- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-10
- Bylos Nr.
- e2A-107-794/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Vaclovas Paulikas, Asta Pikelienė
- Atsakovas
- UAB „Gamtos namai“
- Ieškovas
- UAB „Moskitas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Gamtos namai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Moskitas“ ieškinį atsakovui UAB „Gamtos namai“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Moskitas“ ieškiniu dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovo UAB „Gamtos namai“ 63946,30 Lt skolą, 3169,90 Lt palūkanų už mokėjimo terminų pažeidimą, paskaičiuotų iki 2014 m. liepos 8 d., 40 eurų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. 1 d., 8,4 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paaiškino, kad šalys 2012 m. rugsėjo 10 d. sudarė reklamos paslaugų sutartį, pagal kurią ieškovas teikė atsakovui reklamos paslaugas. Sutarties galiojimas 2013 m. rugsėjo 10 d. buvo pratęstas iki 2014 m. kovo 31 d. Sutartimi sutarta, kad atsakovas perveda pinigus į ieškovo išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytą sąskaitą per 7 kalendorines dienas po sąskaitos gavimo, o laiku nepervedus pinigų atsakovas įsipareigojo mokėti 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovas savo įsipareigojimus atliko tinkamai, tačiau atsakovas už suteiktas paslaugas neatsiskaitė ir liko skolingas 63946,3 Lt ir 3169,9 Lt palūkanų. Nepaisant susitarimo dėl sutarties galiojimo pratęsimo, paslaugos buvo užsakomos pasirašant atitinkamus užsakymus-sąmatas, t. y. kiekvienu atveju buvo sudaromi atskiri susitarimai dėl konkrečių paslaugų suteikimo ir darbų atlikimo, susitariama dėl konkrečios kainos. Tokie susitarimai laikytini savarankiškomis komercinėmis sutartimis Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo numatyta prasme, todėl palūkanos už vėluojančius mokėjimus paskaičiuotos pagal konkretų susitarimą, taikant susitarimo pasirašymo metu galiojusi Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo redakciją.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 16 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovui 63946,30 Lt skolą, 3169,90 Lt palūkanų, 40 eurų, 8,4 % metinių palūkanų nuo priteistos 67254,31 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-07-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 757 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Gamtos namai“ pateikė prieštaravimus, kuriais nesutiko su skolos suma, nes 2014 m. liepos 17 d. pervedė ieškovui 6000 Lt, taip pat nesutiko su palūkanų suma. Paaiškino, kad ieškovas palūkanas skaičiavo remiantis sutarties 6.4 punktu, numatančiu, kad kliento pareiga atsiskaityti su suteiktus darbus atsiranda nuo praėjus 7 kalendorinėms dienoms po sąskaitos gavimo. Tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kada ieškovas pateikė sąskaitas atsakovui. Todėl ieškovo palūkanų paskaičiavimas ir palūkanų dydžiai yra nepagrįsti. Teismo posėdžio metu prašė dėl sunkios finansinės padėties išdėstyti sprendimo vykdymą 12 mėnesių, mokant kas mėnesį po 6000 Lt.
Ieškovas atsiliepime į atsakovo prieštaravimus paaiškino, kad atsakovas dalį skolos sumokėjo jau po preliminaraus sprendimo priėmimo. Visos ieškovo PVM sąskaitos-faktūros pateiktos atsakovui jų išrašymo dieną. Atsakovas jokių pretenzijų ar pareiškimų dėl to, kad sąskaitos išrašymo data skiriasi nuo jos pateikimo datos ar sąskaitose nurodytas apmokėjimo terminas pažeidžia jo teises, numatytas sutarties 6.4. punkte, niekada nereiškė. Priešingai, pasirašė kiekvieną PVM sąskaitą-faktūrą kartu patvirtindamas sąskaitoje nurodytų terminų pagrįstumą.
2014 m. lapkričio 5 d. ieškovas pateikė rašytinį atsisakymą nuo dalies ieškinio, nes atsakovas dalį skolos (6000 Lt) po preliminaraus teismo sprendimo priėmimo sumokėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 8 d. galutiniu sprendimu pakeitė preliminarų sprendimą – priteisė iš atsakovo UAB „Gamtos namai“ ieškovui UAB „Moskitas“ 57946,30 Lt skolos, 3169,90 Lt palūkanų, 40,00 eurų, 8,4 procento metinių palūkanų nuo priteistos 61254,31 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. liepos 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1089,00 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo UAB „Gamtos namai“ į valstybės biudžetą 15,73 Lt bylinėjimosi išlaidų; grąžino UAB „Moskitas“ 51 Lt žyminio mokesčio. Nustatė, kad 2012 m. rugsėjo 10 d. sudarė reklamos paslaugų sutartį, kurios galiojamas 2013 m. rugsėjo 10 d. susitarimu pratęstas iki 2014 m. kovo 31 d. Sutartimi atsakovas įsipareigojo už ieškovo suteiktas paslaugas pervesti pinigus į PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytą sąskaitą per 7 kalendorines dienas po sąskaitos gavimo. Ieškovas pagal atskirus šalių sudarytus konkrečius darbų užsakymus-sąmatas prie paslaugų teikimo sutarties laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 19 d. iki 2014 m. vasario 27 d. atliko užsakytus darbus už 67796,30 Lt sumą bei pateikė atsakovui pasirašytinai PVM sąskaitas-faktūras, kuriose buvo nurodyta iki kada kiekviena sąskaita turi būti apmokėta (per 14 kalendorinių dienų nuo jos išrašymo). Atsakovas pasirašytinai patvirtino, kad sąskaitas gavo, tačiau pilnai už paslaugas neatsiskaitė – sumokėjo 3850 Lt, o po preliminaraus sprendimo – dar 6000 Lt. Likusią skolą (57946,30 Lt) atsakovas pripažino, todėl preliminariu sprendimu priteista 63946,30 Lt skola sumažinta iki 57946,30 Lt. Dėl 3169,90 Lt ieškovo paskaičiuotų palūkanų teismas nurodė, jog sąskaitose buvo nurodyta jų išrašymo data ir konkreti diena iki kada sąskaitos turi būti apmokėtos. Sąskaitose atsakovui buvo suteiktas 14 dienų terminas jas apmokėti, t. y. ilgesnis nei sutartyje numatytas 7 dienų apmokėjimo terminas, todėl laikė, kad ilgesnis terminas nustatytas atsakovo naudai. Pasirašydamas sąskaitą atsakovas nenurodė kitos gavimo datos, nei jos išrašymo data, nors tokią teisę turėjo ir žinojo, kad pagal sutartį atsiskaitymo terminas skaičiuojamas nuo sąskaitos gavimo. Kadangi atsakovas nenurodė kada sąskaitas gavo bei jų gavimo aplinkybių, iš viso pasirašė septynias PVM sąskaitas-faktūras, jokių pretenzijų ieškovui dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo ar sąskaitų pateikimo nereiškė, todėl teismo vertinimu, ieškovas neprivalėjo nurodyti kiekvienoje sąskaitoje-faktūroje jos įteikimo atsakovui datą. Atitinkamai teismas sprendė, jog atsakovui neįrodžius kitos sąskaitų gavimo datos, visos ieškovo išrašytos sąskaitos buvo pateiktos atsakovui apmokėti jų išrašymo dieną. Teismas nurodė, jog ieškovo palūkanų skaičiavimo lentelėje išsamiai ir teisingai nurodyti palūkanų skaičiavimo dydžiai, terminai ir laikotarpiai, todėl priteisė ieškovui 3169,90 Lt palūkanų. Atsakovo prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą 12 mėnesių, mokant po 6000 Lt kas mėnesį, teismas atmetė, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie savo sunkią finansinę padėtį. Kadangi bylos nagrinėjimo metu atsakovas dalį skolos sumokėjo (6000 Lt), o ieškovas atsisakė ieškinio šioje dalyje, todėl priteistino žyminio mokesčio dydis iš atsakovo sumažintas iki 689 Lt. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo papildomai 400 Lt, kurias ieškovas sumokėjo antstoliui dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo. Ieškovui atsisakius ieškinio dalyje dėl 6000 Lt skolos priteisimo, jam grąžinta 75 proc. žyminio mokesčio sumos nuo atsisakytos reikalavimo dalies (51 Lt).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Gamtos namai“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą dalyje dėl 3169,9 Lt palūkanų ir atsisakymo išdėstyti sprendimą panaikinti ir priimti naują – atmesti ieškovo reikalavimą dėl 3169,9 Lt palūkanų priteisimo ir išdėstyti sprendimo vykdymą, mokant po 6000 Lt kas mėnesį. Paaiškino, kad teismas nepagrįstai priteisė iš 3169,9 Lt palūkanų, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Ieškovas privalėjo pateikti teisės skaičiuoti palūkanas bei reikalauti būtent konkrečią sumą pagrindžiančius įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovas iš tiesų praleido mokėjimo terminus ir kokioje apimtyje terminai yra praleisti. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių sąskaitų įteikimo momentą. Teismo teiginiai, jog atsakovas neginčijo sąskaitose nurodytos datos, yra nepagrįsti, nes pati savaime dokumento paruošimo data nėra tapati dokumento įteikimo datai. Teismas visiškai be pagrindo ieškovo pareigą įrodyti kada jis pateikė sąskaitas perkėlė atsakovui. Jei ieškovas teigia, jog sąskaitas pateikė jų išrašymo dieną, tai ir turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Teismas nepagrįstai atsisakė išdėstyti sprendimą, nors teismui buvo nurodyta pakankamai aplinkybių apibūdinančių atsakovo sudėtingą turtinę padėtį, byloje taip pat yra antstolio tvarkomieji dokumentai, liudijantys apie atsakovo būklę. Teismo akivaizdoje šalys taip pat ketino sudaryti taikos sutartį dėl dalinio mokėjimo, tačiau sutartis nebuvo sudaryta, ieškovui įtraukiant papildomas sąlygas.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Moskitas“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Paaiškino, kad visos ieškovo sąskaitos atsakovui pateiktos jų išrašymo dieną, tai patvirtina aplinkybė, jog kiekvieną sąskaitą yra pasirašęs atsakovo vadovas. Atsakovas jokių pretenzijų ar pareiškimų dėl to, kad sąskaitose nurodyti lengvatiniai 14 dienų apmokėjimo terminai, apibrėžti konkrečia kalendorine data, pažeidžia jo teises numatytas sutarties 6.4. punkte nereiškė. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie savo sunkią finansinę padėtį, o ieškovas su sprendimo išdėstymu nesutiko. Aplinkybė, jog šalys derėjosi dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau susitarimo nepasiekė reiškia, kad susitarimas nebuvo pasiektas. Apelianto patekti dokumentai nepatvirtina sunkios turtinės padėties. Nors atsakovas skolą pripažįsta, tačiau iki šiol skolos negrąžina.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose.
Apeliantas prie apeliacinio skundo pridėjo įrodymus apie savo turtinę padėtį, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme. Civilinio proceso kodekso 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apelianto teikiami įrodymai dėl sprendimo išdėstymo galėjo būti, bet nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme. Nėra pagrindo pripažinti, jog būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo tik tada, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto teikiamus naujus įrodymus.
Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 3169,9 Lt palūkanų priteisimo nurodydamas, jog jie paskaičiuoti netinkamai, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių PVM sąskaitų-faktūrų įteikimą atsakovui momentą, o sąskaitų paruošimo data nelaikytina jų įteikimo data.
Pagal CPK 185 str. 1 d. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika byloje 3K-3-513/2004 pabrėžia, jog bendra taisyklė, kad įrodymų pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Šis principas leidžia teismui pripažinti faktą įrodytu, jeigu pateikti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo, negu jo nebuvimo tikimybę. Šį principą būtina taikyti atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos materialinį teisinį pobūdį, nes tai lemia griežtesnio ar liberalesnio įrodymų pakankamumo nustatymo kriterijų. Todėl visi į bylą pateikti įrodymai, atsižvelgiant į ginčo esmę, turi būti sveriami ir jų reikšmė kiekvienoje konkrečioje byloje yra individuali. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą.
Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas ir atsakovas 2012 m. rugsėjo 10 d. sudarė reklamos paslaugų sutartį Nr. 12/09-10, pagal kurią ieškovas teikė atsakovui reklamos paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už paslaugas atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka. Nors sutarties 6.4 punktu atsakovas įsipareigojo pervesti pinigus į PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytą sąskaitą per 7 kalendorines dienas po sąskaitos gavimo, tačiau iš pilnai neapmokėtų (ko atsakovas neginčijo) ir atsakovo vadovo pasirašytų septynių PVM sąskaitų-faktūrų už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 28 d. iki 2014 m. vasario 27 d. matyti, jog jose nurodytas kitas apmokėjimo terminas – per 14 kalendorinių dienų nuo jų išrašymo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovui sąskaitose suteiktas ilgesnis, nei sutartyje numatytas, jų apmokėjimo terminas yra nustatytas skolininko naudai (CK 6.35 str. 4 d.). Ieškovo pateikta skolos ir palūkanų paskaičiavimo lentelė patvirtina, jog palūkanos skaičiuotos praėjus 14 kalendorinių dienų nuo jų išrašymo. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 str. nustatyta, kad prekių tiekimas arba paslaugų teikimas įforminimas PVM sąskaita-faktūra. To paties įstatymo 80 str. 1 d. nustatytas reikalavimas PVM sąskaitai-faktūrai – nurodyti jos išrašymo datą, o 8 p. numato, jog paslaugų teikimo data nurodoma, jeigu ji nesutampa su PVM sąskaitos-faktūros išrašymo data. Kaip matyti iš septynių ieškovo išrašytų ir atsakovo vadovo pasirašytų PVM sąskaitų-faktūrų, jose nėra atsakovo padarytų atžymų, jog sąskaitas atsakovas gavo ne jų išrašymo dieną. Atsakovas yra juridinis asmuo, užsiimantis ūkine-komercine veikla, ir jam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl žinodamas, jog pagal sutartį ir tarp šalių susiformavusią praktiką su ieškovu privalo atsiskaityti per 14 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitų-faktūrų gavimo dienos, atsakovas galėjo sąskaitose nurodyti kitą jų gavimo datą. Tačiau atsakovas nenurodo jokių įrodymais pagrįstų argumentų, jog sąskaitas iš tikrųjų gavo ne jų išrašymo dieną, atitinkamai nepateikia savo paskaičiavimų, paneigiančių ieškovo atliktus skolos ir palūkanų lentelėje nurodytus paskaičiavimus. Atsižvelgiant į išdėstytą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog visos ieškovo UAB „Moskitas“ PVM sąskaitos-faktūros, iš kurių kildinamas įsiskolinimas, išrašytos ir pateiktos atsakovui jų išrašymo dieną.
Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje teismas netenkino atsakovo prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą 12 mėnesių, mokant kas mėnesį 6000 Lt. Apeliantas nurodo, kad teismui buvo pateikti įrodymai apie sunkią atsakovo turtinę padėtį, kurių teismas neįvertino.
CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, atsižvelgdamas į turtinę šalių padėtį ar kitas aplinkybes, procesinio sprendimo vykdymą išdėstyti. Teismo procesinio sprendimo vykdymo išdėstymas – išimtinė procesinė priemonė. Šis procesinis institutas gali būti taikomas tais atvejais, kai: savalaikis ir visiškas procesinio sprendimo įvykdymas iš esmės pablogintų asmens, privalančio vykdyti procesinį sprendimą, turtinę padėtį; tuo momentu, kai gali būti pradedamas procesinio sprendimo vykdymas (CPK 281 str., 588 str. 1 d.), yra susidariusios išskirtinės laikino pobūdžio aplinkybės, kliudančios asmeniui vykdyti teismo sprendimą jame nustatyta bendra tvarka. Šių sąlygų buvimas savaime reiškia, kad negali būti besąlygiškai patenkintas skolininko prašymas ir išdėstytas teismo procesinio sprendimo vykdymas. Sprendžiant teismo procesinio sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, negali būti paneigtos išieškotojo teisės bei teisėti interesai. Proceso įstatymas aiškiai nustato, jog, sprendžiant aptariamą klausimą, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į abiejų šalių turtinę padėtį. Taigi asmens, privalančio vykdyti teismo procesinį sprendimą, interesai negali būti suabsoliutinti ir iškelti aukščiau asmens, turinčio tokiu sprendimu patvirtintą reikalavimo teisę, interesų. Net ir pasitvirtinus aukščiau įvardytoms sąlygoms, turi būti papildomai sprendžiama, ar teismo procesinio sprendimo įvykdymo išdėstymas neiškreips šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros. Todėl, tik įsitikinus, jog bus užtikrinta protinga ir teisinga abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra, galima išdėstyti teismo procesinio sprendimo įvykdymą.
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nenustatyta, jog atsakovas pirmosios instancijos teismui būtų pateikęs įrodymus, patvirtinančius jo sunkią finansinę padėtį. Todėl vien tai, kad atsakovas, pripažindamas įsiskolinimą ieškovui, prašė išdėstyti sprendimo įvykdymą, savaime nereiškia, kad teismas turėjo pareigą šį prašymą tenkinti. Įvertinus tai, kad atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą, įgijo galimybę nevykdyti teismo sprendimo daugiau nei metus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad sprendimo vykdymo išdėstymas apelianto prašomiems papildomiems 12 mėnesių pažeistų ieškovo, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus lūkesčius. Kadangi atsakovas turėjo daugiau nei vienerių metų terminą nuo skundžiamo sprendimo priėmimo nevykdyti mokėjimų ieškovo naudai, todėl papildomas terminas sprendimo vykdymo išdėstymui taip pat pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes ieškovas, kaip ūkinę-komercinę veiklą vykdantis subjektas, siekiantis pelno, neturi pareigos savo sąskaita finansuoti apelianto bendrovės veiklą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas. Todėl nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.