- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- eI3-101-422/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00479-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- K. R., J. R., A. B., V. K., S. B., Jono A
- Trečiasis asmuo
- Alytaus miesto savivaldybės administracija
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Ramūno Šarkos ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. R., J. R., A. B., V. K., S. B., Jono A. B., V. M. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo, sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai K. R., J. R., A. B., V. K., S. B., J. A. B., V. M. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovė) Alytaus skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 2VĮ-965-(14.2.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 2VĮ-853-(14.2.2.) „Dėl Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ pripažinimo negaliojančiu“ (toliau – ir Įsakymas, skundžiamas Įsakymas), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 1T-4-(7.5) „Dėl K. R., A. B., V. K., J. A. B., S. B., V. M. ir J. R. skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovę nuosavybės teisių atkūrimo procedūras įgyvendinti teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjų (pretendentų) pasirinktu nuosavybės teisių atkūrimo būdu, sudarant galimybę susirinkime pasirinkti neatlygintinai nuosavybėn perduodamą žemės sklypą iš grąžintinų žemės sklypų.
Pareiškėjai skunde ir jų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.
Pažymėjo, jog kolektyviniu pilietiniu tapęs ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo tarp Alytaus miesto savivaldybės, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus (toliau – ir NŽT Alytaus skyrius) ir pareiškėjų tęsiasi jau seniai. Pareiškėjų teigimu, skundžiamų sprendimų neteisėtumą ir nepagrįstumą patvirtina skunde išdėstytų įvykių ir faktų laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2019 m. spalio 29 d. chronologija.
Nurodė, jog pareiškėjai dėl Alytaus savivaldybės administracijos suformuotų, bet galimai nusikalstamai neperduotų nuosavybės teisių atkūrimui skirtų žemės sklypų kreipėsi į įvairias institucijas, Seimo kontrolierių, kurie nustatė pareiškėjų teisių pažeidimus dėl sklypų neperdavimo.
Tvirtino, jog pareiškėjai NŽT Alytaus skyriaus vedėjai 2019 m. spalio 6 d. pateikė kolektyvinį skundą, nes daugiau nei 50 žemės sklypų iš 2019 m. balandžio 26 d. jos priimtu įsakymu įtrauktų į Sąrašą ir pateiktų rinktis buvo nesutvarkyti ir neparengti nuosavybės teisių atkūrimui. Teigė, jog šias faktines aplinkybes 2019 m. birželio 3 d. konstatavo antstolis. Akcentavo, jog tik pareiškėjų ir kitų suinteresuotų asmenų aktyviais veiksmais buvo pasiekta, jog Alytaus savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. rugpjūčio 23 d. perdavė papildomų žemės sklypų bylas NŽT Alytaus skyriui, dėl to NŽT Alytaus skyriaus vedėja priėmė teisėtą ir pagrįstą 2019 m. spalio 9 d. įsakymą, kurio pripažinimui negaliojančiu administracine tvarka nebuvo teisėto pagrindo. Pareiškėjų nuomone, NŽT savo 2019 m. spalio 17 d. išvadoje Kauno apygardos prokuratūrai pateikė formalų atsakymą, padarydama faktinėms aplinkybėms prieštaraujančias paviršutiniškas išvadas.
Teigė, jog Įsakyme nenurodyti aiškūs motyvai, kurių pagrindu yra pripažįstamas negaliojančiu NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. 2VĮ-853-(14.2.2.), tik nurodyta, kad toks sprendimas priimtas vykdant NŽT direktoriaus 2019 m. spalio 29 d. pavedimą.
Pareiškėjų nuomone, minėtu pavedimu, neatsižvelgiant į ginčo klausimui esminę reikšmę turinčias aplinkybes, NŽT direktoriui pavaldus asmuo (Alytaus skyriaus vedėja) įpareigota vykdyti Atkūrimo įstatyme bei Įgyvendinimo tvarkoje nurodytas procedūras atliekant šiems teisės aktams, jų paskirčiai bei tikslams prieštaraujančius veiksmus, paneigiant piliečių konstitucinę teisė į nuosavybės teisių atkūrimą ir iš esmės paties Alytaus skyriaus (vedėjos) atliekamas nuosavybės atkūrimo procedūras. Pažymėjo, jog Įsakymas buvo priimtas vykdant nepagrįstą NŽT direktoriaus pavedimą (įpareigojimą), siekiant, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas būtų baigtas pagal Vyriausybės programą dar šiais metais. Pareiškėjų nuomone, NŽT direktoriaus pavedimas yra susijęs su politinės valios, o ne su nuosavybės teisių atkūrimo proceso įgyvendinimu.
Išreiškė nuomonę, jog NŽT direktorius minėtu pavedimu iš esmės įpareigojo NŽT Alytaus skyriaus vedėją pažeisti piliečių konstitucinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, Atkūrimo įstatymo, Įgyvendinimo tvarkos sąlygas, Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, nesivadovauti Konstitucinio Teismo jurisprudencija, teismų suformuota praktika.
Tvirtino, jog Sprendime nenurodyti motyvai, kuriais remdamasis NŽT direktorius nusprendė, kad pareiškėjų ikiteismine tvarka pateiktas skundas yra nepagrįstas. NŽT direktoriaus pareiškėjų skundas ikiteismine tvarka buvo nagrinėtas formaliai, šališkai, paviršutiniškai ir tendencingai siekiant pareiškėjams nepalankaus galutinio rezultato. Sprendimo motyvai yra deklaratyvūs, formalūs, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išvardytų principų. Sprendime išvados padarytos nevertinant ir ignoruojant pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes bei kartu su skundu pateiktus įrodymus. Skundžiamas Įsakymas neaiškus, nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis, todėl neatitinka konstitucinių bei bendrųjų teisės principų, Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.
Pažymėjo, jog viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo 3 str.). NŽT Alytaus skyriaus vedėja, Įsakymu panaikindama savo pačios prieš tai priimtą įsakymą, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, konstitucinius ir bendruosius principus, Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, LVAT suformuotoje praktikoje pateiktus išaiškinimus, todėl toks sprendimas negali būti laikomas teisingu, teisėtu ir pagrįstu.
Teigė, jog NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 9 d. įsakymas, kuris Įsakymu panaikintas, buvo priimtas kaip padarinys to, jog 2019 m. rugpjūčio 23 d. Alytaus miesto savivaldybės administracija NŽT Alytaus skyriui perdavė 20 naujų žemės sklypų, kurie buvo naujai suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui ir nuo 2018 m. savivaldybės neperduodami, nors to nuolat reikalavo ir NŽT Alytaus skyrius, ir Žemės ūkio ministerija, ir piliečiai. Tai, kad žemės sklypai buvo neteisėtai Savivaldybės laikomi, pripažino ir pati Savivaldybės administracija, konstatavo dėl to sudarytos komisijos.
Nurodė, kad priimant skundžiamus sprendimus nebuvo tirta, vertinta ir atsižvelgta į tai, kad NŽT Alytaus skyrius jau 2018 m. birželio 12 d. raštu informavo Savivaldybės administracijos direktorių apie apleistoje teritorijoje formuojamus netvarkingus žemės sklypus. Dėl minėtų žemės sklypų trūkumų NŽT Alytaus skyrius įsakymu negalėjo jų įtraukti į grąžintinų sklypų sąrašą bei pateikti juos pasirinkti pretendentams iki 2019 m. birželio 4 d. susirinkimo. Pareiškėjų nuomone, pateikti nauji žemės sklypai po minėto susirinkimo turėjo būti įtraukti į piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašą ir nuosavybės teisių atkūrimo procedūros turėjo būti tęsiamos teisėto ir pagrįsto NŽT vedėjo 2019 m. spalio 9 d. įsakymo pagrindu.
Tvirtino, jog skundžiami sprendimai priimti pažeidžiant nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, prieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ nuostatoms, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, pažeidžia pareiškėjų teisėtus interesus ir lūkesčius, todėl turi būti panaikinti, įpareigojant atsakovę nuosavybės teisių atkūrimą įgyvendinti teisės aktų nustatyta tvarka. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko. Nurodė, jog NŽT Alytaus skyriaus vedėjas Įsakymu pripažino negaliojančiu 2019 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. 2VĮ-853-(14.2.2.), kuriuo buvo patvirtintas Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Alytaus mieste sąrašas ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Alytaus mieste, sąrašas.
Pažymėjo, jog NŽT vedėjo 2019 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. 2VĮ-853-(14.2.2.), kuriuo patvirtintas Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Alytaus mieste sąrašas ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Alytaus mieste, sąrašas, buvo priimtas pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies, Tvarkos 38 punkto nuostatas, nes piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Alytaus mieste, sąraše buvo įrašyti 35 piliečiai, o siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąraše buvo įrašyti 68 nauji žemės sklypai (iš jų – 18 naujų žemės sklypų, kuriuos Alytaus miesto savivaldybės administracija NŽT Alytaus skyriui perdavė 2019 m. rugpjūčio 24 d. Raštu).
Tvirtino, jog šioje byloje skundžiamas įsakymas buvo priimtas vykdant Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2019 m. spalio 25 d. pavedimą Nr. 1PAV-207-(1.8 E.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, kuriuo Nacionalinėje žemės tarnyboje gavus Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2019 m. spalio 24 d. nutarimą Nr. 2. VJ-10 „Reikalauti spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo“ NŽT Alytaus skyriaus vedėjui buvo pavesta pripažinti negaliojančiu 2019 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. 2VĮ-853-(14.2.2.) ir šiuo įsakymu patvirtintus Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Alytaus mieste sąrašą ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Alytaus mieste, sąrašą.
Atsakovės teigimu, Įsakymas atitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, buvo priimtas teisėtu pagrindu vykdant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 25 d. pavedimą Nr. 1PAV-207-(1.8.), pagrįstas teisės aktais ir objektyviais duomenimis. Priimant skundžiamą įsakymą buvo vadovautasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais viešojo administravimo principais: įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia. Įsakyme nurodyta apskundimo tvarka, kuria pareiškėjai pasinaudojo. Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjų 2019 m. lapkričio 20 d. skundą dėl Įsakymo panaikinimo, šioje byloje skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai jį atmetė, konstatavusi, jog nauji žemės sklypai, kurių dokumentai perduoti Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. SD-7000(6.83E), negalėjo būti naudojami nuosavybės teisėms atkurti, kadangi 2019 m. birželio 4 d. vykusio susirinkimo metu naujų žemės sklypų pakako visiems, įrašytiems į Piliečių eilę, nes po šio skirstymo liko dar nepaskirstyta 50 naujų žemės sklypų.
Atkreipė teismo dėmesį, kad pareiškėjų reikalavimas dėl įpareigojimo nuosavybės teisių atkūrimo procedūras įgyvendinti teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjų (pretendentų) pasirinktu nuosavybės teisių atkūrimo būdu, sudarant galimybę susirinkime pasirinkti neatlygintinai nuosavybėn perduodamą žemės sklypą iš grąžintinų žemės sklypų sąrašo jau yra pareikštas kitose administracinėse bylose: Nr. eI3-3383-554/2020, Nr. eI3-3384-554/2020, Nr. eI3-3385-554/2020. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. 2VĮ-965-(14.2.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 2VĮ-853-(14.2.2.) „Dėl Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ pripažinimo negaliojančiu“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 1T-4-(7.5) „Dėl K. R., A. B., V. K., J. A. B., S. B., V. M. ir J. R. skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 2VĮ-965-(14.2.2) buvo pripažintas netekusiu galios NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. 2VĮ-853-(14.2.2.), kuriuo patvirtintas Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Alytaus mieste sąrašas ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Alytaus mieste, sąrašas, atsižvelgiant į Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. SD-7000(6.83E) „Dėl duomenų perdavimo“ papildomai perduotų 20 naujų žemės sklypų kadastro duomenų bylų.
Pareiškėjai, atstovaujami advokato, dėl NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. 2VĮ-965-(14.2.2) apskundimo, pasinaudodami ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, kreipėsi su 2019 m. spalio 20 d. skundu į NŽT direktorių, kuris 2020 m. sausio 23 d. priimtu sprendimu Nr. 1T-4-(7.5) pareiškėjų skundą atmetė.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog skundžiami sprendimai priimti nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjai yra pretendentai (jų teisių perėmėjai) į nuosavybės teisių atkūrimą. Taip pat nėra ginčo dėl jų valios ir būdo atkurti nuosavybės teises (suteikiant naują žemės sklypą).
Bylos duomenimis nustatyta, jog NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2019 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 2VĮ-131-(14.2.2.) „Dėl Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai Alytaus mieste, eilės patvirtinimo“ buvo patvirtinta Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai Alytaus mieste, eilė, į kurią įrašyti 72 piliečiai naujiems žemės sklypams gauti. Minėtu įsakymu į Piliečių eilę įrašyti ir pareiškėjai (kaip pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą ir jų teisių perėmėjai).
Bylos duomenimis, NŽT Alytaus skyriaus vedėjas 2019 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 2VĮ-345-(14.2.2.) „Dėl Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ patvirtino Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Alytaus mieste sąrašą ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Alytaus mieste, sąrašą.
Pagal bylos duomenims nustatyta, jog pareiškėjai (jų įgalioti atstovai) 2019 m. balandžio–gegužės mėnesiais buvo kviečiami atvykti į NŽT Alytaus skyriuje 2019 m. birželio 4 d. vyksiantį Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdį, sudarant galimybę jiems išreikšti valią dėl konkretaus naujo žemės sklypo pasirinkimo Alytaus mieste, tačiau į 2019 m. birželio 4 d. NŽT Alytaus skyriaus organizuotą susirinkimą neatvyko ir nepasirinko siūlomų sklypų iš esmės dėl jų suformavimo ir netinkamumo naudotis.
Bylos duomenimis nustatyta, jog Alytaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. SD-7000(6.83E) „Dėl duomenų perdavimo“ papildomai perdavė 20 naujų žemės sklypų kadastro duomenų bylas (pateiktas informacinėje sistemoje „GeoMatininkas“) (duomenys neskelbtini).
Savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. SD-7000(6.83E) perduoti sklypai buvo įtraukti į NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 2VĮ-853-(14.2.2.) patvirtintą Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašą, į kurį pasiūlyta įrašyti ir pareiškėjus.
Ginčijamame NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 31 d. įsakyme nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio 7 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 34, 37, 38 ir 106 punktų nuostatomis bei vykdant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 25 d. pavedimą Nr. 1PAV-207-(1.8).
Pareiškėjų nuomone, NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. 2VĮ-853-(14.2.2.) skundžiamu Įsakymu panaikintas be teisėto pagrindo, neišdėsčius aiškių motyvų. Įsakyme ir Sprendime padarytos išvados nepagrįstos objektyviais duomenimis, neatitinka konstitucinių bei bendrųjų teisės principų, viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. NŽT Alytaus skyriaus vedėja administracine tvarka be teisėto pagrindo panaikino savo pačios priimtą sprendimą, nors tokia teisė nebuvo numatyta įstatymo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje konstatuota, jog kai byloje yra kilęs ginčas dėl individualaus administracinio akto, kuriuo buvo panaikintas ar pakeistas anksčiau priimtas viešojo administravimo subjekto aktas, bylą nagrinėjantis teismas turi patikrinti, ar tokio administracinio akto priėmimas sukėlė suinteresuotiems asmenims realias materialines teisines pasekmes, ar tokį administracinį sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas turėjo kompetenciją panaikinti ar pakeisti savo paties anksčiau priimtą administracinį aktą, ar buvo tam teisėtas pagrindas (žr., pvz., LVAT 2021 m. liepos 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1145-789/2021).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą – NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 2VĮ-965-(14.2.2.), panaikino savo priimtą sprendimą – NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. 2VĮ-853-(14.2.2.).
Administracinių teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo 3 str.). Pagal ginčo metu galiojusią Viešojo administravimo įstatymo redakciją, 3 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, jog Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Taigi teisės pakeisti (panaikinti) savo priimtą sprendimą, nustačiusį asmenims teises (jų apimtį, ribas), suteikimas viešojo administravimo institucijai reikalauja teisinio reguliavimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017 ir kt.). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius negali reikšmingai pasikeisti asmeniui suteiktų teisių apimtis (būtų nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1206-492/2021).
Pažymėtina, jog teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-227/2012, 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014). Įstatymų leidėjas nenustato tiesioginio draudimo institucijai pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį aktą, suteikiantį asmeniui tam tikras teises. Tačiau, pagal Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas, viešojo administravimo subjektai turi teisę leisti administracinius aktus tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-935-492/2019). Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Taigi viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-35/2010, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1356/2012, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015, 2017 m. spalio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017).
Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 punkte įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu nustatoma, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jeigu dėl to nekyla ginčų, sprendimą gali panaikinti arba jį pakeisti sprendimą priėmęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (18 straipsnio 9 punktas). Konkrečiu atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, buvo vykdoma nuosavybės teisių atkūrimo procedūra ne sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo metu, o dar prieš juos priimant, be to, dėl Įsakymo panaikinimo kilo ginčas iš pareiškėjų pusės, nes ginčijamas Sprendimas jiems sukėlė materialines teisines pasekmes, todėl šiuo teisiniu pagrindu administracine tvarka NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. 2VĮ-853-(14.2.2.) negalėjo būti panaikintas.
Pagal bylos duomenis nustatyta, jog konkrečiu atveju šioje byloje skundžiamu Įsakymu prieš tai priimto administracinio akto panaikinimą lėmė prokuroro nustatyti viešojo intereso pažeidimai, konstatuoti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2019 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. (AP-24212).
Teisėjų kolegija pažymi, jog valstybinės žemės patikėtinės Nacionalinės žemės tarnybos kompetenciją apibrėžia Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio nuostatos, pagal kurias įtvirtinta, jog Nacionalinė žemės tarnyba, kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo. Tais atvejais, kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Nacionalinė žemės tarnyba dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą (3 dalies 15 punktas). Pagal Prokuratūros įstatymo nuostatas, prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, be kita ko, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu dėl administracinių aktų panaikinimo (19 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 31 d. įsakyme Nr. 2VĮ-965-(14.2.2.) yra nurodytas jo priėmimo pagrindas – teisės aktų nuostatos, reguliuojančios nuosavybės teisių atkūrimo procesą, tačiau jos nenumato galimybės tam pačiam subjektui keisti savo anksčiau priimtą administracinį aktą, kuriuo pirmiau priimtas sprendimas dėl pareiškėjų siūlymo įtraukti į sąrašus žemės sklypams gauti pripažintas netekusiu galios.
Teisėtumo principas viešojo administravimo srityje reiškia, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir kad jų priimti sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Norėdami priimti administracinį teisės aktą, viešojo administravimo subjektai privalo turėti tinkamas priežastis, o ne pateikti bet kokias priežastis, kad patenkintų formalius reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-706/2014). Pažymėtina, kad pareiga laikytis teisėtumo principo vykdant viešojo administravimo veiklą apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-834/2013). Viešojo administravimo subjektų veiklai būdingas formalizmo principas, nes jų veikla turi atitikti nustatytas procedūras. Tokių procedūrų nustatymas yra susijęs ir su teisėtumo principo įgyvendinimu, nes viešojo administravimo institucijos turi veikti taip, kaip nustatyta jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1179/2012, 2017 m. spalio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog gero administravimo (atsakingo valdymo) principas apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Asmenys, atlikdami atitinkamus veiksmus ir siekdami tam tikrų veiksmų įgyvendinimo, viliasi, kad įgaliotos valdžios institucijos veiks įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, kad tinkamai bus vykdomos teisės aktuose numatytos procedūros (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017).
Teisėjų kolegija pažymi, jog NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 31 d. įsakyme Nr. 2VĮ-965-(14.2.2.) nėra nurodytas teisinis pagrindas, apibrėžiantis atsakovui suteiktą kompetenciją panaikinti savo paties administracinį aktą. Jame nurodytas NŽT direktoriaus pavedimas panaikinti administracinį aktą negali būti laikomas teisėtu pagrindu administracinio akto panaikinimui, nes priimtas NŽT vadovui pažeidžiant įstatymo suteiktą kompetenciją, todėl darytina išvada, jog skundžiamas Įsakymas priimtas iš esmės neturint tokiam sprendimui priimti teisės aktuose įtvirtintų įgaliojimų, todėl jis neatitinka teisėtumo principo reikalavimų ir tai sudaro pagrindą skundžiamą Įsakymą panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 2 p., 2 d.).
Nagrinėjant pareiškėjų 2019 m. lapkričio 20 d. skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis) pirmiau nurodyti teisės aktų pažeidimai nebuvo pašalinti, skunde nurodytos aplinkybės dėl atsakovės kompetencijos panaikinti savo paties priimtą administracinį aktą NŽT vadovo neišnagrinėtos, faktinis ir teisinis įvertinimas pateiktas tik dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio 7 punkto, Įgyvendinimo Tvarkos 34, 37, 38 ir 106 punktų požiūriu, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 23 d. sprendimas taip pat negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu ir panaikintinas.
Pažymėtina, jog nuosavybės teisių atkūrimas ir administracinių aktų priėmimas jas įgyvendinant yra viešojo administravimo subjekto prerogatyva, todėl, panaikinus šioje byloje skundžiamus aktus, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimo, įpareigojant atsakovę nuosavybės teisių atkūrimo procedūras įgyvendinti teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjų (pretendentų) pasirinktu nuosavybės teisių atkūrimo būdu, sudarant galimybę susirinkime pasirinkti neatlygintinai nuosavybėn perduodamą žemės sklypą iš grąžintinų žemės sklypų. Minėtas skundo reikalavimas yra išankstinio pobūdžio, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjai skunde prašo priteisti jų patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijos pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, todėl apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas, imamas tas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris galiojo konkrečios teisinės paslaugos teikimo metu. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjai 2019 m. birželio 20 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatais E. B., M. N., M. B.. Advokatas M. B. 2021 m. balandžio 6 d. pateikė teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimo ir išlaidų apskaičiavimą bei sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Su prašymu pateiktas 2021 m. balandžio 2 d. pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 899638 patvirtina, kad už pareiškimo (skundo) parengimą Kauno apygardos administraciniam teismui pareiškėjai patyrė 1 900 eurų bylinėjimosi išlaidų. 2020 m. vasario 20 d. lėšų pervedimo nurodymas patvirtina, kad už skundą teismui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjai sumokėjo 23,00 Eur žyminį mokestį.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012, 2014 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-326/2014, 2017 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017 ir kt.).
Teismo sprendimu pareiškėjų reikalavimai patenkinti iš dalies, todėl patirtos išlaidos priteistinos atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį (žr., pvz., LVAT 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-730-492/2020). Pareiškėjai K. R., J. R., A. B., V. K., S. B., J. A. B., V. M. skunde kėlė tris reikalavimus, t. y. prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 2VĮ-965-(14.2.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 2VĮ-853-(14.2.2.) „Dėl Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ pripažinimo negaliojančiu“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 1T-4-(7.5) „Dėl K. R., A. B., V. K., J. A. B., S. B., V. M. ir J. R. skundo nagrinėjimo“; 3) įpareigoti atsakovę nuosavybės teisių atkūrimo procedūras įgyvendinti teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjų (pretendentų) pasirinktu nuosavybės teisių atkūrimo būdu, sudarant galimybę susirinkime pasirinkti neatlygintinai nuosavybėn perduodamą žemės sklypą iš grąžintinų žemės sklypų.
Atsižvelgiat į tai, kad reikalavimai panaikinti skundžiamus sprendimus patenkinami visiškai, o reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmetamas, darytina išvada, kad pareiškėjų reikalavimai patenkinti 2/3.
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimalus rekomenduojamas už ieškinio, šiuo atveju skundo, parengimą koeficientas – 2,5. Iš bylos duomenų matyti, kad skundą advokatas M. B. parengė 2020 m. vasario 27 d., todėl šiuo atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1 317,6 Eur. Atitinkamai už skundo parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 3 294 Eur (1 317,6 x 2,5).
Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį, iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjams lygiomis dalimis priteistina 1 266,67 Eur (1 900/3 x 2) išlaidų suma (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnis). Taip pat pareiškėjams iš atsakovės lygiomis dalimis priteistina 15,33 eurų (23/3 x 2) žyminio mokesčio išlaidų suma. Iš viso pareiškėjams iš atsakovės priteistina 1 282 eurai (1266,67+15,33) bylinėjimosi išlaidų. Byloje reikalavimus reiškė septyni pareiškėjai, todėl jiems priteistina iš atsakovės lygiomis dalimis po 183,14 eurų (1282/7).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų K. R., J. R., A. B., V. K., S. B., J. A. B., V. M. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 2VĮ-965-(14.2.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 2VĮ-853-(14.2.2.) „Dėl Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ pripažinimo negaliojančiu“.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 1T-4-(7.5) „Dėl K. R., A. B., V. K., J. A. B., S. B., V. M. ir J. R. skundo nagrinėjimo“.
Kitą skundo reikalavimų dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjams K. R., J. R., A. B., V. K., S. B., J. A. B., V. M. kiekvienam po 183,14 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus, 14 ct).
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.