Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2S-1343-459/2016

Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-08224-2015-5)

2016 m. rugsėjo 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovui P. T., institucija teikianti išvadą byloje - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo vaikams priteisimo bei gyvenamos vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nepilnamečių vaikų I. T. ir I. T. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200,00 Eur kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Teismo posėdžio metu šalys pateikė taikos sutartį, kurią teismas 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi patvirtino.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė raštą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, prašė teismo patikslinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-10479-512/2015, nurodant, kad 37,64 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteista valstybės naudai, pervedant į VMI prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5630, AB „Swedbank“.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-07 nutartimi prašymą atmetė. Teismas nurodė, jog iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarties turinio matyti, jog valstybei buvo priteista 28,25 Eur žyminio mokesčio bei 37,64 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti. Teismas neturi teisinio pagrindo nustatyti, kad skirstant bylinėjimosi išlaidas buvo atlikta klaida, kadangi procesinio dokumento turinys dėl bylinėjimosi išlaidų yra aiškus ir suprantamas. Įstatymas nenumato teismui teisės nesant aiškių rašymo apsirikimų tikslinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarties. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų pati savaime nėra privaloma teismui: tai informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo remiantis teismas nustato valstybės naudai priteistiną sumą, tačiau informacija dėl lėšų pervedimo į tam tikras banko sąskaitas laikytina papildoma, todėl teismui neprivaloma.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-07 nutartį ir patikslinti 2015-09-24 nutartį nurodant, kad 37,64 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteista valstybės naudai, pervedant į VMI prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5630, AB „Swedbank“.Pareiškėja nurodo, jog prašymas patikslinti nutartį nekeičia nutarties esmės, o tik detalizuojama jos vykdymo tvarka. Sprendimai skirti dalyvaujantiems byloje asmenimis, todėl sprendimų vykdymo tvarka dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti nurodyta sprendimuose, kad proceso šalis pati galėtų įvykdyti šią nutarties dalį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Iš bylos medžiagos nustatyta, jog teismas civilinėje byloje Nr. 2-10479-512/2015 patvirtino taikos sutartį, kurioje Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka buvo paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos. CPK 99 straipsnio 2 dalis numato, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio nustatyta tvarka. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarties turinio matyti, jog valstybei buvo priteista 28,25 Eur žyminio mokesčio bei 37,64 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė raštą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, prašė teismo patikslinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-10479-512/2015, nurodant, kad 37,64 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteista valstybės naudai, pervedant į VMI prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5630, AB „Swedbank“. Pirmosios instancijos teismas atmetė tarnybos prašymą.Civilinio proceso kodekso 276 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Be to, CPK 278 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė raštą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, prašė teismo patikslinti nutartį, nurodant sąskaitą, į kurią turi būti surenkamos valstybės naudai priteistos lėšos, ir įmokos kodą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teisingumo vykdymas turi būti ekonomiškas, teismas turėtų vengti pernelyg formalizuoto teisės normų aiškinimo. Kaip matyti iš tarnybos prašymo turinio, juo iš esmės nesiekiama pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties esmės, tik siekiama, kad būtų aiškiai įvardinta jos įvykdymo tvarka. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai įvertino tarnybos prašymą. Iš esmės teismas jį galėjo laikyti prašymu išaiškinti nutartį, kad šalys disponuotų galimybe tiksliai įvykdyti nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei. Tuo labiau, jog iš Teisingumo ministerijos ir Nacionalinės teismų administracijų raštų matyti, kad teismų sprendimuose turėtų būti išskirta, kad dalį priteistų bylinėjimosi išlaidų sudaro valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos, kurios turi būti sumokamos į atitinkamą sąskaitą įmokos kodu 5630.Nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, tenkinant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą patikslinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-10479-512/2015, nurodant, kad 37,64 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteista valstybės naudai, pervedant į VMI prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5630, AB „Swedbank“ (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 str., teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir tenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą: patikslinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-10479-512/2015, nurodant, kad 37,64 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš P. T. (P. T.) priteista valstybės naudai, pervedant į VMI prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5630, AB „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.