- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-19
- Bylos Nr.
- 1-3149-1013/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28417-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Kaltinamasis
- R. P.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą židinių ir krosnių meistru, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. sugadino svetimą turtą, o būtent: jis 2018 m. birželio 5 d. 12.44 val., būdamas automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Linkmenų g. 22, Vilniuje, išlipo iš automobilio ,,Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėjęs tyčia pradėjo rankomis kelti pakeliamąjį kelio užtvarą, dėl ko užtvaras sulūžo, po to jis pasišalino iš įvykio vietos, taip sugadindamas svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 272,52 eurų vertės turtą.
R. P., kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. P. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, viskas įvyko prie Žalgirio Rimi. Važiavo automobiliu „Fiat Ducato“. Automobilio numerio neatsimena, vairavo kolega. Jis paprašė kolegos pavežti iki ligoninės. Turėjo važiuoti per aplinkui, bet nutarė važiuoti per RIMI, nes jam prasidėjo skausmai ir jis paprašė nuvežti jį į Santariškes. Kai privažiavo, nepasikėlė „šlagbaumas“, jie atsitraukė atgal, vėl privažiavo (yra nufilmuota), vėl nepasikėlė, todėl išbėgo ir jį nulaužė. Kokia tai buvo diena konkrečiai neprisimena, bet gali būti kaip nurodyta kaltinime, per pietus. Jis neiškentė skausmo ir iš nevilties pakėlė užtvarą. Pakėlė tyčia ir nulaužė. Sulaužyti neketino, manė pakels užtvarą ir viskas. Paaiškino, kad minėtas užtvaras, kaip suprato, pastatytas tam, kad jei ilgiau stovi mašina, reikėtų sumokėti pinigus. Išvažiuojant užtvaras nepasikėlė, nes jie įvažiavo per vieną galą, o išvažiavo per kitą (į aikštelę iš vienos pusės įvažiavo, o išvažinėjo į Geležinio Vilko g.). Pažymėjo, kad žalą jau visą atlygino – paskambino civiliniam ieškovui, jam buvo pasakyta, kad reikia sumokėti dar ir 130 eurų advokato išlaidų, tai viską ir sumokėjo – iš viso 422,25 eurus. Dėl savo veiksmų gailisi.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018-05-06 12.44 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Linkmenų g. 22, Vilniuje, jis buvo automobilyje „Fiat Ducato“, valst. Nr (duomenys neskelbtini), kuriuo su kolega Algiu vyko link Santariškių pusės. Jie važiavo į ligoninę, nes jis blogai jautėsi ir neturėjo sveikatos laukti, todėl pamatęs, kad pakeliamasis užtvaras nepasikelia, išlipo iš automobilio keleivio pusės ir nuėjęs prie užtvaro nusprendė jį pakelti, keliant jis perlūžo. Laužyti jis neketino. Po to, kai pakėlė užtvarą, grįžo į automobilį ir su kolega Algiu nuvyko į Santariškes. Jo kolega A. nepastebėjo, kad jis sulaužė pakeliamą užtvarą, o jis jam to ir nepasakė. Padarytą žalą sutinka atlyginti. Papildomos apklausos metu R. P. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (b. l. 33, 35).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta E. P. parodė, kad automobilis „Fiat Ducato“, valst. Nr (duomenys neskelbtini), yra registruotas jos vardu, tačiau juo naudojasi jos sugyventinis A. M.. Apie įvykį Linkmenų g. 22, Vilniuje, ji nieko nežinojo. Pabendravusi su A. M., sužinojo, kad 2018 m. birželio 5 d. Linkmenų g. 22, Vilniuje, minėtą automobilį vairavo A. M., o keleivio vietoje sėdėjo R. P.. Minėti vyrai kartu važiavo per automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Linkmenų g. 22, Vilniuje, tačiau jiems privažiavus prie kelio užtvaro, šis nepakilo, todėl R. P. nieko nesakęs iššoko iš automobilio, priėjo prie pakeliamo kelio užtvaro ir bandė jį pakelti aukštyn. Jam to padaryti nepavyko ir jis sulaužė užtvarą (b. l. 17).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. M. parodė, kad pažįsta tris asmenis, kurių vardai yra R., tačiau jų pavardžių nežino. Kartais jam skambina užsakovai, kurie prašo išvalyti kaminus, todėl su jais vyksta į parduotuvę, kur perka reikiamas medžiagas. Automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr (duomenys neskelbtini), kartais naudoja darbo reikalais, kurį jam skolina jo vaikų motina. Pamena, kad prieš kurį laiką (datos ir laiko neprisimena) buvo įvykis, kuomet su juo važiavęs vienas iš užsakovų automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje galimai buvo užstrigęs kelio užtvaras, priėjo prie jo ir jį pakėlė. Liudytojo teigimu, jam pasirodė, kad minėtas su juo važiavęs asmuo užtvarą tik pakėlė, tačiau, ar jį sugadino, jis nežino. Jei būtų žinojęs, kad užtvaras sulūžo, apie tai būtų pranešęs prekybos centro darbuotojams ar policijos pareigūnams (b. l. 20).
Byloje esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdo automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Linkmenų g. 22, Vilniuje. Įvažiavimui į aikštelę ir išvažiavimui iš jos yra sumontuoti pakeliami kelio užtvarai. 2018-06-05 apie 12.44 val. automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris minėtoje automobilių stovėjimo aikštelėje nebuvo išleistas (įvažiavo į vieną įvažiavimą ir iš karto bandė išvažiuoti per kitą taip bandydamas tiesiog „kirsti kampą“), keleivis (kurio tapatybė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra žinoma), išlipęs iš automobilio sulaužė aikštelėje sumontuotą pakeliamą kelio užtvarą ir pasišalino iš įvykio vietos. Dėl pakeliamo kelio užtvaro sulaužymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 272,52 eurų žalą, reiškia civilinį ieškinį (b. l. 4).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2018 m. birželio 27 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus T. B. pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, jog vaizdo stebėjimo kamera filmuoja 2018-05-06 12.27 val. Vilniuje, Linkmenų g. 22 esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Automobilių stovėjimo aikštelės įvažiavimai ir išvažiavimai motoriniam transportui yra užtverti automatiniais pakeliamais vartais, kurie atsidaro nuskaičius valstybinio numerio ženklą. 2018 m. gegužės 6 d. 12.44 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie išvažiavimo į Geležinio vilko gatvę privažiuoja automobilis „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam automatiniai vartai neleido išvažiuoti. Automobilį vairuoja asmuo, kurio veido bruožų nesimato. Keleivio dešinėje pusėje sėdi vyras, apie 50 metų, trumpų juodų plaukų, ovalaus veido, smulkaus kūno sudėjimo, dėvi mėlynos spalvos džemperį su gobtuvu, mėlynos spalvos džinsus, juodus sportinius batus. Ši keleivis išlipa iš automobilio, prieina prie pakeliamo užtvaro ir bando jį pakelti. Keliant užtvarą aukštyn, jį sulaužo, nukreipia į šoną, kad atlaisvintų pravažiavimą, sėda į automobilį ir išvažiuoja (b. l. 10). Byloje pateiktoje fotolentelėje užfiksuotos analogiškos 06-05-2018 įvykio aplinkybės (b. l. 12-13).
Į bylą pateiktas 2018 m. birželio 6 d. aktas, patvirtina, kad išlaidų suma, kuri susidarė po 2018 m. birželio 5 d. Linkmenų g. 22, Vilniuje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje sumontuotos įrangos apgadinimo, yra 272,25 eurai (b. l. 22).
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Teismas pripažįsta, kad ankščiau nurodyti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – tarp jų kaltinamojo paaiškinimai teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas, vaizdo įrašo apžiūros protokolas ir kita bylos medžiaga – pripažintini įrodymais.
Šių įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis R. P. 2018 m. birželio 5 d. 12.44 val., būdamas automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Linkmenų g. 22, Vilniuje, išlipo iš automobilio „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priėjęs tyčia pradėjo rankomis kelti pakeliamąjį kelio užtvarą, dėl ko užtvaras sulūžo, tuo sugadindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 272,52 eurų vertės turtą. Nors kaltinamasis teigia, jog kelio užtvarą jis kėlė tyčia, tačiau jis nesiekė jo sulaužyti, o tik norėjo jį pakelti, ši aplinkybė nepaneigia jo tyčios darant nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 15 straipsnio 3 dalimi, nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nesiekė, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėta kaltinamojo netiesiogine tyčia padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl R. P. kaltė įrodyta visiškai tiek paties kaltinamojo prisipažinimu, tiek byloje esančiais įrodymais.
Dėl bausmės skyrimo
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.
Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. P., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (netiesiogine tyčia įvykdytas nesunkus nusikaltimas nuosavybei), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, į tai, kad nustatytos 2 kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – brandaus amžiaus, vedęs, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudas sumokėjęs (b. l. 43), neteistas (b. l. 42), duomenų apie psichiatrinį gydymą ar gydymąsi priklausomybių ligų centre nėra. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam R. P. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant R. P. būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, bei įpareigojant jį tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 str. 6 d. 1 p., 3 p, 48 str. 7 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, R. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir jam paskirtina galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, bei įpareigojant jį tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 64¹ str. 1 d.).
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 272,52 eurų turtinės žalos atlyginimo, kartu prašant priteisti ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (b. l. 26-27). Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini) atstovas“ advokatas A. V. 2018 m. lapkričio 6 d. informavo teismą, kad visos išlaidos buvo atlygintos (b. l. 56). Į bylą pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 25 d. pareiškimas patvirtina, kad R. P. atlygino visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtas išlaidas, susijusias su automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu Linkmenų g. 22, Vilnius, pakeliamo kelio užtvaro sugadinimu ir jokių pretenzijų R. P. nebeturi ir nebereiškia (b. l. 57). Su šiuo pareiškimu pateikta PVM sąskaita faktūra bei AB banko SWEDBANK mokėjimo nurodymo kvitas (b. l. 58). Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes ir pateiktus į bylą duomenis, sprendžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.
Dėl kitų klausimų
R. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 36), paliktina galioti, kol bus pradėtas vykdyti teismo nuosprendis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, bei įpareigoti jį tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir R. P. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, bei įpareigoti jį tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Išaiškinti R. P., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, kol bus pradėtas vykdyti teismo nuosprendis.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.