Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų - A. G. ir A. T. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjai pateikė teismui prašymą rašytinio proceso tvarka patvirtinti jų 2021 m. balandžio 26 d. sudarytą taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba ginčytinus klausimus. Taikos sutartis gali būti sudaryta tiek kreipusis į teismą dėl kilusio teisminio ginčo išsprendimo, tiek nesikreipus. Taikos sutartį teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų, nėra kitų sandorio negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių taikos sutartis negali būti tvirtinama (CK 1.80 straipsnis, 1.81 straipsnis, 1.84 straipsnis, 1.86 straipsnis, 6.984 straipsnis, 6.986 straipsnis, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 42 straipsnio 2 dalis).

Iš šalių pateiktos 2021 m. balandžio 26 d. taikos sutarties sąlygų matyti, kad šalys susitarė: „1.7. Pareiškėja A. T. K. pasirašydama šią sutartį garantuoja, jog per 5 (penkias) kalendorines dienas po procesinio dokumento, kuriuo bus patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo ji kreipsis su pareiškimu į Kauno rajono policijos komisariatą nutraukti pradėtą ikiteisminį turimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį.“

Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, 1.81 straipsnio 1 dalimi, imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CPK 5 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsisakymas teisės kreiptis į teismą (ar kitą teisėsaugos instituciją) negalioja.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šalių pateiktos taikos sutarties 1.7 punktas, kuriuo viena ginčo šalių atsisako savo subjektinės teisės kreiptis teisminės gynybos, yra niekinis ir negaliojantis, nes juo yra ribojama asmens teisė ginti savo galimai pažeistas teises visai įmanomais būdais (be kita ko - kreipiantis į kompetentingas teisėsaugos institucijas), o toks ribojimas nėra leidžiamas imperatyvių teisės normų (CPK 5 straipsnio 2 dalies). Kadangi taikos sutartis su minėta sąlyga negali būti tvirtinama. Todėl pareiškėjų pateiktas prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 579–582 straipsniai).

Šalims išaiškintina, kad ši nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas patvirtinti šalių pasirašytą taikos sutartį neatima iš pareiškėjų teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 582 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.983-6.986 straipsniais, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 579-582 straipsniais,

nutaria:

Atmesti pareiškėjų - A. G. ir A. T. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Išaiškinti, kad atsisakymas patvirtinti taikos sutartį neatima iš pareiškėjų teisės, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių jų prašymas nebuvo tenkintas, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Ši nutartis apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.