Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2015-02-23 · Civilinė byla Nr. 2-464-855/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-23
Bylos Nr.
2-464-855/2015
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01858-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
individualios A
Atsakovas
O. P.
Kategorijos
  • 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2‑464-855/2015
Teismo proceso Nr. 2-52-3-01858-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.2.7.; 54.; 56.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 23 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja R. V., sekretoriaujant Daivai Šuopienei, dalyvaujant ieškovo individualios A. B. įmonės „Namudė“ atstovams vadovui A. B., adv. padėjėjai Žavintai Jurgelėnienei, atsakovei O. P., atsakovės atstovui adv. padėjėjui Karoliui Merkevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo individualios A. B. įmonės „Namudė“ ieškinį atsakovei O. P. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės O. P. priešieškinį ieškovui individualiai A. B. įmonei „Namudė“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas individuali A. B. įmonės „Namudė“ (toliau – IĮ „Namudė“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei O. P., prašydamas priteisti iš atsakovės 2896,20 € atlyginimą už suteiktas paslaugas, 208,53 € delspinigių už laikotarpį nuo 2013-10-19 iki 2014-04-17, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-07-16 šalių sudaryta Pavedimo sutartimi ieškovas įsipareigojo vykdyti pirkėjų paiešką atsakovės parduodamam nekilnojamajam turtui – sodybai (duomenys neskelbtini)., parduoti, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti 10000 Lt / 2896,20 € ne vėliau kaip per 10 dienų nuo preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, o vėluodama sumokėti atlyginimą – mokėti 0,04 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovas vykdė pavedimo sutartį, aktyviai pardavinėjo, reklamavo atsakovės sodybą, ją fotografavo, dėjo skelbimus į interneto svetaines www.aruodas.lt, www.skelbiu.lt, www.domopliusas.lt, www.alio.lt, www.skelbimai.lt ir kt., reklamavo savo paties nekilnojamojo turto agentūrą internete ir vietiniuose laikraščiuose, sodyba buvo domimasi, potencialūs pirkėjai patys važiavo ją žiūrėti. Ieškovas 2013-12-19 iš Nekilnojamojo turto registro sužinojo, kad atsakovė 2013-10-09 pardavė sodybą, apie ką nebuvo informavusi ieškovo, vėliau vengė bendrauti, atsiliepti į telefoninius skambučius ir atsiskaityti su ieškovu, todėl vadovaujantis Pavedimo sutarties 3.2. p., 5.1.p., ieškovas prašė priteisti iš atsakovės sutartą atlyginimą už paslaugas bei delspinigius.

Atsakovė O. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2013-07-16 Pavedimo sutartį negaliojančia, kaip sudarytą dėl smurto ir realaus grasinimo CK 1.91 str. 1 d. pagrindu, priteisti iš ieškovo 2896,20 € neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. pavasarį nusprendė parduoti savo iniciatyva, pastangomis ir lėšomis jai priklausančius žemės sklypus, gyvenamąjį namą ir kitus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini, tuo tikslu 2013 m. gegužės mėnesį pati patalpino skelbimą Molėtų krašto laikraštyje „Vilnis“, o anūkė patalpino skelbimą interneto svetainėje www.skelbiu.lt. Apie atsakovės parduodamą turtą per atsakovės kaimynę sužinojo kaimynystėje dažnai besilankantys Vilma ir K. N., kurie sodybą apžiūrėjo ir galutinai 2013 m. rudenį apsisprendė dėl jos pirkimo, todėl šalims sutarus dėl pirkimo – pardavimo kainos, 2013-10-09 pirkimo – pardavimo sutartimi turtas jiems ir buvo parduotas. Pažymėjo, kad jokių nekilnojamojo turto agentūrų, įskaitant ieškovo, paslaugomis parduodant turtą naudotasi nebuvo, turtas parduotas ne ieškovo, o pačios atsakovės surastiems pirkėjams. Nurodė, kad po skelbimo apie parduodamą turtą patalpinimo laikraštyje ir internete, telefonu susitarę su atsakove, į jos sodybą 2013 m. birželį buvo atvykę du ieškovo atstovai, kurie neprisistatė, bet apžiūrėjo namą ir žemę, pasiteiravo apie norimą kainą ir išvyko, o po kurio laiko jie dar kartą atvyko, užėję į namą pardėjo įkyriai siūlyti tarpininkavimo paslaugas, tačiau atsakovei atsisakius, pradėjo elgtis agresyviai, paėmė ant stalo gulėjusį atsakovės neįgaliojo pažymėjimą, užpildė Pavedimo sutarties šabloną ir panaudodami prieš atsakovę fizinį ir psichologinį smurtą, privertė ją pasirašyti sutartį, o išeidami iš atsakovės garažo paėmė dalį ten saugotų vertingų daiktų. Būdama garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos, įbauginta, atsakovė nesikreipė į teisėsaugos institucijas, niekam apie šį įvykį nepranešė, kol ieškovo pasamdyta IĮ „Turtuvos grupė“ nepradėjo reikalauti iš atsakovės pinigų sumokėjimo už neva suteiktas tarpininkavimo paslaugas, ir tada atsakovė kreipėsi į Vilniaus r. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Nemečinės policijos nuovadą, kur 2014-05-27 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Kadangi sutartis pasirašyta prieš atsakovės valią, esant panaudotam fiziniam smurtui – atsakovė buvo tampoma už rankų, jas laužiant ir kitaip atimant pasipriešinimą – bei psichologiniam smurtui – atsakovei buvo grasinama, jog nepasirašius sutarties su ja bus susidorota, sutartis pripažintina negaliojančia, o iš ieškovo priteistinas neturtinės žalos atlyginimas, nes dėl jo atstovų atliktų veiksmų atsakovė patyrė fizinį skausmą, buvo sutrikdyta sveikata, teko gydyti sužalotą ranką, taip pat dvasinius išgyvenimus, išgąstį, sukrėtimą, nemigą ir pan.

Ieškovas IĮ „Namudė“ su atsakovės O. P. priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kaip visiškai nepagrįstą ir neįrodytą, kadangi priešieškinyje nurodytos aplinkybės dėl pavartoto prieš atsakovę smurto neatitinka tikrovę, išgalvoti, siekiant išvengti pavedimo sutarties vykdymo. Pažymėjo, kad prieš sudarant sutartį su atsakove ne kartą buvo bendraujama telefonu, ieškovo atstovai - vadovas A. B. ir vadybininkas G. J. - vyko į atsakovės sodybą ją apžiūrėti, tarėsi su atsakove dėl tarpininkavimo, o vėliau, atsakovei apsisprendus pasinaudoti ieškovo paslaugomis, 2013-07-16 vėl vyko į sodybą sudaryti sutartį, kur atsakovė, niekieno neverčiama, pateikė G. J. tapatybės dokumentą, nurodė adresą, pati savo ranka įrašė sutartyje vardą, pavardę ir pasirašė dviejuose egzemplioriuose, iš kurių vienas buvo paliktas atsakovei, kuri tuo metu nieko nesakė apie tai, jog turi pirkėjus ir jai tarpininkavimo paslaugos nereikalingos. Pažymėjo, kad sodybos pirkėjai apie parduodamą sodybą galėjo sužinoti iš ieškovo patalpintų skelbimų internete ar fotonuotraukų, atpažinę sodybą, galimai patys tiesiogiai kreipėsi į pardavėją, ar tiesiog pamatę netoli sodybos ieškovo autobusiuką su firminiu logotipu ir susidomėję objektu, t.y. pirkėjai atsirado ieškovo atliktų pastangų ir veiksmų dėka. Pati atsakovė, nepranešdama ieškovams apie atsiradusius pirkėjus, elgėsi nesąžiningai, siekdama išvengti prievolių vykdymo. Nurodė, kad atsakovė visiškai neįrodė civilinės atsakomybės už neturtinę žalą sąlygų, kadangi jokių neteisėtų veiksmų ieškovas neatliko, atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo dėl jos atžvilgiu pavartoto fizinio ar psichinio smurto, jokios žalos atsakovei neatsirado, į medikus dėl rankos skausmų sunkiau pakilnojus bei į policiją atsakovė kreipėsi tik 2014 m. pavasarį, kai ieškovas ėmėsi priverstinių skolos išieškojimo priemonių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Kaip matyti iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų, 2013-07-16 tarp ieškovo IĮ „Namudė“ ir atsakovės O. P. buvo sudaryta atlygintinių paslaugų teikimo sutartis (CK 6.716 str. 1 d.), pavadinta Pavedimo sutartimi, kuria ieškovas įsipareigojo vykdyti pirkėjų paiešką atsakovės parduodamam nekilnojamajam turtui – žemės sklypui, gyvenamajam namui su ūkiniais pastatais, esantiems (duomenys neskelbtini), konsultuoti ją nekilnojamojo turto pardavimo klausimais, vykdyti reklaminę kampaniją, suteikti informaciją apie turtą potencialiems pirkėjams, informuoti apie kiekvieną surastą potencialų pirkėją, dalyvauti derybose su potencialiais pirkėjais derinant turto pirkimo – pardavimo sąlygas, parengti preliminariąsias sutartis ir atlikti kitus būtinus turto pardavimui veiksmus, tuo tarpu atsakovė įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, perduoti ieškovui visus reikalingus dokumentus bei informaciją ir kt. (b.l. 25). Šalys sutartyje susitarė, kad numatoma nekilnojamojo turto pardavimo kaina yra 90000 Lt, o ieškovo atlyginimas už suteiktas paslaugas yra 10000 Lt, tuo tarpu klientui pardavus turtą ieškovo surastam pirkėjui didesne nei 90000 Lt kaina, ieškovui papildomai mokama 50 procentų dydžio suma nuo didesnės ir sutartos kainos skirtumo.

Dėl priešieškinio: sandorio pripažinimo negaliojančiu ir neturtinės žalos atlyginimo

Atsakovė O. P. prašė 2013-07-16 su ieškovu sudarytą Pavedimo sutartį pripažinti negaliojančia, kaip sudarytą dėl prieš ją panaudoto fizinio bei psichinio smurto ir realaus grasinimo.

LR CK 1.91 str. 1 d. numato, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo privestas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Remiantis CPK 12 str. įtvirtintu rungimosi principu, CPK 178 str. apibrėžta įrodinėjimo pareigos civiliniame procese paskirstymo tvarka, bylai reikšmingas aplinkybes privalo įrodyti tas proceso dalyvis, kuris atitinkamomis aplinkybėmis grindžia savo procesinę poziciją.

Nors atsakovė O. P. paaiškino, kad telefonu susitarę dėl susitikimo į jos parduodamą sodybą 2014 m. birželį buvo atvykę, kaip suprato atsakovė, ieškovo nekilnojamojo turto agentūros atstovai su autobusu, ant kurio buvo užrašytas IĮ „Namudė“ pavadinimas ir įmonės logotipas, teiravosi dėl parduodamos sodybos ir išvažiavo, o po kurio laiko į sodybą su kitu automobiliu atvažiavo asmuo, kaip dabar suprato atsakovė, ieškovo atstovas, kuris taip pat klausė apie parduodamą sodybą, o įėjęs į namą ir paėmęs ant stalo gulėjusį atsakovės neįgaliojo pažymėjimą, įrašė į sutartį savo ranka atsakovės asmens duomenis ir pareikalavo jos pasirašyti turto pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovei pradėjus klausinėti, stvėrė už dešinės rankos ir sviedė atsakovę į kampą, padėjęs atsikelti, vėl liepė pasirašyti sutartį, ką atsakovė, būdama įbauginta, ir padarė, jai pasirašius sutartį – vėl pastūmė, o išeidamas grasino „nebandyk“, „aš dar sugrįšiu“, be to dar išnešė iš jos garažo daug vertingų daiktų ir pan., tačiau byloje nėra jokių šias atsakovės nurodomas aplinkybes apie ieškovo atstovų ar vieno jų pavartotą atsakovės atžvilgiu fizinį ir/ar psichinį smurtą bei grasinimus galinčių patvirtinti įrodymų.

Ieškovo IĮ „Namudė“ atstovas A. B. bei liudytojas G. J., tuo metu dirbęs ieškovo įmonėje vadybininku, parodė, kad iš tikrųjų, iš anksto telefonu susitarę su atsakove (byloje nenustatyta, kieno iniciatyva dėl kardinaliai priešingų ieškovo atstovo ir atsakovės paaiškinimų), pirmą kartą 2013 m. birželį važiavo į atsakovės parduodamą sodybą Molėtų rajone Juodenėnų kaime ją apžiūrėti ir pasikalbėti dėl tarpininkavimo parduodant sodybą paslaugų teikimo su įmonės autobusu, ant kurio buvo įmonės pavadinimas ir logotipas, to susitikimo metu buvo apžiūrėta sodyba, kalbėta su atsakove dėl norimo parduoti turto kainos ir kitų sąlygų ir sutarta ateityje susiskambinti, o maždaug po savaitės ieškovo darbuotojas G. J. vėl nuvažiavo į atsakovės sodybą, kur buvo aptartos jos pardavimo detalės ir šalys pasirašė ginčijamą sutartį. Ieškovo atstovai parodė, kad aptarus visas turto pardavimo ir tarpininkavimo paslaugų teikimo sąlygas, G. J. savo ranka įrašė į įmonės turimą standartinę sutarties formą atsakovės asmens duomenis iš jos pateikto neįgaliojo ar pensininko pažymėjimo, užpildė kitas sutarties sąlygas, po ko atsakovė pati sutartyje savo ranka įrašė savo vardą, pavardę ir pasirašė. Ieškovo atstovai neigė vartoję kokį nors fizinį ar psichinį smurtą, jėga, grasinimais ar kitokia forma vertę atsakovę prieš jos valią pasirašyti ginčo sutartį, o jokių įrodymų, kurie leistų teismui daryti priešingas išvadas, byloje nėra.

Pažymėtina, kad ginčo sutartyje iš tikrųjų yra pačios atsakovės ranka įrašyti jos vardas, pavardė ir parašas, atsakovė neneigė pati šiuos duomenis įrašiusi. Nors atsakovė paaiškino, kad jos asmens duomenys buvo paimti ir į sutartį įrašyti iš neįgaliojo pažymėjimo, ir daugiau jokių asmens duomenų iš atsakovės ieškovo atstovas nereikalavo, tačiau sutartyje yra ieškovo įrašytas atsakovės gyvenamosios vietos adresas, kuris nėra nurodomas neįgaliojo pažymėjimuose. Be to, atsižvelgtina ir į atsakovė nurodomų aplinkybių dėl sandorio sudarymo aplinkybių ir pavartoto smurto nenuoseklumą ir neatitikimą: pačiame priešieškinyje atsakovė nurodė, kad antrą kartą atvykę į jos sodybą buvo du ieškovo atstovai, kurie abu įėjo į namą ir vienas jų pavartojo fizinį ir psichinį smurtą, tuo tarpu duodama žodinius paaiškinimus teismo posėdyje, atsakovė nurodė, kad buvo tik vienas asmuo. Teismui paklausus, ar asmuo, galimai pavartojęs atsakovės atžvilgiu fizinį ir psichinį smurtą bei jai grasinęs, buvo teismo posėdžio salėje esantys ir teismo nurodyti A. B. ir/ar G. J., t.y. paklausius, ar atsakovė atpažįsta kurį nors iš šių asmenų, kaip pavartojusį prieš ją smurtą bei jai grasinusį, atsakovė nurodė neprisimenanti ir negalinti tiksliai pasakyti, ar tai buvo tas asmuo/tie asmenys. Atsakovė akcentavo ir tą aplinkybę, kad pas ją nėra antro sutarties egzemplioriaus, tačiau ši aplinkybė byloje negali būti nustatyta, nes jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų byloje nėra, o pačios atsakovės pasirašytos Sutarties 6.4. p. nurodyta, kad ji sudaryta dviem egzemplioriais, turinčiais vienodą juridinę galią – po vieną kiekvienai iš šalių.

Atsakovės pateikti išrašai iš medicininių dokumentų ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas (b.l. 79-81) negali būti laikomi ieškovo atstovų fizinio smurto atsakovės atžvilgiu vartojimą patvirtinančiais rašytiniais įrodymais, kadangi: 1) juose nurodoma, jog atsakovės ranka buvo operuota dar 2005 m. dėl plyšimo; 2) išrašuose nurodoma, jog pacientė skundžiasi paūmėjusiais skausmais po to, kai 2013 m. gruodį sunkiau pakilnojo, t.y. dokumentuose nurodoma tik viena, pačios atsakovės medikams nurodyta skausmų paūmėjimo priežastis, niekaip nesusijusi su trečiųjų asmenų veiksmais; 3) su nusiskundimais dėl skausmų dešinėje rankoje į VšĮ VU ligoninės Santariškių klinikas atsakovė kreipėsi 2014 m. kovą – gegužę, t.y. praėjus daugiau nei 7-8 mėnesiams po ginčijamos sutarties sudarymo; 4) byloje nėra nei išrašų iš kitų atsakovės medicininių dokumentų, nei jokių kitų įrodymų (pvz., išrašų iš ligos istorijos, šeimos gydytojo pažymos ir kt.), kurie patvirtintų tą atsakovės nurodytą aplinkybę, jog po ieškovo atstovo pavartoto fizinio smurto, išnarinus jai dešinę ranką, kai prasidėjo / padidėjo skausmai, ji kreipėsi pagalbos į šeimos gydytoją, vartojo skausmą mažinančius ar kitus vaistus; 5) aplinkybė, kad atsakovė sąmoningai nenurodė medikams tikrosios, kaip jie teigia, rankos skausmų priežasties – prieš ją pavartoto fizinio smurto – dėl ko medicininiuose dokumentuose tokia priežastis ir nenurodyta, vertintina kritiškai, nes ji niekaip neįrodyta.

Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų apie tai, kad atsakovė po galimai jos atžvilgiu pavartoto fizinio ir psichinio smurto bei grasinimo būtų kreipusis pagalbos ne tik į medikus, bet ir į teisėsaugos institucijas ar kitus asmenis, kam nors apie įvykį pranešusi ar atliktų kitus protingo ir apdairaus asmens (bonus pater familias) elgesio tokioje situacijoje standartą atitinkančius veiksmus, juo labiau, kad pripažino su savimi turėjusi mobilaus ryšio telefoną, o net ir jam išsikrovus, visuomet egzistuoja galimybė surinkti bendrą pagalbos telefoną. Duomenų apie tai, kad egzistuotų realios ir objektyvios kliūtys, sutrukdžiusios atsakovei kreiptis nedelsiant ir per visą šį laiką teisinės, medicininės ir kitokios pagalbos, bei tokias aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų byloje nėra. Teismo nuomone, protingas, rūpestingas, apdairus ir savo teisėmis bei interesais besirūpinantis asmuo, žinodamas apie jo valios neatitinkančio sandorio sudarymą, suprasdamas galimas pasekmes, susijusias su šio sandorio vykdymu, ir juo labiau esant jo atžvilgiui pavartotam smurtui, atsiradusiam sveikatos sužalojimui bei realiems, grėsmę sveikatai ir gyvybei keliantiems grasinimams ir pan., turėtų savo teises ginti nedelsdamas, juo labiau, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-11 nutartis c.b. A.L. v D.K, Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaip paaiškino pati atsakovė ir kaip matyti iš atsakovės dukters - liudytojos L. M. parodymų bei byloje esančių rašytinių įrodymų, apie ieškovo atstovų apsilankymą jos sodyboje 2013 m. vasarą, jų elgesį atsakovė savo dukrai L. M. papasakojo, į policiją ir advokatus kreipėsi tik 2014 m. gegužės mėnesį, t.y. praėjus daugiau nei 10 mėnesių po sutarties sudarymo, kai iš skolos išieškojimą ieškovo naudai vykdančios IĮ „Turtuvos grupė“ gavo rašytinę pretenziją su raginimu sumokėti skolą. Be to, kaip matyti iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Nemenčinės policijos nuovados tyrėjo 2014-05-27 Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 56-57 ir atsakovę atstovaujančios advokatės L. G. 2014-05-26 rašto IĮ „Turtuvos grupė“ (b.l. 55), nei 2014-05-16 pareiškime policijai, nei atsakyme IĮ „Turtuvos grupė“ į 2014-05-13 raginimą dėl skolos sumokėjimo atsakovė (jos atstovai) nenurodė apie prieš ją 2014 m. liepą pavartotą IĮ „Namudė“ atstovų fizinį ir/ar psichinį smurtą, kuo jis pasireiškė, kokios buvo jo pasekmės ir kitų su ginčijamo sandorio sudarymu susijusių aplinkybių, kurios leistų nustatyti tokį smurtą buvus: pareiškime policijai skundžiamasi tik dėl išieškojimą vykdančios IĮ „Turtuvos grupė“ veiksmų reikalaujant sumokėti pinigus už parduotą sodybą ir nurodoma, kad 2013 m. atsakovė pardavinėjo sodybą, pas ją buvo atvažiavę nekilnojamojo turto agentūros atstovas, pasisiūlė padėti parduoti sodybą, atsakovė pasirašė sutartį, kurios kopijos neturi, o 2014 m. sulaukė išieškojimo įmonės skambučių ir raginimų grąžinti skolą agentūrai, tačiau pareiškime nėra nieko užsimenama apie agentūros darbuotojo (darbuotojų) panaudotą prieš atsakovę fizinę jėgą, smurtą, psichinę prievartą ir pan. sutarties pasirašymo metu; taip pat ir atsakovės atstovės atsakyme IĮ „Turtuvos grupė“ į pretenziją nurodoma, kad sutartis buvo pasirašyta prieš atsakovės valią, tačiau nenurodoma, kuo pasireiškė sutarties prieštaravimas atsakovės valiai, o apeliuojama į tai, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos, nes numato neproporcingai didelę atsakomybę ir didelį atlyginimą agentūrai net nesuradus realių pirkėjų ir pan.

Tokiu būdu nesant byloje jokių įrodymų, kurie leistų teismui daryti išvadą (juo labiau - aukšto tikėtinumo laipsnio, kaip reikalauja įrodymo vertinimo praktika) dėl atsakovės atžvilgiu pavartoto fizinio ir/ar psichinio smurto bei grasinimų 2014-07-16 sudarant ginčijamą Pavedimo sutartį, toks sandoris vien remiantis atsakovės O. P. paaiškinimais negali būti pripažintas negaliojančiu, o tai sudaro pagrindą teismui priešieškinį šioje dalyje atmesti.

Nesant pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu, nėra pagrindo ir spręsti atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi pagal CK 1.91 str. nukentėjusysis turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą tik tuo atveju, jeigu sandoris pripažintas negaliojančius dėl smurto, realaus grasinimo ar kitokio valios trūkumo, o pagal CK 6.245 str. – 6.250 str. civilinė atsakomybė už asmeniui padarytą neturtinę žalą gali atsirasti tik nustačius keturias būtinas jos sąlygas: neteisėtus veiksmus (nagrinėjamu atveju jokie neteisėti ieškovo / jo atstovų veiksmai, pasireiškę smurtu, grasinimais, atsakovės valios palaužymu, sveikatos sutrukdymu ir pan., dėl kurių buvo sudarytas sandoris, nenustatyti ir neįrodyti), neturtinę žalą (nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus pačios atsakovės paaiškinimus, patvirtinančių jai sukeltą fizinį skausmą, kančias, dvasinius išgyvenimus, išgąstį, stresą, nemigą ir pan.), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos (reiškiantį, jog žala atsirado būtent dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų) bei kaltę, kurios šiuo atveju byloje nenustatytos ir neįrodytos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas ir šioje dalyje atmeta atsakovės priešieškinį.

Dėl ieškinio: atlyginimo už suteiktas paslaugas priteisimo

Šalių sudarytos Sutarties 5.1. p. numatyta, kad įgaliotinio atlyginimas už suteiktas paslaugas yra 10000 Lt, o klientui pardavus turtą įgaliotinio surastam pirkėjui didesne kaina, negu numatyta Sutarties 1.2. p. (šiuo atveju – 90000 Lt), įgaliotiniui papildomai mokama 50 procentų dydžio suma nuo didesnės ir sutartos kainos skirtumo. Ieškovas IĮ „Namudė“ prašė priteisti iš atsakovės visą sutartyje numatytą 10000 Lt dydžio atlyginimo sumą, teigdamas, jog pilnai įvykdė sutartį, suteikė atsakovei paslaugas, nes nekilnojamasis turtas buvo parduotas pirkėjams ieškovo darbo, pastangų, reklamuojant parduodamą sodybą, skelbiant apie parduodamą turtą, dėka, tuo tarpu atsakovė prašė atmesti šį ieškovo reikalavimą tiek dėl to, jog sutartis apskritai yra negaliojanti, tiek dėl to, jog ieškovas jokių paslaugų atsakovei pagal šią sutartį nesuteikė, pati atsakovė surado savo turto pirkėjus.

Kaip jau buvo minėta, Sutarties 1-2 punktais ieškovas įsipareigojo vykdyti pirkėjų paiešką atsakovės parduodamam nekilnojamajam turtui, konsultuoti ją nekilnojamojo turto pardavimo klausimais, vykdyti reklaminę kampaniją, suteikti informaciją apie turtą potencialiems pirkėjams, informuoti apie kiekvieną surastą potencialų pirkėją, dalyvauti derybose su potencialiais pirkėjais derinant turto pirkimo – pardavimo sąlygas, parengti preliminariąsias sutartis ir atlikti kitus būtinus turto pardavimui veiksmus. Tą aplinkybę, jog ieškovas IĮ „Namudė“ ėmėsi veiksmų pirkėjų parduodamam nekilnojamajam turtui surasti, vykdė reklaminę kampaniją, teikdavo informaciją apie sodybą besidominantiems ja asmenims ir išaiškindavo jiems, kaip paties nuvažiuoti į sodybą ją pažiūrėti, patvirtina: 1) ieškovo atstovo A. B. paaiškinimai apie tai, kad tiek pirmo, tiek vėlesnių vizitų į atsakovės sodyba metu, ji buvo fotografuojama, o vėliau atrinktos geriausios nuotraukos patalpintos kartu su sukurtu skelbimo tekstu (4-6 sakiniai), išryškinant turto privalumus, atitinkamose interneto svetainėse (www.aruodas.lt, www.delfi.lt, www.alio.lt, www.skelbiu.lt, www.edomus.lt, www.domoplius.lt ir kituose portaluose pagal ieškovo ir atitinkamų bendrovių sudarytas sutartis), įskaitant paties ieškovo interneto svetainę www.namude.lt, pati ieškovo įmonė buvo nuolat reklamuojama tiek internete, tiek vietiniuose laikraščiuose, atitinkamu logotipu ant įmonės autobusiuko, kaip superkanti nekilnojamąjį turtą ir tarpininkaujanti jį parduodant, skelbimuose buvo nurodomas ieškovo vadovo A. B. telefono numeris, besidomintys asmenys skambino ir teiravosi dėl sodybos, jiems buvo paaiškinama apie sodybą, nuvykimą į ją; 2) liudytojo G. J., tuo metu dirbusio vadybininku ieškovo įmonėje, parodymai apie veiksmus, parduodant sodybą, iš esmės sutampantys su A. B. paaiškinimais; 3) paties ieškovo prie ieškinio pateiktos ir jo atstovų darytos vasaros metu atsakovės parduodamos sodybos nuotraukos, vaizduojančios sodybą tiek lauke (fotografuota žemė, gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai iš lauko), tiek gyvenamojo namo viduje (fotografuoti kambariai) (b.l. 33-34, 36); 4) UAB „Plius“ 2015-01-30 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad www.domo.plius.lt interneto svetainėje A. B. IĮ „Namudė“ 2013-10-11, 2013-11-22, 2013-11-06 patalpino skelbimus dėl parduodamos atsakovės sodybos Molėtų r., nurodant turto buvimo vietą maps.lt sistemos nuorodos pagalba, pardavimo kainą – 92000 Lt bei atitinkamą tekstą, kuris, pažymėtina, pažodžiui sutampa su ieškovo dar 2014-11-13 pateiktuose įvairioms įmonėms, administruojančioms skelbimų interneto svetaines (UAB „Plius“, UAB „Delfi“, UAB „Diginet“), užklausimuose nurodytu ieškovo sukurtu tekstu, dar neturint nei vienos iš jų atsakymo, ieškovo pavadinimą bei atstovo kontaktinius duomenis (b.l. 74-76, 121-127). Ieškovas nepateikė teismui visų interneto svetainių, įskaitant savo paties svetainę www.namude.lt, kuriose, kaip jis nurodė, buvo patalpinti skelbimai dėl atsakovės nekilnojamojo turto pardavimo, pažymų ar kitų įrodymų apie tokių skelbimų patalpinimo faktą, laiką, skelbimų turinį, kiekį, pobūdį ir pan., teigdamas, jog tokie duomenys nėra išlikę. Ta atsakovės akcentuota aplinkybė, jog pateikti interneto svetainės www.domo.plius.lt duomenys rodo apie skelbimų patalpinimą jau po ginčo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo 2013-10-09, negali būti laikoma ieškovo nesąžiningumo ir netinkamo paslaugų teikimo įrodymu, kadangi, kaip paaiškino ieškovo atstovas, ieškovui tuo metu nebuvo žinoma apie turto pardavimą, o jo pateiktas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašas gautas 2013-12-19, iš jo matyti, kad pačiame registre įrašas apie 2013-10-09 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą buvo padarytas 2013-10-17 (b.l. 26-27), o atsakovė apie tokios sutarties sudarymą ieškovo apskritai nebuvo niekada informavusi; 5) pačios atsakovės paaiškinimai apie tai, kad jos sodyba buvo dominasi, į ją atvažiuodavo potencialūs pirkėjai, kurių ji neklausdavo, kokiu būdu jie sužinojo apie parduodamą sodybą, ir duomenų byloje apie tai, kad po skelbimų apie parduodamą sodybą patalpinimo 2013 m. gegužę Molėtų rajono laikraštyje „Vilnis“ bei interneto svetainėje www.skelbiu.lt, atsakovė dar būtų vėliau pati talpinusi skelbimus apie parduodamą sodybą iki pat jos pardavimo nebuvimas. Šių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma leidžia teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovas vykdė 2013-07-16 Pavedimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

Kita vertus, ieškovo reikalavimas dėl viso sutartyje numatyto atlyginimo už paslaugas – 10000 Lt priteisimo negali būti tenkinamas. Sutarties 4.2 p. numatyta, kad paslaugos laikomos suteiktomis ir įgaliotinis (ieškovas) įgyja teisę į atlyginimą, jeigu įgaliotinis suranda pirkėją sutarties galiojimo metu ir įgaliotojo surastas pirkėjas pasirašo preliminariąją ar turto pirkimo – pardavimo sutartį šios sutarties galiojimo metu ar per 12 mėnesių nuo jos pasibaigimo ar nutraukimo. P. S. 5.3. p. atlyginimas įgaliotiniui mokamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo preliminarius turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dienos, o jei atlyginimas yra didesnis nei preliminarioje sutartyje numatytas avansas ar preliminarioji sutartis nepasirašoma – ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Taigi, pačios šalys atlyginimo ieškovui sumokėjimą bendru susitarimu susiejo su konkretaus parduodamo nekilnojamojo turto pirkėjo suradimu ieškovo atliktų pastangų bei veiksmų dėka, o dar tiksliau – su nekilnojamojo turto preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties ar pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties su tokiu pirkėju sudarymu. Tai reiškia, kad tuo atveju, jeigu ieškovas ir atliktų atitinkamus veiksmus, nukreiptus į parduodamo turto reklamą, pirkėjų paiešką ir pan., tačiau per sutarties galiojimo laiką šių veiksmų dėka joks pirkėjas, su kuriuo būtų sudaryta atitinkama sutartis, neatsirastų, joks atlyginimas ieškovui neturėtų būti mokamas. Būtent tokio turinio susitarimo faktą patvirtino ir pats ieškovas, kurio atstovas A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad skirtingai nuo kitų panašias paslaugas teikiančių agentūrų, kurioms klientas privalo sumokėti atlyginimą už patį tarpininkavimo parduodant turtą faktą, nepriklausomai nuo tokio tarpininkavimo rezultato (realaus turto pardavimo ar nepardavimo), ieškovo įmonė IĮ „Namudė“ pagal rizikos sutartis su klientais, įgyja teisę į sutartyje numatytą atlyginimą, jeigu pagal ieškovo patalpintus skelbimus ir reklamą atsiranda turto pirkėjas ir su juo sudaroma preliminari ar turto pirkimo – pardavimo sutartis, tuo tarpu jeigu tokio rezultato nėra, įmonė jokio atlyginimo iš kliento negauna.

Kaip matyti iš atsakovės O. P. paaiškinimų, liudytojų K. N., V. N., L. M. parodymų ir byloje esančių rašytinių įrodymų (b.l. 26-32, 90-112), atsakovei priklausęs nekilnojamasis turtas – 6,3200 ha, 5,8600 ha, 3,1200 ha ir 0,52 ha ploto žemės sklypai, gyvenamasis namas ir kiti pastatai, esantys Molėtų r. sav. Juoniškio sen. Juodenėnų k. 2, buvo parduoti pirkėjams K. N. ir V. N. 2013-10-09 pirkimo – pardavimo sutartimi už bendrą 130000 Lt kainą. Turtą pirkę liudytojai K. ir V. N. parodė, kad seniai pažįsta atsakovę O. P., kadangi dažnai lankėsi šalia atsakovės buvusios sodybos esančioje mokykloje, kurioje yra asociacijos, kurios nariais yra liudytojai, buveinė, yra kaimyninių sklypo ir pastatų bendraturčiai, ir iš pačios atsakovės bei kitos kaimynės 2013 m. vasarą sužinojo apie tai, kad atsakovė parduoda sodybą, rimtai sodyba pradėjo domėtis ir dėl konkrečių pirkimo – pardavimo sąlygų kalbėtis bei derėtis su atsakove 2013 m. rudenį, o sutarus dėl sąlygų, organizavo sutarties sudarymą pas notarą ir tokią sutartį 2013-10-09 sudarė. Liudytojai pažymėjo, kad tuo metu specialiai jokio nekilnojamojo turto pirkimui neieškojo, jokių skelbimų nei internete, nei laikraščiuose neskaitė ir nesidomėjo, jokių kitų žemės sklypų, namų ar pastatų žiūrėti nevažiavo, tiesiog iš kaimynės ir pačios atsakovės sužinoję apie kaimynystėje parduodamą atsakovės sodybą, apsvarstę jos įsigijimo galimybes, reikalingumą, nusprendė tą padaryti. Netikėti šių liudytojų parodymais, kuriuos patvirtina ir pačios atsakovės paaiškinimai bei liudytojos L. M. parodymai, teismas neturi jokio pagrindo. Taip pat ir paties ieškovo atstovas A. B. iš esmės paaiškino, kad niekada K. ir V. N. nėra matęs ir su jais nėra bendravęs, atsakovės parduodamos sodybos jiems, kaip potencialiems pirkėjams, nėra rodęs. Nors A. B. teigė, kad šie pirkėjai, kaip ir kiti, galėjo jam skambinti, domėtis, o vėliau patys vykti į sodybą ir tiesiogiai bendrauti su pardavėja, tačiau liudytojai K. ir V. N. parodė, kad nėra niekada bendravę – nei telefonu, nei betarpiškai – su ieškovo įmone, niekada nėra į ją kreipęsi ir nieko apie ją nežino.

Šalių sudarytos Sutarties 4.1. p. numatyta, kad potencialus pirkėjas laikomas surastu įgaliotinio (ieškovo), jeigu apie turtą įgaliotinis informuoja įgaliotoją, taip pat potencialaus pirkėjo giminaičius, šeimos narius, kontroliuojamą ar kontroliuojančią įmonę ar jų darbuotojus, nepriklausomai nuo to, ar pirkėjas buvo apžiūrėjęs ir/ar vedė derybas su įgaliotoju dėl turto pirkimo iki šios sutarties pasirašymo dienos. Pirkėjas taip pat laikomas surastu įgaliotinio, jeigu pirkėjas yra raštu patvirtinęs, kad nekilnojamąjį turtą apžiūrėjo, t.y. yra pasirašęs turto apžiūros aktą. Nagrinėjamu atveju įrodyta, kad atsakovės nekilnojamojo turto pirkėjai buvo surasti ne ieškovo IĮ „Namudė“, t.y. ne ieškovo atlikto darbo ir pastangų dėka, apie parduodamą sodybą sužinojo ne iš ieškovo ar pačios atsakovės internete bei vietiniame laikraštyje „Vilnis“ patalpintų skelbimų, tačiau betarpiškai iš atsakovės kaimynės ir pačios atsakovės. Tai reiškia, kad faktas, su kuriuo Pavedimo sutarties šalys susiejo ieškovo teisės į 10000 Lt ar didesnį atlyginimą įgijimą (potencialaus pirkėjo suradimas bei preliminarios ar pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties su tokiu pirkėju sudarymas), šiuo atveju neatsirado.

Pažymėtina, kad ir teismų praktikoje yra suformuota, jog jeigu yra šalių susitarimas, kurio tikslas – paslaugos gavėjo nekilnojamojo turto pardavimas, pasinaudojant verslininko profesionalo nekilnojamojo turto pardavimo srityje patirtimi, o paslaugų teikėjas nesuteikė vartotojui tinkamos paslaugos – nesurado nekilnojamojo turto pirkėjo, pajėgaus sumokėti už įsigyjamą turtą sutartą kainą ir realiai nupirkusio nekilnojamąjį turtą, jis neįgyja teisės į atlyginimą už paslaugas (LAT 2011-03-28 nutartis c.b. Ž.B. v UAB „JG Property developments“, Nr. (duomenys neskelbtini); 2014-05-02 nutartis c.b. UAB „Ober-haus“ nekilnojamasis turtas v I.A., Nr. (duomenys neskelbtini)ir kt.).

Kita vertus, Sutarties 3.2. p. šalys susitarė, kad atsakovė turto pardavimo organizavimą perleidžia išimtinai ieškovui, suteikiant jam išimtines turto pirkėjų paieškos teises. Tuo atveju, jeigu atsakovė savarankiškai ar per trečiuosius asmenis parduoda / perleidžia turtą sutarties galiojimo metu ne ieškovo surastam pirkėjui (kaip nagrinėjamu atveju), ji įsipareigoja sumokėti ieškovui atlyginimą, numatytą Sutarties 5.1. p., ir sutinka su mokėtinos sumos dydžiu, mano, kad ji teisinga ir pagrįsta. Ši sutarties sąlyga, įtvirtinanti atsakovės pareigą sumokėti ieškovui Sutarties 5.1. p. numatytą pinigų sumą, vertintina kaip šalių susitarimas dėl sankcijos - netesybų (baudos) CK 6.71 str. prasme už atsakovės įsipareigojimo perleisti turto pardavimo organizavimą išimtinai ieškovui pažeidimą. Nors tokia sutarties sąlyga yra užtikrinamas ieškovo, kaip atitinkamas paslaugas teikiančio ir pelno siekiančio privataus juridinio asmens, turinčio interesą gauti atlygį už atliktą, kad ir nepasiekus norimo rezultato (pirkėjo klientui suradimo ir turto pardavimo ieškovo surastam klientui), tam tikrą darbą bei taip visiškai ar iš dalies kompensuoti savo patirtas išlaidas (nuostolius) tuo atveju, jeigu klientas pažeidžia susitarimą dėl išimtinių turto pirkėjų paieškos teisių perleidimo, tačiau teismo nuomone, tokios netesybos, savo dydžiu atitinkančios viso šalių sutarto atlyginimo, kuris priklausytų ieškovui, jeigu, vis dėlto būtų pasiektas norimas rezultatas (ieškovas surastų turto pirkėją klientui), dydį (10000 Lt), yra aiškiai per didelės, neatitinkančios sąžiningumo ir proporcingumo principų ir šiuo konkrečiu atveju pažeidžia kliento, juo labiau - vartotojo ir silpnesnės sandorio šalies, teises ir interesus, todėl vadovaujantis CK 6.188 str. 1 d., 2 d. 5 p., 3 d.,6.716 str. 4 d. ir 6.73 str., mažintinos.

Teismas pažymi, kad ieškovas, būdamas savo srities profesionalas, turėdamas tarpininkavimo parduodant turtą patirtį, išmanydamas nekilnojamojo turto rinką, turėdamas daugiau galimybių viešinti ir reklamuoti parduodamą nekilnojamąjį turtą ir juo labiau, perimdamas iš kliento išimtines teises ieškoti turto pirkėjų, suteikia klientui pagrįstą realų lūkestį dėl operatyvaus turto pirkėjo suradimo ir turto pardavimo kuo palankesnėmis pardavėjui sąlygomis. Tuo atveju, jeigu šis lūkestis pakankamai ilgą laiką neišsipildo ir vien paslaugų tiekėjo pastangomis nepavyksta parduoti turtą, galimos situacijos, kai turto pirkėjas atsiranda dėl paties pardavėjo turimų kitokio pobūdžio savybių ir resursų (atitinkamo pažįstamų rato, specifinio turto potencialių pirkėjų rato pažinojimo) ar net nuo jo paties galinčių nepriklausyti aplinkybių, kaip nagrinėjamu atveju, kuomet pardavėjo kaimynai, žinodami apie sodybos pardavimą, šią informaciją platina kitiems asmenims ir dėl to atsiranda susidomėjusių jos pirkimu asmenų. Tokiu atveju, atsakovės teisės parduoti turtą tokiu būdu atsiradusiam pirkėjui ribojimas, tokio pirkėjo atsisakymas vien dėl išimtinės teisės vykdyti pirkėjų paiešką perdavimo ieškovui ir pakankamai didelių sankcijų už šios teisės pažeidimą taikymo, ypač, jeigu įmanoma operatyviai parduoti turtą palankiomis pardavėjui sąlygomis (o nagrinėjamu atveju turtas parduotas už 130000 Lt, nors ginčo šalių sudarytoje sutartyje nurodoma turto pardavimo kaina 90000 Lt), bei įvertinus galimus nepalankius pardavėjui nekilnojamojo turto rinkos pokyčius ateityje, teismo nuomone, neproporcingai riboja ir pažeidžia turto pardavėjo, šiuo atveju – vartotojo, teises, teisėtus lūkesčius, o taip pat teisingumo ir sąžiningumo principus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Sutarties 3.2 p. numatyta netesybų suma, mokėtina ieškovui, net ir pačiam turto pardavėjui suradus savo turto pirkėją – 10000 Lt – šiuo atveju sudaro daugiau negu 11 % šalių numatytos turto pardavimo kainos (90000 Lt), kas netgi tuo atveju, jeigu nekilnojamasis turtas būtų parduotas ieškovo surastam pirkėjui, yra pakankamai didelis ir ženklus atlyginimas už tarpininkavimo paslaugas, todėl tokios sumos sumokėjimas pardavimo tarpininkui tuo atveju, jeigu jis nesuranda turto pirkėjo, negali būti laikomas teisingu ir sąžiningu (CK 1.5 str.).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į teismų praktiką vartotojų teisių gynimo kontekste, teismo pareigą ex officio ginti silpnesnės sandorio šalies (vartotojo) teises bei interesus, CK 6.73 str. 2 d. numatytus ir teismų praktikos išvystytus netesybų pripažinimo aiškiai per didelėmis ir mažinimo kriterijus, įvertinus ieškovo IĮ „Namudė“ suteiktų atsakovei O. P. pagal sutartį paslaugų pobūdį ir apimtį (teismui nepateikta įrodymų apie tai, kad išskyrus skelbimų apie parduodamą sodybą patalpinimą internete bei informacijos skambinusiems telefonu asmenims teikimą, ieškovas būtų atlikęs dar kokius nors kitus aktyvius veiksmus ieškant turtui pirkėjų, pvz., platinęs reklaminio pobūdžio informaciją konkrečiai apie atsakovės sodybą, siūlęs ją konkretiems savo paties ieškotiems ir pirkti sodybą siekiantiems asmenims, važiavęs su potencialiais klientais betarpiškai į atsakovės sodybą ir ją jiems rodęs ir kt.), tai, kad ieškovas neįrodė, jog Sutarties 3.2 p. sąlyga buvo individualiai ir aiškiai aptarta su atsakove, o taip pat ir pačios atsakovės padaryto sutarties pažeidimo pobūdį, mastą ir pasekmes (atsakovė apskritai neinformavo ieškovo apie surastą pirkėją ir turto pirkimo – pardavimo sutarties su juo sudarymą, kaip tai numatyta Sutarties 3.1.3 p., dėl ko ieškovas ir po sutarties sudarymo talpino skelbimus), teismas sprendžia, jog Sutarties 3.2. p. sąlyga toje dalyje, kurioje tuo atveju, jeigu įgaliotojas savarankiškai ar per trečiuosius asmenis parduoda / perleidžia nekilnojamąjį turtą sutarties galiojimo metu ne įgaliotinio surastam pirkėjui, jis įgaliotojas įsipareigoja sumokėti įgaliotiniui Sutarties 5.1 p. numatyto dydžio sumą (baudą), t.y. 10000 Lt bei papildomai – 50 % sumą nuo parduotos didesnės ir sutartos kainos skirtumo, pažeidžia atsakovės (vartotojos) teises, jos teisėtus lūkesčius, teisingumo bei sąžiningumo principus, yra aiškiai per didelės netesybos, todėl turi būti mažinamos, ir ieškovui iš atsakovės priteistina suma mažintina iki protingumo šioje situacijoje principą atitinkančios 400 Eur netesybų sumos.

Kadangi iš atsakovės ieškovui priteistina 400 Eur suma yra ne atlyginimas už suteiktas paslaugas, o netesybos už atsakovės sutartinės pareigos pažeidimą, Sutarties 5.4. p. nuostatos, numatančios pareigą mokėti delspinigius nuo laiku nesumokėtos atlyginimo už paslaugas sumos, šiuo atveju netaikytinos.

Vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d., 6.37 str. 2 d., iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (400 €) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas IĮ „Namudė“ sumokėjo 93,26 € žyminio mokesčio (b.l. 2, 9, 19), patyrė 155,41 € Lt teisinės pagalbos išlaidų ieškinio parengimui pagal 2014-05-05 Įsiskolinimų administravimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)su IĮ „Turtuvos grupė“ (b.l. 130-135), 347,54 € išlaidų adv. padėjėjos teisinei pagalbai, t.y. atsiliepimui į priešieškinį (rašytinių paaiškinimų) parengimui bei 130,33 € atstovavimui teismo posėdžiuose (b.l. 136-137). Atsakovė O. P. patyrė 173,77 € išlaidų adv. padėjėjo teisinei pagalbai, t.y. už konsultacijas ir priešieškinio parengimą bei 137,77 € išlaidų už konsultacijas ir atstovavimą teismo posėdžiuose, žyminio mokesčio nesumokėjo (b.l. 138-144). Atmetus atsakovės O. P. priešieškinį pilna apimtimi, ieškovui IĮ „Namudė“ iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsikirtimu į pareikštą priešieškinį, t.y. 347,54 € išlaidų rašytiniams paaiškinimams dėl priešieškinio bei ½ dalis atstovavimo teismo posėdyje išlaidų – 65 €. Kadangi teismas patenkino apie 14 procentų ieškovo reikalavimo, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovės priteistina 44 € išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu, ieškinio parengimu ir atstovavimu teisme. Tokiu būdu viso ieškovui iš atsakovės priteistina 456,54 € bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į atmestų ieškinio reikalavimų dalį, įvertinus priešieškinio atmetimo faktą, teisingumo, protingumo principus, atsakovei iš ieškovo priteistina 100 € bylinėjimosi išlaidų (1/2 dalis išlaidų už konsultacijas ir atstovavimą teismo posėdžiuose, t.y. 69 € bei 31 € išlaidų advokato pagalbai už konsultacijas ir priešieškinio, tuo pačiu esančio ir atsiliepimu į ieškinį parengimą). Iš atsakovės priteistina 6 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268, 270 str. str., teismas

nusprendė:

Ieškovo individualios A. B. įmonės „Namudė“ (kodas -(duomenys neskelbtini), buveinė – Eglyno g. 16, Utena) ieškinį atsakovei O. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini)) tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės O. P. ieškovui A. B. įmonei „Namudė“ 400 Eur (keturis šimtus eurų) ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-06-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

A. O. P. priešieškinį ieškovui individualiai A. B. įmonei „Namudė“ atmesti.

Priteisti iš atsakovės O. P. ieškovui individualiai A. B. įmonei „Namudė“ 456,54 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 54 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo individualios A. B. įmonės „Namudė“ atsakovei O. P. 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės O. P. 6 Eur (šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja R. V.