Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei, Daivai Ašmianienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. K., nukentėjusiajam R. D., ekspertui H. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. 10NT-37698411-15 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 10N-37699149-15 A. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį skirta 45 eurų bauda, už tai, kad jis, 2015 m. rugsėjo 5 d., apie 13.35 val., Olandų- Polocko g., Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, viršydamas maksimalų leistiną važiavimo greitį gyvenvietėje, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui nesuvaldė ir nesustabdė vairuojamo automobilio, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, atsitrenkė į greta važiavusį ir stabdomą automobilį HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 4,9,126,127,128,129 punktų reikalavimus, bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 10NT-37698411-15, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. D. atžvilgiu,

Teismo posėdyje A. K. nurodė, jog palaiko skunde išdėstytus argumentus bei skundo reikalavimą panaikinti nutarimą. Paaiškino, kad su nutarimu priimtu jo atžvilgiu sutinka iš dalies, tačiau jo neskundė, tačiau pasak pareiškėjo, dėl eismo įvykio kaltas ir kito automobilio vairuotojas. Nurodė, kad važiavo Polocko gatve pagrindiniu keliu pirmoje eismo juostoje, R. D. vairuojamas automobilis išvažiavo iš šalutinio kelio iš Olandų gatvės, ir sutinkamai su KET reikalavimais turėjo praleisti važiuojančius pagrindiniu keliu, be to jam (R. D.) buvo kliūtis iš dešinės, t.y. A. K. automobilis, tačiau jis jo nepamatė ir atsitrenkė. Pripažino, kad važiuodamas Polocko gatve viršijo leistiną greitį (50 km/h), važiavo apie 70 km/h greičiu, jo automobilio padangos buvo pakankamai senos, ir dėl jų automobilis galėjo pakankamai greitai nesustoti, palikdamas pakankamai ilgas stabdymo žymes, be to buvo sugedęs ABS. Nurodė, kad jis bandė išvengti susidūrimo, buvo privažiavęs prie pat bordiūro, tačiau išvengti nepavyko, neturėjo kitos išeities kaip tik atsitrenkti. Patikslino, kad susidūrimas buvo kažkur prieš perėją, pirmoje eismo juostoje, jis važiavo kiek įmanoma arčiau prisispaudęs prie kelkraščio bordiūro. Jo automobilis kontaktavo visu šonu su kitu automobiliu, o kitas automobilis kampu- nuo bamperio iki durelių. Po susidūrimo jo automobilio greitis sumažėjo, jis nenorėjo užkirsti kelio, įvykio vietoje nesustojo, automobilis riedėjo iki įvažiavimo į Polocko gatvę ir sustojo, o kitas automobilis sustojo prieš pėsčiųjų perėją. Taip pat nurodė, kad Olandų gatvėje yra 2 eismo juostos, ir likus tik 20 metrų jis pastebėjo, kad kitas automobilis išvažiuodamas iš šalutinio kelio rikiuojasi. Jis manė, kad kitas automobilis važiuos 2-a juosta, nežinojo, kad jis rikiuosis į jo važiuojamą juostą. Stabdymo kelias tęsėsi iki sustojimo vietos, beveik 56 metrus (b.l. 45-46).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. V. parodė, kad važiavo Olandų gatve, sankryžoje buvo sustojęs 2-oje eismo juostoje. 3-oje eilėje, t.y. jam iš kairės sustojo tamsios spalvos automobilis BMW, kuris nerodydamas posūkio nuvažiavo tiesiai rikiuodamasis į pirmą juostą. Jis važiavo labai greitai. Kiek pavažiavęs pamatė, kad kelkraštyje stovi automobilis „Honda“, o automobilis „BMW“ kažkur už 30-40 metrų už Polocko gatvės. Liudytojas pasukęs į Polocko gatvę, nuėjęs iki „Honda“ automobilio davė jo vairuotojui savo telefono numerį. Taip pat nurodė, kad važiavo į Polocko gatvę, važiavo pro eismo įvykio vietą. Važiavo antra eismo juosta, buvo antras automobilis sraute, nes buvo susidariusi grūstis praleidžiant automobilį iš pirmos eismo juostos. Įvykyje dalyvavę automobiliai buvo pirmoje eismo juostoje, tik BMW sustojusi toliau už Polocko gatvės. Liudytojas taip pat pateikė įvykio vietos 3 nuotraukas. (b.l. 47-48).

Apklaustas teismo posėdžio metu policijos pareigūnas V. L. parodė, kad vyko pagal pranešimą į eismo įvykio vietą, kur buvo sudaryta eismo įvykio schema, surašyti protokolai. Eismo įvykyje buvo susidūrę automobiliai „BMW“ ir „Honda“, susidūrimas automobilių šonais. Buvo išsiaiškinta, kad automobilis „Honda“ išvažinėjo iš žiedo į Olandų gatvę, o automobilis „BMW“ važiavo Olandų gatve link Batoro gatvės. Pats susidūrimas įvyko ne sankryžoje, o tarp išvažiavimo iš degalinės „Lukoil“ iš žiedo ir tarp Polocko g. tarp sankryžų. Kadangi paties susidūrimo nematė, negali teigti, kad susidūrimas buvo besirikiuojant. Įvykio vietoje užfiksavo transporto priemonių padėtį, likusius pėdsakus. Patvirtino, kad būtent jis braižė eismo įvykio schemą (b.l. 16), ir schemoje nurodyta, kad automobilis „Honda“ po susidūrimo stovi per 2 eismo juostas, ant ištisinės linijos pradžios, kuri yra prieš pėsčiųjų perėją. Įvykio vietoje nebuvo jokių žymių, šukių, bamperis prieš atvažiuojant pareigūnams buvo patrauktas. Stabdymo žymės atitinka faktinę situaciją, pėdsakai buvo išmatuoti. Palaikė tarnybiniame pranešime (b.l. 13) nurodytas aplinkybes. Taip pat nurodė, kad pareigūnai nėra ekspertai, tačiau yra tam tikros rekomendacinio pobūdžio metodikos važiavimo greičiui nustatyti, ir pvz. važiuojant 50 km/h greičiu stabdymo kelias būna apie 14 metrų, ir nagrinėjamu atveju, pagal tą šabloną, BMW greitis buvo apie 90 km/h. Automobilio BMW abiejų ratų stabdymo kelias buvo skirtingas, nes toje vietoje yra kelio vingis, sukant vairą į dešinę apkrova labiau didesnė kairiam ratui į išorę, ir kadangi padangos kraštai nusidėvėję, tai galimai ir rato sukibimas būna mažesnis. Nudilusios padangos kažkiek tai turi įtakos stabdymo keliui. Jei automobilyje neveikia ABS, tai stabdymo kelias priklauso nuo ratų gumos mišinio, kelio dangos grubumo ir kt. veiksnių. Taip pat nurodė, kad eismo įvykio dalyviai su sudaryta eismo įvykio schema sutiko, ją pasirašė (b.l. 48-49).

Apklaustas teismo posėdžio metu policijos pareigūnas T. D. parodė, kad vyko į eismo įvykio vietą Olandų gatvėje, kuriame dalyvavo automobiliai BMW ir Honda. Pareigūnams atvykus, automobiliai jau stovėjo, automobilių vairuotojai davė paaiškinimus, buvo sudaryta eismo įvykio schema, viskas užfiksuota, surašyti protokolai. Schemą braižė jo kolega V. L.. Vienas iš vairuotojų aiškino, kad rikiavosi ir išgirdo stabdymo garsą, per veidrodėlį pamatė greitai važiuojantį automobilį, bandė sukti atgal, tačiau išvengti kontakto nepavyko. Kitas vairuotojas aiškino, kad jo nepraleido kitas eismo dalyvis (b.l. 49-50).

Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas H. V. palaikė bei patvirtino savo 2016 m. vasario 1 d. ekspertizės akte nurodytas išvadas. Nurodė, kad susidūrimas įvyko, kai automobilis „Honda“ rikiavosi, važiavo dalinai per 1 ir 2-ą juostas, o BMW važiavo 1-a juosta, ir iš bylos duomenų negalima nustatyti ilgio atžvilgiu konkrečios susidūrimo vietos. Taip pat nurodė, kad BMW vairuotojo veiksmai sąlygojo susidūrimą, negali atsakyti, ar „Honda“ automobilio vairuotojo veiksmai turėjo įtakos eismo įvykiui, nes nepakanka duomenų apie automobilio „Honda“ judėjimą. Automobilio BMW greitis buvo nustatytas pagal jo paliktus stabdymo pėdsakus. Negali atsakyti, ar Honda automobilis būtų sudaręs kliūtį BMW, jei šis nebūtų viršijęs leistino greičio.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vienas iš ATP bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 248 str.). Pareigūnas ar institucija, nagrinėdami teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str.).

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjant skundą nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 5 d. 13.35 val. buvo registruotas R. D. pranešimas telefonu, kad Polocko ir Olandų g sankirtoje susidūrė pranešėjo a/m Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir a/m BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesutaria (b.l. 4). Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-o būrio vyr. patrulio V. L. tarnybinio pranešimo seka, kad 2015 m. rugsėjo 5 d. jam patruliuojant su patruliu T. D., apie 13.35 val. gavo pranešimą apie eismo įvykį Olandų- Polocko sankryžoje. Nurodytoje vietoje rado automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas R. D. paaiškino, kad atvažiavęs nuo Zarasų g. Olandų žiedinėje sankryžoje išvažiavo į Olandų gatvę ir antra eismo juosta važiavo link Polocko gatvės, persirikiuodamas į pirmąją juostą posūkiui į dešinę į Polocko gatvę išgirdo stabdymo-slydimo garsą ir veidrodėlyje pamatė labai dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį BMW, valst. (duomenys neskelbtini). R. D., bandydamas pasitraukti kairiau pasuko vairą, bet kadangi kairėje važiavo kitos transporto priemonės daugiau pasitraukti nespėjo. Pareigūnams apžiūrint įvykio vietą, nustatyta, kad kelio danga visiškai sausa, asfaltas. Vienas iš stabdymo pėdsakų, likusių po BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdymo, ant sauso asfalto ura 55,9 m, kito (kairio rato 33,4 m), kas leidžia spręsti apie smarkiai viršytą leistiną didžiausią važiavimo greitį šioje gatvėje (50km/h), šiame ruože. BMW vairuotojui A. K. matomumas buvo labai geras, tačiau dėl didelio greičio jis nesuvaldė vairuojamo automobilio, nesustabdė jo. Taip pat nurodyta, kad susidūrimas įvyko ne sankryžos važiuojamų dalių susikirtime, o eismo juostomis važiuojant tiesiai. Atsižvelgiant į vairuotojo BMW reakcijas ir stabdymo kelią, kliūtį jis pastebėjo iš toli, o nesuvaldė automobilio ir nesustojo ar nesulėtino greičio, tik dėl smarkiai viršyto greičio. Pats A. K. nurodė, kad susidūrimo metu važiavo apie 70 km/h greičiu. Eismo įvyko metu žmonės nenukentėjo, apgadinti abu automobiliai (b.l. 3). Eismo įvykio schemoje nurodyta susidūrimo vieta bei automobilių HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW, valst. (duomenys neskelbtini) išsidėstymas, kelio juostų žymėjimas, kelio juostų plotis, stabdymo kelias, taip pat nurodyti automobiliais padaryti apgadinimai po eismo įvykio. Eismo įvykio dalyviai po eismo įvykio vietos schema pasirašė (b.l. 16,17). A. K. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 5 d. apie 13.40 val. važiavo Olandų gatve link stoties automobiliu BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu J. K.. Oro sąlygos buvo su pragiedruliais, iš vakaro lijo, temperatūra apie +17 laipsnių, danga asfaltuota, 4 eismo juostos. Jis važiavo pirma eismo juosta, susidūrimo metu jo automobilio greitis buvo apie 70 km/h, važiavo su įjungtomis artimomis šviesomis, kelio ženklai jo kelyje rodė, kad čia pagrindinis kelias ir pėsčiųjų perėja. Prieš pėsčiųjų perėją eismo juostos buvo atskiros ištisinėmis juostomis, sankryža nereguliuojam važiavo apie 70 km/h greičiu. Priartėjęs prie pėsčiųjų perėjos ir pamatęs, kad pėsčiųjų nėra, greičio nenumetė, matė kaip Honda vairuotojas iš šalutinio kelio iš trečios juostos rikiavosi į pirmą juostą, kuria jis (A. K.) važiavo, ir nepamatęs jo (A. K.) rėžėsi jam į kairį šiną. A. K. bandė išvengti įvykio, bet nebuvo kur trauktis, buvo priremtas prie bordiūro ir stulpo (b.l. 22). R. D. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2015 m. rugsėjo 5 d. apie 13.30 val. važiavo jam priklausančiu automobiliu Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo Zarasų gatvės ir Olandų gatvėje žiede prie „Lukoil“ degalinės įvažiavo į Olandų gatvę link Polocko gatvės sankryžos. Važiuodamas antra eismo juosta posūkiui į dešinę į Polocko gatvę turėjo persirikiuoti į pirmą eismo juostą. Įsitikinęs, kad pirmoje eismo juostoje nėra transporto priemonių ir niekam netrukdys, sulėtinęs greitį prieš pėsčiųjų perėją lėtai rikiavosi. Staiga iš galo išgirdęs stabdžių cypimą veidrodėlyje pamatė dideliu greičiu artėjantį automobilį. Įvertinęs, kad dėl didelio greičio automobilis galimai nespės sustabdyti, bandė pasitraukti kairiau, bet kairėje taip pat buvo važiuojančių transporto priemonių, stabdomas artėjantis automobilis slydo, kliudydamas jo automobilio dešinį šoną, praslydo per pėsčiųjų perėją ir sustojo tik už Polocko gatvės sankryžos. Sustojęs po įvykio R. D. pamatė, kad jo automobilį kliudė automobilis BMW, valst. NR. (duomenys neskelbtini). Paaiškinime taip pat nurodyta, kad po įvykio sustojęs liudininkas Rolandas pasakė, kad šis BMW automobilis pavojingai dideliu greičiu važiavo Olandų gatve Polocko gatvės kryptimi. Taip pat nurodė, kad Olandų- Filaretų gatvių sankryžoje tas pats automobilis pavojingai manevruodamas iš trečios eismo uostos pervažiavo į pirmą juostą ir dideliu greičiu nuvažiavo link Polocko gatvės. Paaiškinime nurodyta, kad kartu su R. D. važiavo jo žmona ir dukra, kurios apie įvykį daugiau papildyti negali, įvykio metu nukentėjusių asmenų nebuvo (b.l. 19). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-o būrio patrulis T. D., 2015 m. rugsėjo 5 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-37406052-15 A. K. už tai, kad jis, 2015 m. rugsėjo 5 d., apie 13.35 val., Olandų- Polocko g., Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, viršydamas maksimalų leistiną važiavimo greitį gyvenvietėje, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui nesuvaldė ir nesustabdė vairuojamo automobilio, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, atsitrenkė į greta važiavusį ir stabdomą automobilį ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. K. pažeidė KET 4,9,126,127,128,129 punktų reikalavimus ir A. K. veikimas kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį (b.l. 6). Minėtas pareigūnas taip pat surašė ATP protokolą Nr. 10P-37408043-15 pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį R. D. už tai, kad jis vairuodamas automobilį buvo neatsargus, persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmą susidūrė su pirma eismo juosta važiavusiu automobiliu. Protokole nurodyta, kad R. D. pažeidė KET 101 punkto reikalavimus (b.l. 8). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinė veiklos skyriaus 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 10N-37699149-15 A. K. skirta 45 eurų bauda už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje (b.l. 7). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinė veiklos skyriaus 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 10NT-37698411-15 nutarta nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną R. D. atžvilgiu. Nutarimas motyvuotas tuo, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, kad eismo įvykio metu eismo sąlygos buvo geros, važiuojamoji dalis sausa, asfaltuota, matomumas geras. Važiuojamojoje kelio dalyje pirmoje eismo juostoje užfiksuoti automobilio BMW 525 stabdymo pėdsakai. Dešinės pusės ratų stabdymo žymė 55.9 m., kairės 33.4. Eismo įvykio vietoje leistinas važiavimo greitis 50 km/h. Olandų gatvėje, netoli eismo įvykio vietos, automobilio BMW 525 važiavimo kryptimi yra dvi pėsčiųjų perėjos, todėl vairuotojai turi būti ypatingai dėmesingi ir važiuoti leistinu greičiu. Surinkti įrodymai duoda pagrindą teigti, kad automobilio BMW 525 vairuotojas važiavo žymiai viršydamas leistiną 50 km/h greitį ir nesuspėjo, atsiradus kliūčiai (automobiliui HONDA CIVIC), laiku sureaguoti, suvaldyti, sustabdyti automobilį, arba apvažiuoti kliūtį. Nutarime konstatuota, kad susidariusioje situacijoje pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi buvo automobilio BMW 525 vairuotojo veiksmai (b.l. 3).

Nagrinėjant skundą nustatyta, jog pareiškėjas A. K. neginčija savo kaltės ir jo veikos kvalifikavimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį bei neskundžia jam skirtos nuobaudos, tačiau nesutinka, kad kito eismo įvykyje dalyvavusio vairuotojo R. D. atžvilgiu ATP bylos teisena nutraukta. Pasak pareiškėjo, dėl eismo įvykio kalti abu vairuotojai, nes R. D., išvažiuojantis iš šalutinio kelio, turėjo jį praleisti, be to, R. D. rikiavosi neleistinoje vietoje, t.y. esant ištisinei linijai. Kaip matyti iš byloje esančio eismo įvykio vietos plano, kurį pasirašė abu įvykyje dalyvavę vairuotojai, automobilio Honda padėtis po eismo įvykio fiksuota ant ištisinės linijos, skiriančios antrą ir pirmą eismo juostas, prieš pėsčiųjų perėją. Kaip seka iš nukentėjusiojo R. D. paaiškinimų seka, kad jis rikiavosi į pirmą eismo juostą dar esant brūkšninei linijai, kurią leidžiama kirsti, rodė posūkio signalą, tačiau pamatęs iš galo artėjantį automobilį, bandė išvengti susidūrimo sukdamas į kiek kairę, tačiau ten taip pat buvo kiti automobiliai. Taip pat nurodė, kad po susidūrimo jo automobilis Honda sustojo 5 metrai iki pėsčiųjų perėjos ant ištisinės linijos tarp 1-os ir 2-os eismo juostų. Eismo įvykyje dalyvavusių automobilių padėtis, kelio ženklinimas fiksuotas liudytojo R. V. pateiktuose fotonuotraukose. Teismui paskyrus eismo įvykio ekspertizę, ekspertizės akte nurodyta, sprendžiant iš automobilių sugadinimų lokalizacijos, šio eismo įvykio metu tarp automobilių Honda Civic ir BMW 525 buvo slystamojo pobūdžio kontaktas. „Eismo įvykio vietoje buvo užfiksuoti automobilio BMW stabdymo pėdsakai Olandų g. 1-oje juostoje, ir užfiksuotas 55,9 m ilgio stabdymo pėdsakas atitinka apie 107 km/h automobilio BMW važiavimo greitį prieš pat stabdymą. Ekspertas taip pat nurodė, kad Eismo įvykio vietos plane užfiksuoti automobilio „BMW 525" stabdymo pėdsakai nurodo į tai, kad automobilių „BMW 525" ir „Honda Civic" susidūrimas įvyko Olandų g. 1-oje eismo juostoje, automobiliui „BMW 525" važiuojant 1-ąja eismo juosta, o automobiliui „Honda Civic" važiuojant dalinai 1-ąja ir 2-ąja eismo juostomis, t.y. rikiuojantis iš 2-os juostos į 1-ąją. Tikslią susidūrimo vietą apibūdinančių pėdsakų (stabdymo pėdsakų krypties pasikeitimo, stiklo šukių, įbrėžimų asfalto dangoje) įvykio vietos plane neužfiksuota, automobilio „Honda Civic" judėjimą šio eismo įvykio metu apibūdinančių pėdsakų taip pat neužfiksuota. Dėl šių priežasčių negalima nustatyti, kurioje tiksliai važiuojamosios dalies vietoje įvyko transporto priemonių susidūrimas. Galima tik teigti, kad automobilių susidūrimas įvyko prieš tą vietą, kurioje po įvykio buvo užfiksuota automobilio „Honda Civic" galinė dalis“. Taip pat akte pažymėta, kad „susidariusiomis prieš eismo įvykį eismo aplinkybėmis automobilio „BMW 525" vairuotojas A. K., važiuodamas Olandų gatve ir siekdamas išvengti eismo įvykio, techniniu požiūriu privalėjo važiuoti neviršydamas maksimalaus leistino šiame gatvės ruože 50 km/h greičio. Iškilus grėsmei eismo saugumui ir atsiradus kliūčiai jo važiavimo kryptimi jis privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti vairuojamą automobilį nekeisdamas važiavimo krypties. Tuo metu, kai automobilio „BMW 525" vairuotojas A. K. reagavo stabdymui, automobilis „BMW 525" buvo apie 38,6 m atstumu iki stabdymo pėdsakų formavimosi pradžios, t.y. didesniu kaip 38,6 m atstumu iki automobilių susidūrimo vietos. Automobilio „BMW 525" vairuotojas A. K. važiuodamas maksimaliu įvykio vietoje leistinu 50 km/h greičiu, reaguodamas stabdymui ir pradėdamas stabdyti tuo pačiu momentu kaip ir važiuojant 107 km/h greičiu, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „Honda Civic" visiškai sustodamas iki vietos, kurioje prasideda automobilio „BMW 525" dešinės pusės ratų stabdymo pėdsakai, ir tuo labiau sumažindamas važiavimo greitį iki automobilio „Honda Civic" greičio. Ekspertas taip pat pasisakė, kad prieš keisdamas važiavimo kryptį į dešinę (prieš persirikiuodamas) iš Olandų g. 2-os eismo juostos į 1-ąją eismo juostą, automobilio „Honda Civic" vairuotojas privalėjo tinkamai įsitikinti, kad tai bus saugu, nesudaryti kliūties prie jo 1-ąją eismo juosta iš galo artėjančiam automobiliui „BMW 525" ir duoti kelią jam, tokiu būdu automobilio „Honda Civic" vairuotojas būtų turėjęs techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio. Įvykio vietos plane automobilis „Honda Civic" užfiksuotas korpusu užvažiavęs ant ištisinės linijos prieš pėsčiųjų perėją pradžios. Šioje padėtyje automobilis „Honda Civic" vairuotojo buvo sustabdytas jau po susidūrimo, t.y. ant ištisinės linijos automobilis „Honda Civic" užvažiavo judėdamas į priekį ir persislinkdamas į kairę (į tai nurodo automobilio „Honda Civic" padėtis automobilio „BMW 525" stabdymo pėdsakų padėties atžvilgiu) jau po susidūrimo, todėl šiomis aplinkybėmis nėra pagrindo teigti, kad automobilio „Honda Civic" vairuotojas R. D. rikiavosi iš 2-os eismo juostos į 1-ają vietoje, kur tai daryti draudžiama. Todėl laikytina, kad A. K. nurodyti argumentai, kad automobilis Honda rikiavosi neleistinoje vietoje atmestini kaip nepagrįsti ir paneigti aukščiau aptartais byloje surinktais įrodymais.

Taip pat paneigtas ir kitas pareiškėjo nurodytas argumentas, kad Hondos vairuotojas, išvažiuojant iš šalutinio kelio turėjo praleisti pagrindiniu keliu važiuojantį pareiškėjo automobilį. R. D. nurodė, kad išsukdamas į pagrindinį kelią jis įsitikino, kad kelyje nėra transporto priemonių, matomumas buvo geras, rikiavosi, jo greitis buvo nedidelis, ir jei ne pareiškėjo ženkliai viršytas greitis, jis būtų saugiai manevrą baigęs, juolab, kad tame kelio ruože yra net dvi pėsčiųjų perėjos, ir vairuotojai turi važiuoti saugiai. Pažymėtina ir tai, kad susidūrimas tarp automobilių įvyko ne išvažiuojant iš šalutinio kelio, o eismo juostoms esant tiesioms. Ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad automobilio „BMW 525" vairuotojo A. K. veiksmai, - važiuodamas Olandų g. apie 107 km/h greičiu ženkliai viršijo maksimalų leistiną tame kelio ruože 50 km/h greitį, dėl ko neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Honda Civic" - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Ekspertas taip pat pasisakė, kad negalima spręsti, ar automobilio „Honda Civic" vairuotojo R. D. veiksmai, -persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmą, nedavė kelio šia juosta iš paskos didesniu greičiu važiavusiam automobiliui „BMW 525", kurį vairavo A. K., - techniniu požiūriu taip pat sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Todėl laikytina, kad objektyviais byloje surinktais įrodymais administracinėje byloje neįrodyta R. D. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje sudėtis, t.y. kaltė padarius eismo įvykį.

Teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarimas Nr. 10NT-37698411-15 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną yra teisėtas ir pagrįstas, išnagrinėtas pareigūno, turinčio teisę spręsti šios kategorijos bylas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,-

nutaria:

netenkinti A. K. skundo.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. 10NT-37698411-15 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną R. D. atžvilgiu, palikti nepakeistą.

Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.