Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. B.-L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. B.-L. skundą dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kadangi pareiškėjos skundas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 ir 25 straipsnių reikalavimų, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti patikslintą skundą, kuriame būtų aiškiai ir konkrečiai nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai dėl materialinės ir intelektinės žalos atlyginimo; nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai dėl Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įpareigojimo suteikti leidimą lankytis šioje bibliotekoje; nurodyti turtinės ir neturinės žalos (atskirai) konkretūs dydžiai; pateikti įrodymai, patvirtinantys padarytos žalos faktą ir dydį; pateikti įrodymai, patvirtinantys Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atsisakymą atlikti veiksmus; atsakovu turėtų būti nurodyti Lietuvos valstybės atstovai, kurių veiksmais pareiškėjai buvo padaryta prašoma priteisti žala.

II.

Teismas nutartyje nurodė, kad iš pareiškėjos pirminio skundo turinio nustatė, jog pareiškėja jai padarytą žalą kildina iš neteisėtai Valstybės saugumo departamento areštuoto ir teismo neteisėtai konfiskuoto Lietuvio kalendoriaus tiražo tyčinio sunaikinimo sudeginant. Pareiškėjai pakankamai aiškiai ir konkrečiai nedetalizavus veiksmų neteisėtumo, t. y. argumentus šiuo aspektu pateikus tik abstrakčiai, tik tai, kad tokie veiksmai buvo atlikti, tačiau kas konkrečiai juos atliko, kokiu būdu, kada tai buvo atlikta, kokiu teisiniu pagrindu ir pan., pareiškėjai nenurodžius, teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą patikslinti skundą, kuriame būtų aiškiai ir konkrečiai nurodyti kiekvieno iš subjektų (pareiškėjos atžvilgiu atlikusių neteisėtus veiksmus), kaip Lietuvos valstybės atstovų, neteisėti veiksmai. Pareiškėja taip pat buvo įpareigota pateikti apskaičiuotos ir prašomos priteisti žalos faktą, dydį ir sumą pagrindžiančius įrodymus.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos patikslintame skunde išdėstytus argumentus, kuriais grindžiamas padarytos turtinės žalos faktas bei dydis, pažymėjo, kad pareiškėja reikšdama reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, šio reikalavimo Civilinio kodekso 6.249 straipsnio prasme tinkamai nedetalizavo ir nepagrindė. Pagal paminėtą teisės nuostatą, turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tuo tarpu pareiškėja patikslintame skunde tik bendrai pateikdama jos nuožiūra apskaičiuotą žalos dydį (1 325 000 Eur), konkrečių aritmetinį žalos dydžio apskaičiavimą pagrindžiančių įrodymų, patvirtinančių išleistų kūrinių egzempliorių kiekį, tikslią jų kainą ir pan., nepateikė. Taip pat pareiškėja nenurodė ir konkretaus Valstybės saugumo departamento veiksmų ryšio su pareiškėjai kilusiomis neigiamomis pasekmėmis, todėl ir iš pateikto patikslinto skundo nėra aišku, kokie konkrečiai Valstybės saugumo departamento veiksmai nulėmė pareiškėjos patirtą turtinę žalą.

Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymų dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-397/2014, 2017 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-133-575/2017).

Pagal ABTĮ 33 straipsnį, jeigu skundas neatitinka ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Teismas sprendė, kad pareiškėja patikslintu skundu nepašalino visų teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartyje nustatytų pirminio skundo trūkumų, todėl pareiškėjos skundą laikė nepaduotu. Pažymėjo, kad teismo nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai, pašalinus trūkumus, kreiptis į teismą.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą laikė nepaduotu pareiškėjui nepašalinus teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartyje nustatytų trūkumų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis).

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje, įtvirtino Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjos skundas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, 2017 m. birželio 22 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas nutartyje nurodė, kad, kaip nustatė iš skundo turinio, pareiškėja jai padarytą žalą kildina dėl neteisėtai Valstybės saugumo departamento areštuoto ir neteisingo teismo neteisėtai konfiskuoto Lietuvio kalendoriaus tiražo tyčinio sunaikinimo sudeginant. Pareiškėja neteisėtų veiksmų neteisėtumo pakankamai aiškiai ir konkrečiai nedetalizavo, o tik abstrakčiai nurodė, kad tokie veiksmai buvo atlikti, tačiau kas konkrečiai juos atliko, kokiu būdu ir kokiu teisiniu pagrindu, kada tai buvo atlikta, pareiškėja nenurodė. Skunde išdėstytas tik pareiškėjos šių veiksmų vertinimas. Pažymėjo, kad pareiškėja prašo priteisti žalos atlyginimą, todėl skunde turėtų būti aiškiai ir konkrečiai nurodyti kiekvieno iš subjektų (pareiškėjos atžvilgiu atlikusių neteisėtus veiksmus), kaip Lietuvos valstybės atstovų, neteisėti veiksmai. Taip pat nurodė, kad pareiškėja formuluodama skundo pagrindą ir dalyką, turi atskirai nurodyti, kaip pasireiškė turtinės žalos padarymo faktas, kas konkrečiai (turto netekimas, turėtos išlaidos, negautos pajamos) sudaro patirtą turtinę žalą, kaip ji apskaičiuota, nurodyti bendrą prašomos priteisti turtinės žalos sumą. Analogiškai pareiškėja turėtų nurodyti, kaip pasireiškė jai padaryta neturtinė žala, kokia konkrečia suma ji vertina šią patirtą neturtinę žalą. Prašomos priteisti žalos atlyginimo sumos turi būti atskirai nurodytos formuluojant skundo reikalavimą. Siekiant turtinės ir neturinės žalos priteisimo, skunde ne tik turi būti nurodyti konkretūs žalos dydžiai, tačiau jie turi būti pagrįsti, pateikiant žalos sumą pagrindžiančius įrodymus. Teismas taip pat išaiškino, kad ginčai dėl žalos atlyginimo, kai žala siejama su teismų (teisėjų), nagrinėjant civilines ir baudžiamąsias bylas, veiksmais, nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją, tokie ginčai turėtų būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Teismas dėl pareiškėjos reikalavimo, susijusio su teise lankytis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, nurodė, kad pareiškėja nėra pateikusi teismui jokių įrodymų apie tai, kad Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra atsisakiusi suteikti leidimą pareiškėjai lankytis šioje bibliotekoje, todėl turėtų suformuluoti reikalavimą dėl konkretaus akto ar veiksmų (neveikimo) teisėtumo ir pateikti susijusius įrodymus.

Pareiškėja pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame suformulavo reikalavimą priteisti jai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės saugumo departamento, padarytos materialinės ir intelektualinės žalos atlyginimą – 1 325 000 eurų bei įpareigoti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos administraciją nutraukti Valstybės saugumo departamento įtakotą diskriminaciją ir atstatyti pareiškėjos, kaip bibliotekos skaitytojos, teises. Pareiškėja taip pat 2017 m. rugpjūčio 2 d. teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimu, prašo priteisti slaptosios politinės partijos neteisėtais veiksmais padarytą turtinę žalą, kuri yra akivaizdi ir nereikalauja jokių papildomų įrodymų. Reikalavimo, susijusio su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įpareigojimu atlikti veiksmus, nereiškia.

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad jeigu ji ir nepašalino visų skundo trūkumų, visas aplinkybes galima išsiaiškinti teismo posėdžio metu.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 24 bei 25 straipsniuose. ABTĮ 24 straipsnio 2 dalis nustato, kad be skundo reikalavimo ir kitų duomenų pareiškėjas skunde turi nurodyti konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą) ar aktą, jo įvykdymo (priėmimo) datą bei aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus. Tai reiškia, kad skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai, skundo dalykas turėtų atitikti keliamo ginčo esmę ir teismo galias, t. y. tuos būdus, kuriais teismas gali apginti ginčijamas ar pažeistas teises arba įstatymų saugomus interesus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012; 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-425/2012). Jeigu skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis).

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartyje pareiškėjai nurodė, kad patikslintame skunde ji turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą dėl materialinės ir intelektinės žalos atlyginimo; nurodyti turtinės ir neturinės žalos (atskirai) konkrečius dydžius; pateikti įrodymus, patvirtinančius padarytos turtinės žalos faktą ir dydį; atsakovu nurodyti Lietuvos valstybės atstovus, kurių veiksmais pareiškėjai buvo padaryta prašoma priteisti žala, taip pat nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus dėl Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įpareigojimo suteikti leidimą lankytis šioje bibliotekoje bei pateikti įrodymus, patvirtinančius Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atsisakymą atlikti veiksmus.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja nepašalino teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, todėl pagrįstai pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.

Pareiškėja skunde nenurodė atsakovo, iš kurio prašo priteisti turtinę žalą, o patikslintame skunde pareiškėjai padarytą materialinę ir intelektualiną žalą – 1 325 000 Eur prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės saugumo departamento, vėliau teismui 2017 m. rugpjūčio 2 d. pateiktame prašyme prašė priteisti slaptosios politinės partijos neteisėtais veiksmais pareiškėjai padarytą turtinę žalą. Taigi pareiškėja konkrečiai ir aiškiai nenurodė, kokios valstybės institucijos ar tarnautojo veiksmais pareiškėjai buvo padaryta prašoma priteisti turtinė žala. Pareiškėja taip pat nenurodė iš ko susideda ir kaip apskaičiuotas prašomos priteisti turtinės žalos dydis, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių prašomą priteisti turtinę žalą. Teismas nutartyje pareiškėjai pakankamai aiškiai ir išsamiai nurodė, kaip konkrečiai pareiškėja galėtų pašalinti skundo trūkumus. Pažymėtina, kad pareiškėja atskirajame skunde iš esmės nenurodo argumentų, kodėl nesutinka su skundžiama teismo nutartimi, tačiau neneigia, kad galimai pašalino ne visus teismo nutartyje nustatytus skundo trūkumus.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose nustatyta, jog kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus. Skundo sudedamosios dalys yra: skundo dalykas – pareiškėjo reikalavimas, ir pagrindas – aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr. pvz. 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr. pvz. 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11), 2007 m.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai siekė padėti pareiškėjai įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau pareiškėja teismo suteiktos galimybės tinkamai nerealizavo, neištaisė teismo nustatytų skundo trūkumų, todėl teismas pagrįstai pareiškėjos skundą laikė nepaduotu. Atkreiptinas dėmesys, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo galbūt pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant pirmosios instancijos teismui skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, rėmėsi administracinių teismų praktika, suformuota analogiškose bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos D. B.-L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.