Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-05-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-61-519/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-22
Bylos Nr.
1S-61-519/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49675-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gražvydas Poškus (pirm.)
Kaltinamasis
G. S.
Advokatai
Algirdas Zakrasas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-61-519/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49675-2019-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.1.3. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teisėjų N. M., L. Z.,sekretoriaujant Jolantai Plungienei,dalyvaujant prokurorei Gitanai Mačiulienei,gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,

teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo G. S. (G. S.) skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. S. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 (dviems) mėnesiams, skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 12 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. S. kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. lapkričio 21 d. apie 18.40 val., N. A., netoli (duomenys neskelbtini) namo, veikdamas kartu su A. V., pasivijo pėsčiųjų taku einantį nukentėjusįjį A. Č. ir panaudojo fizinį smurtą, tai yra A. V. sudavus ne mažiau 10 kartų kumščiu į nukentėjusiojo lytinius organus, jis ranka sudavė ne mažiau 8 kartus nukentėjusiajam į galvos sritį, po to iš nukentėjusiojo pagrobė kuprinę „Puma“, kurioje buvo vaistai „Valacordin“, „Hjertemagnyl“, 2 vnt. vaistų „Nebilet“, vaistai „Mildronate“ (2 kapsulės), vaistai „Kardio“, metalinė dėžutė, kurioje buvo 3 vnt. IQOS cigarečių, IQOS cigarečių rūkymo aparatas, užrašų knygutė, atšvaitas - rankovė, saulės akiniai „Gucci“, tušinukas, atsuktuvas, atsuktuvas kryžminis, žiebtuvėlis, sportinis maišelis „Nike“, sportinis maišelis „Vitel“, maišelis „Puma“, juodos spalvos striukė, plastikinis indelis su cukrumi, plastikinis indelis su kava, mineralinis vanduo „Tiche“, du buteliai alaus „Pilsner“, 0.5 l. talpos, šampanas „Muskato“, regėjimo akiniai, dėklas akiniams, du veržliarakčiai (13 diametro), taip pat nuėmė per petį uždėtą rankinę, kurioje buvo odinė piniginė su 179,80 eurų grynųjų pinigų, prekybos centro nuolaidų kortelės, prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ darbo pažymėjimas, išduotas A. Č. vardu, sveikatos žinių pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), SoDra pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ su juodos spalvos dėklu, mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ su juodos spalvos dėklu, darbo pažymėjimas, išduotas UAB „E. B.“ A. Č. vardu, AB „(duomenys neskelbtini)“ banko vokas su elektroninių paslaugų tiekimo sutarties vartotojo ID, „Pildyk ID“ kortelė, kortelė „Mezon LT“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos bilietas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortelės dėklas (tuščias), AB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortelės dėklas (tuščias), AB „(duomenys neskelbtini)“ banko kodų kortelė, VMI deklaravimo kodų kortelė, lapelis su banko sąskaitos numeriu AB „(duomenys neskelbtini)“, lapelis su užrašu (duomenys neskelbtini), po to A. V. laikant nukentėjusįjį už rankos, jis iš nukentėjusiojo liemenės kišenės pagrobė raktų ryšulį, iš striukės kišenių – automobilio raktų ir kambario raktų ryšulius su metaliniu pakabuku, žiebtuvėlį, mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ su rudos spalvos dėklu, ausinukus, rausvos spalvos raktų piniginę su joje esančiais 4 raktais, taip pat nuo nukentėjusiojo liemens nusegė peilį, taip bendrai pagrobė svetimą – nukentėjusiajam A. Č. priklausantį 1872,30 eurų vertės turtą, tuo padarydami A. Č. turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje.

1.1. Be to, G. S. kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. gruodžio 12 d. 17.19 val., N. A., prie (duomenys neskelbtini)VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pastato, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. priėjęs prie taku einančios D. J. iš nugaros, ranka sudavė jai į galvos sritį, šiai nukritus ant žemės ne mažiau dešimt kartų spyrė į kojas, ne mažiau penkis kartus spyrė į rankas dengiančias galvą bei ne mažiau penkis kartus kumščiais smūgiavo į rankas dengiančias galvą ir šaukdamas pareikalavo atiduoti rankinę ir sučiupęs bandė ją išplėšti iš rankų, rankinėje buvo odinė piniginė, 1000 eurų grynųjų pinigų, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas D. J. vardu, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), prekybos centrų nuolaidų kortelės, vaistinių nuolaidų kortelės, AB „(duomenys neskelbtini)“ banko „M. C.“ debetinė kortelė, mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, raktų ryšulys, o kartu su nukentėjusiąja ėjusiai L. S. puolus ginti D. J., jis panaudojo fizinį smurtą pastarosios atžvilgiu, t. y. pastūmė L. S. iš šiai nukritus ant žemės šaukdamas reikalavo atiduoti ir jos rankinę, kurioje buvo odinė piniginė, 53 eurai grynųjų pinigų, prekybos centrų nuolaidų kortelės, AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelė „(duomenys neskelbtini)“, išduota D. J. vardu, mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini), 6 raktų ryšulys, plėšdamas ją iš nukentėjusiosios L. S. pažasties, bei ne mažiau dešimt kartų spyrė koja gulinčiai ant žemės L. S. į įvairias kūno vietas, o šiai bandant atsikelti ne mažiau dešimt kartų sudavė rankomis į galvos sritį, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusiosioms D. J. ir L. S. pradėjus šauktis pagalbos, pasišalino, taip pasikėsino pagrobti – svetimą nukentėjusiajai D. J. 1151,60 eurų vertės turtą, nukentėjusiajai L. S. 278,50 eurų vertės turtą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje.

1.2. Be to, G. S. kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. lapkričio 14 d. apie 12.30 val., N. A., (duomenys neskelbtini), VšĮ (duomenys neskelbtini) trečio aukšto koridoriuje iš A. J. M. priklausančios striukės vidinės kišenės pagrobė ir neturėdamas teisėto pagrindo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) laikė Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą A. J. M., iki tol, kol 2019 m. lapkričio 21 d. 21.00 val. kratos metu šią kortelę surado ir paėmė policijos pareigūnai, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 302 straipsnio 1 dalyje.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, G. S. sulaikytas 2019 m. lapkričio 21 d., 20.20 val. ir paleistas į laisvę 2019 m. lapkričio 22 d., 15.50 val. (2 t., b. l. 188–189; 3 t., b. l. 3). 2019 m. lapkričio 22 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu G. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 5–6). Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, G. S. sulaikytas 2019 m. gruodžio 12 d. 18.15 val. (3 t., b. l. 15–16). Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi G. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – dviems mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 13 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. vasario 7 d. nutartimi G. S. kardomoji priemonė – suėmimas – pratęsta vienam mėnesiui, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 13 d. iki 2020 m. kovo 12 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. kovo 5 d. nutartimi, patikslinta Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. kovo 10 d. nutartimi, kaltinamajam G. S. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviems) mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 12 d. iki 2020 m. gegužės 12 d.

3. S. T. apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi kaltinamajam G. S. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 (dviems) mėnesiams, skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 12 d.

Šalies argumentai

4. Skundu, pateiktu Šiaulių apygardos teismui, kaltinamasis G. S. prašo skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę – periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

4.1. Skunde nurodo, kad jis turi pastovią gyvenamąją vietą Akmenėje, niekur nesislapstė ir nežada slapstytis. Taip pat nežada daryti naujų nusikalstamų veikų. Teigia, jog yra paimtas jo asmens dokumentas. Nurodo, jog jis yra suimtas labai ilgą laiką, laikomas (duomenys neskelbtini) nežmoniškomis sąlygomis. Jam yra nustatytas neįgalumas, tardymo izoliatoriuje jam nėra suteikiamas tinkamas gydymas, jo sveikata blogėja. Būdamas laisvėje galėtų užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, įsidarbinti, atlyginti padarytą žalą. Teigia ir tai, kad nutartyje nurodyti tie patys argumentai, kurie jau buvo išsakyti ankstesnėse teismo priimtose nutartyse.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo G. S. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija, spręsdama kardomosios priemonės klausimą, privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų (paties kaltinamojo G. S., nukentėjusiųjų L. S., D. J. A. Č., liudytojo A. J. M. parodymai, įvykio vietos apžiūros, daiktų paėmimo ir apžiūros, kratos protokoluose užfiksuotos aplinkybės, A. Č. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, specialisto išvada, tarnybiniai pranešimai ir kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys), leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis G. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tačiau kartu pažymima tai, kad teismas, svarstydamas suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, pratęsiant suėmimo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai nesprendžiami bei įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Taigi, baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

7. S. T. apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi suėmimas kaltinamajam G. S. pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas.

7.1. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, tai yra esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimo taikymo klausimas sprendžiamas įvertinus visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju G. S. kaltinamas trijų apysunkių (BK 180 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis ir 180 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimų padarymu, už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau gresiančios bausmės griežtumas taip pat vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, kuri padidina kaltinamojo bėgimo nuo teismo tikimybę. Apylinkės teismas, skundžiama nutartimi G. S. pratęsdamas suėmimo terminą įvertino ne tik kaltinamajam gręsiančios bausmės griežtumą, tačiau atsižvelgė į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikšmingas aplinkybes – kaltinamasis G. S. nevedęs, neturi tvirtų šeiminių ryšių, iki sulaikymo nedirbo, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, t. y. neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, praeityje teistas 11 kartų, naujas nusikalstamas veikas kaltinamas padaręs bausmės vykdymo laikotarpiu, daug kartų baustas administracine tvarka, didelė dalis pažeidimų yra susijusi su alkoholio vartojimu. 2020 m. kovo 5 d. posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad prieš trejus metus gyveno ir dirbo Anglijoje. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad G. S. nustatytas neįgalumas, tačiau kaip nurodyta 2020 m. sausio 14 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamajam nustatytas (duomenys neskelbtini)), kuris neturi neigiamos įtakos asmens gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis G. S., būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios bausmės, gali bėgti (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 2 dalis).

7.2. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali daryti naujas nusikalstamas veikas, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Kaip jau buvo minėta, G. S. kaltinamas trijų apysunkių nusikaltimų padarymu, daug kartų teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, iki sulaikymo nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, o tai duoda pagrindo manyti, jog lėšos, gautos iš nusikaltimų, galėjo būti vienas iš G. S. pragyvenimo šaltinių, teistumas neišnykęs, jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, daug kartų baustas administracine tvarka, iš jų ne kartą baustas už smulkias vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų. G. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Paminėtos aplinkybės G. S. apibūdina kaip asmenybę, linkusią nusikalsti ir nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, susijusios su darbo paieška ir noru atlyginti padarytą žalą, nesudaro pagrindo tikėtis, kad kaltinamasis naujų nusikalstamų veikų nepadarys. Taigi aptarti duomenys leidžia teigti, kad apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje G. S. gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

8. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai nurodė, kad taikant G. S. švelnesnes nei suėmimas kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumą, G. S. inkriminuotų nusikaltimų pobūdį ir sunkumą, galimai gresiančią bausmę, kaltinamojo asmenybę bei kitus duomenis, daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje kaltinamajam skirti vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, iš jų ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, nėra pagrindo.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek kaltinamajam G. S. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, tiek jo trukmė yra proporcinga kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui ir visuomenės interesui būti apsaugotiems nuo galimo naujų nusikaltimų darymo. Skundžiama nutartimi pratęsus suėmimo terminą G. S. dar dviem mėnesiams, BPK 127 straipsnio 11 dalies nuostatos dėl suėmimo trukmės viso baudžiamojo proceso metu – nepažeistos. Kaltinamajam G. S. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau toks kaltinamojo teisių suvaržymas nepažeidžia proporcingumo principo ir yra pateisinamas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek BPK nuostatų požiūriu. Europos Žmogaus T. T. savo sprendimuose taip pat yra ne kartą nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

10. Suėmimo taikymo pagrįstumo nepaneigia ir kaltinamojo skunde nurodyta aplinkybė apie jo sveikatos būklę. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamajam G. S. dėl sveikatos būklės negalėtų būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė. Atkreipiamas dėmesys, jog įstatymas numato laikomo suimto kaltinamojo teisę gauti tokios pat kokybės ir lygio gydymą, koks užtikrinamas nesuimtiems asmenims, o, esant būtinumui, ir stacionarų gydymą sveikatos priežiūros įstaigose. Kaip matyti iš 2020 m. kovo 13 d. (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos, (duomenys neskelbtini) kaltinamajam G. S. taikomas gydymas, paskirtas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatro (4 t., b. l. 8).

11. Pažymėtina ir tai, jog nėra pagrindo spręsti, kad nutartis gali būti laikoma neteisėta ir nepagrįsta, kai joje pasikartoja argumentai ir motyvai, kurie jau buvo išsakyti ankstesnėse teismo priimtose nutartyse, kuriomis G. S. suėmimo terminas buvo pratęstas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, kai tam tikri keliami klausimai ir argumentacija sutampa su klausimais ir argumentacija, kurie jau buvo nagrinėti, gali būti, jog teismo išvados bus ne tik tos pačios, bet ir grindžiamos (aiškinamos, motyvuojamos) tais pačiais teiginiais, tačiau tai nereiškia, kad aktualūs duomenys iš naujo neapsvarstyti ir nevertinti.

12. Esant išdėstytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam G. S. pratęstas pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo G. S. skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. gegužės 5 d. nutarties atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Nerijus MasiulisGražvydas PoškusLaisvydas Zederštremas