Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2020-06-05 · Civilinė byla Nr. e2-562-831/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-05
Bylos Nr.
e2-562-831/2020
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-01539-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalijus Krivičius
Ieškovas
E. B.
Atsakovas
K. A.
Išvadą teikia
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui
Civilinė byla Nr. e2-562-831/2020Teisminio proceso Nr.: 2-53-3-01539-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos (S) 2.3.4.6;2.3.4.4.2.;2.3.5.2.1.;3.2.6.1.
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 5 d.Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant G. B., dalyvaujant:

Ieškovei E. B.,Ieškovės atstovui advokatui A. S.,

Išvadą teikiančios institucijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. B.,

nedalyvaujant atsakovui K. A. (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, atsakovo neatvykimo priežastys nežinomos)

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui K. A., institucijai teikiančiai išvadą – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2019 m. gruodžio 9 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose buvo priimtas E. B. ieškinys atsakovui K. A., institucijai teikiančiai išvadą Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir kitų reikalavimų.

Šalies argumentai

2. Ieškovė prašo teismo: neterminuotai apriboti K. A. tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; priteisti iš atsakovo K. A. valstybei už ieškovei E. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymą.

3. Ieškovė nurodė ieškinyje bei ieškovė ir ieškovės atstovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 22 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės ir atsakovo prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo nutraukta sudaryta santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau - Sutartis). Šioje Sutartyje ieškovė ir atsakovas aptarė visus būtinus išspręsti klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, tame tarpe, ir dėl nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo dydžio, bendravimo tvarkos nustatymo ir kitus su santuokos nutraukimu būtinus išspęsti klausimus. Po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o atsakovas įsipareigojo nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirti po 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo Sutarties sudarymo momento iki vaiko pilnametystės. Nutraukus santuoką atsakovas K. A. nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini) išlaikymui neskiria teismo sprendimu priteisto 100 Eur materialinio išlaikymo, visiškai nesirūpina savo vaiku. Atsakovas materialinį išlaikymą vaikui skyrė tik keletą kartų po 50 Eur Taip pat atsakovas savo elgesiu, grasinimu susidoroti su ieškove, dėl polinkio nusikalsti daro ypatingą žalą nepilnamečio vaiko vystymuisi. Atsakovė po santuokos nutraukimo nebendrauja su atsakovu K. A., kadangi jis išvyko į užsienį po teismo nuosprendžio, kuriame buvo nuspręsta paskirti atsakovui laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad atsakovas yra teistas ir už fizinį smurtą prie ieškovę, o be to atsakovas yra smurtavęs prieš ieškovę santuokos metu ir matant nepilnamečiui vaikui. Nuo 2013 metų iki šiol atsakovas yra teistas net aštuonis kartus, o paskutinį kartą 2019 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Taigi, esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti neterminuotą atsakovo valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti tėvo valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant LR CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas K. A. nesirūpina savo nepilnamečiu sūnumi (duomenys neskelbtini), ilgą laiką neskiria materialinio išlaikymo, visiškai nebendrauja su sūnumi, vengia atlikti savo pareigą auklėti sūnų, o taip pat dėl atsakovo nusikalstamų veikų daroma ypatinga žala nepilnamečio sūnaus vystymuisi, todėl konstatuotina, jog atsakovas vengia atlikti savo, kaip tėvo pareigas ir yra pagrindas neterminuotai apribota tėvo valdžią (e. b. l. 2-3, 2020 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio garso įrašas 03 min. 00 sek. - 06 min. 35 sek.).

Atsiliepimas

4. Atsakovas K. A. atsiliepimų teismui nepateikė. Teismo posėdyje nedalyvavo.

5. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus teismui pateiktoje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, bei institucijos atstovė R. B. teismo posėdžio patvirtino, kad ieškovės E. B. šeima ir atsakovo K. A. šeima Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau - VTAS) specialistams nėra žinoma, duomenų, kad šeimoje būtų pažeidinėjamos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai, nėra. Ieškovė E. B. gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini) Butas - virš 50 m². Bute yra 3 kambariai, virtuvė, butas su visais patogumais, centrinis šildymas. Iš viso bute gyvena 3 asmenys: ieškovė E. B., ieškovės sūnus (duomenys neskelbtini) ir ieškovės sugyventinis V. V.. Nepilnamečiui (duomenys neskelbtini) yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra lova, spinta, vaiko žaislai. Apsilankymo metu namuose buvo švaru, tvarkinga, namuose yra visi reikiami baldai ir namų apyvokos daiktai, sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos vaikui augti. E. B. VTAS specialistui nurodė, kad ji šiuo metu yra nėštumo ir gimdymo atostogose, jos pajamos yra apie 140 Eur per mėnesį (valstybės mokamas išlaikymas vaikui ir vaiko pinigai). Ieškovės teigimu, ji su atsakovu K. A. jau 1 metus ir 6 mėnesius kartu negyvena ir neveda bendro ūkio. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2019 metų vasario mėnesio neteikia sūnui išlaikymo, sūnaus nelanko, nesidomi sūnaus sveikata, auklėjimu, ugdymu. Ieškovės teigimu, jos sūnus (duomenys neskelbtini) labai gerais sutaria su jos sugyventiniu V. V., (duomenys neskelbtini) jį vadina tėvu, sugyventinio tėvai (duomenys neskelbtini) priima kaip savo anūką. VTAS specialistams nepavyko pabendrauti su atsakovu K. A., atsakovo K. A. faktinė gyvenamoji vieta nėra žinoma. Ieškovė E. B. VTAS specialistui nurodė, kad atsakovas yra ieškomas interpolo, taip pat, kad atsakovo faktinė gyvenamoji vieta jai taip pat nėra žinoma. Apsilankymo metu (duomenys neskelbtini) buvo gerai nusiteikęs, tačiau bendravo nenoriai. (duomenys neskelbtini) VTAS specialistui nurodė, kad jam patinka gyventi šiuose namuose, kad jis myli motinos sugyventinį (duomenys neskelbtini), kad su juo žaidžia. Taip pat (duomenys neskelbtini) nurodė, kad darželyje turi daug draugų. Paklausus apie tėvą K. A., (duomenys neskelbtini) nurodė, kad tėvą atsimena ir, kad su juo nori bendrauti. (duomenys neskelbtini) dėl jauno amžiaus ir brandos kalbėjo nedaug, neaiškiai. E. B. teigimu (duomenys neskelbtini) turi sveikatos problemų, jam diagnozuota astma, reikia naudoti vaistus (e. b. l. 7-8, 2020 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio garso įrašas 07 min. 00 sek. - 07 min. 02 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Ieškinys tenkintinas.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. B. ir K. A. yra nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) (gimusio (duomenys neskelbtini).) tėvai. 2018 m. lapkričio 22 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) E. B. ir K. A. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukta santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtoje sutartyje nustatyta dėl nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo dydžio, bendravimo tvarkos nustatymo. Sutartyje nustatyta, jog nepilnamečio (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji yra vieta su E. B., K. A. nustatyta skirti nepilnamečio vaiko išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. K. A. po santuokos nutraukimo nepilnamečiu vaiku nesirūpina, neskiria nustatyto dydžio materialinio išlaikymo. K. A. vaiko akivaizdoje su E. B. elgėsi agresyviai, grasino susidoroti, turi polinkį daryti nusikalstamas veikas (e. b. l. 2-3). Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018-10-09 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1(duomenys neskelbtini) K. A. pripažintas kaltu padaręs LR BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirta arešto bausmė, taip pat Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019-07-17 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) K. A. pripažintas kaltu padaręs LR BK 283 str., 138 str. 2 d. 5 p. ir 8 p. numatytas nusikalstamas veikas ir paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau bausmės vykdymo atsakovas yra pasislėpęs.

8. Nepilnametis (duomenys neskelbtini) gyvena su motina E. B. nuomojamame bute, kartu su jais gyvena ieškovės sugyventinis V. V.. Bute, kuriame gyvena ieškovė su nepilnamečiu sūnumi yra visi patogumai, namuose švaru, šilta ir tvarkinga. Tarp (duomenys neskelbtini) ir ieškovės sugyventinio V. V. yra susiformavę nuoširdūs, šilti santykiai, vaikas jį vadina tėvu (e. b. l. 7-9).

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. N. Ž., bylos Nr. 3K-3-123/2007; 2008 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. T. v. K. T., bylos Nr. 3K-3-236/2008).

10. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

11. Teismas, išnagrinėjęs bylos faktinius duomenis bei juos vertindamas, sprendžia, kad atsakovas K. A. yra visiškai nusišalinęs nuo savo kaip tėvo pareigų atlikimo, savo nepilnamečio sūnaus taip pat neaugina, materialiai neremia. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas linkęs smurtauti, kas daro žalingą įtaką vaikui, tokiu būdu atsakovas rodo neatsakingumą savo vaiko atžvilgiu. Vaikui pradėjus gyventi atskirai nuo tėvo, jis sūnaus neišlaikė net po to, kai 2018-11-22 teismo sprendimu buvo įpareigotas skirti materialinį išlaikymą savo sūnui. Pagrindo tikėtis, kad situacija pasikeis, nėra, kadangi ši situacija tęsiasi ilgą laiką – atsakovas visiškai nevykdo savo, kaip tėvo, pareigų sūnaus atžvilgiu, juo nesirūpina. Visa sūnaus priežiūra šiuo metu rūpinasi motina E. B.. Byloje negauta duomenų apie tai, kad tokia padėtis gali pasikeisti.

12. Neterminuotai apribojus K. A. tėvo valdžią (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, nėra įstatyminio pagrindo pasibaigti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui (duomenys neskelbtini) nustatytai nuolatinei gyvenamajai vietai (CK 3.169 straipsnis). Todėl ir toliau lieka galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo nuostatos dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, šie klausimai naujai nespręstini (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

13. Iš atsakovo K. A. valstybės naudai priteistina 75,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo, kaip už neturtinį reikalavimą (LR CPK 80 str. 1 d. 5 p., 7 d., 96 str. 1 d.) nuo kurio mokėjimo įstatymu atleista ieškovė, bei 8,66 Eur valstybės patirtų išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Taip pat tenkinus ieškinį visa apimtimi, iš atsakovo priteistina valstybei 189,96 Eur išlaidų, susijusių su suteikta ieškovui valstybės garantuojama teisine pagalba (e. b. l. 25).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., 406 str., 407 str. teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovui K. A., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią į vaiką (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų.

(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), jo gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo klausimų iš naujo nespręsti; toliau lieka galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); nepilnamečio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta lieka pas motiną E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) lieka priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur (vieną šimtą eurų) išmokų nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki vaiko pilnametystės, šias išlaikymo lėšas uzufrukto teisėmis paliekant tvarkyti motinai E. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. A., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 83,66 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus ir 66 ct) bylinėjimosi išlaidų (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Luminor Bank Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Luminor Bank Nr. (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660).

Priteisti iš atsakovo K. A., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 189,96 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus ir 96 ct) turėtų išlaidų už suteiktą ieškovei valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Luminor Bank Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Luminor Bank Nr. (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Vitalijus Krivičius