- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-22
- Bylos Nr.
- 2S-935-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Virginija Volskienė, Petras Jaržemskis (pran.)
- Ieškovas
- V. N.
- Atsakovas
- L. N.
Teisėja V. Lučkauskaitė Proc. sprendimo kategorijos:110.1;121.14;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. rugsėjo 22 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. N. atskiruosius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. nutarties, kuria atsisakytas tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu ir 2010 m. vasario 25 d. nutarties, kuria patenkintas atsakovės prašymas iki teismo sprendimo priėmimo byloje priteisti iš ieškovo 500 Lt dydžio išlaikymą nepilnamečiam sūnui, pagal ieškovo V. N. ieškinį ir atsakovės L. N. priešieškinį, byloje dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas V. N. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė nutraukti santuoką tarp L. N. ir V. N., sudarytą 2003 m. balandžio 25 d. Elektrėnų savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl sutuoktinės kaltės; po santuokos šalims palikti santuokoje turėtas pavardes; priteisti iš atsakovės kiekvieną mėnesį po 380 Lt mokamą išlaikymą nepilnamečiam sūnui G. N., nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu, V. N.; pripažinti butą, esantį (duomenys nesklebtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo asmenine nuosavybe; pripažinti 8387,48 Lt įsiskolinimą asmenine ieškovo skola; santuokoje įgytą turtą padalinti ir ieškovui priteisti automobilį VW ,,Golf“ v/n (duomenys neskelbtini) – 2000 Lt vertės, televizorių ,,Samsung“ LE-19R71WX – 154,05 Lt vertės; šarvuotas duris – 1230,65 Lt vertės; iš atsakovės priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas;
Nurodė, kad santuokoje išgyveno daugiau nei penkis metus, tačiau ieškovei vengiant prisidėti prie bendro ūkio vedimo, vengiant dirbti ir prisidėti prie jų abiejų nepilnamečio sūnaus išlaikymo bendras gyvenimas tapo negalimas, todėl prašė santuoką nutraukti dėl sutuoktinės kaltės. Nutraukus santuoką, šalims palikti santuokoje turėtas pavardes. Santuokoje šalys įsigijo automobilį VW ,,Golf“ v/n (duomenys neskelbtini) – 2000 Lt vertės, televizorių ,,Samsung“ LE-19R71WX – 154,05 Lt vertės; šarvuotas duris – 1230,65 Lt vertės. Bendra turto vertė 5181,00 Lt. Santuokos metu susidarė skolos vartojamosios paskolos Nr. 06-064090-VA, įsiskolinimas 2552,75 Lt; asmeninės paskolos Nr.07-060490-GV, įsiskolinimas kreipimosi į teismą dieną yra 898,53 Lt; 2008-10-28 Ūkio banko lizingo išperkamosios nuomos sutartis Nr. 810821636 pagrindu esantis įsiskolinimas 1044,73 Lt; 2008-05-16 d. UAB ,,Lateko“ lizingas išperkamosios nuomos sutarties Nr. 21780516 pagrindu esantis įsiskolinimas 819,35 Lt. Viso santuokoje įgyto turto vertė 5315,36 Lt. Kadangi santuokoje įgyto turto vertė mažesnė nei santuokoje atsiradusių skolinių įsipareigojimų suma, prašė teismo nenustatyti bendrai santuokoje įgyto turto dalių kiekvieno sutuoktinio atžvilgiu. Ieškovas asmeninės nuosavybės teise valdo turto už 49 205,52 Lt (butas, esantis (duomenys nesklebtini), vertė 57593 Lt, už kurį ieškovas skolingas 8387,48 Lt, išskaičiavus skolą 48 205,52 Lt), todėl prašė teismo priteisti jam butą, o atsakovei kompensaciją už ieškovui priteisto turto dalį., santuokoje įgytą kitą turtą priteisti ieškovui. Ieškovas prašė teismo, įsiskolinimus AB bankui ,,Swedbank“ pripažinti jo asmenine prievole, bei įsipareigojo kredito likutį - 2552,75 Lt grąžinti asmeniškai, paskolos Nr. 07-060490-GV likutį – 898,53 Lt taip pat gražinti kreditoriui. Pripažinti įsipareigojimus Ūkio banko lizingui ir A. K. ĮI -1044,73 Lt sumai ir 819,35 Lt ieškovo asmenine prievole. Kadangi nepilnamečiu vaiku iš esmės rūpinosi ieškovas prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, jam priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovės po 380 Lt išlaikymą vaikui, mokamą kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo iš atsakovės, ieškovas nereikalavo.
Atsiliepimas
Atsakovė L. N. atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko, pateikė teismui priešieškinį kuriuo prašė nutraukti santuoką tarp sutuoktinių, dėl ieškovo V. N. kaltės; nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 400 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis ir nustatyti atsakovei uzufruktą gaunamoms lėšoms naudoti; palikti santuokos metu turėtą pavardę; santuokoje įgytą turtą padalinti lygiomis dalimi, atsakovei priteisiant: siuvamąją mašiną, šaldytuvą, skalbimo mašiną, kilimą ir ½ sumokėtų išmokų už asmeninį sutuoktinio turtą – butą ir šarvuotas duris, viso kilnojamojo turto už 2900 Lt ir 2000 Lt kompensaciją; ieškovui priteisti: ½ dalį išmokų arba 2000 Lt bendrų lėšų investuotų į sutuoktinio asmeninės nuosavybės daiktus butą ir duris; automobilį VW Golf, televizorių ,,Samsung“ LE-W. V. dalintino turto vertė 4900 Lt ir įsiskolinimai už asmeninės nuosavybės turtą; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 10 000 Lt neturtinės žalos; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad gyvenant santuokoje vyras neleido deklaruoti gyvenamosios vietos, o sužinojęs apie neštumą, reikalavo iš atsakovės gyventi pas jos motina ir kaltino ją neištikimybe, o pats su draugais girtavo ir pinigų neduodavo. Atsakovė norėdama prasimaitinti tapo donore. Ieškovas atsakovę mušė, neleido miegoti vienoje lovoje, todėl miegodama ant žemės ji peršalo ir neteko 10 procentų darbingumo. Dėl netinkamo vyro elgesio, atsakovė kreipėsi į policiją, kur su juo buvo pravestas profilaktinis pokalbis ir jis įspėtas. Ieškovas vaiku nesirūpino, duodavo jam gerti alaus, todėl vaiko gyvenamąją vietą prašė nustatyti su atsakove. Atsakovė gyvendama su ieškovu įsiskolinimą už butą mokėjo kartu su juo, viso jie kartu sumokėjo, 3123 Lt, todėl prašė priteisti ½ dalį jos sumokėtų lėšų. Šarvuotas duris šalys įsigijo santuokos metu, už jas sumokėdami 1066,95 Lt, todėl prašė priteisti ½ dalį sumokėtos sumos. Santuokoje šalys įgijo siuvamąją mašiną (480 Lt), šaldytuvą (800 Lt), skalbimo mašiną (900 Lt), kilimą (800 Lt), automobilį (2000 Lt), televizorių (900 Lt), todėl įdytą turtą prašė padalinti.
Ieškovas V. N. atsiliepimu į priešieškinį, su juo nesutiko ir prašė priešieškinį atmesti, o ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
Ieškovas V. N. teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus G. N. gyvenamąją vietą su ieškovu, jo bute, adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo priėmimo byloje.
Nurodė, kad prasidėjus skyrybų procesui, atsakovė pasiėmė vaiką ir išsikraustė iš ieškovo buto ir išsinuomojo kitą butą (duomenys nesklebtini), o vėliau persikėlė gyventi į Kauną pas sugyventinį. Dėl tokių atsakovės veiksmų,vaikas neteko galimybės lankyti darželio, nes atsakovės reikalavimu buvo išbrauktas iš jo sąrašų. Palikusi ieškovą vieną, atsakovė apribojo ieškovo galimybę matytis ir bendrauti su vaiku. Kadangi atsakovė nuo 2009 metų spalio mėnesio niekur nedirba, ir negauna pajamų, ji negali tinkamai rūpintis vaiku ir neužtikrina jo minimalių poreikių tenkinimo. Atsakovė gyvena Kaune su kitu vyru, jo nuomojamame bute, duomenų apie sugyventinį ieškovui neteikia, todėl jo manymu, vaikui galėjo kilti grėsmė. Gyvendama Kaune, atsakovė neleidžia matytis ir bendrauti su vaiku ne tik ieškovui bet ir vaiko seneliams, ieškovo seserimi. Toks atsakovės elgesys traumuoja nepilnametį vaiką ir daro jam žalą. Be to, atsakovė neturėdama pajamų, gali netekti ir gyvenamojo ploto, todėl kartu su ja be gyvenamosios vietos liktų ir nepilnametis sūnus. Atsakovė naujoje vietoje neleidžia vaiko į darželį, tuo apribodama jo galimybę būti pervestam į parengiamąją klasę ir tinkamai pasiruošti mokyklai, todėl prašė tenkinti prašymą ir iki teismo sprendimo byloje priėmimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu (CPK 144 str., 145 str. 1 d., CK 3.65 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartimi ieškovo prašymas buvo atmestas.
Teismas pažymėjo, kad sprendžiant nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, privalu vadovautis Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu ir priimant sprendimą atsižvelgtį į nepilnamečio vaiko interesus. Spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatytmo, teismas vadovavosi vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą, todėl įvertinęs aplinkybę, jog atsakovė nepertraukiamai rūpinasi vaiku, tarp jos ir vaiko yra emocinis ryšys, o duomenų, kad atsakovė netinkamai prižiūri vaiką nėra, teismas sprendė, kad vaikas iki teismo sprendimo priėmimo turi likti gyventi su motina. Teismo vertinimu, nenustačius, kad vaikas yra prižiūrimas netinkamai ir kitą teismo posėdį paskyrus 2010-04-26, t.y., po dviejų mėnesių, buvo netikslinga keisti vaiko gyvenamosios vietos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas V. N. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepasisakė dėl ieškovo prašyme nurodytų argumentų. Teismas nutartyje nurodydamas, jog nustatydamas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą vadovaujasi išimtinai vaiko interesais, tačiau jais nesivadovavo ir neįvertino į bylą pateiktų įrodymų: darželio auklėtojos parodymų bei Vaiko teisių skyriaus išvados, kuriose nurodoma, jog vaikas šiltai atsiliepia apie tėvą, todėl buvo tikslinga buvo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu. Teismas nustatydamas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, neįvertino aplinkybių, jog motina neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ją nuolat keičia, vaikas yra priverstas nuolat taikytis prie naujų žmonių ir aplinkos. Be to, vaiko motina neturi nuolatinių pajamų, nesudaro salygų vaikui lankyti darželio, kurio lankymas jam būtinas, nes lavina jo gebėjumus bendrauti. Ieškovo darbo laikas leidžia tinkamai rūpintis vaiku, nes jis dirba nuo 7.30 val. iki 16.30 val., o vaiko darželis nuo 6 val. iki 18.00 val. Nepagrįstas teismo argumentas, kad nustačius teismo posėdį 2010-04-26, netikslinga keisti vaiko gyvenamosios vietos, nes teismas neįvertino, kad atsakovė tarp teismo posėdžių pakeitė dvi gyvenamąsias vietas. Teismas neapklausė atsakovės sugyventinių ir į bylos nagrinėjimą nepagrįstai neįtraukė Kauno rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus, kaip institucijos teikiančios išvadą byloje.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė teismo nutartį nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti.
Nurodė, kad teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta. Artimiausiame teismo posėdyje, buvo numatyta, dalyvaujant psichologui, apklausti vaiką dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, todėl priverstinis vaiko atskyrimas nuo motinos, jį tik traumuotų. Be to, teismo nutartis, dėl laiko stokos būtų nevykdoma, nes teismo posėdis skirtas balandžio 28 dieną.
Šalies argumentai
Atsakovė L. N., 2010 m. vasario 2 d. teismui pateikė pareiškimą kuriuo prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš ieškovo, jo sūnaus G. N. išlaikymui, iki teismo sprendimo priėmimo po 500 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; paskirti atsakove uzufrukto teisę priteistų pinigų valdytoja.
IV. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. nutartimi prašymas buvo patenkintas. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iki teismo sprendimo byloje priėmimo, iš ieškovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui, priteista po 500 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis per mėnesį
Teismas pažymėjo, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str.), bei garantuoti vaikams minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių tenkinimą, todėl įvertinęs, kad išlaikymo tikslas yra garantuoti kasdienių vaiko poreikių užtikrinimą, sprendė, kad iš ieškovo, nepilnamečio vaiko išlaikymui, iki teismo sprendimo priėmimo, tikslinga priteisti po 500 Lt išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį.
V. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas V. N. atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti ir priimti naują nutartį, atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmesti. Teismui nusprendus, kad prašymas pagrįstas, panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir priimti naują nutartį, atsakovės prašymą patenkinti iš dalies ir iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti po 300 Lt dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis per mėnesį, iki teismo sprendimo byloje priėmimo.
Nurodo, kad ieškovas teikia išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui, savo iniciatyva jį apdraudė gyvybės draudimu ir moka bankui po 50 Lt per mėnesį. Taip pat apmoka išlaidas už darželį po 130 Lt per mėnesį. Atsakovei išvykus iš Elektrėnų sumokėjo 250 Lt įsiskolinimą už darželį. Išlaikymas neteikiamas tik paskutinius keletą mėnesių, nes atsakovė slapstosi ir neleidžia ieškovui matytis su vaiku ir kartu prisidėti prie jo išlaikymo. Atsakovė turėjo skolų, todėl ieškovas nežinodamas ar skolinius įsipareigojimus atsakovė įvykdė, neteikė išlaikymo sūnui, nes baiminosi, kad pinigai gali būti panaudoti ne pagal paskirtį. Teismas neįvertino aplinkybės, kad materialinio išlaikymo klausimai yra sprendžiami ne pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje, o bylą nagrinėjant iš esmės, kai yra žinomos visos ar dauguma aplinkybių susijusių su išlaikymo dydžio nustatymu, todėl teismas spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje, turėjo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 str.). Be to, atsakovė priešieškinyje reikalauja priteisti 400 Lt dydžio išlaikymą. Ieškovas neprieštarauja dėl išlaikymo dydžio teikimo vaikui, tačiau mano, jog teismo nustatytas laikinas išlaikymo dydis yra per didelis ir neprotingas, nes Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje laikomąsi nuostatos, jog vaikui teikiamo išlaikymo orentacinis dydis turi būti ne mažesnis kaip viena minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 800 Lt, todėl atsižvelgus į tai, jog abu tėvai turi išlaikyti vaiką, kiekvienas iš tėvų turėtų teikti po 400 Lt dydžio išlaikymą. Kadangi ieškovas prisideda prie vaiko išlaikymo, sumokėdamas draudimo įmokas ir apmokėdamas darželio išlaidas prašo, teismo pripažinus, pirmos instancijos teismo nutartį teisėta, ją panaikinti ir priteisti iš ieškovo po 300 Lt vaiko išlaikymui mokamų periodinėmis išmokomis per mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo byloje.
Atsiliepimas
Atsakovė L. N. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad 500 Lt dydžio išlaikymo vaikui ji prašė, nes dėl ieškovo kaltės pateko į sunkią materialinę padėtį, kadangi bylinėjimosi metu prarado darbą. Tuo tarpu ieškovas gyvena šeimos bute ir turi nuolatinį darbą, todėl turi galimybę skirti didesnį išlaikymą vaikui, nes įstatymas numato, jog išlaikymas teikiamas proporcingai tėvų turtinei padėčai (CK 3.192 str.).
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartys yra teisėtos bei pagrįstos, todėl jų naikinti ar pakeisti ieškovo atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.65 straipsnis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tame tarpe nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti laikiną išlaikymą vaikui.
Byloje nustatyta, kad vykstant skyrybų procesui, atsakovė pasiėmė vaiką ir išėjo iš ieškovo namų. Pradžioje nuomojosi butą Elektrėnuose, o vėliau persikėlė gyventi į Kauną, pas sugyventinį. Nesutikdamas su tuo, kad vaikas gyvena su atsakove, ieškovas pateikė teismui prašymą, iki teismo sprendimo byloje priėmimo nustatyti, vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, kad nebutų pažeidžiami vaiko interesai ir užtikrinta jo galimybė lankyti darželį. Pirmos instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes, atmetė ieškovo prašymą.
Atskirajame skunde ieškovas remiasi aplinkybe, jog teismas neįvertino jo į bylą pateiktų įrodymų: darželio auklėtojos parodymų bei Vaiko teisių skyriaus išvados, kuriose nurodoma, jog vaikas šiltai atsiliepia apie tėvą, todėl buvo tikslinga buvo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, teismas nevertina visų į bylą pateiktų įrodymų, nes visi įrodymai ir šalių argumentai bus įvertinti bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus galutinį aktą, teismo sprendimą. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, aplinkybės bei pateikti įrodymai vertinami tik ta apimtimi, kuri būtina priimant sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.
Kaip matyti iš į bylą pateiktos 2010 m. sausio 26 d. Kauno miesto savivalybės vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados (b.l. 28, T2), berniukas su motina gyvena pas sugyventinį, jam nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute. Vienas kambarys skirtas nepilnamečiui atsakovės sūnui G. N.. Taigi, ieškovo atskirojo skundo argumentas, jog sutuoktinė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir ją nuolat keičia, nepagrįstas. Byloje duomenų apie tai, jog atsakovei gyvenant su sugyventiniu, vaikui nesudaromos sąlygos normaliam vystymuisi nėra. Nurodytų aplinkybių nenustatė ir Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas, tinkamai įvertino aplinkybę, jog atsakovė nepertraukiamai rūpinasi vaiku, tarp jos ir vaiko yra emocinis ryšys, o duomenų, kad atsakovė netinkamai prižiūri vaiką nėra. Civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas ir įpareigojimas, taikant šeimos įstatymus, užtikrinti, kad nepilnamečiai vaikai būtų apsaugoti nuo netinkamos kitų šeimos narių įtakos. Be to, būtina vaikams užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas ir pačios bylos nagrinėjimo metu. Kaip seka iš 2010 m. vasario 10 d., teismo posėdžio protokolo (b.l.41-42,T2) byloje įpareigotas dalyvauti nepilnametis G. N. bei vaikų psichologas, kuris dalyvaus apklausiant nepilnametį, todėl nesant psichologo išvados, pagrindo teigti, jog vaikas labiau nori gyventi su tėvu, nėra.
Teisėjų kolegija nenustačiusi, jog vaiko teisės, atsakovei gyvenant su sugyventiniu yra pažeidinėjamos, neturi pagrindo konstatuoti pirmos instancijos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo.
Ieškovas taip pat nesutinka su pirmos instancijos teismo 2010 m. vasario 25 d. nutartimi, kuria iki teismo sprendimo byloje priėmimo, taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nepilnamečio vaiko išlaikymui priteista po 500 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis per mėnesį.
Kaip jau minėta, teismas taikydamas laikinasias apsaugos priemones gali priteisti, laikiną išlaikymą vaikui. Viena iš pagrindinių vaiko teisių, be kurios tinkamo įgyvendinimo neįmanoma normali vaiko raida, yra jo teisė į materialinį aprūpinimą. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vaiko būtinų poreikių užtikrinimui, pirmos instancijos teismas, pagrįstai, laikinai priteisė iš ieškovo 500 Lt materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui, nes išlaikymas yra būtinas nepilnamčio sūnaus poreikių tenkinimui. Ieškovas yra sveikas, dirbantis ir gaunantis pajamas asmuo, todėl atsižvelgus į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės nustatomos ribotą laiko tarpą, pagrindo pripažinti, jog pirmos instancijos teismo 2010 m vasario 25 d. nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta, o nustatytas laikinas išlaikymo dydis yra per didelis, teisėjų kolegija neturi.
Nurodytais argumentais atskirieji skundai atmestini.
Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš ieškovo V. N., valstybės naudai priteistinos 9,95 Lt išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartį ir 2010 m. vasario 25 d. nutartį, palikti nepakeistas, o ieškovo V. N. atskiruosius skundus atmesti.
Priteisti iš V. N. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 9,95 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumnetų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.