Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. C. ieškinį atsakovei E. P. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. Š., O. G.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

3. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. Š. ir O. G. atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, procesiniai dokumentai tretiesiems asmenims įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

4. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad jos tėvai E. Ž. ir B. Ž. 1958 m. rugpjūčio 30 d. sudarė santuoką. Apie 1976 m. ieškovės tėvas B. Ž. paliko šeimą, ieškovės tėvai nebegyveno kartu, nevedė bendro ūkio, nei ieškovė, nei jos seserys R. Š. ir O. G. su B. Ž. nebendravo, ryšių su juo nepalaikė, daugiau jo nematė. Vis dėlto ieškovės tėvai teisės aktų nustatyta tvarka santuokos nenutraukė. 1992 m. rugsėjo 25 d., t. y. santuokos metu, ieškovės mama E. Ž. nuosavybės teise įsigijo ginčo nekilnojamąjį turtą. Minėtas nekilnojamasis turtas buvo įgytas privatizavimo būdu, jis buvo įgytas už mamos asmenines lėšas, ieškovės tėvas nei prie šio turto įsigijimo, nei prie jo išlaikymo neprisidėjo, turtu visuomet rūpinosi tik mama. E. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), o B. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė priėmė palikimą, atsiradusį po mamos E. Ž. mirties, ir taip jai tapo žinoma, kad ginčo turtas laikytinas bendrąją jungtine tėvų nuosavybe, kadangi buvo įgytas santuokos metu. Minėtame gyvenamajame name iki šiol gyvena ieškovė, ji rūpinasi nurodytu turtu ir jį prižiūri. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčo turto įgijimo metu ieškovės tėvai gyveno skyriumi, nevedė bendro ūkio, ieškovės tėvas nei prie turto įsigijimo, nei prie šeimos išlaikymo savo lėšomis neprisidėjo, todėl ginčo turtas laikytinas asmenine E. Ž. nuosavybe.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas

8. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad E. Ž. ir B. Ž. 1958 m. rugpjūčio 30 d. sudarė santuoką. Santuokos metu E. Ž. ir B. Ž. susilaukė vaikų J. C., O. G. bei R. Š. B. Ž. taip pat susilaukė dukters E. P. 1992 m. rugsėjo 25 d. tarp Šilutės mokyklos–agrofirmos, atstovaujamos N. A., ir E. Ž. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, ja E. Ž. įsigijo 48/100 dalis gyvenamojo namo, 50/100 dalių tvarto, 50/100 dalių daržinės, 50/100 dalių daržinės, adresu (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenimis, E. Ž. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 1) 48/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 50/100 dalių tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 50/100 dalių daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 50/100 dalių daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) 48/100 dalys kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 1992 m. rugsėjo 25 d. pirkimo–pardavimo sutartis pagal 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė E. Ž. (duomenys neskelbtini) mirė B. Ž.. Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarės A. R. išduotame (duomenys neskelbtini) liudijime apie palikimo priėmimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), palikimą, atsiradusį po E. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė J. C. Remiantis Testamentų registro duomenimis, palikimą, atsiradusį po B. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė E. P.

9. Kaip matyti iš anksčiau nurodytų duomenų, nekilnojamasis turtas: 1) 48/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 50/100 dalių tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 50/100 dalių daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 50/100 dalių daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) 48/100 dalys kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įgytas E. Ž. ir B. Ž. santuokos metu, galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK). Pagal SŠK 21 straipsnio 1 dalyje numatytą bendrąją taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrąja jungtine jų nuosavybe; sutuoktiniai turėjo lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Pažymėtina, kad tiek SŠK, tiek CK nustato ir atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (atitinkamai SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis). Nors teisinis reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, tačiau Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi šiuo atveju sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą taikytinos CK nuostatos.

10. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį.

11. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008). Taigi vien ta aplinkybė, jog 1992 m. rugsėjo 25 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nėra specialios nuorodos, kad ginčo turtas įgyjamas E. Ž. asmeninėn nuosavybėn, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog minėtas turtas yra laikytinas bendrąją jungtine šalių nuosavybe. Šiuo atveju svarbu įvertinti visus byloje esančius duomenis, jų visumą.

12. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog ginčo turtas buvo įgytas Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo (toliau – Butų privatizavimo įstatymas) pagrindu. Butų privatizavimo procesas buvo orientuotas į gyventojų aprūpinimą gyvenamosiomis patalpomis, sudarant sąlygas asmenims, kurie naudojosi valstybinėmis ir visuomeninėmis gyvenamosiomis patalpomis, lengvatinėmis sąlygomis šias patalpas įsigyti privačion nuosavybėn. Tiek nuomininkams, tiek ir jų šeimos nariams įstatymai užtikrino lygias teises naudotis nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis, taip pat šias patalpas privatizuojant lengvatine tvarka (Butų kodekso 54 straipsnis). Butų privatizavimo įstatyme (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 1991 m. gruodžio 20 d. iki 1992 m. spalio 10 d.) buvo nustatyta valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo ir pardavimo tvarka bei apibrėžta, kokios valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymą gali būti parduodamos, kas turi teisę jas pirkti. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnį (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 1991 m. gruodžio 20 d.) nuomininkas ir jo šeimos nariai turi lygias teises pirkti jų nuomojamą gyvenamąją patalpą; nuomininkas ir jo šeimos nariai, įgiję nuosavybės teisę į nupirktą gyvenamąjį namą, butą, pagal šį įstatymą negali privatizuoti kito gyvenamojo namo, buto. Gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma (Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, redakcija, galiojusi nuo 1991 m. birželio 30 d. iki 1993 m. liepos 27 d.). Taigi, gyvenamuosius namus, butus privatizuojant sutuoktiniams, privatizavimo lengvata buvo teikiama šeimoms, o ne vienam iš sutuoktinių. Draudimas tai pačiai šeimai antrą kartą pasinaudoti įstatymo lengvata patvirtina, jog privatizavusi gyvenamąjį namą ar butą šeima buvo laikoma įsigijusia gyvenamąjį būstą, skirtą visiems šeimos nariams bendrai naudoti. Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis 1998 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. VIII-847 buvo papildyta, nustatant, kad sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą butą ar namą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas arba butas.

13. Kasacinis teismas, aiškindamas Butų privatizavimo įstatymo nuostatas, savo praktikoje yra nurodęs, kad nors iki Butų privatizavimo įstatymo papildymo nebuvo aiškiai išreikštos nuostatos dėl sutuoktinių teisės į privatizuotą butą, o pagal bendrą įstatymų galiojimo taisyklę civilinis įstatymas neturi atgalinio veikimo galios, tačiau butai, kuriuos sutuoktiniai įsigijo pagal Butų privatizavimo įstatymą iki šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies papildymo, taip pat laikomi bendrąja jungtine jų nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/1999). Atsižvelgiant į specifinę butų privatizavimo proceso paskirtį ir įstatyme nustatytą tvarką kasacinio teismo praktika plėtojama išaiškinant, kad, vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsniu ir SŠK 21 straipsniu, butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą santuokos metu, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002; 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2005; 2012 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2012).

14. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad E. Ž. už ginčo turtą 1 028 rublių sumokėjo grynais į (duomenys neskelbtini) sąskaitą ir 7 407 rublius valstybės vienkartinėmis išmokomis ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis. Kaip minėta, ieškovė ir tretieji asmenys paaiškino, kad E. Ž. ir B. Ž. nuo 1976 m., t. y. apie 16 m. iki ginčo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kartu negyveno, jų žiniomis, B. Ž. prie ginčo turto įsigijimo ir išlaikymo neprisidėjo. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad B. Ž. dalyvavo 1992 m. rugsėjo 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudaryme ar prisidėjo prie šio turto įgijimo, priežiūros ar išlaikymo, byloje nėra. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad E. Ž. ginčo turtą įsigijo už asmenines lėšas.

15. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, jog ieškovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimais nustatyta, jog E. Ž. ir B. Ž. nuo 1976 m., t. y. apie 16 m. iki ginčo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kartu negyveno, nevedė bendro ūkio. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad 1992 m. rugsėjo 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu E. Ž. ir B. Ž. būtų vedę bendrą ūkį, kartu sprendę įvairius finansinius ar buities klausimus, nėra. Be to, pažymėtina ir tai, jog ginčo turtą E. Ž. įgijo 1992 m. rugsėjo 25 d., ji mirė (duomenys neskelbtini), o B. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau nenustatyta, jog per šį laikotarpį, t. y. tiek po ginčo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tiek po E. Ž. mirties, B. Ž. būtų reiškęs pretenzijas dėl ginčo turto. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad tarp ir B. Ž. buvo sudarytas susitarimas, kad, jiems pradėjus gyventi skyrium, kiekvieno iš jų įgytas turtas yra laikytinas asmenine jų nuosavybe.

16. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys kaip pagrįstas tenkintinas, pripažintina, jog nekilnojamasis turtas: 1) 48/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 50/100 dalių tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 50/100 dalių daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 50/100 dalių daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) 48/100 dalys kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), E. Ž. priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

18. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2023 m. sausio 20 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 355,93 Eur advokato užmokestis. Ieškovės atstovė taip pat sumokėjo 38,30 Eur už duomenų paiešką Klaipėdos regioniniame archyve ir 6,05 Eur už VĮ Registrų centro duomenų paiešką.

19. Atsižvelgus į kilusio ginčo pobūdį, į tai, kad atsakovė neginčijo pareikšto ieškinio, į tinkamą šalių elgesį teisminio proceso metu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš šalių į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Iš atsakovės taip pat nepriteistinos ieškovės patirtos 44,35 Eur išlaidos (38,30 Eur + 6,05 Eur) už duomenų paiešką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

1) 48/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

2) 50/100 dalių tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

3) 50/100 dalių daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

4) 50/100 dalių daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

5) 48/100 dalys kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.