Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Vaclovo Pauliko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovei A. Š. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovės A. Š. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas, priteisdamas ieškovei šulinį ir lauko virtuvę, kaip kompensaciją už jai tenkančią mažesnę ūkinių pastatų dalį, pažeidė CK 4.80 str. 2 d. Atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti dalinamas kiekvienas daiktas, kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektas, o ne visi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai apskritai. Teismas neatidalino kiekvieno daikto, o savo iniciatyva taikė vieno daikto kompensavimą kito daikto dalimi, nors įstatymas nenumato galimybės kompensuoti netenkamo daikto dalies kitu turtu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tam tikros dalies praradimas gali būti kompensuojamas ne pinigais, o didesne kito daikto dalimi tik šalims dėl to susitarus. Teismas sprendimą motyvuoja tuo, kad ieškovė neprieštarauja kompensuoti atsakovės išlaidas naujam šuliniui įsirengti bei tam, kad atsakovė persikeltų virtuvę į jai priklausančią sklypo dalį, tačiau nei nagrinėjant bylą, nei teismo sprendime kompensacijos ar virtuvės perkėlimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Teismas pažeidė atsakovės teisę turėti vandenį ir virtuvę, t.y. esminius atsakovės interesus, atsakovė taip pat neteko galimybės privažiuoti automobiliu prie namo ir kitų statinių iš kiemo pusės. Riba, skirianti dvi kiemo dalis, eina prie pat atsakovės įėjimo į namą sienos, o taip iš esmės yra pažeidžiami atsakovės interesai ir teisės, nes sudaromos kliūtys atsakovei tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti jai tenkančią namo dalį. Atsakovei atiteko ženkliai blogesnės kokybės gyvenamojo namo dalis. Teismas atidalindamas bendrąją dalinę nuosavybę vadovavosi tik bendruoju namo plotu, tačiau neatsižvelgė į dalinamo daikto vertę. Teismas, atidalindamas žemės sklypus, nepagrįstai sumažino atsakovės faktiškai naudojamo žemės sklypo dalį. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės pasiūlymą dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimo, teismas taip pat nenurodė, kodėl šį atsakovės pasiūlymą atmeta. Padalijus šį žemės sklypą pagal atsakovės pasiūlymą, kiekvienai šaliai tektų apie 50 metrų pločio sklypai ir nei vienai nereiktų nusistatyti servituto privažiuoti prie jai tenkančios sklypo dalies.

Ieškovė su atsakovės apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiams priklauso ne vienas, o keli daiktai, tai atidalijimas natūra, atsižvelgiant į bendraturčių interesus, poreikius, išreikštus pageidavimus, gali būti atliktas paskirstant jiems asmenine nuosavybe atskirus daiktus. Ieškovė prašė atidalinti žemės sklypą ir visus jame esančius statinius, todėl atsakovė visiškai nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas savavališkai padalijo visus bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausančius statinius. Kiti statiniai buvo atidalijami taip pat, tačiau atsakovė savo teisių pažeidimą įžvelgia tik dėl virtuvės ir lauko šulinio atidalijimo. Vadovaujantis teismų praktika, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės laikomas prioritetiniu nuosavybės teisės įgyvendinimo būdu. Sprendžiant atidalijimo klausimus, prioritetas teikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Tarp ginčo šalių santykiai yra konfliktiški, gadinamas turtas, todėl bendrosios nuosavybės nustatymas tik apsunkintų naudojimąsi nuosavybe, sudarytų prielaidas kilti problemoms ir nesutarimams ateityje. Pagal teismo patvirtintą atidalinimo tvarką ieškovei tenka 128 kv. m., o atsakovei – 141 kv. m. bendro plotas ūkinio pastato kartu su priestatais ir pagalbiniais pastatais, nors šalims priklauso po ½ dalį bendrosios nuosavybės turto. Atsakovė naudojasi 42,45 kv. m. ploto gyvenamojo namo patalpomis, o ieškovė – 40,94 kv. m. ploto patalpomis, taigi, nepagrįstas atsakovės teiginys, kad ji naudojasi blogesnės kokybės namo dalimi. Ieškovė sumokėjo atsakovei 5 000 Lt kompensaciją tam, kad būtų pagerintos patalpos bei pašalinti atsakovės nepatogumai. Ieškovė negali būti įpareigota kompensuoti tai, ką jau yra kompensavusi. Ilgus metus yra nusistovėjusi naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, šalys savo dalyse yra susikūrusios gerbūvį, įrengti atskiri įėjimai, savarankiškos šildymo sistemos, todėl būtų visiškai neprotinga vertinti gyvenamojo namo dalių vertes, kurias šalys savarankiškai pagerino savo jėgomis. Namo dalių verčių klausimas buvo išspręstas kai ieškovė sumokėjo atsakovei kompensaciją. Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog prie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis kelias yra vienintelis kelias patekti į sklypą, nes pati atsakovė užtvėrė kitą įvažiavimą tvora, kad ieškovė negalėtų iš šiaurinės pusės patekti į sklypą prie saulės jėgainių. Šiaurinėje žemės sklypo dalyje yra servitutinis kelias, todėl abi šalys galės patekti į savo sklypo dalis. Atsakovės pateiktuose žemės sklypų atidalijimo planuose yra siūloma neracionali žemės sklypų konfigūracija, tuo tarpu teismas sprendimu žemės sklypus atidalijo racionaliai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso: 1) 1,8103 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais (šuliniu, lauko tualetu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitais Nekilnojamojo turto registre neįregistruotais statiniais; 2) 2,2453 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 5,0901 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 3) 5, 0901 ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

CK 4.80 str. nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesutariama dėl atidalinimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalinamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas, kad CK 4.80 str. reglamentuojamas atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais.

Pagal atsakovės priešieškiniu siūlomą 1,8103 ha žemės sklypo ir gyvenamojo namo priklausinių atidalinimo tvarką šalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje lieka 660 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, taip pat lauko virtuvė ir šulinys. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų buvimas, esant šalių nesutarimams, neužtikrins geriausio šalių nuosavybės teisių įgyvendinimo. Tuo tarpu pagal teismo sprendimu nustatytą 1,8103 ha žemės sklypo ir gyvenamojo namo priklausinių atidalinimo tvarką šie daiktai atidalinami visiškai, šalių bendrosios nuosavybės teisės objektų nebelieka. Kaip jau nurodyta, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinio dalyje dėl 8103 ha žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo su priklausiniais atidalinimo, kadangi yra galimybė šiuos objektus visiškai atidalinti nepažeidžiant proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principų.

Pagal teismo patvirtintą atidalinimo tvarką 1,8103 ha ploto sklypo kraštinės dalis, pažymėta taškais 24-23-22-21-20-19, tiesia linija dalina gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, taip sudarant galimybę abiem šalims racionaliai naudotis joms tenkančia žemės sklypo dalimi šalia šalims tenkančios gyvenamojo namo dalies. Pagal teismo patvirtintą atidalinimo tvarką lauko virtuvė ir šulinys patenka į ieškovei skirtą žemės sklypo dalį, nes šie statiniai yra šalia ieškovei skirtos gyvenamojo namo dalies. Šiuos statinius skyrus atsakovės nuosavybėn tokiu būdu, kad statiniai stovėtų atsakovei skirtoje žemės sklypo dalyje, žemės sklypo atidalinimo tvarka taptų neracionali, nes atsakovės žemės sklypo dalis įsiterptų tarp ieškovei skirtų gyvenamojo namo ir jo priklausinių dalių. Teismo sprendimu atsakovei skirta žemės sklypo dalis, esanti už atsakovei skirtų gyvenamojo namo priklausinių (jų dalių), yra pakankama šiais priklausiniais naudotis. Nors pagal teismo patvirtintą žemės sklypo atidalinimo tvarką žemės sklypo riba sutampa atsakovei tenkančio įėjimo į gyvenamąjį namą siena, tačiau ši gyvenamojo namo dalis nėra didelė ir sudėtinga eksploatuoti, todėl ši aplinkybė nelaikytina iš esmės pažeidžianti atsakovės teises.

Nepagrįstas atsakovės teiginys, kad pagal teismo patvirtiną 1,8103 ha ploto žemės sklypo atidalinimo tvarką atsakovė neteko galimybės įvažiuoti į jai skirtą žemės sklypo dalį. Iš žemės sklypo plano matyti, kad ties atsakovei tenkančia šiaurine žemės sklypo dalimi eina kelias, todėl atsakovė turi galimybę įvažiuoti į jai skirtą žemės sklypo dalį. Atsakovė nepaneigė ieškovės nurodytos aplinkybės, kad esamas įvažiavimas į ieškovei skirtą žemės sklypo dalį yra ne įrengtas kelias, o tik vėžios, todėl be papildomų materialinių sąnaudų galimas tokių vėžių suformavimas ir į atsakovei skirtą žemės sklypo dalį.

1,8103 ha ploto žemės sklype esančios saulės jėgainės patenka į ieškovei skirtą žemės sklypo dalį, dėl šių jėgainių buvimo nesumažėja atsakovei skirta žemės sklypo dalis, atsakovei skirta žemės sklypo dalis atitinka atsakovės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Abi šalys kaip bendraturtės turėjo lygias teises naudotis žemės sklype esančia pieva, todėl nedidelės šios pievos dalies prijungimas prie ieškovei skirtos žemės sklypo dalies nelaikytinas iš esmės pažeidžiančiu atsakovės teises.

Gyvenamasis namas teismo sprendimu yra padalintas atsižvelgiant į tarp šalių nusistovėjusią naudojimosi namu tvarką. Byloje nekilo ginčas, kad ieškovė yra sumokėjusi atsakovei 5 000 Lt už jai tenkančią blogesnės kokybės gyvenamojo namo dalį. Taigi, gyvenamojo namo dalies pagerinimo išlaidos atsakovei yra kompensuotos. Be to, atsakovei teko didesnė gyvenamojo namo dalis (42,45 kv. m. bendro ploto ir 83,39 kv. m. bendro ploto). Iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, kad pagal atsakovei skirta gyvenamojo namo dalis su buvusiu įėjimu, todėl ieškovei savo lėšomis teko įsirengti įėjimą į gyvenamąjį namą, šios lėšos ieškovei nėra kompensuotos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo atsakovei priteisti papildomų sumų už atsakovei tekusią blogesnės kokybės gyvenamojo namo dalį.

Šalys savo gyvenamąsias vietas nurodo Vilniuje, kas leidžia padaryti išvadą, kad ginčo gyvenamajame name nėra nuolat gyvenama. Todėl ieškovės nuosavybei skirta lauko virtuvė nėra būtina pastoviems einamiesiems atsakovės poreikiams tenkinti. Atsakovė neįrodinėjo, kad įsirengti panašios kokybės lauko virtuvę ar maisto gavybos įrangą atsakovei tenkančioje gyvenamojo namo dalyje užimtų daug darbo ir materialinių sąnaudų. Kaip jau nurodyta, ieškovė taip pat patyrė papildomas išlaidas dėl būtinybės įsirengti įėjimą į jai tekusią gyvenamojo namo dalį. Kaip nurodyta skundžiame sprendime, ieškovė neatsisakė ateityje kompensuoti dalį atsakovės išlaidų atskiro šulinio įsirengimui.

Iš M. K. 2013-11-11 parengto 5,0901 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atidalinimo planą, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, matyti, kad toks šio žemės sklypo atidalinimas yra žymiai racionalesnis už atsakovės siūlytą atidalinimo variantą pagal matininko K. M. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą/sklypo plotas 50901 kv. m./pirmas variantas, pagal kurį žemės sklypas būtų dalinamas į du siaurus (apie 50 m pločio) ir ilgus (daugiau kaip 500 m ilgio) žemės sklypus. Nepagrįstas atsakovės teiginys, kad dalinamas žemės sklypas ribojasi su vieninteliu vakarinėje sklypo pusėje esančiu keliu. Iš ieškovės pateikto M. K. plano matyti, kad rytinėje žemės sklypo pusėje yra nustatytas kelio servitutas, kelio servitutas įregistruotas ir Nekilnojamojo turto registre (2013-10-23 išrašas iš Nekilnojamojo turto registro). Todėl nėra pagrindo vadovautis liudytojų parodymais, kad šio servitutinio kelio nėra. Nėra pagrindo atsižvelgti į atsakovės nurodytas aplinkybes, susijusias su greta 5,0901 ha žemės sklypo esančiu kitu žemės sklypu, bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančiu ieškovei, atsakovei ir jų giminaitei I. P.. Byloje nėra jokių įrodymų, kad būtų sprendžiama dėl kito žemės sklypo atidalinimo, kaip siekiama atidalinti kitą žemės sklypą, todėl negalima spręsti, kad atsakovės priešieškiniu prašoma nustatyti 5,0901 ha žemės sklypo atidalinimo tvarka yra suderinta su kito žemės sklypo atidalinimo tvarka.

Iš informacinės pažymos apie 2015-10-07 teismo posėdžio, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, eigą, matyti, kad teismo posėdyje dalyvavo ir atsakovės atstovė adv. D. R., atsakovės atstovė pasinaudojo replikos po ieškovės ir jos atstovo baigiamosios kalbos replikos teise, atsakovė apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodė, į kokias ieškovės ir jos atstovo baigiamosios kalbos aplinkybes negalėjo atsikirsti replikos metu, todėl atmestini atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad dėl neišsamaus vertimo 2015-10-07 teismo posėdžio metu atsakovė negalėjo tinkamai naudotis savo teisėmis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos 500 Eur išlaidos už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės A. Š. ieškovės J. G. naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.