Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. K. atstovės advokatės E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarimo, kuriuo S. K. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 210 str. 2 d., ir nubaustas 5000 (penkių tūkstančių) litų bauda su kontrabandos daiktų – 160 pakelių cigarečių „Fest“ ir 100 pakelių cigarečių „Fest7” bei automobilio „Nissan Almera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimu;

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2014 m. balandžio 5 d., 7.30 val., Vilniaus r., Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio poste, vykdamas per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką N. J. priklausančiu automobiliu „Nissan Almera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nedeklaravęs ir nepateikdamas muitinės kontrolei, bet paslėpęs automobilio galiniuose sparnuose gabeno 260 pakelių cigarečių „Fest“ ir „Fest7” su baltarusiškomis banderolėmis, kurių bendra vertė 1938,20 litų, tuo pažeidė 1992-10-12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 40 ir 41 str. reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 210 str. 2 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kontrabanda gabentų prekių kiekis ir vertė yra nedideli – gabenta 260 pakelių cigarečių, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra vertė 1938,20 litų, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad sulaikytų kontrabandinių cigarečių nebuvo galima gabenti kitaip, nei automobilio galiniuose sparnuose.

Pažymima, jog automobilis, kuriuo buvo gabentos kontrobandinės cigaretės, nebuvo specialiai tam pritaikytas, modifikuotas tokiam neteisėtam veiksmui, automobilyje nebuvo atlikti kokie nors fiziniai pakeitimai, apsunkinantys kontrabandos dalyko radimą, todėl, advokatės vertinimu, tiriamu atveju automobilis nebuvo specialiai paruoštas kontrabandos dalykui gabenti.

Pabrėžiama, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoto automobilio vertė yra daugiau nei penkis kartus didesnė nei gabentų prekių vertė. Automobilį apeliantas buvo pasiskolinęs iš savo sesers, kuri nežinojo ir negalėjo žinoti, jog transporto priemonė nus naudojama kontrabandai gabenti per Baltarusijos sieną. Jis niekada ankščiau nebuvo baustas už jokius pažeidimus, tokius jo veiksmus lėmė apelianto bedarbystė.

Advokatės teigimu, konfiskuotas automobilis yra vienintelė transporto priemonė visoje šeimoje, neišvengiamai reikalingas užtikrinant tiek visos šeimos, tiek ir mažametės dukterėčios būtinų poreikių tenkinimą, apelianto sesuo, netekusi automobilio, neteks ir darbo, t.y. vienintelio jos pragyvenimo šaltinio.

Motyvuojamoji dalis

S. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu S. K. pripažintas kaltu pagal LR ATPK 210 str. 2 d., kuris numato atsakomybę už prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, <...> gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, <...> vertė neviršija penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos. Straipsnio sankcijoje numatyta bauda nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Ginčo dėl S. K. inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo nekyla. Jo kaltė visiškai įrodyta byloje esančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu. Savo kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tačiau apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu apeliantui paskirta papildoma administracine nuobauda – transporto priemonės konfiskavimu.

Iš LR ATPK 210 str. 2 d. sankcijos matyti, kad ji sukonstruota kaip alternatyvi. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant LR ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Remiantis vieningai formuojamą teismų praktika, transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas.

Iš 2014 m. balandžio 5 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto S. K. atžvilgiu matyti, kad patikrinus apelianto vairuojamą automobilį rentgeno kontrolės sistema, automobilio „Nissan Almera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galiniuose sparnuose buvo rasta 260 pakelių cigarečių „Fest“ ir „Fest7” su baltarusiškomis banderolėmis. Nors minėta transporto priemonė nagrinėjamu atveju ir nebuvo specialiai pritaikyta kontrabandos gabenimui, t.y. nebuvo įrengtų slėptuvių kontrabandos dalykui gabenti, bet, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, cigaretės buvo gabenamos prekėms gabenti nepritaikytoje vietoje – automobilio galiniuose sparnuose, taip apsunkinant jų suradimą. Aplinkybė, kad kontrabanda gabentos prekės buvo paslėptos ir gabentos tam nepritaikytoje vietoje, aukštesniojo teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota administracinio teisės pažeidimo padarymui bei pakankamas motyvas, kuriuo remiantis galimas tokios transporto priemonės konfiskavimas.

Šių aplinkybių kontekste akcentuotina ir tai, kad S. K. kontrabanda gabeno 260 pakelių cigarečių „Fest“ ir „Fest7”. Akivaizdu, kad tokio kiekio cigarečių asmuo nebūtų galėjęs nepastebėtas pergabenti iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką be transporto priemonės pagalbos, išvengiant muitinės kontrolės.

Atsakant į apelianto argumentus, kad minėtos transporto priemonės konfiskavimas nagrinėjamu atveju nėra proporcinga administracinė nuobauda padarytam administraciniam teisės pažeidimui, kadangi automobilio vertė kelis kartus viršija kontrabanda gabentų cigarečių vertę, akcentuotina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad transporto priemonės vertė yra didesnė nei kontrabanda gabentų prekių vertė, nėra besąlygiškas pagrindas jos nekonfiskuoti. Pažeidimo padarymo įrankio konfiskavimas šiuo atveju laikytinas proporcinga administracine nuobauda. Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad konfiskuotas automobilis priklauso S. K. seseriai, jo konfiskavimas smarkiai apribos ne tik jos, bet ir jos dukters interesus, pažymėtina, kad LR ATPK 26 str. 1 d. numatyta, jog daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Taip pat šiame straipsnyje nurodyta, kad daiktas, kuris buvo LR ATPK 210 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso. Pagal šiuo metu suformuotą teismų praktiką, pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems LR ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.

Analogiškos praktikos laikomasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, nurodant, jog draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala, išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą, kurioje teigiama, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Taigi tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, asmuo gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.

Šių aplinkybių kontekste, būtina pažymėti, kad transporto priemonės konfiskavimas už LR ATPK 210 str. pažeidimą gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Apeliacinės instancijos vertinimu, tokių išskirtinių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad „Nissan Almera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), teisėta savininkė N. E. paskolino savo automobilį administracinėn atsakomybėn traukiamam S. K., ketinančiam juo vykti į Lietuvos Respubliką pirkti automobilio detalių. Vertinant šią aplinkybę byloje surinktų ir patikrintų įrodymų plotmėje spręstina, kad automobilio savininkė jai priklausančią transporto priemonę perdavė S. K. savo noru, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ji turėjo elgtis atsakingai ir pasirūpinti, kad jai priklausoma transporto priemonė nebūtų panaudota administracinio teisės pažeidimo padarymui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto S. K. asmenybę ir šių duomenų pagrindu tinkamai individualizavo apeliantui skirtą administracinę nuobaudą, jo atžvilgiu skirdamas ir papildomą LR ATPK 210 str. 2 d. sankcijoje nurodytą administracinę nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

S. K. atstovės advokatės E. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.