Kauno apylinkės teismo sprendimas

Bankas ir atsakovė 2009 11 26 pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. 09-096967-GV, remiantis kuria bankas atsakovei suteikė 2027,34 Eur (7000,00 Lt) sumos kreditą. Atsakovė nevykdė paimto kredito dalinių grąžinimų GV2 Kredito sutartyje numatytomis dalimis ir terminais bei nevykdė kitų įsipareigojimų pagal GV2 Kredito sutartį. Atsakovė buvo įspėta apie GV2 Kredito sutarties nevykdymo pasekmes banko raštais, tačiau GV2 Kredito sutarties pažeidimų nepašalino. Atsakovės skola bankui pagal GV2 Kredito sutartį yra 2 347,61 Eur, iš jų: 1 377,69 Eur negrąžinto kredito; 714,15 Eur nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą; 247,84 Eur nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą; 7,93 Eur nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas.

Bankas ir atsakovė 2010 11 26 sudarė kreditinės fiksuotų įmokų kortelės sutartį Nr. 09-002467-EG, remiantis kuria bankas atsakovei suteikė 1882,53 Eur (6500,00 Lt) sumos kredito limitą KF Kredito sutartyje nurodytoje atsakovei atidarytoje sąskaitoje, bei išdavė MasterCard Standard elektroninę atsiskaitymo priemonę - kortelę, kuri susieta su kredito limito sąskaita. Atsakovė nevykdė paimto kredito dalinių grąžinimų KF Kredito sutartyje numatytomis dalimis ir terminais bei nevykdė kitų įsipareigojimų pagal KF Kredito sutartį. Atsakovė buvo įspėta apie KF Kredito sutarties nevykdymo pasekmes banko raštais. Kadangi atsakovė KF Kredito sutarties pažeidimų nepašalino, bankas KF Kredito sutartį nutraukė. Atsakovės skola bankui pagal KF Kredito sutartį yra 2246,84 Eur, iš jų: 1326,12 Eur negrąžinto kredito; 587,24 Eur nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą; 239,17 Eur nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą; 94,31 Eur nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas.

Remiantis GV1 Kredito sutarties sąlygomis atsakovė privalo mokėti bankui 14,50 proc. (GV1 Kredito sutartyje pagrindinėse kredito sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma) metines palūkanas, remiantis GV2 Kredito sutarties sąlygomis atsakovė privalo mokėti bankui 17,50 proc. (GV2 Kredito sutartyje pagrindinėse kredito sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma) metines palūkanas, ir remiantis KF Kredito sutarties sąlygomis atsakovė privalo mokėti bankui 19,00 proc. (KF Kredito sutartyje kredito limito sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma) metines palūkanas. Minėtos mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžintų prašomų priteisti kredito sumų ir toliau skaičiuojamos nuo kitos dienos, einančios po šio ieškinio 4 priede nurodytos skolos paskaičiavimo dienos, iki viso kredito grąžinimo bankui dienos (GV1 Kredito sutarties 5.1 punktas, GV2 Kredito sutarties 5.1 punktas ir KF Kredito sutarties 10.1 punktas). Kompensavimo funkciją atlieka procesinės palūkanos, kurios mokamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir remiantis yra 5 proc. dydžio.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad AB „Swedbank“ ir Ž. A. 2008 m. kovo 12 d. pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. 08-025106-GV, kuria ieškovė suteikė atsakovei 30000 Lt vartojimo kredito paskola 2010 m. birželio 9 d. Papildomu susitarimui ieškovė suteikė atsakovei 4230,04 Eur (14605,49 Lt) kreditą. Nurodo, kad atsakovės skola ieškovei pagal kredito sutartį yra 4978,99 Eur, iš jų: 3147,34 Eur negrąžinto kredito; 1544,17 Eur nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą; 287,48 Eur nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą (el. b. l. 7-15).

Ieškovė ir atsakovė 2009 m. lapkričio 26 d. pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. 09-096967-GV, kuria ieškovė suteikė atsakovei 2027,34 Eur (7000,00 Lt) kreditą. Atsakovės skola ieškovei pagal kredito sutartį yra 2 347,61 Eur, iš jų: 1 377,69 Eur negrąžinto kredito; 714,15 Eur nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą; 247,84 Eur nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą; 7,93 Eur nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas (el. b. l. 16-21).

Ieškovė ir atsakovė 2010 m. lapkričio 26 d. sudarė kreditinės fiksuotų įmokų kortelės sutartį Nr. 09-002467-EG, kuria ieškovė suteikė atsakovei 1882,53 Eur (6500,00 Lt) kredito limitą, atidarė sąskaitą, bei išdavė Master Card Standard elektroninę kortelę, kuri susieta su kredito limito sąskaita. Atsakovės skola ieškovei pagal kreditinės fiksuotų įmokų kortelės sutartį yra 2246,84 Eur, iš jų: 1326,12 Eur negrąžinto kredito; 587,24 Eur nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą; 239,17 Eur nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą; 94,31 Eur nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas (el. b. l. 22-25).

Ieškovė nurodė, kad nevienkartiniais raštais kreipėsi į atsakovę nurodydama, kad ji sutartyje numatytais terminais nevykdo sutarčių sąlygų ir yra įsiskolinusi, tačiau atsakovė įsiskolinimo, raštuose nurodytais terminais, negrąžino (el. b. l. 26-28, 29).

Atsakovė paaiškino, kad pradžioje ji laiku mokėjo už suteiktus kreditus, tačiau kai prasidėjo 2008 metų krizė, jai buvo sumažintas atlyginimas ir ji jau nepajėgė vykdyti visų įsipareigojimų, tačiau neatsižvelgiant į tai, ji kiek galėdama mokėjo bankui. Atsakovė nurodė, kad ji ne vieną kartą kreipėsi į ieškovę prašydama išdėstyti dalimis skolos grąžinimą (el. b. l. 84, 84, 87), sudaryti taikos sutartį (el. b. l. 38), sumažinti palūkanų dydį, tačiau ieškovė pasiūlė tokias sąlygas, kurių ji niekada gyvenime neįvykdytų. Atsakovė nurodė, kad ji skolos negalinti įvykdyti, nes AB „Snoro bankas” iš jos taip pat prisiteisė ir išieškojimas vykdomas per antstolį ir jai iš atlyginimo yra atskaičiuojama 50 procentų skolos padengimui. Apie tokią susidariusią sunkią turtinę situaciją atsakovė informavo ieškovę, siūlydama prisiteisti skolą jau 2010 metais, tačiau ieškovė nesikreipė į teismą ir tik toliau skaičiavo palūkanas. Atsakovė neginčija skolos dydžio ir su juo sutinka, tačiau prašo skolos dydį mažinti 120 Eur, nes paskutinę 120 Eur įmoką sumokėjo 2016 m. kovo 8 d., t.y. po bylos iškėlimo, ieškovė patvirtino, kad šią sumą gavo (el. b. l. 81-82). Atsakovė nesutinka su paskaičiuotomis palūkanomis ir delspinigiais, prašo jas sumažinti. Be to, ieškovė prašo priteistą skolą išdėstyti, nes ji tokios skolos iš karto grąžinti materialiai yra nepajėgi.

Pagal CK 6.2 straipsnį, prievolės atsiranda iš sandorių ar kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Kiekviena iš šalių sutartį (sandorį) privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis), vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas įstatymas draudžia (CK 6.59 straipsnis), nes teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, taip pat mokėti palūkanas už naudojimąsi paskolos suma. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Ieškovei prašant, atsakovei neginčijant skolos dydžio, bei remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais, teismas nustato, kad ieškovės ieškinys šioje reikalavimo dalyje yra įrodytas, pagrįstas ir tenkintinas. Remiantis CK 6.38 straipsniu, 6.81 straipsniu, 6.873 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės, pagal tris suteiktas sutartis, priteistina 5851,15 Eur negrąžintos paskolos.

Ieškovė už tris suteiktas paskolas taip pat prašo priteisti 2845,56 Eur palūkanų, 774,49 Eur delspinigių ir 102,24 Eur delspinigių už praleistas sumokėti palūkanas. Bendra palūkanų ir delspinigių, ir delspinigių nuo palūkanų suma yra 3722,29 Eur, kas sudaro 63,61 procentą nuo negražintų paskolų sumos.

Ieškovė taip pat prašo, nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, priteisti 14,50 procentų palūkanas pagal 2008 m. kovo 12 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 08-025106-GV, 17 procentų palūkanų pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 09-096967-GV bei 19 procentų pagal kreditinės fiksuotų įmokų kortelės sutartį Nr. 09-002467-EG

Delspinigiai yra viena iš netesybų rūšių (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Atsakovas neįvykdė sutarties, todėl vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 1, 2 dalimis ir sudarytos sutarties sąlygomis, atsakovui kyla pareiga sumokėti ieškovui netesybas. Kaip nurodyta sutartyse (1 t. el. b. l. 7, 16, 22), atsakovė už kiekvieną termino praleidimo dieną, nuo laiku nesumokėtos skolos, privalo ieškovei mokėti 0,10 procentų dydžio delspinigius (el. b. l. 165-166, 194-199), kas sudaro 36,50 procentų per metus. Sprendžiant delspinigių priteisimo klausimą, pabrėžtina, kad pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeidžiant sutarčių laisvės principo. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Netesybos turėtų tik kompensuoti ieškovei nuostolius už laiku negaunamas įmokas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad netesybos atlieka tik kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje bylose Nr. 3K-316/2005, 2006 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2006, 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2006).

Nagrinėjamos bylos atveju atsižvelgtina į aplinkybes, kad atsakovė yra vartotoja, ne verslo subjektas ir sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė bei turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, nes sutartį sudarė prisijungimo būdu. Pažymėtina, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, prieštarauja vartojimo kredito įstatymui ir pagrindiniams civilinių teisinių santykių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo – principams. Nors byloje nustatyta, kad atsakovė netinkamai vykdė šalių tarpusavio sutartis, tačiau ši aplinkybė, įvertinus teismo išvardintas priežastis, sąžiningumo ir protingumo principų kontekste nėra vertintina kaip objektyviai svarbi ir suteikianti ieškovei pagrindą prašyti aiškiai nepagrįstų ir neprotingo dydžio delspinigių.

Lietuvos Respublikos CK 6.258 straipsnio 1 dalis numato, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo mokėti netesybas (baudą, delspinigius). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 0,10 procentų į dieną dydžio delspinigius, t.y. 774,49 Eur. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį teismas turi teisę sumažinti netesybas, jeigu jos aiškiai ir neprotingai per didelės, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Atsižvelgiant į nesumokėtos skolos sumą, nuo kurios paskaičiuoti delspinigiai, ir prašomų priteisti delspinigių santykį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, teismas, išanalizavęs kredito sutarčių sąlygas, daro išvadą, kad šalių sudarytoje sutartyje įtvirtinta sąlyga dėl delspinigių dydžio, nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Šitokiu būdu yra pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra ir ekonomiškai silpnesnės sutarties pusės – vartotojo – teisės ir interesai.

Iš ieškovės pateikto ieškinio dėl delspinigių skaičiavimo matyti, kad delspinigiai paskaičiuoti už 180 dienų, taip kaip numato įstatymai. Iš bylos duomenų galima spręsti, kad prašomų priteisti delspinigių atsiradimą iš dalies sąlygojo pačios ieškovės veiksmai, nenutraukiant sutarties ir nesikreipiant dėl skolos išieškojimo per protingą terminą. Akivaizdu, kad atsakovė nevykdė įsipareigojimų nuo 2012 m., tačiau ieškovė į teismą kreipėsi tik 2016 m., t.y. po 4 metų. Be to, atsakovė nurodė, kad sutartyje numatyti 0,10 procentų dydžio į dieną delspinigiai yra nepagrįstai dideli ir prašo sumažinti delspinigius per pusę nuo 774,49 Eur iki 389,25 Eur, t.y. taikant 0,05 procentų dydžio delspinigius per dieną.

Šis atsakovės prašymas pagrįstas. Nustatytina, kad ieškovė delspinigius skaičiavo po 0,1 procentą nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, todėl mažintini delspinigiai iki 0,05 procento.

2010 m. gruodžio 23 d. Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253, 11 straipsnio 8 punktas (su vėlesniais pakeitimais) numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, vartojimo kredito gavėjui, negali būti taikomi.

Įstatymas imperatyviai numato delspinigių dydį, kurį ieškovė gali skaičiuoti atsakovei, todėl akivaizdu, kad ieškovė delspinigius paskaičiavo dvigubai didesnius nei numato įstatymas.

Vadovaujantis šiais motyvais, priteistina iš atsakovės 389,25 Eur delspinigių. Likusioje reikalavimo dalyje, dėl delspinigių priteisimo nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir delspinigių už praleistas sumokėti palūkanas, ieškinio reikalavimai atmestini. Teismo įsitikinimu, tokia delspinigių suma atitinka šalių interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis, 6.71 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis, CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Analizuojant suteiktą paskolą pagal 2008 m. kovo 12 d. sutartį Nr. 08-25106-GV nustatyta, kad ieškovė suteikė atsakovei 30000 Lt paskolą, taikant 11,26 procentų metinių palūkanų normą ir sutarties galiojimo periodu tikėjosi gauti 6878,06 Lt palūkanų. Atsakovė iki 2012 m. birželio 9 d., grąžino ieškovei 5541,26 Eur (19132,86 Lt) paskolos bei sumokėjo 2422,40 Eur (8364,05 Lt) palūkanų bei liko skolinga 3147,34 Eur (10867,14 Lt) skolos.

2010 m. birželio 9 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl vartojimo sąlygų pakeitimo Nr. 08-25106-GV/20100609, kuriuo ieškovei buvo suteiktas 14605,49 Lt vartojimo kreditas su 14,5 procentų metinių palūkanų norma ir sutarties galiojimo periodu tikėjosi gauti 6108,26 Lt palūkanų.

Iš atsakovės aiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė niekada nevengė vykdyti prievolės - grąžinti paskolą, bendravo su ieškovės darbuotojais, siūlė ieškovei kreiptis į teismą ir prisiteisti skolą, ir nedidinti palūkanų dydžio, arba sudaryti taikos sutartį palankesnėmis sąlygomis. Ieškovė į teismą nesikreipė 4 metus. Ieškovė atsiliepdama į atsakovės prašymą sudaryti taikos sutartį, atsakovei pasiūlė tokias taikos sutarties sąlygas, kad bent kiek mąstantis žmogus tokios taikos sutarties sąlygų niekada nepasirašytų. Atsakovei prašant sudaryti taikos sutartį ieškovė 2015 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. SR/15-27480 (el. b. l. 93) pasiūlė atsakovei tokias sąlygas – preliminari sutarties suma yra 19153,09 Eur, iš kurios 9039,33 Eur palūkanų. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė pateikė teismui ieškinį prašydama priteisti skolą, palūkanas, delspinigius, delspinigius nuo nesumokėtų palūkanų ir prašo priteisti viso 9573,44 Eur, o atsakovei pateikė pasiūlymą sudaryti taikos sutartį didesnei nei 19 tūkstančių eurų.

Nustatytina, kad ieškovė nepateikė ir nenurodė pateisinančių priežasčių, kodėl nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo 2012 metais, kai atsakovė nutraukė visus mokėjimus pagal visas sudarytas sutartis, o skaičiavo palūkanas, nepagrįstai didindama įsiskolinimų dydį ir į teismą kreipėsi tik 2016 m. kovo mėnesį. Ieškovė taip pat žinojo, kad iš atsakovės yra išieškomas įsiskolinimas pagal AB „Snoro bankas“, nes buvo areštuota atsakovės sąskaita ieškovės banke, tačiau ir ši aplinkybė ieškovei nesukėlė įtarimo, kad atsakovė yra nemoki.

Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nustato CK 6.872 straipsnio 1 dalis, atsakovė sutartimis įsipareigojo bankui grąžinti pasiskolintas lėšas, mokėti palūkanas, vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus.

Byloje, iš atsakovės paaiškinimų, nustatyta, kad po 2008 metų krizės atsakovės turtinė padėtis pasikeitė, atsakovė kreipėsi į ieškovę prašydama prisiteisti skolą teisme (el. b. l. 95), sudaryti taikos sutartį (el. b. l. 83, 87, 92, 95, 98), rūpinosi prisiimtų įpareigojimų vykdymu, pripažino skolą ir jos nemokėjo tik dėl to, kad finansiškai nepajėgė. Atsakovė nurodė, kad ji dar turi įsiskolinimų AB „Snoras“, kurie yra teismo priteisti ir antstolio išieškomi. Ieškovė siūlė iš dalies mokėti paskolą, pasiūlymas buvo mokėti 50 Eur, po to atsakovė siūlė bankui mokėti po 100 Eur, po to siūlė mokėti po 140 Eur, tačiau ieškovės joks pasiūlymas netenkino. Ieškovei iškėlus bylą ir atsakovei prašant sudaryti taikos sutartį pasiūlė visą skolos dalį pagal sutartis sumokėti atsakovei iš karto, nors tai akivaizdu, kad tokio įsipareigojimo atsakovė nepajėgi įvykdyti. Apie 2015 m. pasiūlytas ieškovės taikos sutarties sąlygas teismas jau pasisakė.

CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl palūkanų priteisimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas.

Ieškovė šio termino nepažeidė, tačiau nustatytina, kad atsakovė pagal tris paskolas pasiskolino 12598,47 Lt (43500 Lt), ieškovei sumokėjo 3649,51 Eur palūkanų (el. b. l. 160, 182, 191) ir 1082,70 Eur palūkanos įskaitytos kaip skola, sudarant 2010 m. birželio 9 d. papildomą susitarimą, t.y. viso atsakovė sumokėjo ieškovui palūkanų 4732,21 Eur (16339,34 Lt) bei grąžino 6191,86 (21379,25 Lt) skolos, taigi bankas iš atsakovės viso gavo 10924,07 Eur (37718,59 Lt). Teismas priteisia iš atsakovės dar 5851,15 Eur (20202,85 Lt) skolos, taigi viso ieškovei sumokėta iki teismo ir teismo priteistina suma, kuri bus ieškovei sumokėta, sudaro 16775,08 Eur (57921,44 Lt). Ieškovė pagal vartojimo kredito sutartis bei pagal kredito limito sutartį (kredito limito sutartyje nėra galimybių paskaičiuoti tikėtinų gauti palūkanų, todėl teismas nurodo prašomą priteisti sumą) tikėjosi gauti 6161,24 Eur (21273,50 Lt) palūkanų, jei ieškovė būtų tinkamai vykdžiusi prievoles.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, 6.210 straipsnyje, 6.261 straipsnyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.