Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2018-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1325-517/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-06-29
Bylos Nr.
1-1325-517/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Kaltinamasis
D. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1325-517/2018Teisminio proceso numeris 1-01-1-22217-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.25.4.2.6, 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018m. birželio 29d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas R. A., išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

D. P., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), techniko pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. P., būdamas neblaivus, vairavo kelių transporto priemonę, kai jo, kaip vairuojančio asmens, kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:

2018m. gegužės 12d., apie 06³⁵ val., ryte, kaltinamasis D. P., ties namu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „ Cit-roen Berlingo “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą juridinio asmens-UAB „ Šiltra “, kurioje jis dirba, vardu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t.y. jo kraujyje buvo rasta 2,21 promilės etilo alkoholio.

Kaip matyti iš kaltinamojo D. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis dirba UAB

„ Šiltra “, o darbdavys jam darbo reikalais yra priskyręs automobilį „ Citroen Berlingo “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo jis važinėdavo į darbą ir atgal į namus, t.y. iš Ukmergės į Vilnių ir atgal. 2018m. gegužės 11d., po darbo grįžęs į namus, jis girtavo su savo draugais, su kuriais gėrė šampaną ir viskį. Išgertuvės prasidėjo nuo 24⁰⁰ val. ir tęsėsi iki 03⁰⁰ val., nakties. Apie 06³⁰ val., nemiegojęs, su bendrovei priklausančiu automobiliu jis važiavo Vilniaus gatve, link miesto centro, kadangi ketino važiuoti į namus. Ties Ukmergės miškų urėdijos teritorija jį sustabdė policijos pareigūnai. Alkoholio matavimo prietaisu patikrinus jo blaivumą. jam buvo nustatytas 1,75 promilės girtumas. PO to jis buvo nuvežtas į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių, kur iš jo buvo paimtas kraujo mėginys(b.l. 67068, 71-72).

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis D. P. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 7d., be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas liudytojo M. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 8-9), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašu(b.l. 10-13), įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu(b.l. 14-15) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 17-18), tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo(b.l. 43), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitu(b.l. 44), specialisto išvada etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti(b.l. 50) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kaip matyti iš liudytojo M. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2018m. gegužės 12d., apie 06³⁰ val., patruliavimo metu su kolega J. A. metu iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvinės veiklos skyriaus buvo gautas pranešimas apie tai, kad automagistrale Vilnius-Panevėžys, link Panevėžio, pavojingai manevruodamas, važiuoja automobilis „ Citroen Berlingo “. Vėliau buvo gautas dar vienas pranešimas, kad minėtas automobilis iš automagistralės išsuko į pirmą nuvažiavimą į Ukmergę. Važiuojant Vilniaus gatve, pravažiavus degalinę „ Saurida “, buvo pastebėtas iš priekio atvažiuojantis baltos spalvos automobilis „ Citroen Berlingo “, kuris pavojingai manevravo, t.y. važiuodamas vinguriavo nuo vieno važiuojamosios dalies krašto prie kito važiuojamosios dalies krašto. Prasilenkus su minėtu automobiliu, jis apgręžęs jo vairuojamą tarnybinį automobilį, prisivijo paieškomą automobilį ir, įjungęs švyturėlius bei garsinį signalą, automobilį sustabdė patikrinimui. Automobilį „ Citroen Berlingo “ vairavo pil. D. P., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nes nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Nežiūrint į tai, vairuotojas gynėsi, kad neva alkoholio jis nevartojęs, o yra pavargęs ir važiuoja iš Vilniaus. Alkotesteriu patikrinus vairuotojo blaivumąPatikrinus alkotesteriu, jam buvo nustatytas 1,75 promilės girtumas(b.l. 8-9). Šias aplinkybes liudytojas M. R. nurodė ir 2018m. gegužės 12d. savo rašytame tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo(b.l. 43).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo, 2018m. gegužės 12d., 06³⁵ val., buvo užregistruotas pil. Š. S. telefoninis pranešimas apie tai, kad automagistralės A2 Vilnius-Panevėžys 56,00 kilometre, pavojingai manevruodamas, važiuoja automobilis „ Citroen Berlingo “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris vos neatsitrenkė į pranešėjo vairuojamą automobilį(b.l. 10-13).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vieta yra ties namu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), prie kurio matomas stovintis automobilis „ Citroen Berlingo “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio apžiūros metu po vairu, daiktadėžėje buvo rastas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo paimtas(b.l. 14-19).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvito, 2018m. gegužės 12d., 06³⁸ val., patikrinus kaltinamojo D. P., kaip asmens, vairavusio transporto priemonę, fiziologinę būseną(blaivumą), pastarajam buvo nustatytas 1,75 promilės girtumas(b.l. 44).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančios specialisto išvados etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti, atlikus iš kaltinamojo D. P. paimto kraujo mėginio tyrimą, jame nustatyta mažiausia koncentracija 2,21 promilės etilo alkoholio(b.l. 45-50).

Pagal LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017m. sausio 01d., redakciją LR BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančią baudžiamoąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kadangi patikrinus kaltinamojo D. P., kaip asmens, vairavusio automobilį, paimto kraujo mėginį, jame buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,21 promilės alkoholio(b.l. 45-50), įvertinus visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis D. P. savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 7d., t.y. asmens vairavimas kelių transporto priemonės, esant neblaiviam, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamojo D. P. nusikalstama veika turtinė žala(tiesioginė ir netiesioginė) padaryta nebuvo, todėl baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareikštas nebuvo.

Kaltinamasis D. P. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi-bauda ir jos dydžiu(b.l. 79-84).

Sankcijoje už kaltinamajam D. P. inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų LR BK 281 str. 7d.(LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, įsigaliojusio 2017m. sausio 01d. redakcija), padarymą bauda, kaip bausmės rūšis, yra numatyta kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.

Spręsdamas kaltinamojo D. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo D. P. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamojo D. P. atžvilgiu, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta pirmą kartą, anksčiau teistas nebuvo, visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių kaltinamojo D. P. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Be to, įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi kaltinamasis D. P. nusikalsta pirmą kartą, teismas, atsižvelgdamas ne tik į padarytos veikos pobūdį, bet ir į paties kaltinamojo D. P. asmenybę, bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamasis, kaip pirmą kartą teisiamas asmuo, dar gali būti pataisytas ir perauklėtas ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu, kaltinamajam. D. P., kuris šiuo metu oficialiai dirba ir turi pastovias pajamas, yra paskirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta alternatyvi, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis,-bauda, paliekant prokurorės siūlomos skirti šios bausmės rūšies minimalią trukmę, tačiau nustačius ilgesnį baudos susimokėjimo terminą(nuo 2017m. spalio 06d. įsigaliojusi nauja LR BK 47 str. 3d. 2p. redakcija). Paskirtina bausmės rūšis-bauda yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.

Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68 ir 72 straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kuris gali būti taikomas tik tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR BK 42 str. 6d., 67 str. 3d.). Kadangi iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių administracinių musižengimų registro duomenų pažymos matyti, kad kaltinamasis D. P. iki jam inkriminuojamos veikos padarymo ne vieną kartą yra buvęs baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vieno iš kurių, numatyto LR ANK 417 str. 2d., galiojimas dar nėra pasibaigęs(b.l. 55-57), o kaltinamasis D. P. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t.y. vairuodamas kelių transporto priemonę, teismas, atsižvelgdamas į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą ir įvertindamas tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, laiko, kad, kaltinamajam uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti transporto priemones, yra nustatytinas mažesnis nei minėtos baudžiamosios priemonės taikymo termino vidurkis.

LR BK 67 str. 2 d. 7p. yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas. Nušalinus kaltinamąjį D. P. nuo transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., o vėliau pagal 2018m. rugpjūčio 22d. išrašytą pakvitavimą laikinam saugojimui buvo perduota saugoti transporto priemonės savininkui-juridinio asmens-UAB „ Šiltra “ įgaliotam atstovui-pil. G. K.(b.l. 41-42).

Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu yra laikomas LR BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (LR BK 72 str. 1-2d.d.). Kadangi kaltinamojo D. P. vairuota kelių transporto priemonė, t.y. lengvasis automobilis, turi ekonominę vertę, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, šis automobilis yra laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuris nors ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios kelių transporto priemonės nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 7d., padarymas yra neįmanomas.

LR BK 72 str. 4d. dalis numato atvejus, kada kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, vienas iš kurių yra tai, kad, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, tas asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas LR BK uždraustai veikai daryti(LR BK 72 str. 4d. 1p.).

Iš baudžiamojoje byloje esančio transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, kad įvykio dieną kaltinamojo D. P. vairuotas automobilis „ Citroen Berlingo “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas juridinio asmens-UAB „ Šiltra “, kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), vardu, ką patvirtina ir byloje esanti VĮ „ Regitra “ informacinio pobūdžio pažyma(b.l. 35, 37).

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis D. P. dirba UAB „ Šiltra “, o darbdavys jam darbo reikalais yra priskyręs automobilį „ Citroen Berlingo “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo jis važinėdavo į darbą ir atgal į namus, t.y. iš Ukmergės į Vilnių ir atgal(b.l. 58). Kaltinamasis D. P. girtavo su draugais, grįžęs iš darbo į Ukmergę. Duomenų apie tai, kad transporto priemonės savininkui-UAB „ Šiltra “, kaip darbdaviui, būtų žinoma, jog bendrovės darbuotojas-kaltinamasis D. P., būdamas neblaivus, sės už bendrovei priklausančio automobilio vairo, byloje nėra.

Nors LR BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kurii baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos(adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra(proporcingumas)(Konstitucinio Teismo 2008m. rugsėjo 17d., 2009m. balandžio 10d. nutarimai).

Atsižvelgiant j tai, kad kaltinamojo D. P. vairuota transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, laiko, kad šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamajam D. P. yra netikslinga taikyti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. kaltinamojo vairuoto automobilio „ Citroen Berlingo “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimą. Nežiūrint į tai, įstatymas numato, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų LR BK 72 str. 4d. nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą(LR BK 72 str. 5d.).

Iš baudžiamojoje byloje esančios UAB „ Šiltra “ informacinio pobūdžio pažymos matyti, kad kaltinamojo D. P. vairuotas bendrovei priklausantis automobilis „ Citroen Berlingo “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas 2018m. balandžio 17d., kurio vertė yra 2.900,- Eur.(du tūkstančiai devyni šimati eurų ir 00 eur/ct.)(b.l. 40). Jokių kitų duomenų, kurių nėra pateikęs ir pats kaltinamasis D. P., apie kitą galimą kaltinamojo vairuoto automobilio mažesnę vidutinę kainą Lietuvoje byloje nėra. Kadangi kaltinamasis D. P. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tokiu savo elgesiu ne tik sukeldamas didelį pavojų transporto eismo saugumui, bet ir jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis(LR BK 41, 54 str.str.), iš kaltinamojo D. P. yra išieškotina konfiskuotino turto, t.y. automobilio, vertę atitinkanti pinigų suma pagal transporto priemonės savininko-UAB „ Šiltra “ pateiktus duomenis apie automobilio vertę(LR BK 67 str. 2d. 7p., 72 str. 5d.), o į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m. priverstinai nuvežtas automobilis yra grąžintinas jo teisėtam savininkui-UAB „ Šilt-

ra “(LR BPK 151 str. 8d.).

Iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus 2018m. birželio 13d. tarnybinio pranešimo dėl proceso išlaidų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-22217-18 matyti, kad Vilniaus apskrities VPK, atsakydamas į 2018m. birželio 11d. gautą tarnybinį pranešimą, nurodė, kad dėl automobilio „ Citroen Berlingo “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo kaltinamasis D. P., priverstinio nuvežimo iš įvykio vietos, šias paslaugas atlikus UAB „ Aljuva “, Vilniaus apskrities VPK patyrė išlaidas(su PVM) 40,- Eur.(keturiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, ką patvirtina prie pranešimo pridėti 2018m. kovo 22d. tarp Vilniaus apskrities VPK ir UAB „ Aljuva “ sudarytos priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo paslaugų teiskimo sutarties Nr. 10-ST2-34 paslaugų įkainiai Ukmergės rajone(b.l. 22-32).

LR BPK 103 straipsnis reglamentuoja proceso išlaidų sudėtį, tarp kurių yra įvardijamos ir kitos išlaidas, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis(LR BPK 103 str. 6p.).

Kaltinamasis D. P. pagal įspėjimą dar ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad jis dar 2018m. birželio 01d. į Vilniaus apskrities VPK sąskaitą, esančią AB „ SEB bankas “ įnešė pinigus jo vairuoto automobilio „ Citroen Berlingo “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėtoms transportavimo išlaidoms 40,- Eur.(keturiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje atlyginti(b.l. 33-34). Kadangi kaltinamasis D. P. gera valia atlygino policijos patirtas priverstinio transporto priemonės nuvežimo išlaidas, baudžiamojoje byloje nebėra įstatyminio pagrindo spręsti automobilio transportavimo, kaip turėtų proceso išlaidų, priteisimo pagrįstumo klausimą(LR BPK 105 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str.

nusprendė:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 7d., ir nuteisti, paskiriant 50 MGL 2.500,- Eur.(dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam D. P. paskirtą bausmę-baudą sumažinti 1/3 dalimi, t.y. 833,33 Eur.(aštuonių šimtų trisdešimt trijų eurų ir 33 eur/ct.) dydžio suma, nustatant, kad likusi mokėtina baudos dalis yra 1.666,67 Eur.(vienas tūkstantis šeši šimtai šešiasdešimt šeši eurai ir 67 eur/ct.).

Paskirta bauda, kaip pagrindinė bausmė, turi būti sumokėta per dešimt mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

LR BK 67 str. 2d. 1p. ir 68 str. pagrindu kaltinamajam D. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimu teisės vairuoti transporto priemones, vieneriems metams ir šešiems, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2018m. gegužės 12d., t.y. nuo vairuotojo pažymėjimo pagal 2018m. gegužės 12d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo nutarimu paskirtą kardomąją priemonę-dokumentų paėmimas paėmimo dienos.

LR BK 67 str. 2d. 7p. ir 72 str. 5d. pagrindu kaltinamajam D. P. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. 2.900,- Eur.(dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumos, kaip konfiskuotino automobilio „ Citroen Berlingo “ vertę atitinkančios pinigų sumos, konfiskavimą į valstybės pajamas.

Kardomąją priemonę-dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2016m. liepos 05d. VĮ „ Regitra “, registruoto pil. D. P. vardu, paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Automobilį „ Citroen Berlingo “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą juridinio asmens-UAB „ Šiltra “ vardu, su jo spynelės užvedimo rakteliu, laikinam saugojimui, t.y. iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme, perduotą saugoti transporto priemonės savininkui-UAB „ Šiltra “, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo teisėtam savininkui-UAB „ Šiltra “, kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini).

Daiktinį įrodymą-vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2016m. liepos 05d. VĮ „ Regitra “, registruotą pil. D. P. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su nuosprendžio kopija perduoti VĮ „ Regitra “.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Rinaldas Adamonis