Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Bajorinienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Čestla“, administruojamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Administravimas ir auditas“, ieškinį atsakovams V. K. ir V. S. (V. S.), dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Čestla“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Administravimas ir auditas“. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. balandžio 4 d. Iš VĮ Registro centro duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008-10-27 iki 2011-10-21 bendrovės „Čestla“ direktoriumi buvo atsakovas V. S., o nuo 2011-10-21 iki 2016-04-11 - atsakovas V. K.. Vilniaus apygardos teismas 2017-03-15 ir 2016-06-22 nutartimis patvirtinto įmonės „Čestla“ kreditorių reikalavimų sąrašą 15515,50 Eur sumai.

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (Civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, šiuo atveju bendrovės vadovas.

Pažymėtina tai, kad įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Tokiu atveju įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai.

Šioje byloje nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Čestla“ finansinės atskaitomybės dokumentus paskutinį kartą yra pateikusi tik už 2010 metus. Pelno nuostolių ataskaita įrodo, kad 2010 metais įmonės pelnas sudarė 28,691 Lt, t, y. 8309 Eur, tačiau bendrasis įmonės veiklos nuostolis sudarė (-186,974) Lt, t. y. (-54,151) Eur. Iš finansinės atskaitomybės nustatyta, kad įmonė jau 2009 metais buvo nemoki, nes bendra įsipareigojimų suma (-215,665) Lt, t. y. (-62,461) Eur ženkliai viršijo įmonės turto vertę 87,841 Lt, t. y. 25,441 Eur. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas teigti, kad įmonės savininkas ir direktorius V. S. jau tuomet privalėjo vykdyti įstatymo nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė. Priešingai, 2011-10-21 UAB „Čestla“ akcijas perleido V. K., kuris tapo ir įmonės direktoriumi. Tačiau ir jis nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors įmonė buvo nemoki. Vilniaus apygardos teismas nutartyje, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Čestla“ iškelta bankroto byla nustatė, kad įmonė registruoto nekilnojamojo turto neturi, darbuotojų taip pat neturi, jos mokestinės nepriemokos suma, susidariusi nuo 2010 metų, skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nuosekliai auga nuo 2011 m. spalio 22 d. Nustatyta, kad dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei „Čestla“ į teismą kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija, nustačiusi, kad įmonė yra skolinga valstybės biudžetui 6863,79 Eur mokestinės nepriemokos, kuri susidarė nuo 2010 metų.

Nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad uždarosios akcinės bendrovės „Čestla“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp atsakovų ir vienintelio akcininko sprendimas dėl V. S. atleidimo iš vadovo pareigų ir V. K. paskyrimo bendrovės „Čestla“ vadovu yra neteisėti ir negaliojantys nuo jų sudarymo momento, tačiau ieškovė tokio reikalavimo byloje nėra pareiškusi ir šiuo klausimu teismas nepasisako. Juo labiau, kad ieškovė prašo priteisti žalos atlyginimą ir iš įmonės direktoriaus V. K..

Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-03-22 nutartimi įpareigojo bankrutuojančios UAB „Čestla“ valdymo organus per 15 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratoriui visus bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, tai yra 2016-04-04, duomenimis. 2016-04-12 bankroto administratorius nusiuntė paskutiniam įmonės direktoriui atsakovui V. K. registruotus laiškus jam žinomais adresais dėl įpareigojimo vykdymo, tačiau nei įmonės dokumentai nei turtas nebuvo perduotas.

Įvertinus teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, vadovaujantis rašytiniais įrodymais, nurodytu teisiniu reglamentavimu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika konstatuotina, jog įmonei tapus nemokia, atsakovai žinodami apie sudėtingą įmonės finansinę padėtį, laiku neįvykdė savo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o iškėlus bankroto bylą atsakovas V. K. nevykdė įsipareigojimo perduoti administratoriui visą įmonės turtą ir dokumentus. Nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo pablogino įmonės finansinę padėtį dėl ko neliko pajamų ir turto vykdyti savo įsipareigojimus ir tokiu būdu įmonei ir jos kreditoriams padaryta žala. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų įmonė neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais, kurių reikalavimų suma sudaro 15 515,50 Eur. Yra nustatytos visos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos Kadangi nagrinėjamu atveju prie žalos atsiradimo prisidėjo abu atsakovai, todėl jiems taikytina solidarioji civilinė atsakomybė.

Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Iš atsakovų V. S. ir V. K. solidariai priteistina 15 515,50 Eur suma žalai atlyginti.

Ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2017 m. birželio 7 d iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 174,55 Eur žyminio mokesčio, mokėtino į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškovė nežino atsakovų buvimo ir gyvenamosios vietos, jokių duomenų apie juos neturi, procesiniai dokumentai jiems buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, todėl sprendimas už akių įteiktinas taip pat viešo paskelbimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Čestla“, įmonės kodas 123578085 naudai, 15 515,50 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. birželio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 174,55 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Paskelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“ pranešimą:

,,Tauragės rajono apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1689-760/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Čestla“, įmonės kodas 123578085, administruojamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Administravimas ir auditas“, ieškinį atsakovams V. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir V. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), dėl žalos atlyginimo. Tauragės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo priteisė solidariai iš atsakovų V. S. ir V. K. 15515,50 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. birželio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Čestla“, įmonės kodas 123578085, naudai. Taip pat priteisė iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis po 174,55 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo už akių kopija atsakovams V. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir V. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), laikoma įteikta šio pranešimo paskelbimo dieną. Informacijos teirautis tel. (8 446) 61303.“

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.