Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo

T. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p. laisvės atėmimu 7 metams, pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams, bausmę nustatant atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Iš nuteistųjų T. J. ir R. M. solidariai priteista 4250,43 Lt, o jiems neturint lėšų ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, iš jų įstatyminių atstovių, jų motinų D. S. ir M. M. po 2125,22 Lt laidojimo išlaidų O. A. . Iš nuteistųjų T. J. ir R. M. dar priteista po 29,90 Lt teismo išlaidų valstybei.

Nukentėjusiosios O. A. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas R. M. , nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. M. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų nužudė kitą žmogų, padarė du plėšimus, vieną iš jų - panaudodami peilį, bei įsibrovę į patalpą pagrobė svetimą turtą.

T. J. ir R. M. 2006 m. balandžio 13 d., apie 17 val., Šilutės rajone, Žemaitkiemio kaime, kelyje Žemaitkiemis – Sakučiai, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir iš anksto susitarę pagrobti nukentėjusiųjų turtą – pinigus ir degtinę, ties daugiabučiu namu, kuriame gyveno T. J. , sustabdė arkliu kinkytu vežimu važiuojančius R. A. ir K. V. . T. J. sudavė 1 smūgį kumščiu į veidą R. A. , taip jį pargriaudamas nuo sėdynės ant vežimo dugno, o tuo pačiu laiku R. M. bandė suduoti kumščiu į veidą K. V. , bet šiam nuo smūgio išsisukus, R. M. iš vežimo pagrobė K. V. ir R. A. priklausantį civilinėje apyvartoje uždraustą 5 litų vertės 0,5 litro naminės degtinės butelį ir 0,50 litų vertės polietileninį maišelį, padarydami nukentėjusiajam K. V. ir R. A. 5,50 litų turtinę žalą. K. V. tuoj pat siekiant susigrąžinti pagrobtą turtą, T. J. , siekdamas išlaikyti prie savęs pagrobtą turtą, mediniu basliu, o R. M. - peiliu, puolė nukentėjusįjį K. V. , grasindami panaudoti prieš jį smurtą.

Kai nukentėjusysis K. V. kartu su R. A. arkliu kinkytu vežimu pabėgo, tęsdami savo nusikalstamą veiką ir siekdami iš nukentėjusiųjų pagrobti pinigus ir degtinę, nuteistieji vijosi nukentėjusiuosius keliu Žemaitkiemis–Sakučiai iki Žemaitkiemio kaimo gyventojos Z. L. sodybos. R. M. , grasindamas peiliu, reikalavo iš nukentėjusiųjų atiduoti pinigus ir degtinę, o tuo metu T. J. mediniu pagaliu sudavė vežime sėdinčiam R. A. 1 smūgį į ranką ir 1 smūgį į krūtinės ląstos šoną, bei apieškojo nukentėjusįjį. Nukentėjusysis K. V. pabėgo, o nukentėjusysis R. A. pinigų ir degtinės neturėjo.

Tą pačią dieną, apie 18 val., Vytulių km., kelio Žemaitkiemis – Sakučiai šalikelėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir iš anksto susitarę pagrobti R. A. priklausantį turtą – vežimą su jame pakinkytu arkliu, nuteistieji kartu užpuolė vežimu važiuojantį R. A. . T. J. kartu su R. M. bendrai sudavė smūgius kumščiais į veidą bei kitas galvos sritis ant sėdynės vežime sėdinčiam R. A. , taip jį pargriaudami ant vežimo dugno, o po to, siekdami išplėšti iš nukentėjusiojo rankų vadžias, kad galėtų užvaldyti vežimą su pakinkytu arkliu, kartu spardė batais apautomis kojomis bei sudavė pakaitomis vežimo sėdyne (lenta) ant vežimo dugno gulinčiam nukentėjusiajam į galvą, veidą, rankas, krūtinės ląstos šonus bei į kitas kūno vietas, taip palaužė nukentėjusiojo R. A. pasipriešinimą ir užvaldė pastarajam priklausantį 2000 Lt vertės arklį, 200 Lt vertės vežimą guminiais ratais bei pakinktus –30 Lt vertės pavalkus, 10 Lt vertės vadžias ir 10 Lt vertės apynasrį. Po to, laikotarpyje nuo 18 val. iki 20 val., Šilutės rajone, Vytulių ir Alkos kaimų laukuose, važinėdami pagrobtu vežimu kinkytu arkliu, siekdami, kad vežime ant dugno gulintis nukentėjusysis negalėtų atsikelti ir pats ar pasišaukęs pagalbon kitus asmenis atsiimti pagrobtą turtą, T. J. kartu su R. M. spardė batais apautom kojom nukentėjusiajam į galvą bei kitas kūno vietas, taip išlaikydami pagrobtą vežimą bei dėl tos pačios priežasties, apie 20 val., Šilutės rajone, Alkos kaime, J. ir A. K. sodyboje, R. M. spyrė batu apauta koja nukentėjusiajam 2-3 kartus į galvą. Sudavus smūgius batais apautomis kojomis, vežimo sėdyne (lenta), mediniu pagaliu ne mažiau kaip šešis smūgius per rankas, dešinę koją, krūtinės ląstą, nukentėjusiajam R. A. buvo padaryti odos nubrozdinimai bei poodinės kraujosruvos dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje, abiejų rankų dilbių apatinės dalies, riešų ir plaštakų bei kairės plaštakos I, II ir V pirštų nugariniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos dešinės kojos pakinklio duobės srityje, lūžo dešinės pusės IX šonkaulis, o dėl ne mažiau kaip 10 smūgių, suduotų kumščiais, batais apautomis kojomis, vežimo sėdyne (lenta) į galvos ir veido sritis visumos, nukentėjusiajam buvo sumušta galva – lūžo nosies kaulai, padaryta muštinė – plėštinė dešinės ausies kaušelio žaizda, veido ir galvos skliauto daugybiniai odos nubrozdinimai bei poodinės minkštųjų audinių kraujosruvos, paviršinė muštinė viršutinės lūpos dešinės pusės žaizda, galvos smegenų abiejų didžiųjų pusrutulių intrasmegeninės kraujosruvos ir smegenų sumušimas su kraujo išsiliejimu smegenų skilveliuose. Dėl daugybinių kūno sužalojimų, padarytų dėl suduotų smūgių per ilgą laiką, R. A. , patyręs dideles fizines kančias, 2006 m. balandžio 23 d., apie 16 val. 25 min., mirė dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo - galvos sumušimo su galvos smegenų abiejų didžiųjų pusrutulių infrasmegeninėmis kraujosruvomis ir smegenų sumušimu, kraujui prasivežus į smegenų skilvelius, infrasmegeninėms kraujosruvoms suspaudus galvos smegenis, išsivysčius smegenų pabrinkimui bei prasidėjus pūlingam meningitui.

Tą pačią, t.y. balandžio 13 d., apie 21 val., pagrobtu vežimu atvykę į nukentėjusiojo R. A. namus, esančius Šilutės rajone, (duomenys neskelbtini), paėmę iš nukentėjusiojo R. A. rūbų kišenės jo buto raktus, turėdami tikslą pagrobti bute esantį turtą, T. J. ir R. M. atrakino nukentėjusiojo buto duris, įsibrovė į šį butą ir, neradę jokio kito vertingo turto, pagrobė 2 bendros 2 litų vertės pakuotes skutimosi peiliukų „SPUTNIK“, padarydami nukentėjusiajam R. A. 2 litų turtinę žalą.

Nuteistasis T. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su nuosprendžiu dėl jam paskirtos per griežtos bausmės. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad nusikaltimus jis padarė būdamas nepilnametis, prisipažino kaltu ir labai gailisi. Be to, teismas nuosprendyje neteisingai nurodė, kad jis buvo iš anksto susitaręs su R. M. daryti nusikaltimus. Prašo išnagrinėti jo skundą ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Teismo posėdyje nuteistasis T. J. ir jo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti ir sušvelninti T. J. paskirtą bausmę. Prokuroras nuteistojo apeliacinį skundą prašo atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Iš bylos matosi, kad teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas jos aplinkybes, tinkamai įvertino ištirtus įrodymus bei jų visumą, o nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Kvalifikuodamas nuteistojo T. J. nusikalstamas veikas, teismas taip pat tinkamai taikė baudžiamuosius įstatymus.

Kad nuteistasis T. J. nusikalstamas veikas, dėl kurių pripažintas kaltu, padarė nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis, patvirtina paties nuteistojo T. J. ir jo bendrininko kito nuteistojo R. M. , nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, parodymo patikrinimo vietoje, parodymų atpažinti protokolai, specialistų išvados ir kiti nuosprendyje išdėstyti bei aptarti įrodymai.

Teisme visiškai prisipažinęs kaltu, nuteistasis T. J. ir savo apeliaciniame neginčija nei dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme, nei teismo nustatytų konkrečių nusikaltimų padarymo aplinkybių, nei tų nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Skunde jis nurodė tik apie tai, kad padaryti tuos nusikaltimus jis su R. M. nesitarė iš anksto. Tokį apelianto argumentą kolegija atmeta, nes jį paneigia visi išnagrinėti šioje byloje įrodymai, o pirmiausia paties T. J. parodymai. Teisme pats nuteistasis T. J. parodė, kad gerdami jo namuose naminę degtinę ir išėję į lauką, kartu su R. M. pamatė vežimu važiuojančius vyrus, kartu priėjo prie jų, reikalavo cigarečių, po to abu ėmė nukentėjusiuosius mušti ir pagrobė iš jų butelį naminės degtinės. Nukentėjusiesiems nuvažiavus, po kiek laiko pats T. J. vėl pasiūlė tą vežimą pasivyti ir nusivijo jį kartu su R. M. tikėdamiesi, kad nukentėjusieji dar turi degtinės arba pinigų. Pasiviję nukentėjusiuosius, toliau vartojo prieš juos fizinį smurtą, K. V. pabėgus, abu kartu mušė rankomis ir spardė vežime pasilikusį R. A. . R. M. pasiūlius, nusprendė pagrobti šio nukentėjusiojo arklį ir patį vežimą, važinėjosi juo po laukus, kartu besivežiodami ir vis mušdami R. A. . Kai arklys partempė vežimą iki nukentėjusiojo namų, abu nuteistieji, apieškoję R. A. ir radę pas jį raktus, kartu dviese įsibrovė į nukentėjusiojo butą, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir kitas nuteistasis R. M. . Taigi iš pačių nuteistųjų aiškiai matosi, kad jie iš anksto aptarė ir suderino svarbiausias nusikaltimo padarymo aplinkybes, užpuolė nukentėjusiuosius, vartojo prieš juos fizinį smurtą, atsirakinę buto duris, įsibrovė į R. A. butą veikdami pagal aptartą bendrą planą pagrobti svetimą turtą. Tai, kad nuteistieji veikė bendrai ir turėdami tuos pačius tikslus, parodo ir konkretūs jų suderinti veiksmai. Tas faktas, kad padaryti nusikaltimus nuteistieji susitarė ne žymiai anksčiau, o tik pamatę keliu važiuojančius nukentėjusiuosius, padarytų nusikalstamų veikų teisiniam įvertinimui reikšmės neturi. Pažymėtina, kad naujajame 2000 m. Baudžiamajame kodekse tokia sąvoka, kaip veikimas grupėje iš anksto susitarusių asmenų, jau iš viso nenumatyta nei kaip nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis, nei kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. BK 25 str. 2 d., kaip viena iš bendrininkavimo formų, yra nurodoma tik bendrininkų grupė, kuri yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Būtent ši aplinkybė buvo neabejotinai nustatyta šioje byloje. Neigdamas išankstinį susitarimą su R. M. , nuteistasis T. J. , matyt, nurodo apie išankstinio susitarimo nebuvimą atimti gyvybę nukentėjusiajam R. A. . Tačiau iš nuosprendžio matosi, kad tokio susitarimo ir siekio atimti gyvybę nukentėjusiajam nenustatė ir pats teismas. Nuosprendyje nurodoma, kad suduodami nukentėjusiajam daugybinius smūgius į galvą, kaltinamieji neabejotinai suprato, kad jie savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam asmeniui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, bet sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Iš to teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistieji nužudė R. A. veikdami netiesiogine tyčia. Tačiau ir nustačius šią tyčios rūšį, tai nesukelia abejonių dėl teismo nustatytos nuteistųjų bendrininkavimo formos. Tarp abiejų nuteistųjų padarytų veikų, jų abiejų suduotų smūgių bei padarytų kūno sužalojimų ir nukentėjusiojo mirties nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys, todėl abu nuteistieji pagrįstai pripažinti nužudymo bendravykdytojais. Nuosprendyje teisingai pažymėta, kad nuteistųjų bendri veiksmai suduodant R. A. smūgius į įvairias kūno vietas ir į galvą rodo vieningą jų tyčios turinį. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ne tik plėšimus ir vagystę, bet ir nužudymą abu nuteistieji padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Nors to ir nenurodęs apeliaciniame skunde, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pasisakęs baigiamosiose kalbose, nuteistasis T. J. dar nurodė, kad nukentėjusysis R. A. mirė tik praėjus 10 dienų po sužalojimų padarymo, be to, apelianto nuomone, nukentėjusiojo mirčiai reikšmės galėjo turėti ir netinkamas gydymas. Tokie T. J. argumentai taip pat atmetami. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ išaiškinta, kad jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti sužalojimai, ir kad nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti. Šioje byloje teismo medicinos specialisto išvadomis ir kitais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad R. A. mirė būtent nuo abiejų nuteistųjų padarytų kūno sužalojimų ir dėl jų kilusių komplikacijų, todėl tarp nuteistųjų padarytų veikų ir R. A. mirties nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys. Specialisto išvadose iš viso nepaminėtos kokios nors nukentėjusįjį gydžiusių medikų klaidos, o ir paties T. J. teiginiai apie tariamai netinkamą R. A. gydymą ligoninėje tėra niekuo nepagrįstos spėlionės. Todėl teismas pagrįstai pripažino T. J. kaltu padarius nužudymą.

Nors ir aptarusi kai kurias apeliaciniame skunde paminėtas ir baigiamųjų kalbų metu T. J. papildomai išdėstytas aplinkybes, kolegija pažymi, kad pačiame apeliaciniame skunde nuteistasis T. J. įrodymų vertinimo, teismo išvadų atitikimo bylos aplinkybėms ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo neginčija, o nesutinka tik su jam paskirta bausme. Todėl, vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, kitų nuosprendžiu išspręstų klausimų kolegija daugiau ir nesvarsto, o šią bylą apeliacine tvarka patikrina tik tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde, t.y. tik dėl nuteistajam T. J. paskirtos bausmės.

Nors nuteistasis T. J. nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, su bausmės paskyrimu susijusius apelianto argumentus kolegija taip pat atmeta. Iš nuosprendžio be to matosi, kad į visus tuos argumentus, skirdamas bausmes, teismas jau atsižvelgė.

Skirdamas bausmes nepilnamečiui T. J. , teismas ne tik atsižvelgė į visas BK 54 str. 2 d. nurodomas aplinkybes, tačiau vadovavosi ir BK XI skyriaus normomis, nustatančiomis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. BK 90 str. 5 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų. BK 91 str. 2-3 dalyse nurodyta, kad skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 str. 2 d. išvardintų aplinkybių, teismas atsižvelgia ir į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos BK straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. BK 92 str. 1 d. numato galimybę nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Iš nuosprendžio matosi, kad nei vienų iš paminėtų nuostatų skiriant bausmę T. J. teismas nepažeidė. Apeliaciniame skunde šis nuteistasis nurodo, kad nusikalto būdamas nepilnametis, prisipažino kaltu ir dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi. Tačiau T. J. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytų nusikaltimų teismas jau pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, vadovaujantis BK 59 str. 2 d., tokia aplinkybe teismas dar pripažino ir pačią T. J. nepilnametystę, nors tokia atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenumatyta to paties BK straipsnio 1 dalyje. Kita vertus, teismas pagrįstai nustatė ir dvi T. J. atsakomybę sunkinančias aplinkybes: nusikaltimų padarymą bendrininkų grupėje ir apsvaigus nuo alkoholio. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad girtumas turėjo reikšmės nusikalstamų veikų padarymui ir tai teisme pripažino pats apeliantas. Skirdamas bausmę, teismas jau atsižvelgė į tai, kad T. J. nusikalto būdamas labai jauno amžiaus, 2006 m. balandžio 20 d. jam sukako tik 15 metų. Be to, iš bylos matosi, kad nuteistasis augo be tėvo, o jį auginusi motina pati serga priklausomybės liga. Tuo gali būti paaiškinama ir tai, kad ir pats T. J. , nors ir būdamas jauno amžiaus, jau piktnaudžiavo alkoholiu. Teisme jis pats parodė, kad vartoja alkoholį nuo 13 metų, nusikaltimo dieną dėl pagirių nėjo į mokyklą, su R. M. vėl gėrė degtinę ir jau būdami girti padarė nusikaltimus. Nors dėl jauno amžiaus laikyti T. J. pasiekusiu socialinės brandos negalima, tačiau byloje surinkti duomenys jau leidžia padaryti kai kurias išvadas apie nuteistojo jau susiformavusias nuostatas ir polinkį daryti nusikalstamas veikas. Bylos duomenys jį apibūdina tik neigiamai. Pašalintas iš vienos mokymo įstaigos ir pradėjęs mokytis Šilalės jaunimo mokykloje, joje T. J. charakterizuojamas tik neigiamai. Charakteristikoje nurodoma, kad moksleivis praleidinėjo pamokas, neturėjo mokymosi motyvacijos, pamokų metu dažniausiai nieko neveikdavo, neturėjo draugų ir bendravo tik su kitoje klasėje besimokančiu šioje byloje taip pat nuteistu R. M. . Mokykloje buvo pastebima nuteistojo fizinė ir žodinė agresija. Iš bylos taip pat matosi, kad prieš už save jaunesnius ir silpnesnius vaikus T. J. vartojo smurtą bei prievartą. 2005 m. lapkričio 9 d. tik dėl to, kad dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsakoma pagal baudžiamuosius įstatymus, prieš jį buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 str. 1 d. dėl grasinimo nužudyti peiliu du mažamečius vaikus.

Teismas atsižvelgė ir į T. J. padarytų nusikaltimų pobūdį bei jų pavojingumo laipsnį. Nuteistasis pripažintas padaręs 4 nusikalstamas veikas, pagal BK 11 str. nuostatas priskiriamas tyčinių apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. BK 180 str. 2 d. ir BK 129 str. 2 d. sankcijos numato vien tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Be to, kartu su R. M. nužudęs R. A. , T. J. padarė nusikaltimą, kvalifikuojamą pagal kelis BK 129 str. 2 d. punktus ir šis labai sunkus nusikaltimas sukėlė negrįžtamus padarinius bei padarė ypatingą žalą visuomenei. Sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymas kaip tik ir nulėmė, kad T. J. teismas paskyrė būtent realaus laisvės atėmimo bausmę. Nors BK 92 str. iš esmės nedraudžia atidėti ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą nepilnamečiui paskirtos bausmės vykdymą, šiuo konkrečiu atveju teismas tokią galimybę pagrįstai atmetė. Skirti T. J. pagal BK129 str. 2 d. ne didesnę negu 4 metų laisvės atėmimo bausmę, įvertinus visas bylos aplinkybes, nebuvo galimybės. Jau aptartos aplinkybės taip pat neleidžia manyti, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus tos bausmės atlikimo.

Pagal jau aptartas BK 90 ir 91 straipsnių nuostatas, teismas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p. galėjo paskirti T. J. laisvės atėmimo bausmę nuo 2 metų ir 6 mėn. iki 10 metų. Todėl T. J. paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė, įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumą, jo aplinkybes ir nuteistojo asmenybę, negali būti laikoma per griežta. Pagal kitus baudžiamuosius įstatymus teismas šiam nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes už tų įstatymų sankcijų vidurkį. Galutinė subendrinta bausmė nuteistajam paskirta apėmimo būdu. Taigi darytina išvada, kad ir už atskiras nusikalstamas veikas, ir galutinę subendrintą bausmę T. J. teismas paskyrė teisingai. Kolegijos nuomone, teismas jau atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias leisti paskirti T. J. kuo švelnesnę bausmę, todėl tą bausmę švelninti dar labiau jokio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. J. apeliacinį skundą atmesti.