis nedirba, paskirtų baudų nesumoka.
Š. O. nėra atlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-01 baudžiamuoju įsakymu paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu turi būti subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, vieną arešto parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Į paskirtą subendrintą bausmę įskaitytinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-01 baudžiamuoju įsakymu įskaitytas laikino sulaikymo laikas (5 dienos) ir bausmės dalis, atlikta pagal 2017-12-01 baudžiamąjį įsakymą.
Ikiteisminio tyrimo metu Š. O. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-05-29 20.48 val. iki 2017-05-30 14.17 val. (vieną dieną) (b. l. 61-62), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtą arešto bausmę, vieną sulaikymo dieną skaičiuojant už vieną arešto parą.
Š. O. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 63, 66) paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos.
Prokuroras prašė skirti kaltinamajam BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti transporto priemones 3 metams. Bylos duomenimis Š. O. neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes ši teisė jam atimta.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelia kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (kasacinė nutartis Nr. 2K-122/2012).
Š. O. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas yra vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl bausmės paskirčiai įgyvendinti kartu su bausme kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam 3 metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Taip pat prokuroras prašė skirti Š. O. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš kaltinamojo konfiskuotino turto (automobilio "Opel Astra") vertę atitinkančią pinigų sumą – 1060 eurų. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobiliu „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padaryta nusikalstama veika, todėl jis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Minėtas automobilis nusikaltimo padarymo metu priklausė ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – A. T., kuri nežinojo, kad jos automobiliu bus daroma nusikalstama veika ir šio turto Š. O. neperleido, kaltinamasis pasinaudojo automobiliu savavališkai, todėl automobilis negali būti konfiskuotas BK 72 str. 4 dalies pagrindu. Tokiu atveju, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko turi būti išieškota konfiskuotino turto (automobilio) vertė.
Iš pateikto VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio „Opel Astra“, vidutinė kaina yra 1060 eurų. Duomenų, pagrindžiančių kitokią automobilio vertę (pvz., eksperto ar turto vertintojo išvados dėl daikto vertės, pardavimo-pirkimo sutarties ir kt.) byloje nepateikta, todėl teismas remiasi VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta vidutine automobilio kaina (1060 Eur) ir nutaria išieškoti iš kaltinamojo Š. O. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto vertę – 1060 eurų.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 303-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Š. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirtą 45 parų arešto bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-01 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme iš dalies bausmes sudedant, vieną arešto parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 90 (devyniasdešimt) parų, šią bausmę atliekant areštinėje.
Į paskirtą subendrintą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-01 baudžiamuoju įsakymu įskaitytą laikino sulaikymo laiką nuo 2017-07-22 02.30 val. iki 2017-07-23 10.25 val., bei nuo 2017-08-14 15.40. val. iki 2017-08-16 (viso 5 dienos) ir bausmės dalį, atliktą pagal 2017-12-01 teismo baudžiamąjį įsakymą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti Š. O. laikino sulaikymo laiką nuo 2017-05-29 20.48 val. iki 2017-05-30 14.17 val. (1 diena), vieną sulaikymo dieną skaičiuojant už vieną arešto parą.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią vykdant šį nuosprendį Š. O. bus sulaikytas.
Paskirti Š. O. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Paskirti Š. O. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš Š. O. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Opel Astra“) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1060 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt) eurų.
Kardomąsias priemonės – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.