- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-04
- Bylos Nr.
- II-250-142/2011
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pažeidėjas
- E. A.
- Nukentėjusysis
- R. N.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant vertėjai Teresei Gusarovai, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. A., nukentėjusiajam R. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. A. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresn. tyrėjo 2010-12-06 priimto nutarimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus (toliau – ir Institucija) tyrėjas 2010-10-28 surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau – ATP) protokolą E. A. už Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad jis 2010-06-07 07.47 val. vairuodamas automobilį „Toyota Carina“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Žalgirio-Giedraičių sankryžoje, Vilniuje, sukdamas į kairę buvo neatidus ir neatsargus, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui, su juo susidūrė, dėl to buvo apgadinti abu automobiliai ir nežymiai sutrikdyta su juo važiavusių keleivių sveikata. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta 127 str. 1 d. ir 2 d. (b. l. 9).
Institucijos vyresn. tyrėjas, išnagrinėjęs ATP bylą, 2010-12-06 priėmė nutarimą Nr. 10N-642763-10 pripažinti E. A. padarius LR ATPK 127 str. 1 d. ir 2 d. numatytus pažeidimus ir E. A. už LR ATPK 127 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą skirti 600 Lt baudą, už LR ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą skirti 180 Lt baudą, vadovaujantis LR ATPK 33 str. skirti galutinę administracinę nuobaudą 600 Lt baudą (b. l. 10).
E. A. padavė teismui skundą, kuriame prašo nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Taip pat prašo nustatyti įvykio kaltininką ir skirti adekvačią nuobaudą.
Paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn už LR ATPK 127 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą jis patrauktas nepagrįstai. Mano, kad nuobauda pagal šį straipsnį apskritai negali būti skiriama, nes jo vaikų sveikata nebuvo sutrikdyta. Jis iškvietė greitosios medicinos pagalbą ir vežė vaikus į medicinos įstaigą, kad įsitikintų, jog vaikams nepadaryti vidiniai sužalojimai. Po apžiūros vaikai buvo paleisti, gydytojai konstatavus, kad vaikai sveiki.
Paaiškino, kad 2010-06-07 rytą jis vežė vaikus į vaikų darželį, esantį Giedraičių g. Važiavo Žalgirio g. nuo Geležinio Vilko g. pusės. Privažiavus Žalgirio-Giedraičių sankryžą, mirksėjo žalias šviesoforo signalas. Priešinga kryptimi yra dvi eismo juostos. Kairėjo priešpriešinėje eismo juostoje stovėjo keletas automobilių su įjungtais kairiojo posūkio žibintais. Matydamas, kad šie automobiliai tiesiai nevažiuos, pradėjo posūkio į kairę manevrą į Giedraičių g. Tuo metu užsidegė geltonas šviesoforo signalas, leidžiantis jam pabaigti manevrą. Sukimo į kairę metu dešinė priešpriešinio eismo juosta buvo laisva. Tuo pat metu, kairiąja priešingo eismo juosta važiavusio automobilio „Audi 100 Avant“ vairuotojas, pamatęs sustojusius ir jam kelią tiesiai važiuoti užtvėrusius, į kairę besukančius automobilius, staiga persirikiavo į dešinę eismo juostą ir matydamas geltoną šviesoforo signalą, padidinęs greitį, važiavo per sankryžą. Mano, kad jo automobilio, sukančio sankryžoje į kairę, automobilio „Audi“ vairuotojas per skubėjimą nepastebėjo. Mano, kad būtent dėl automobilio „Audi“ vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis. Automobilio „Audi“ vairuotojo skubėjimą patvirtina jo paties parodymai, kad jis vėlavo į darbą, į kurį taip pat vežė savo pažįstamą, kuriam buvo pirmoji darbo diena, ir jie negalėjo vėluoti. Neatsargų ir neatsakingą „Audi“ vairuotojo elgesį įrodo ir tai, kad vairavo techniškai netvarkingą automobilį „Audi“, kuriam nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra. Tai, kad eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad nėra stabdymo žymių, paaiškina, kad automobilio „Audi“ vairuotojas per skubėjimą pravažiuoti sankryžą nepastebėjo kliūties ir net nestabdė. Jo paties vairuotojams automobilio greitis buvo nedidelis, todėl stabdymo žymių neliko.
Teisme E. A. palaikė skundą. Paaiškino, kad pradėjo posūkio į kairę manevrą, kai mirksėjo žalias šviesoforo signalas. Staiga išvažiavo automobilis „Audi“ ir trenkėsi į jo automobilį. Automobilis „Audi“ į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui. Tai ir buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis. Toje vietoje eismo ir pėsčiųjų šviesoforo signalai nesutampa. Liudytojas patvirtino, kad, kai pėsčiųjų perėjoje dega geltonas šviesoforo signalas, tai automobilių eismui dega raudonas šviesoforo signalas. Prašė panaikinti nutarimą.
Šalies argumentai
Nukentėjęs R. N. teisme nesutiko su skundu ir prašė jo netenkinti. Parodė, kad važiavo pirmąja eismo juosta, jokio manevro nedarė. Prie sankryžos stovėjo keli automobiliai, degė žalias šviesoforo signalas, nemirksėjo. Jis važiavo degant žaliam šviesoforo signalui sankryžoje tiesiai. Į kelią išvažiavo automobilis „Toyota“, kuris sankryžoje suko į kairę. Automobilis „Toyota“ važiavo iš antros eismo juostos, važiavo labai greitai, todėl jam nebuvo kur dėtis, ir įvyko susidūrimas. Su juo važiavo pažįstamas, kuris įvykio vietoje pabuvo 10-15 min., po to išvažiavo į darbą. Jis važiavo 45-50 km/h greičiu. Dokumentuose neužfiksuotas susidūrimo laikas (protokole įrašytas ne susidūrimo laikas), dėl to neįmanoma nustatyti, koks šviesoforo signalas degė. Liudytojai patvirtino, kad jie negalėjo eiti per pėsčiųjų perėją, nes jiems degė ne žalias šviesoforo signalas.
ATP protokolą surašiusios ir nutarimą priėmusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Skundas netenkinamas.
Teismas nagrinėja tik dėl skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamu nutarimu atsakomybėn patrauktas E. A. ir teismas nagrinėja tik dėl to, ar pagrįstai E. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tokios yra šios bylos nagrinėjimo ribos, o konstatuodamas kaltę kito eismo dalyvio veiksmuose ir jį patraukdamas atsakomybėn, teismas išeitų už savo kompetencijos ribų. Dėl to E. A. reikalavimas nustatyti įvykio kaltininką ir skirti jam adekvačią nuobaudą negali būti tenkinamas.
Skundžiamu nutarimu E. A. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 127 str. 1 d. ir 2 d. numatytų pažeidimų padarymą, t. y. už KET pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ir nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). Pažeidimų sudėtis yra materialioji, todėl atsakomybei dėl pažeidimų reikšmingas pažeidimo sudėties elementas yra priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių nustatymas. Vertinant KET pažeidimą, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika nulėmė susidūrimą ir pasekmių (nežymų sveikatos sutrikdymą ir transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą)) atsiradimą. ATP protokole, kuriame formuluojamas kaltinimas, nurodyta, kad eismo įvykis kilo dėl E. A. KET 161 punkto reikalavimų nesilaikymo. KET 161 punkte nurodyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, ir lenkiančioms transporto priemonėms.
E. A. kaltinamas sankryžoje darydamas kairio posūkio manevrą nepraleidęs priešpriešiais lygiareikšmiu keliu tiesiai sankryžoje važiuojančio automobilio. Šioje byloje nagrinėjama, ar E. A. pažeidė KET 161 punkto reikalavimus, ir jeigu pažeidė - ar šis pažeidimas nulėmė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ir kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą (sugadinimą).
Faktinės bylos aplinkybės yra tokios, kad E. A. važiavo Žalgirio gatve nuo Geležinio Vilko gatvės pusės ir sankryžoje su Giedraičių gatve darė kairio posūkio manevrą. R. N. važiavo Žalgirio gatve nuo Kalvarijų gatvės pusės ir sankryžoje su Giedraičių gatve važiavo tiesiai.
Dėl eismo įvykio aplinkybių iš karto po eismo įvykio 2010-06-07 rašytame paaiškinime E. A. nurodė, kad apie 8 val. vairavo automobilį „Toyota Carina“, pilkos spalvos, važiavo Žalgirio gatve ir šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje, mirksint žaliam šviesoforo signalui, suko į kairėje esančią Giedraičių gatvę. Priešingos važiavimo krypties antroje eismo juostoje stovėjo keli automobiliai su įjungtais kairiojo posūkio žibintais. Jam įsukus į priešpriešinę eismo juostą, dideliu greičiu važiavęs pirmąja eismo juosta automobilis „Audi“, baltos spalvos, rėžėsi į jo automobilio priekio dešinę pusę. Nukentėjo jo sūnus M. J. A., greitosios pagalbos automobiliu jis nuvežtas į Santariškių ligoninę (b. l. 48).
Šalies argumentai
R. N. po įvykio rašytame paaiškinime nurodė, kad 2010-06-07 apie 07.40 val. vairuodamas baltos spalvos automobilį „Audi 100“, važiavo Žalgirio gatve iš Tuskulėnų gatvės. Užsidegė žalias šviesoforo signalas, jis pradėjo judėti Žalgirio gatve. Privažiavus sankryžą, kairėje pusėje stovėjo maždaug 6 automobiliai, sukantys į kairę. Degė žalias šviesoforo signalas, todėl kraštinėje kairiojoje juostoje buvo judama palaipsniui – automobiliai, praleidę priešpriešine kryptimi judantį automobilį, važiavo į kairę. Paaiškinime nurodė, kad antrasis automobilis buvo mikroautobusas. Todėl jis net nespėjo iš anksto pradėti stabdyti. Kitas nukentėjęs suko į kairę, dėl nepakankamo matomumo tas vairuotojas išvažiavo į jo važiavimo juostą, todėl įvyko avarija. Jis važiavo apie 50 km/h greičiu (b. l. 54). R. N. 2010-11-22 paaiškinime nurodė, kad patvirtina 2010-06-07 duotus parodymus. Papildo, kad tą dieną važiavo ne vienas, vežė vaikiną, kurį paėmė nuo Tuskulėnų gatvėje esančios „Vilniaus duonos“ kepyklos. Tas vaikinas ketino įsidarbinti įmonėje „Vakonda“, kurioje jis dirbo. Jis tiesiog turėjo pavežti tą vaikiną į darbą. Po kelių dienų jis girdėjo, kad to vaikino į darbą nepriėmė. To vaikino duomenų jis nežino. Automobilį „Audi“ 2010-06-07 ryte vairavo jis.
Iš abiejų eismo įvykio dalyvių paaiškinimų teisme ir rašytinių paaiškinimų matyti, kad abu vairuotojai apie eismo įvykio aplinkybes aiškina nuosekliai. E. A. aiškina, kad sankryžą privažiavo jau mirksint žaliam šviesoforo signalui, bedarant kairio posūkio manevrą, užsidegė geltonas šviesoforo signalas, susidūrė su staiga į sankryžą įvažiavusiu automobiliu. R. N. aiškina, kad per sankryžą važiavo degant žaliam šviesoforo signalui, jis nemirksėjo. Į kairę sukantis vairuotojas matomai nepastebėjo jo. Esant tokiems prieštaringiems eismo įvykio dalyvių paaiškinimas, byloje svarbūs kiti įrodymai, patvirtinantys arba paneigiantys vienos iš eismo įvykio dalyvių pusės poziciją.
Įvykio liudytoja R. L. 2010-06-07 paaiškinime nurodė, kad apie 07.50 val. Giedraičių-Žalgirio g. sankryžoje ji ėjo per gatvę. Automobilis „Audi“, kuris važiavo Žalgirio gatve link Kalvarijų, sukdamas į kairę į Giedraičių gatvę, nepraleido automobilio „Toyota Carina“ ir su juo susidūrė. Abu automobiliai važiavo degant žalios spalvos šviesoforo signalams (b. l. 58). Liudytoja matomai sumaišė automobilių markes, nurodydama, kuris automobilis kaip važiavo sankryžoje, nes Žalgirio gatve link Kalvarijų gatvės važiavo ir sankryžoje į kairę į Giedraičių gatvę suko ne automobilis „Audi“, o automobilis „Toyota“. Toks automobilių markių sumaišymas nėra pagrindas abejoti šios liudytojos parodymais. Teisme 2011-01-25 liudytoja R. L. parodė, kad stovėjo prie perėjos, jai degė raudonas šviesoforo signalas, o automobilių eismui degė žalias. Abiem automobiliam degė žalias šviesoforo signalas, nes liudytoja per perėją eiti dar negalėjo. Po smūgio abu automobiliai sukosi. Liudytoja negalėjo pasakyti, kur kuris automobilis važiavo. Kai išgirdo susidūrimo garsą, per perėją eiti dar negalėjo – degė dar raudonas signalas. Liudytoja nežino, kokiomis eismo juostomis važiavo automobiliai, matė tik, kai po susidūrimo automobiliai sukėsi prie perėjos (b. l. 104-105). Tokie liudytojos parodymai teisme atitinka jos rašytinius paaiškinimus. Nenustatyta, kad liudytoja dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuota duoti tikrovės neatitinkančias aplinkybes.
Kitas įvykio liudytojas K. G. 2010-06-07 paaiškinime nurodė, kad apie 07.50 val. stovėjo prie sankryžos Žalgirio-Giedraičių g. ir norėjo pereiti į kitą gatvės pusę link 88 namo. Stovėjo ant šaligatvio dešinėje pusėje. Pėsčiųjų perėjos šviesoforas mirksėjo geltonai, o liudytojas laukė, kol užsidegs žalias. Abiem vairuotojams degė žalia. Automobilis „Toyota“ važiavo iš Giedraičių gatvės, suko į kairę, į Žalgirio gatvę link Linkmenų gatvės. Automobilis „Audi“ važiavo Giedraičių gatve per sankryžą su Žalgirio gatve tiesiai. Vairuotojai susidūrė (b. l. 59). Teisme 2011-03-24 liudytojas K. G. parodė, kad kai įvyko eismo įvykis, liudytojas stovėjo prie šaligatvio toje gatvės pusėje, kurioje yra ligoninė. Vienas automobilis suko į Žalgirio gatvę, kitas automobilis atvažiavo iš dešinės pusės ir trenkėsi. Degė žalias šviesoforo signalas, užsidegė geltonas, ir automobiliui pamaišė automobilis, kuris darė posūkį. Pėstiesiems degė geltonas šviesoforas, po to užsidegė raudonas. Susidūrimas įvyko šalia liudytojo. Viename automobilyje buvo vaikas. Liudytojas padėjo atidaryti automobilio duris. Atvažiavus policijai, liudytojas pasakė, kad matė įvykį. Greitoji medicinos pagalba greitai neatvažiavo, vaiką paguldė ant žolės. Šalia liudytojo buvo dar viena moteris. Liudytojo paaiškinimą surašė policininkas, nes liudytojas be akinių nemato. Policininkas paklausė, ar teisingai surašė paaiškinimą. Paaiškinimas surašytas neteisingai, nes negali būti taip, kad abiem automobiliams degtų žalias šviesoforo signalas. Liudytojas nežino gatvių pavadinimų, bet jis parodė policininkams, kas ir kur važiavo. Policininkas blogai surašė gatvių pavadinimus, nes išėjęs iš ligoninės, liudytojas stovėjo prie pėsčiųjų perėjos. Policininkas greitai perskaitė tą paaiškinimą, tai liudytojas jį ir pasirašė. Akivaizdu, kad liudytojas sumaišė automobilio „Toyota“ važiavimo kryptį, nes automobilis „Toyota“ važiavo Žalgirio gatve ir suko į Giedraičių gatvę, o ne atvirkščiai. Be to liudytojo parodymai dėl šviesoforų signalų neatitinka UAB „Urbico“ pateikto šviesoforo sankryžoje veikimo režimo grafiko (b. l. 115-134), nes visais atvejais, kai pėsčiųjų perėjos, per kurią eiti norėjo liudytojas, šviesoforui Nr. 25-26 dega geltonas, nei viename iš automobilių eismą aptariamoje sankryžoje reguliuojančiame šviesofore (Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4) nedega žalias signalas, o šviesoforuose Nr. 2 ir Nr. 4, kurių signalais privalėjo vadovautis nagrinėjamos situacijos vairuotojai, dega raudonas. Kai šviesoforuose Nr. 2 ir Nr. 4 dega geltonas signalas, pėsčiųjų šviesoforui Nr. 25-26 dega raudonas. Šviesoforuose Nr. 2 ir Nr. 4 degant žaliam signalui, pėsčiųjų perėjoje Nr. 25-26 dega raudonas signalas. Lyginant su rašytiniais paaiškinimais, liudytojo paaiškinimai teisme nėra nuoseklūs. Tačiau šio liudytojo parodymai su liudytojos R. L. parodymais sutampa ta prasme, kad šis liudytojas taip pat parodė, kad darantis posūkį automobilis užtvėrė kelią tiesiai važiuojančiam automobiliui. Rašytiniame paaiškinime liudytojas taip pat buvo nurodęs, kad abiem vairuotojam degė žalias šviesoforo signalas, o teisme liudytojas aiškino, kad negali būti taip, kad abiem degė žalias šviesoforo signalas, matomai dėl to, kad jis nurodė neteisingą automobilių važiavimo kryptį.
Daugiau eismo įvykį mačiusių liudytojų nėra. Bylos medžiagoje yra V. O. (V. O.) 2010-11-24 paaiškinimas, kuriame asmuo nurodė, kad 2010-06-07 apie 07.45 val. ėjo Žalgirio gatvės dešiniuoju šaligatviu nuo Kalvarijų gatvės pusės link Giedraičių gatvės. Eidamas išgirdo smūgio garsą. Iki Žalgirio-Giedraičių sankryžos buvo likę apie 20 m atstumas. Pamatė, kad važiuoja policijos automobilis, iš karto susidarė automobilių spūstis. Priėjęs arčiau pamatė, kad Žalgirio-Giedraičių sankryžoje stovi du automobiliai. Kaip važiavo automobiliai ir susidūrė, jis nematė (b. l. 15).
Į įvykio vietą vykę policijos pareigūnai tik užfiksavo padėtį po eismo įvykio, užsirašė liudytojų duomenis, paėmė eismo įvykio dalyvių ir liudytojų paaiškinimus.
Eismo įvykio vietos plane (b. l. 29) užfiksuotos stiklo ir plastmasės šukės yra pirmoje eismo juostoje, tai tik patvirtina, kad R. N. važiavo sankryžoje pirma eismo juosta ir tiesiai, o į kairę sukantis automobilis jau buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo pirmąją eismo juostą.
Procesiniuose dokumentuose užfiksuota, kad buvo giedra, geras matomumas, sausa, kelio danga asfaltas (Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, b. l. 27, pažyma dėl kelių eismo įvykio, b. l. 30).
Neneigiama E. A. teisė pradėjus posūkio į kairę manevrą degant leidžiamam šviesoforo signalui jį pabaigti, nepaisant, koks šviesoforo signalas užsidega išvažiuojant iš sankryžos. Tačiau bet kuriuo atveju vairuotojai, darantys sankryžoje kairio posūkio manevrą, privalo praleisti sankryžoje lygiareikšmiu keliu tiesiai važiuojančius, netgi, jeigu tiesiai važiuojantis per sankryžą važiuoja jau užsidegus geltonam šviesoforo signalui. E. A. teisme paaiškino, kad kreipėsi į savivaldybę dėl papildomos sekcijos įrengimo aptariamoje sankryžoje, tačiau į prašymą nebuvo reaguota. E. A., neigdamas KET 161 punkto reikalavimų pažeidimą, aiškina, kad automobilio „Audi“ vairuotojas į sankryžą įvažiavo jau užsidegus geltonam šviesoforo signalui ir dideliu greičiu. Dėl to, kad R. N. į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui, neįrodyta objektyviais įrodymais. Teisme apklausta liudytoja R. L. paneigė tokius E. A. paaiškinimus (liudytoja parodė, kad abiem vairuotojams degė žalias šviesoforo signalas), o liudytojo K. G. parodymais dėl šviesoforų signalų nėra pagrindo vadovautis, nes jau minėta, kad šiuo klausimu liudytojo parodymai neatitinka į bylą pateikto šviesoforo veikimo režimo grafiko. Be to šio liudytojo parodymai nebuvo nuoseklūs. Apie eismo įvykį pranešimas gautas 07.47 val. (b. l. 26). Tai reiškia, kad eismo įvykis įvyko iki 07.47 val. Pagal šviesoforo veikimo režimo grafiką, esantį b. l. 120, visą laiką nuo maždaug 07.45.20 val. iki 07.46.50 val. šviesoforuose Nr. 2 ir Nr. 4 degė žalias šviesoforo signalas.
Nors nuo smūgio automobilis „Toyota“ pasisuko, tačiau dėl to negalima išvada, kad automobilis „Audi“ viršijo leistiną važiavimo greitį. Procesiniuose dokumentuose užfiksuota, kad automobilio „Audi“ stabdymo žymių įvykio vietoje nėra (Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, b. l. 28), todėl negalima patikrinti šio automobilio važiavimo greičio. Atitinkamai E. A. argumentai dėl automobilio „Audi“ didelio važiavimo greičio yra tik prielaidos, nes nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, ir vertinamos kaip jo pasirinkta gynybos priemonė.
Šalies argumentai
E. A. paaiškinimai, kad automobilio „Audi“ vairuotojas į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui ir dideliu greičiu, kas ir buvo eismo įvykio kilimo priežastimi, nepasitvirtino byloje surinktais įrodymais. Abu vairuotojai patvirtino, kad prie sankryžos Žalgirio gatvėje, važiuojant nuo Kalvarijų gatvės, antroje eismo juostoje stovėjo automobiliai, laukiantys, kada galės pasukti į kairę. Šie automobiliai galėjo būti kliūtimi E. A. laiku pastebėti pirmąja eismo juosta atvažiuojantį automobilį „Audi“, todėl savo paaiškinimuose jis teigia, kad automobilis „Audi“ į sankryžą išvažiavo staiga. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, padaryta pagrįsta išvada, kad eismo įvykis kilo dėl E. A. KET 161 punkto reikalavimų nesilaikymo.
Pateikta 2010-08-16 specialisto išvada Nr. G2942/10(01) patvirtina, kad S. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 61-62), o 2010-08-17 specialisto išvada Nr. G2974/10(01) patvirtina, kad M. J. A. padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 64-65). Abejose specialisto išvadose nurodoma, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2010-06-07 aptariamomis aplinkybėmis. Nustačius, kad eismo įvykis kilo dėl E. A. KET 161 punkto reikalavimų pažeidimą ir konstatavus, kad įvykio metu E. A. keleiviams buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, pagrįstai E. A. patrauktas atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 1 d.
Automobiliams padaryti apgadinimai užfiksuoti Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose (b. l. 33-36). Dėl to pagrįstai E. A. patrauktas atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 2 d.
Remdamasis ištirtais įrodymais, teismas daro išvadą, kad kaltu dėl eismo įvykio E. A. pripažintas pagrįstai. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo tam įgalioti pareigūnai (ATPK 225 str., 259¹ str. 2 d.). Pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 127 str. 1 d. ir 127 str. 2 d. LR ATPK 127 str. 1 d. nurodyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų. LR ATPK 127 str. 2 d. nurodoma, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Nuobauda paskirta sankcijos ribose, laikantis ATPK 30 str., 30² str., 33 str. reikalavimų, tinkamai individualizuota. Naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis 2010-11-18 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuoniolikto skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XI-1143 10 str. 2 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str., 129 str.,
nutaria:
Vilniaus apskr. VPK KPV NVESTS vyresn. tyrėjo 2010-12-06 priimtą nutarimą Nr. 10N-642763-10, kuriuo E. A. už ATPK 127 str. 1 d. ir 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymą skirta 600 Lt bauda, palikti nepakeistą ir E. A. skundo nepatenkinti.
Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.