Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-08-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-747-337/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-28
Bylos Nr.
1S-747-337/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evaldas Vanagas
Nukentėjusysis
E. B.
Kategorijos
Teisėjas Kęstutis Venckus Nr. 1S-747-337/2012
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.4., (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugpjūčio 28 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant nukentėjusiajam E. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs E. B. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-08-01 nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl 2012-06-28 Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės nutarimo, kuriuo netenkintas E. B. skundas dėl 2012-05-08 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 50-2-00185-11 buvo pradėtas ir atliekamas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d.

2012-05-08 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. 2012-06-28 Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės nutarimu netenkintas E. B. skundas panaikinti 2012-05-08 prokurorės nutarimą.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-08-01 nutartimi atmestas E. B. skundas dėl 2012-05-08 Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės nutarimo, kuriuo netenkintas E. B. skundas panaikinti Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2012-05-08 nutarimą, panaikinimo. Teismas konstatavo, kad 2012-05-08 Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės nutarimas yra pagrįstas.

Šalies argumentai

Skundu pareiškėjas prašo panaikinti 2012-08-01 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį bei 2012-05-08 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir ikiteisminį tyrimą atnaujinti.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl yra naikintina. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas faktiškai nebuvo atliekamas. Teigia, kad iš surinktų duomenų matyti, kad tarp jo, pareiškėjo ir J. D. susiklostę santykiai peržengia civilinių santykių ribas, nes J. D., skolinosi iš jo pinigus, pasinaudodamas jų sena pažintimi ir jo, pareiškėjo, pasitikėjimu J. D., bei nurodė jam tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip jį suklaidino, t. y. pinigus iš jo gavo apgaulės būdu. Nurodo, kad J. D. veiksmuose yra visi požymiai baudžiamajai apgaulei konstatuoti. Jis, prašydamas paskolinti pinigus, sąmoningai iškreipė objektyvią tiesą, melagingai nurodė, jog turi nupirkęs prekių už 100 000 Lt ir iš jo gautus pinigus investuos į verslą, tačiau vėliai paaiškėjo, jog jis prekių už tokią sumą nebuvo nupirkęs, kur panaudojo pinigus nėra aišku, o nurodytos aplinkybės apie vykdytą verslą yra neteisingos, nepatvirtintos objektyviais duomenimis. Nurodo, kad tai, jog J. D. veikė neslėpdamas savo asmenybės, nesuteikia galimybės patenkinti interesus civilinio proceso tvarka, nes J. D. neturi jokio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas civilinio proceso tvarka, niekur nedirba, jo įmonė nevykdo veiklos. Tiek prokurorų nutarimuose, tiek teismo nutartyje padaryta išvada, jog tarp jo, pareiškėjo, ir J. D. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, paremta išimtinai J. D. paaiškinimais, kuris siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nurodo, kad prokurorai ir teismas nevertino, to, kad J. D. nurodė, jog pinigus – 100 000 Lt, kurie jam nepriklausė atidavė kitam asmeniui – J. A. be jokių tai patvirtinančių dokumentų. Pažymi, kad J. D. buvo pareikštas įtarimas ir dėl apgaulės būdu užvaldyto turto – pinigų iš K. L.. Nurodo, kad nepagrįsta teismo išankstinė nuostata, kad jo, pareiškėjo, prašomi atlikti veiksmai nepadėtų nustatyti kaltininko veiksmuose tyčios buvimą, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir jam vadovaujantis prokuroras privalo pagal savo kompetencija imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Nurodo, kad atlikus J. D. priklausančio telefono išeinančių ir įeinančių skambučių analizę, būtų galima patikrinti jo versiją, ar jis vykdė verslą, ar iš jo gautus pinigus panaudojo atsiskaityti su skolininkais, taip pat nurodo, kad yra reikalinga atlikti akistatą tarp jo ir J. D.. Nurodo, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina tarp jo ir J. D. esant susiklosčiusius civilinius teisinius santykius, tai, kad jis iš jo ir K. L. panaudotus pinigus panaudojo verslui, patvirtinančių duomenų nepateikė.

Teigia, kad tyrimas buvo atliekamas šališkai ir neobjektyviai, su išankstine nuostata, kad J. D. nepadarė nusikalstamos veikos. Tyrimu buvo siekiama įrodyti, jog yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, tai patvirtina, jog jo ir jo atstovo prašymai nustatyti išsamias veikos padarymo aplinkybes buvo atmesti. Tvirtina, kad J. D. padarė BK 182 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, todėl skundžiami prokurorų nutarimai ir teismo nutartis yra naikintini ir ikiteisminis tyrimas atnaujintinas.

Teismo posėdyje E. B. prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p. ir 212 str. 1 d. 1 p., tai yra tuo pagrindu, jog nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą tyrimo medžiagą, skundžiamą teismo nutartį ir prokurorų nutarimus, teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai, todėl naikinti skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį ir prokurorų nutarimus nėra pagrindo. Prokurorų nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atmesti E. B. skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo yra pagrįsti ikiteisminio tyrimo medžiaga. Prokurorų nutarimuose pagrįstai konstatuota, kad J. D. veikoje nėra nusikalstamos veikos –sukčiavimo - subjektyviosios pusės.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad E. B. nurodė, kad jis skolino pinigus J. D. pagal paskolų raštelius, vekselius ir už palūkanas. Nurodė, kad skolino pinigus J. D., kadangi šis ketino įsigyti mobiliuosius telefonus ir juos parduoti, dalį pinigų – 7000 Lt jam J. D. grąžino. Apklausiamas įtariamuoju J. D. nurodė, kad iš E. B. pinigus jis skolinosi tikslu nupirkti mobiliuosius telefonus ir vėliau juos parduoti, jis iš E. B. pasiskolino 8000 Lt ir tris kartus po 10000 Lt. Dalį pinigų – 9500 Lt jis E. B. grąžino, taip pat sumokėjo 2000 Lt palūkanų. Kadangi verslas nepavyko, jis grąžinti pinigų E. B. galimybės neturėjo.

Teismas pažymi, kad sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui įgyti. Tyrimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, kad J. D. skolindamasis pinigus iš E. B. būtų turėjęs tikslą suklaidinti E. B. dėl savo ketinimų verstis telefonų perpardavimu ir jam negrąžinti pasiskolintų pinigų. J. D. nurodė, kad pasiskolinęs pinigus iš E. B. pirmą kartą, jis mobiliuosius telefonus įsigijo pagal skelbimą internetiniame skelbimų puslapyje, kurio pavadinimo nežino, juos pardavė taip pat pagal skelbimą. Taigi, nors tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, ar J. D., kaip jis teigia, pirko ir pardavė mobiliuosius telefonus, tačiau tokia jo versija nepaneigta. Be to, iš J. D. ir E. B. paaiškinimų matyti, kad dalį pinigų J. D. E. B. grąžino, taip pat J. D. yra įsteigęs ir individualią įmonę, todėl vertinant tokius duomenis nėra jokio pagrindo išvadai, kad E. B. buvo esmingai klaidinamas J. D. dėl ketinimo vertis telefonų pirkimu pardavimu ir mokėti palūkanas E. B. už tam paskolintus pinigus.

E. B. paaiškino, jog jis J. D. pinigus paskolino verslui, J. D. prieš tai nuosekliai papasakojus apie verslo planą. Skolino pinigus kaip investiciją, jis pinigus paskolino 7-8 kartus, kiekvieną kartą supildant neprotestuotino paprastojo vekselio formą, net nematęs mobiliųjų telefonų, kuriuos, nurodė, pats prašė J. D. parodyti. Be to, E. B. paskolindavo pinigus, nors nebuvo atgavęs anksčiau paskolintų pinigų, taip pat pinigus skolino J. D. skolą įforminant R. D. vardu, taigi pats elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai.

Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, konstatuoja, kad prokurorų nutarimų išvados apie nusikalstamos veikos – sukčiavimo subjektyviosios pusės J. D. veiksmuose nebuvimą, o taip pat nebuvimą neginčytinų duomenų, jog J. D. tyčia užvaldyti svetimą, E. B. turtą ir jo negrąžinti būtų susiformavusi iš anksto, prieš paskolos sandorių sudarymą, yra pagrįstos ir teisingos. Taip pat byloje nėra duomenų, jog E. B. būtų apsunkinta galimybė patenkinti interesą dėl skolos susigrąžinimo civilinio proceso tvarka. Kadangi ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai, nutrauktas nesant J. D. veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, todėl atlikti E. B. skunde nurodomus tyrimo veiksmus nėra pagrindo.

E. B. skunde nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neobjektyviai ir šališkai, tačiau šį teiginį patvirtinančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, jų nepateikia ir apeliantas.

Tokiu būdu keisti ar naikinti skundžiamą 2012-08-01 Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

E. B. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-08-01 nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Vanagas