Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini) našlė, dirbanti UAB "(duomenys neskelbtini) " staklininke, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 310 straipsnio 1 dalį ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Z. 2017-11-21, apie 19 val., (duomenys neskelbtini), savo namų koridoriuje, be jokios priežasties tyčia savo koja spyrė B. Z. priklausančiam Pekinų veislės šuniui, tuo padarydama jam nukraujavimus krūtinės ląstoje, dėl ko šunį ištiko hipovoleminis šokas, ko pasekmėje šuo žuvo, tokiu būdu žiauriai pasielgė su gyvūnu.

Kaltinamoji D. Z. savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad jie su sūnumi gyvena viename name, vaikai turi savo įėjimą, o jie turi savo įėjimą, ten kur gyvena sūnus su marčia, ji negali laisvai įeiti, nes durys visada užrakintos. Kai sūnus ir marti grįžo namo apie 19.30 val. įsiveržė pas juos į kambarį ir pradėjo rėkti, kad ji užmušė šuniuką. Tai netiesa, ji šuniuko niekada nemušė, jo mirusio nematė. Sūnus ir marti jai neleisdavo šuniuko maitinti, tai ji jį maitindavo, kai šie nematydavo. Ji net nematė, kad šuniukas gulėjo užmuštas. Ji nežino, kodėl marti ir sūnus sakė, kad ji užmušė šuniuką. Iš pradžių jos santykiai su vaikais buvo normalūs, kalbėdavosi, bet vėliau marti kažko užpyko ant jos ir nei marti, nei sūnus, jau ilgą laiką su ja nebekalba. Pas sūnų ir marčią durys visada užrakintos. Ji šuniuko niekada neatrišinėdavo, šuniukas būdavo pririštas, jie patys šuniuką paleisdavo palakstyti. Ji kieme nieko nematė. Prisipažinimas surašytas iš jos žodžių, nes ji išsigando policijos pareigūnų, jų bijo nuo vaikystės, kai jos vyrą suėmė ir labai sumušė. Įgaliotinis jai pasakė, kad ji užmušė, nors ji ir sakė, kad neužmušė šuniuko. Pareigūnai teigė, kad atvažiuos, fotografuos, ji turės parodyti, kaip tai padarė, dėl to ji išsigando ir tokią nesąmonę parašė. Tą dieną šuo nesidraskė į duris. Nežino, kodėl policijos pareigūnams pasakė, kad spyrė šuniukui. Tą dieną ji neturėjo jokio kontakto su šuniuku, nematė, kaip sūnus atrišo šuniuką, nes jau gulėjo lovoje, beveik miegojo. Buvo blaivi. Ji policijos pareigūnams pasakojo, kaip būdavo dažniausiai, kaip šuniukas elgiasi, ji pasakojo ne apie įvykio dieną. Ją apklausė tik tyrėja, buvo du įgaliotiniai, kai ji rašė nuoširdų prisipažinimą, nieko namuose nebuvo, ji buvo viena, buvo ketvirtadienis. Jos vyras irgi mylėjo šuniuką.

Nukentėjusioji B. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tą dieną namie buvo vyras su dukryte, nes ji sirgo plaučių uždegimu, o ji buvo darželyje, tėvų susirinkime. Kai grįžo iš susirinkimo, išleido šunį į lauką, nuėjo įpilti vandens. Bendros jų ir kaltinamosios patalpos - tai mažas koridorius, kur yra kaltinamosios durys ir jų durys. Įvykio dieną vyro motina buvo neblaivi ir labai agresyvi, ji labai dažnai kabinėjasi, jei ne į akis kažką sako, tai bent pro langą atsistojusi žiūri ir įvairiais keiksmažodžiais vadina. Tą vakarą išgirdo šuns kaukimą, su vyru greitai išbėgo į lauką. Kai išbėgo į tą koridoriuką, girdėjo, kaip užsitrenkė jų durys. Įjungus šviesą, pamatė visiškai įspirtą į kampą šunelį, visa jų avalynė buvo išmėtyta. Jos vyrui įbėgus į motinos kambarį, ji šoko į lovą su striuke, lauko drabužiais. Jiems paklausus, kas čia įvyko, motina sakė, kad nieko, apsimetė, kad nieko negirdi, nors šuo labai garsiai kaukė, dukrytė pradėjo verkti, nes net jų kambaryje viskas girdėjosi. Jie apibėgo aplink visą teritoriją, pažiūrėjo, ar viskas uždaryta, ar į kelią niekas neišbėgo, tačiau nieko nebuvo, kaimynai irgi patvirtino, kad nieko negirdėjo ir nematė. Ji sugrįžo prie šuniuko, o vyras pradėjo klausti motinos, kas galėjo taip padaryti, ji pasakė, kad jį neva kažkas partrenkė automobiliu, atnešė ir paliko po durimis. Kitą dieną ji sakė, kad čia kaimynas buvo atėjęs ir sumušė, o kitas kaimynas viską matė, bet jis Ispanijoje. Ji melavo, kiekvieną dieną pasakojo vis kitokią versiją. Vyras šuniuką užkasė. Ji laukėsi, patyrė labai didelį stresą, naktį praverkė, tai buvo dukrytės šuniukas, jie kartu augo, ji turėjo pareigą jį maitinti, išvesti į lauką. Ji paprašė vyro atkasti šuniuką ir kitą dieną pridavė šuniuką ekspertizei, sekančią dieną gavo elektroninę išvadą. Jai buvo sunku rašyti tą pareiškimą, visgi tai vyro motina. Ji bandė su ja normaliai pakalbėti, norėjo, kad ji prisipažintų, atsiprašytų. Kelias valandas iki to įvykio nebuvo jokių pašalinių asmenų ir po to nieko nebuvo. Šuniukas prieš tai buvo žvalus, energingas, jis žaidė, pasiprašė į lauką, dėl to ir išleido į lauką. Tris dienas prieš įvykį, ji pati matė, kaip kaltinamoji mušė šuniuką ir spėjo jį įleisti namo. Ji tada išgirdo stiprius smūgius, atidarė duris ir matė kaltinamąją ir staugiantį šuniuką. Ant jų palangės stovi video auklė, ji neįrašo ir nefilmuoja kiemo. Norėtų, kad kaltinamoji prisipažintų, atsiprašytų ir tai daugiau nepasikartotų. Gyvūnas jai buvo labai svarbus. Kai kaltinamoji su sugyventiniu barėsi, jie girdėjo kaip P. grasino D., kad papasakos policijai visą tiesą.

Liudytojas V. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su D. gulėjo lovoje, žiūrėjo televizorių, jis pradėjo snausti ir prabudo, kai B. su R. pradėjo šaukti ant D., kad ji užmušė šunį. Jis jokių garsų negirdėjo. Tą dieną šuns nematė, grįžo iš darbo apie 17 val., tačiau nepastebėjo, kad šuo būtų pririštas. Jis su B. tik pasisveikina ir atsisveikina, o su D. nei B., nei R. nešneka, jų santykiai nėra draugiški. Kai į jų kambarį atbėgo B., jo sugyventinė buvo su naktiniais. Kai atbėgo sūnus ir marti, jie sakė, kad D. užmušė šuniuką, o D. sakė, kad jo neužmušė. Kai D. rašė prisipažinimą, jo namuose nebuvo. D. jam pasakojo, kad buvo du įgaliotiniai, sakė, kad nežino ką ten rašė. D. jam nepasakojo apie savo santykius su policijos pareigūnais. Ji sakė, kad nejaukiai jaučiasi, bijo policijos pareigūnų, sakė, kad jų nemėgsta. Įvykio vakarą, nors ir snaudė, bet būtų jautęs, jei sugyventinė būtų kėlusis iš lovos.

Liudytojas R. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vakare su žmona gulėjo lovoje, kai žmona kažką išgirdo ir iš karto išbėgo, jis bėgo paskui. Išbėgus į koridorių pamatė, kad šuniukas guli, todėl jis išbėgo į lauką apsidairyti, ar ten nieko nėra, ar mašina kokia nenuvažiavo, bet ten nieko nebuvo. Tada jie nuėjo pas motiną į kambarį, paklausė, kodėl nužudė šuniuką, ji pradėjo panikuoti, norėjo žmonai trenkti, nors ji jau buvo nėščia. Šuniukas gulėjo koridoriuje prie jų durų. Koridoriuje yra du įėjimai: vienas pas motiną, kitas pas juos. Iš to koridoriaus galima patekti į jų patalpas ir į mamos patalpas. Šuniukas buvo laikomas namie arba lauke. Jie vakare šuniuką išleisdavo pabėgioti. Dieną jo neleidžia, pririša, nes kaimynai skundžiasi. Šuniukas į koridorių galėjo laisvai įeiti. Kai šuo nori pareiti namo, tai į duris draskosi. Tą vakarą jis nesidraskė į duris. Šuniukas žino, į kurias duris pasidraskyti. Į mamos duris šuniukas yra draskęsis, jei nori pažaisti, tai ir ten užeina. Iš pradžių mama gal ir gerai elgėsi su šuniuku, tačiau po to matė, kad mama jį mušė porą kartų. Tą vakarą mama su patėviu buvo išgėrę, jis ją pažįsta visą gyvenimą, matė tai iš veido. Kai įėjo pas mamą, patėvis gulėjo lovoje, net nepakėlė galvos, tik vėliau atsistojo. Jo tėvai kiekvieną vakarą geria. Mama iš karto pradėjo nervuotis, sakė, kad ne ji. Mama kažką tamsaus buvo apsirengusi, kažką panašas į striukę. Prie jo nebuvo iškviesti policijos pareigūnai. Kažkur po 20 minučių jis pasiėmė maišą, įdėjo į jį šuniuką, nuvažiavo į mišką, iškasė duobę ir užkasė jį. Po to žmona sakė, kad ekspertizę darys, todėl jis iškasė šuniuką ir nuvežė į ekspertizę. Šuns akys buvo išsiplėtusios, žiūrėjo baisiai, jis nugaišo po poros sekundžių, gal po poros minučių, jo liežuvis gulėjo ant barzdos.

Liudytojas D. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gaišenos tyrimą atliko 2017-11-23. Apžiūros metu identifikuota, kad tai šuo, vyriškos lyties Pekinas, 5,8 metų amžiaus ir 6,4 kg svorio. Patologinio anatominio tyrimo metu nustatyta hematoma kaklo viršutinės dalies poodiniuose audiniuose, daugybinės smulkios susiliejančios kraujosruvos dešinės krūtinės sienos poodiniuose audiniuose, širdies maišelio ir pleuros plyšimas, kraujo krešuliai krūtinės ląstoje, akių gleivinių anemija. Iš to buvo sudaryta diagnozė, kad šuo nugaišo nuo hipovoleminio šoko, dėl nukraujavimo į krūtinės ląstą traumos pasekoje. Sužalojimo įrankio neįvardijo, bet tai buvo kietas, bukas daiktas. Maža tikimybė, kad tai galėjo būti nuo smūgio auto įvykio metu, bet visiškai atmesti negalima. Šuniukas buvo nemurzinas, nežemėtas, jis nebuvo nei labai prižiūrėtas, nei murzinas. Šuniukas nebuvo sugedęs. Nuo užkasimo negalėjo atsirasti tie sužalojimai. Pas šuniuką niekas nelūžę, bet visur, kur buvo kontaktas, buvo kraujosruvos, jei įpjaunama, sulaužoma negyvam, tai aplinkui nėra jokių kraujo išsiliejimų. Užkasimas neturėjo jokios įtakos. Greičiausiai buvo vienas smūgis. Šuniukui buvo suduota į kaklo viršutinę dalį ir dešinę krūtinės sieną, tiesiai per širdį. Toks sužalojimas gali būti suduodant koja su batu, bet galėjo būti ir nuo kito techninio kontakto. Dėl skirtumo suduodant dideliam šuniui ar mažam šuniukui, tai sužalojimai priklauso nuo smūgio ir vietos, kur pataikyta.

Liudytojas S. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su Č. O. nuvyko pas D. Z., ji buvo viena ir blaivi. Ji paaiškino, kad sudavė šuniui, ko pasėkoje šuo mirė. Ji savo paaiškinimą pateikė raštiškai. D. papasakojo visas aplinkybes, sakė, kad spyrė jam su koja, nes šuo trukdė, lojo. Jie buvo įvykio vietoje, ten yra mažas koridorius, dvejos durys šalia, teritorija aptverta. Ten gyvena dvi šeimos. Įvykio vietoje jis bendravo su nukentėjusiąją, ji papasakojo, kad buvo savo bute, išgirdo garsą ir šunį, išėjusi pamatė, kad D. uždaro savo buto duris, o šuo po poros minučių nudvėsė. D. kategoriškai neigė, kad ji sudavė su šluota, ji sakė, kad spyrė su koja. Buvo žiauriai pasielgta su gyvūnu. D. paaiškinimą rašė pati, sakė, kad atlygins žalą ir susitars su B.. Įvykio vietoje kraujo nebuvo. Šuo mirė po minutės, jis prieš įvykį buvo sveikas. Skrodimo išvadą jis matė, šuo mirė dėl vidinių sužalojimų. D. sakė, kad įvykio metu buvo blaivi.

Liudytojas Č. O. (Č. O.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuvykus pas D. Z., su ja daugiau bendravo S. Č.. D. Z. pati pasakė, kad pas ją blogi santykiai su marčia. Ten yra bendras koridorius, šuo draskėsi jai į duris ir ji, ar su koja, ar su šluota, sudavė šuniui, nes šis trukdė jai ilsėtis. Ji parašė pasiaiškinimą. D. Z. pareigūnų išsigandusi nebuvo. D. iš pradžių neigė savo kaltę, po to prisipažino, nes nebuvo prasmės neigti. Prisipažinimą ji rašė pati, savo ranka. Č. O. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2017-12-01 pareiškėjos B. Z. protokolo – pareiškimo matyti, kad ji nurodė jog 2017-11-21, apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), jos namo bendrame koridoriuje buvo žiauriai primuštas jos Pikineso veislės šuo, kuris dėl patirtų sužalojimų netrukus nudvėsė. Ji įtaria kad tai padarė anyta D. Z.. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. (b. l. 3);

Iš byloje esančio 2017-12-04 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, kurioje tinkamų fiksavimui pėdsakų neaptikta. (b. l. 11-13);

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo S. Č. 2017-12-13 tarnybinio pranešimo matyti, kad jis nurodė, jog 2017-11-21, apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), D. Z. mirtinai suspardė B. Z. Pikineso veislės šunį. Pokalbio metu D. Z. pripažino savo kaltę ir paaiškino kad koridoriuje šuo trukdė jai ilsėtis, todėl ji išėjo į koridorių ir spyrė šuniui. Po smūgio šuo nudvėsė. Dėl savo elgesio D. Z. gailėjosi. D. Z. dėl šio įvykio parašė nuoširdųjį prisipažinimą. (b. 1. 14-15);

Iš byloje esančių 2017-11-24 ir 2018-03-21 Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertimo instituto gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktų Nr. 14957 P1 ir Nr. 15349 P1 T matyti, kad nurodyta, jog gyvūnas, nugaišo 2017-10-21, o tyrimas buvo atliktas 2017-11-23. Šuo buvo Pekino veislės, 5,8 m, rausvos spalvos, 6,4 kg svorio, sveikas, įtariama kad buvo primuštas. Patologiniai anatominiai pokyčiai nurodyta: hematoma (2 cm x 3 cm dydžio) kaklo viršutinės dalies poodiniuose audiniuose; daugybinės smulkios susiliejančios kraujosruvos (apie 0,5 - 1,0 cm diametro, 19 vnt.), dešinės krūtinės sienos poodiniuose audiniuose; širdies maišelio ir pleuros plyšimas; kraujo krešuliai krūtinės ląstoje; akių gleivinių anemija. Patologinė anatominė diagnozė (nozologinė) nurodyta: šuo nugaišo nuo hipovoleminio šoko dėl nukraujavimo į krūtinės ląstą traumos pasekoje. (b. l. 20, 51);

Iš byloje esančio 2018-03-20 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad B. Z. pateikė šluotą su metaliniu kotu bei naminio gyvūno pasą. (b. l. 28-34).

Iš byloje esančio 2018-03-20 matyti, kad apžiūros metu buvo apžiūrėta šluota, nustatyta, kad jos kotas metalinis su juodu plastmasiniu i antgaliu - rankena, taip pat buvo apžiūrėtas naminio gyvūno pasas.(b. l. 35-39);

Iš byloje esančio D. Z. prisipažinimo matyti, kad ji nurodė, jog 2011-11-21 buvo koridoriuje ir koja spyrė marčios šuniui, nes šis draskė duris. Taip pat nurodė, kad iš darbo grįžo blaivi, labai gailisi ir atsiprašo B. ir sūnaus R.. (b. l. 65-66);

Iš byloje esančių 2018-02-19 akistatos protokolų matyti, kad akistatų tarp įtariamosios D. Z. ir liudytojų Č. O. ir S. Č. metu kiekvienas liko prie savo anksčiau duotų parodymų. (b. l. 85-87; 92-94).

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamosios D. Z. kaltė įvykdžius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta.

Kaltinamoji D. Z. savo rašytiniame prisipažinime, kaltę pripažino ir nurodė, jog 2011-11-21 buvo koridoriuje ir koja spyrė marčios šuniui, nes šis draskė duris (b. l. 65-66), tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklausiant įtariamąją, tiek teisme nebeprisipažino įvykdžiusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, teigė, kad rašytinį prisipažinimą parašė, nes išsigando policijos pareigūnų, kadangi jų bijo nuo vaikystės. Taip pat nurodė, kad tą dieną ji neturėjo jokio kontakto su šuniuku ir nežino, kodėl marti ir sūnus sako, kad ji užmušė šuniuką. Teigė, kad sūnus ir marti grįžo namo, įsiveržė pas ją ir sugyventinį į kambarį ir pradėjo rėkti, kad ji užmušė šuniuką, tačiau tai netiesa, ji šuniuko niekada nemušė ir jo mirusio nematė. Tačiau tokius kaltinamosios parodymus paneigia ir jos kaltę patvirtina nuoseklūs nukentėjusiosios B. Z., liudytojų R. Z., Č. O., S. Č., D. Š. parodymai, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertimo instituto gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktai, tarnybiniai pranešimai ir kita rašytinė bylos medžiaga.

BK 310 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas.

Visų pirma kaltinamoji D. Z. nebuvo visiškai nuosekli, kadangi savo rašytiniame prisipažinime ji nurodė, kad koja spyrė marčios šuniui, nes šis draskė duris, o vėliau apklausiant įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jau teigė, kad šuniui nespyrė. Teismas kaltinamosios parodymus vertina kritiškai, kadangi jos parodymai prieštarauja kitiems byloje ištirtiems įrodymams. Liudytojas D. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo diagnozuota, jog šuo nugaišo nuo hipovoleminio šoko, dėl nukraujavimo į krūtinės ląstą traumos pasekoje. Nors D. Š. šuns sužalojimo įrankio neįvardijo, bet nurodė, kad tai buvo kietas, bukas daiktas, o tikimybė, kad sužalojimai galėjo atsirasti nuo smūgio auto įvykio metu – itin maža. Nurodė, kad toks sužalojimas gali būti suduodant koja su batu. Liudytojas S. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad D. Z. papasakojo visas aplinkybes, sakė, kad spyrė šuniui su koja, nes šuo trukdė, lojo. Taip pat nurodė, kad D. rašytinį paaiškinimą rašė pati. Iš esmės analogiškus paaiškinimus liudytojas S. Č. pateikė ir savo 2017-12-13 tarnybiniame pranešime, kuriame nurodė, kad 2017-11-21, apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), D. Z. mirtinai suspardė B. Z. Pikinų veislės šunį. Pokalbio metu D. Z. pripažino savo kaltę ir paaiškino kad koridoriuje šuo trukdė jai ilsėtis, todėl ji išėjo į koridorių ir spyrė šuniui. Po smūgio šuo nudvėsė. Dėl savo elgesio D. Z. gailėjosi. D. Z. dėl šio įvykio parašė nuoširdųjį prisipažinimą. (b. 1. 14-15). Liudytojo S. Č. parodymus patvirtino ir liudytojas Č. O., kuris taip pat pažymėjo, jog D. Z. pareigūnų išsigandusi nebuvo, prisipažinimą rašė pati, savo ranka. Šią aplinkybę patvirtina ir akistatos protokoluose užfiksuoti duomenys, kur pat D. Z. patvirtino, kad prisipažinimą rašė pati. Pareigūnai jos negąsdino, nenaudojo jokio fizinės ar psichinės prievartos ( b.l.86-87; 92-94). Todėl jos paaiškinimai, kad tokį prisipažinimą parašė iš išgąsčio vertintini kritiškai, kadangi nėra jokių duomenų, jog D. Z. būtų verčiama nurodyti aplinkybes, kad šuniui spyrė koja.

Teismas taip pat remiasi vienodais ir nuosekliais nukentėjusiosios B. Z. parodymais, kad jai su vyru būnant kambaryje išgirdo stiprų muštynių garsą, vėliau ir šuns kaukimą, o išbėgus į koridorių girdėjo, kaip užsitrenkė D. Z. kambario durys. Nurodė, kad iki įvykio jokių pašalinių asmenų namie nebuvo. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina iš esmės analogiški liudytojo R. Z. parodymai, kad žmonai kažką išgirdus ir jiems išbėgus į koridorių, pamatė, kad šuniukas guli, todėl išbėgo į lauką apsidairyti, ar ten nieko nėra, ar mašina kokia nenuvažiavo, bet ten nieko nebuvo. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios ir liudytojo R. Z. parodymais, kurie yra vienodi ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, sutampa tarpusavyje bei neprieštarauja įvykio vietoje buvusių ir D. Z. apklaususių pareigūnų S. Č. bei Č. O. paaiškinimams. Kritiškai vertintini liudytojo, kaltinamosios D. Z. sugyventinio, V. P. parodymai, kad kai į jų kambarį atbėgo B., jo sugyventinė buvo su naktiniais, kadangi tiek nukentėjusioji, tiek liudytojas R. Z. nurodė, kad jiems įbėgus į D. Z. ir V. P. kambarį, D. Z. šoko į lovą su striuke, lauko drabužiais.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 310 str. 1 dalį atsako tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo ar buvo suluošintas. D. Z. inkriminuojamas žiauraus elgesio su gyvūnu – Pekinų veislės šunimi, dėl kurio gyvūnas žuvo, požymis. Šis elgesys pasireiškė tuo, kad kaltinamoji tyčia savo koja spyrė Pekinų veislės šuniui, tuo padarydama jam nukraujavimus krūtinės ląstoje, dėl ko šunį ištiko hipovoleminis šokas, ko pasekmėje šuo žuvo, todėl neabejotinai laikytinas žiauriu.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu nustatyta, kad D. Z. 2017-11-21, apie 19 val., (duomenys neskelbtini), savo namų koridoriuje, be jokios priežasties tyčia savo koja spyrė B. Z. priklausančiam Pekinų veislės šuniui, tuo padarydama jam nukraujavimus krūtinės ląstoje, dėl ko šunį ištiko hipovoleminis šokas, ko pasekmėje šuo žuvo. Kaltinamosios D. Z. veika kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 310 str. 1 d.

Kaltinamosios D. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas už padarytą nusikaltimą skirdamas bausmę D. Z., atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaltinamoji D. Z. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). D. Z. neteista (b. l. 101), duomenų, jog bausta administracine tvarka nėra (b. l. 102), dirba UAB „Adolitos mediena“ (b. l. 103), našlė. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti D. Z. paskyrus baudą, numatytą sankcijos minimume. Teismas, atsižvelgęs į paskirtos baudos dydį fiziniam asmeniui, nustato 10 (dešimties) mėnesių laikotarpį baudai sumokėti nuo nuosprendžio įsakymo įsiteisėjimo dienos. (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).

Kaltinamajai D. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios (b. l. 76-77).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

D. Z. pripažinti kalta padarius nusikaltimą numatytą LR BK 310 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 50 MGL (1883 eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.