Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, LR veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, atstovui A. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, Lietuvos Respublikoje nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 281 str. 4d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. K. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis 2011-01-18 apie 07.20 val. Vilniuje, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW 320 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas juo Savanorių prospekto važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti Kauno plento kryptimi, pirmąja eismo juosta, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, ir 38 punkto reikalavimus, numatančius, kad, jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, tai yra, vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 1,83 promilių etilo alkoholio), prieš ties Savanorių prospekto pastatu Nr.187 esančią nereguliuojamą pėsčiųjų perėją sustojus ta pačia kryptimi antra ir trečia eismo juostomis važiavusioms transporto priemonėms, nesustabdė vairuojamo automobilio, kad įsitikintų, jog perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sukelti pavojų, dėl ko partrenkė jo važiavimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę pėsčiųjų perėja ėjusią pėsčiąją L. R., kuri patyrė sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis T. K. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad iš vakaro prieš įvykį susitikimo su bendradarbiais metu vartojo alkoholį, buvo mažai pamiegojęs, pramigo į darbą, todėl, kadangi jautėsi galintis vairuoti ir reikėjo skubėti, sėdo už savo automobilio vairo. 2011-01-18 apie 07.20 val., Vilniuje, vairuodamas jam priklausantį automobilį BMW 320 v/n (duomenys neskelbtini) apie 40 -50 km/h greičiu važiavo Savanorių prospekto pirma eismo juosta nuo miesto centro pusės link Vilniaus - Kauno kelio. Važiuodamas matė, kad automobiliai lėtina važiavimo greitį prieš netoli esančią nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Matomumas buvo blogas – lijo lietus, buvo prietema, todėl, kai vairuojamu automobiliu artėjo prie pėsčiųjų perėjos, jis lyg ir matė, kad perėja eina žmonės. Kai staiga perėjos ribose pamatė moterį, jis bandė stabdyti vairuojamą automobilį, tačiau jau buvo per vėlu, todėl pėsčioji buvo partrenkta. Dėl sukelto eismo įvykio labai gailisi, atlygino draudimo bendrovės reikalaujamą sumą dėl šio eismo įvykio. Nukentėjusiosios civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies 10000 Lt sumoje, jo dalį 5000 Lt atlygino iki teismo posėdžio dienos. Prašo teismo, skiriant bausmę ir priteisiant civilinį ieškinį, atsižvelgti į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad iš jo gaunamų pajamų pagrindine dalimi yra išlaikoma jo sugyventinė ir jos mažametis vaikas, kaltinamasis turi kitų kreditinių įsipareigojimų, kuriuos išieško teismo antstoliai.

Baudžiamoji byla teismo posėdyje buvo nagrinėta LR BPK 273 str. nustatyta tvarka, todėl liudytojai teismo posėdyje nebuvo apklausiami.

Motyvuojamoji dalis

Iš rašytinių įrodymų matyti, kad kaltinamojo kaltė be visiško prisipažinimo taip pat įrodyta nukentėjusiosios L. R. parodymais (b.l. 28-30), liudytojų R. R. (b.l. 31-32), D. G. (b.l. 33-34) parodymais bei kita rašytine bylos medžiaga.

Nukentėjusioji L. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011-01-18 apie 07.15 val. Vilniuje ji po naktinės pamainos ėjo iš darbovietės, esančios AB (duomenys neskelbtini), ir ketino važiuoti namo. Kartu su ja ėjo sūnus R. R.. Išėjus iš darbo, jiems reikėjo pereiti į kitą Savanorių prospekto pusę, kad su visuomeniniu transportu galėtų važiuoti link Trakų, todėl nuėjo prie ties gamyklos teritorija esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Pėsčiųjų perėja praėjo Savanorių prospekto važiuojamąją dalį, skirtą važiuoti nuo Vaduvos gatvės pusės link miesto centro pusės, ir skiriamąja juosta priėjo prie priešingos krypties eismo pusės. Jiems sustojus skiriamojoje juostoje, trečia ir antra eismo juostomis nuo miesto centro pusės važiavę automobiliai sustojo prieš perėją juos praleisti. Matė, kad tuo metu kitoje gatvės pusėje taip pat stovėjo pėstieji, kurie norėjo pereiti gatvę. Įsitikinę, kad pereiti gatvę bus saugu, jie su sūnumi įžengė į važiuojamąją dalį ir normaliu tempu perėjos viduriu ėjo į kitą gatvės pusę. Ji ėjo pirma, o sūnus nuo jos buvo atsilikęs apie 0,5 m. atstumu. Praėjus trečiąją ir antrąją eismo juostas, ji įžengė į pirmąja eismo juostą. Spėjus jai žengti vieną žingsnį, ji staiga pamatė automobilio žibintų šviesas ir pajuto smūgį į dešinę kūno dalį. Buvo partrenkta pirma eismo juosta jai iš dešinės pusės atvažiavusio automobilio priekine dalimi. Iki partrenkimo šio automobilio nematė, todėl negali nurodyti jo važiavimo greičio. Taip pat negali nurodyti, kuriuo momentu ją partrenkęs automobilis buvo pradėtas stabdyti. Dėl šio eismo įvykio jai buvo padaryta fizinė, turtinė ir moralinė žala. (b.l. 28-29).

Liudytojas R. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir L. R. (b.l. 31-32).

Liudytojas D. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2011-01-18 apie 07.15 val. Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 60 km/h greičiu važiavo Savanorių prospekto antra eismo juosta nuo miesto centro pusės link kelio Vilnius - Kaunas. Artėdamas prie kelio ženklais pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, jis matė, kad ja ėjo pėstieji, todėl prieš perėjos ribas automobilį sustabdė. Prieš perėją, prieš jo automobilį antroje eismo juostoje buvo sustabdytas dar vienas automobilis. Tuo metu ta pačia kryptimi, kaip ir jis, trečia eismo juosta važiavęs automobilis taip pat sustojo prieš perėją. Per galinio vaizdo dešinės pusės veidrodėlį matė pirmąja eismo juosta link perėjos artėjantį automobilį „BMW“. Tuo metu pirma eismo juosta buvo laisva, prieš perėją kiti automobiliai nestovėjo. Negali nurodyti kokiu greičiu prie perėjos artėjo automobilis „BMW“, tačiau atrodo, kad jis važiavo negreitai. Jam pasirodė, kad šio automobilio vairuotojas lyg ir pristabdė savo automobilį, tačiau nesustodamas įvažiavo į pėsčiųjų perėją, kurios ribose priekine dalimi partrenkė pėsčiąją. Paskutiniu momentu, prieš pat pėsčiosios partrenkimą, automobilio „BMW“ vairuotojas lyg ir pasuko automobilį kairiau. Po pėsčiosios partrenkimo automobilis „BMW“ buvo sustabdytas jau už perėjos ribų. Atrodo, kad partrenkta pėsčioji per gatvę ėjo normaliu tempu, be to, paskutiniu momentu lyg ir pagreitino tempą, kad išvengti partrenkimo, tačiau tiksliai negali nurodyti kuria kryptimi per važiuojamąją dalį ji ėjo. Partrenkta pėsčioji buvo nublokšta apie 10 metrų atstumu už pėsčiųjų perėjos, arčiau šaligatvio (b.l. 33-34).

Iš Vilniaus apskrities VPK KPV Kelių patrulių rinktinės patrulio S. S. 2011-01-18 tarnybinio pranešimo (b.l. 3) matyti, kad 2011-01-18, apie 07.20 val. gautas pranešimas, kad adresu Savanorių pr. 180, Vilniuje yra partrenktas pėstysis. Atvykę į vietą, adresu Savanorių pr. 187, rado už pėsčiųjų perėjos stovintį automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. K. bei partrenktą pėsčiąją, kurią greitoji pagalba be sąmonės išvežė į ligoninę.

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, eismo įvykio vietos plano (b.l. 5-10) matyti, kad 2011-01-18 eismo įvykis kilo Vilniuje, Savanorių prospekte, ties pastatu Nr. 187 esančioje 4 metrų pločio kelio ženklais ir horizontaliu kelio ženklinimu pažymėtoje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. Savanorių prospekto priešingos krypties eismo puses šioje kelio atkarpoje skiria 7,5 metrų pločio skiriamoji juosta. Įvykis kilo Savanorių prospekto 3 eismo juostų važiuojamosios dalies eismo pusėje, skirtoje važiuoti Vaduvos gatvės kryptimi. Įvykio metu T. K. vairuojamas automobilis BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio stovėjo minėtos eismo pusės pirmoje eismo juostoje, apie 12 metrų atstumu už pėsčiųjų perėjos ribų (žiūrint T. K. važiavimo kryptimi nuo miesto centro pusės link Vaduvos gatvės).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo (b.l. 11-12) matyti, kad po eismo įvykio automobiliui BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti šie sugadinimai: įskeltas priekinis automobilio stiklas dešinėje pusėje, įlenktas variklio dangtis, įlenkta priekinė valstybinio registracijos numerio lentelė.

Iš pažymos dėl kelių eismo įvykio (b.l. 15-16) matyti, kad 2011-01-18 07.20 val. adresu Savanorių pr. 187, Vilniuje T. K. vairuojamas automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų perėjoje partrenkė pėsčiąją L. R.. Įvykio metu buvo apsiniaukę, lynojo, kelio danga – šlapias afaltas.

Iš specialisto išvados (b.l. 25-27) matyti, kad 2011-01-18 eismo įvykio metu, kai L. R. buvo partrenkta automobilio, ji patyrė tokius sužalojimus: muštinę žaizdą kaktoje, kairio kaktikaulio žvyno lūžį nusileidžiantį į kairę priekinę kaukolės pamato daubą, kaklo raiščių patempimą ir odos nubrozdinimus abiejų kelių srityse. Remiantis medicininiais duomenimis negalima spręsti, iš kurios pusės L. R. patyrė pirminį smūgį automobiliu. Sužalojimai, vertinant visumoje, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

Iš specialisto išvados (b.l. 20) matyti, kad įvykio metu L. R. buvo blaivi.

Iš specialisto išvados (b.l. 36) matyti, kad T. K. kraujyje, kurio mėginys paimtas 2011-01-18, 08.20 val., rasta 1,83 promilės alkoholio.

Tokiu būdu aptartais įrodymais įrodyta, kad T. K., vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, važiuodamas juo pirmąja eismo juosta, pažeidė Kelių eismo taisyklių 38 punkto reikalavimus, numatančius, kad, jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją sustojus ta pačia kryptimi antra ir trečia eismo juostomis važiavusioms transporto priemonėms, nesustabdė vairuojamo automobilio, kad įsitikintų, jog perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sukelti pavojų, dėl ko partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusią pėsčiąją L. R., kuri patyrė sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl T. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 4 d.

Konstatuotina, kad kaltinamasis T. K. BK 281 straipsnyje 4 dalyje numatytą nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo, kadangi jis pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes numatė, jog dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Jis vairavo transporto priemonę, šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles: būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (KET 14p.), nesustojo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nors prie jos buvo sustoję kitomis eismo juostomis važiuojantys automobiliai, neįsitikinęs, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų (KET 38p.), dėl ko pėsčiųjų perėjoje partrenkė nukentėjusiąją, jai padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo kaltę nulėmė tai, kad jis pats savo veiksmais sukūrė situaciją, dėl kurios jis, nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių, sukėlė eismo įvykį, kurio metu sunkiai nukentėjo kitas žmogus. Nors kaltinamasis kaip vieną iš kilusio eismo įvykio priežasčių nurodo buvusį blogą orą ir blogą matomumą, dėl kurio jis pavėluotai pamatė pėsčiųjų perėja einančią nukentėjusiąją, teismas laiko, kad įvykęs eismo įvykis tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kaltinamojo veiksmais – jis vairavo transporto priemonę, apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos jo neadekvačiai reakcijai į kelio sąlygas, taip pat jis pažeidė KET 38p. reikalavimus ir nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, nors prie jos buvo sustoję kitomis eismo juostomis važiuojantys automobiliai, kad įsitikintų, ar per pėsčiųjų perėją neina pėsčiasis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog, partrenkęs žmogų pėsčiųjų perėjoje ar jos zonoje, vairuotojas negali teisintis, kad buvo nepalankios oro sąlygos, nepakankamas matomumas ar jam matomumą užstojo kita eismo juosta važiavusi ar sustojusi mašina ir panašiai (pvz. kasacinė nutartis 2K-416/2010).

Nukentėjusioji L. R. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kurį prašė priteisti solidariai iš kaltinamojo ir jo civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“, LR veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą (b.l.95-97). Teisminio įrodymų tyrimo metu nukentėjusioji L. R. civilinį ieškinį kaltinamojo atžvilgiu sumažino iki 25000 Lt, nurodydama, kad kaltinamasis jai iki teismo posėdžio dienos iš dalies civilinį ieškinį atlygino, sumokėdamas 5000 Lt. Iš civilinio atsakovo ji prašė priteisti maksimalią Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatytą neturtinės žalos sumą, įvertinant, kad dalį neturtinės žalos dydžio 720 Lt draudimo bendrovė yra sumokėjusi.

AAS „Gjensidige Baltic“, LR veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, atstovas A. V. nurodė, kad draudimo bendrovė dėl šio eismo įvykio yra atlyginusi turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai 1220,20 Lt, taip pat išmokėjusi nukentėjusiajai L. R. 1672,76 Lt, ką sudaro atlyginimas 952,76 Lt už negautas pajamas ir 720 Lt už patirtą neturtinę žalą (b.l.116-122). Draudimo bendrovė, apskaičiuodama neturtinės žalos dydį, vadovavosi Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos išmokėjimo taisyklių 12 punkto nuostatomis, pagal kurias nukentėjusiosios laikino nedarbingumo dienas padaugino iš 20 Lt, kadangi duomenų apie nukentėjusiosios darbingumo sumažėjimą ar neįgalumą nebuvo gauta. Taip pat teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, turi įvertinti, kad civilinis atsakovas turi regreso teisę į nukentėjusiajai išmokėtas sumas, kadangi kaltinamasis eismo įvykį sukėlė, būdamas girtas.

Neturtinė žala pagal LR CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus - į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal LR CK 6.254 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo būti) draudžiama. Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Vadinasi, civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. Žalą padaręs asmuo turi atlyginti žalą, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka) (LR CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Taigi, nors pareigą atlyginti padarytą žalą turi žalą padaręs asmuo ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Žalą padariusio asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Žalą padariusiam asmeniui, kaip deliktinės prievolės subjektui, taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla visiškai kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas (kasacinės bylos Nr.3K-3-174/2005, 2K-410/2008, 2K-288/2010).

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusiajai sunkus kūno sužalojimas sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą, išgyvenimus, susijusius su patirta galvos trauma ir su sveikatos būkle ateityje, susirūpinimą būsimomis pasekmėmis- kaip patirtas sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks iki galo pašalinti. Nukentėjusioji jautė didelį fizinį skausmą, buvo gydoma ligoninėje, patiria nuolatinius didelius galvos skausmus ir, nors darbingumo praradimas jai nebuvo konstatuotas, pasak ją gydančių gydytojų, sveikatos pablogėjimą, galvos skausmus, kitus liekamuosius po traumos reiškinius ji jaus ir ateityje. L. R. iki šiol jaučia baimę, eidama per gatvės važiuojamąją dalį.

Teismas, nustatydamas priteistinos iš kaltinamojo neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamojo T. K. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, jis sąmoningai nesiekė sužaloti, taip pat nesiekė sukelti nukentėjusiajai dvasinių išgyvenimų. Kita vertus, jis padarė grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl ko kilo sunkios pasekmės – buvo sunkiai sužalotas kitas žmogus. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios L. R., iš dalies kompensavo nukentėjusiajai padarytą žalą (b.l.156), taip pat draudimo įmonei atlygino dalį sumos, pastarosios dėl šio eismo įvykio išmokėtos kaip turtinės žalos atlyginimą – Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiosios gydymą (b.l.123). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos (b.l.128-154), kaltinamasis Lietuvos Respublikoje nedirba, jis dirba Anglijos Karalystėje, kur, kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, jo gaunamos pajamos atitinka vidutines Lietuvos Respublikoje gaunamas pajamas. Nors kaltinamasis T. K. tvirtina, kad iš savo darbo užmokesčio dar išlaiko sugyventinę bei jos mažametį vaiką, jis pateikė duomenis apie savo skolinius įsipareigojimu (b.l.124-127), kartu jis paaiškino, kad sugyventinė taip pat dirba ir gauna darbines pajamas, be to, žalos sumą, kurią jis pripažįsta, T. K. nurodė galintis sumokėti kelių mėnesių laikotarpyje.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiklosčiusios teismų praktikos tendencijas panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiosios L. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir jai kaltinamojo T. K. nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos dydis vertintinas 30000 Lt dydžio pinigine išraiška.

Teismas, vertindamas civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, LR veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, atsakomybės pagrindą ir apimtį, atsižvelgia į baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, kad eismo įvykio kilimo metu kaltinamasis su draudimo bendrove AAS „Gjensidige Baltic“, LR veikiančia per „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą 2010-03-14 buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ABA Nr. 6347402 (galiojo iki 2011-03-13). Todėl civilinio atsakovo pareigos atlyginti L. R. padarytą žalą šioje byloje pagrindas yra minėta sutartis bei sutarties pasirašymo metu galiojęs Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (2007 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. X-1137 redakcija), kurio 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog transporto priemonių valdytojų atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2500 eurų (8632 Lt) dėl neturtinės žalos padarymo). Vadinasi, AAS „Gjensidige Baltic“, LR veikianti per „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, 2010 m. kovo 14d. sudariusi su T. K. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės „BMW 320“ (v/n (duomenys neskelbtini) įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiajam trečiajam asmeniui žalą, neviršijančią minėtos sumos, tarp jų ir neturtinę žalą, neviršijančią 2500 eurų (8632 Lt). Dėl to, teismo nuomone, civilinis atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, LR veikianti per „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. R. Iš priteistinos 30000 Lt sumos turi atlyginti 8632 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad 720 Lt jis jau nukentėjusiajai išmokėjęs, iš jo priteistina 7912 Lt.

Likusią neturtinės žalos dalį 21368 Lt turi atlyginti kaltinamasis T. K.. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis iki teismo posėdžio nukentėjusiajai sumokėjo 5000 Lt (b.l.156), iš kaltinamojo T. K. nukentėjusiajai L. R. priteistina 16368 Lt.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-10-06 sprendimu Nr.(1.7.)-S-2913-11 dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo (b.l.85) nuspręsta nukentėjusiajai L. R. teikti antrinę teisinę pagalbą, rengiant civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje.

Iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-01-24 pažymos Nr.(4.22.)-TPA-101-12 (b.l.157) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą L. R., sudaro 360 Lt.

Nurodytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos laikytinos proceso išlaidomis. LR BPK 105 str. 1 d., 106 str. 1 d. reglamentuota, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo, pripažinto kaltu, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, analogiškos įstatymo nuostatos taikytinos ir nukentėjusiajam teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui. L. R., kaip nukentėjusioji ir civilinė ieškovė, turėjo teisę į teisinę pagalbą, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kurios sprendimu jai buvo suteikta 100 procentų nemokama antrinė teisinė pagalba, jos išlaidos, kaip matyti iš pateiktos pažymos, sudaro 360 Lt. Nukentėjusiąją atstovaujanti advokatė teikė teisines konsultacijas, rengė civilinį ieškinį, atstovavo ją teisme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma 360 Lt, nėra per didelė ir, vadovaujantis LR BK 105-106 str., priteistina iš kaltinamojo T. K..

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių nusikaltimų (LR BK 16 str.). T. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką, ir nuoširdžiai gailisi bei tai, kad jis savanoriškai atlygino dalį nukentėjusiajai padarytos žalos. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l.58-61), tačiau už vairavimą, esant neblaiviam nėra baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, vadovaujantis LR BK 61 str., parenkant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, o vykdymą LR BK 75 str. 1d.,2d. pagrindu atidedant ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę.

LR BK 67 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – gali būti skiriama kartu su bausme. LR BK 68 straipsnyje nurodyta tik viena privaloma uždraudimo naudotis specialia teise (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) taikymo sąlyga – kai asmuo, naudodamasis ta specialia teise, padaro nusikalstamą veiką. Nustatyta, kad T. K. nusikalstamą veiką padarė, vairuodamas transporto priemonę ir būdamas neblaivus (1,83 promilių girtumo), jis buvo itin neatidus, nes, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, neįvertino, kad gretima juosta važiuojantis automobilis stoja prieš pėsčiųjų perėją, ir laiku nesustabdė automobilio, dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalota nukentėjusioji. Teismas, baudžiamojoje byloje išnagrinėtų aplinkybių pagrindu padaręs išvadą, kad kaltinamajam bausmės tikslai gali būti pasiekti, paskiriant laisvės atėmimo bausmę, o jos vykdymą atidedant, laiko, kad baudžiamojo poveikio priemonės atėmimo teisės vairuoti transporto priemones paskyrimas padės įgyvendinti T. K. skiriamos bausmės paskirtį.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

T. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 281 str. 4 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėn.

Remiantis LR BK 75 str.1d., 2d., bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 mėn.

Priteisti iš AAS „Gjensidige Baltic“, LR veikiančios per „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, L. R. 7912 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš T. K. L. R. 16368 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš T. K. valstybės naudai 360 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, banką AB „Swedbank“, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.