Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vadovaujantis Šalčininkų kelio posto vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2015 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 3V-73 (2017 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 3V-18 nauja redakcija) (toliau – ir Posto vidaus tvarkos taisyklės) 70 punktu, posto pareigūnas, vykdydamas savo pareigas, gali dirbti tik viename darbo bare (darbo vietoje). Tas pats posto pareigūnas tuo pačiu metu gali dirbti keliuose darbo baruose tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių į skirtingas darbo vietas skirti atskirų posto pareigūnų.

Įsakyme nurodyta, kad pareiškėja netinkamai atliko 5 darbo vietai nustatytus reikalavimus, kadangi operatyviai nereagavo į NAS pranešimą apie aptiktą įtartiną valstybinį numerį, nesiėmė priemonių, jog ši transporto priemonė neišvyktų be patikros iš pasienio kontrolės teritorijos, tačiau pareiškėja teigia, kad tinkamai atliko 5 darbo vietai nustatytas funkcijas. Nurodo, kad atėjusi dirbti į 9 darbo vietą susipažino su NAS pranešimais ir stebėjo naujus pranešimus, kuriuose buvo du nurodymai patikrinti krautas transporto priemones muitinės rentgeno kontrolės sistema (toliau – ir MRKS). Pažymi, kad nurodytų transporto priemonių valstybinius numerius įsidėmėjo ir jų laukė, tačiau atsakovas neįvertino, jog transporto priemonė D. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vyko ne per 9 darbo vietai, o per 6 ir 7 darbo vietoms priklausančias eismo juostas, kuriose dirbo du pareigūnai, kuriems tiesiogiai priskirta stebėti ir atlikti atvykstančių keleivių, lengvųjų automobilių, autobusų ir mikroautobusų bei gabenamų prekių (daiktų) tikrinimus A1, B1 ir C1 eismo juostose. Be to, šiems pareigūnams buvo priskirta dirbti ir 5 darbo vietoje bei užtikrinti operatyvų reagavimą į NAS pranešimus.

Mano, kad atliekant tarnybinį patikrinimą objektyviai neįvertinta, jog Šalčininkų kelio poste dėl pareigūnų trūkumo 5 darbo vieta skiriama kaip papildoma darbo vieta prie kitų paskirtų darbo vietų. Šios darbo vietos aprašymo 3 punkte nurodyta operatyviai reaguoti į sistemos pranešimą apie įtartiną valstybinį numerį ir nedelsiant imtis priemonių, kad transporto priemonė be patikros neišvyktų iš PKP teritorijos. Sąvoka „transporto priemonė“ yra bendrinio pobūdžio, kuri nereiškia, kad muitinės pareigūnas atsakingas už funkcijų atlikimą visomis eismo juostomis vykstančių transporto priemonių atžvilgiu. Nors Įsakyme nurodyta, kad pareiškėja, suveikus garsiniam signalui, operatyviai nepatikrino NAS sistemos duomenų, tačiau teisės aktuose ar teismų praktikoje nėra apibrėžtas operatyvumas, t. y. kaip greitai pareigūnas turi reaguoti į atitinkamą įvykį. Pažymi, kad darbas su NAS sistema dažnai apsunkintas dėl nuolat atsirandančių techninių trikdžių – sistemoje ne visada suveikia garsiniai signalai, vienų transporto priemonių duomenys persidengia su kitais ir pan. Pamainos viršininkas ne kartą buvo informuotas apie blogą garso signalo veikimą, tačiau iki šio įvykio jokių veiksmų nebuvo imtasi. Nurodo, kad daugiau nei metus atvykstančių transporto priemonių dažnumas nebuvo kontroliuojamas, tačiau NAS pranešimai apie transporto priemones, kurios į posto teritoriją atvyksta dažniau nei trečią kartą per mėnesį, buvo fiksuojami pastoviai. Dirbant tokiomis sąlygomis garsinis signalas asocijuojasi ne tik su numeriais, kurie NAS nurodomi kaip įtartini (rodomi raudona spalva), bet ir su periodiškumu (rodomi mėlyna spalva). Paaiškina, kad tik po nuobaudų skyrimo pareiškėjai ir jos kolegoms periodiškumas jų poste buvo atjungtas.

Akcentuoja, kad dirbant 9 darbo vietoje (viduriniame namelyje) visada yra didelis triukšmas, kadangi per dvi juostas važiuoja krautos transporto priemonės, dėl to 2019 m. gegužės 2 d. pareiškėja negirdėjo, kada suveikė NAS garsinis signalas. Kai priėjusi prie NAS kompiuterio pamatė pranešimą apie atvykstančią įtartiną lengvąją transporto priemonę, pareiškėja buvo įsitikinusi, kad tai yra transporto priemonė, kuri buvo skenuojama MRKS ir kurią ji matė pro langą dirbdama 9 darbo vietoje bei išeidama plombuoti transporto priemones. Jos įsitikinimą nulėmė tai, kad kartu su rentgenologais buvo ir vienas iš kolegų, dirbančių 6 ir 7 darbo vietose. Vadovaujantį pareigūną apie NAS nurodymą tikrinti lengvąją transporto priemonę informavo jam grįžus į savo darbo vietą. Posto vidaus tvarkos taisyklių 21.1 papunktis draudžia palikti darbo vietą be posto pamainos viršininko žinios. Pažymi, kad pareiškėja NAS pranešimą pastebėjo tada, kai pirmą kartą po pranešimo apie įtartiną transporto priemonę atsiradimo priėjo prie NAS kompiuterio.

Vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. IV-142 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 19 punktu, komisijos nariai turėjo teisę apklausti su tikrinama veikla susijusius pareigūnus ir kitus asmenis, tačiau, nors komisijai ne viskas buvo aišku, šia teise ji nepasinaudojo. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 32 punktu, su išvada ir įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnas supažindinamas pasirašytinai per 5 darbo dienas nuo šio įsakymo priėmimo, jam įteikiamos šių dokumentų kopijos. Įsakymas pareiškėjai buvo įteiktas dirbant 2019 m. spalio 21–22 d. pamainoje, tačiau su išvada ji nebuvo supažindinta.

Nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei pareiškėjos skunde nėra duomenų, kad 2019 m. gegužės 2 d. apie 15.24 val. transporto priemonei D. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykus į posto teritoriją buvo kokių nors sistemos trikdžių, dėl kurių nesuveikė garsinis signalas. Priešingai, tarnybinio patikrinimo išvadoje yra aiškiai konstatuota, kad 15.25 val. garsinis signalas suveikė ir jis girdisi, tačiau pareiškėja tuo metu, sėdėdama prie kompiuterio, į signalą nereagavo. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėja girdėjo garsinį signalą, tačiau jį ignoravo, klaidingai manydama, kad tai nėra įtartina transporto priemonė, kuriai būtina atlikti NAS suformuotą tikrinimą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja net nesistengė nustatyti ir patikrinti, ar transporto priemonė, tikrinama MRKS sistema, yra ta pati, kaip ir NAS pranešime. Be to, pareiškėjos įsitikinimas, kad galbūt NAS pranešime nurodyta transporto priemonė yra tikrinama kolegų, negali atleisti jos, kaip pareigūnės, nuo atsakomybės. Pažymi, kad pareiškėja dėl nesuprantamų priežasčių vadovaujantį pareigūną informavo tik praėjus daugiau nei valandai nuo garsinio signalo ir NAS pranešimo gavimo, t. y. 16.30 val. Tarnybinio patikrinimo išvadoje aiškiai konstatuota, kad pareiškėja prie NAS kompiuterio prieina du kartus, t. y. 16.14 val. ir 16.18 val.

Tvirtina, kad pareiškėja su Įsakymu buvo supažindinta laiku ir dėl to ginčo nėra, sutinka, kad ji nebuvo supažindinta su Išvada per 5 darbo dienas, tačiau šis netikslumas buvo pašalintas 2019 m. lapkričio 26 d. Pažymi, kad pareiškėja pati taip pat nesikreipė į darbdavį su reikalavimu pateikti tarnybinio patikrinimo išvadą.

Pareiškėja skunde nurodo, kad teisės aktuose nereglamentuota, kaip greitai ji turėtų sureaguoti į atitinkamą įvykį, taip pat darbas su NAS sistema dažnai apsunkintas dėl sistemos trikdžių, ne visada suveikia garsiniai signalai, be to, ji nereagavo į garsinį signalą, kadangi forminant krautas transporto priemones jo tiesiog nesigirdėjo. Šie pareiškėjos teiginiai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi iš į bylą pateikto 5 kompaktinio disko (administracinės bylos priede) matosi muitinės tarnybinių patalpų vidus, kuriose dirbo pareiškėja, ir šalia jos D. Č.. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareiškėja dirba, o nuo 15:25:06 val. iki 15:25:09 val. aiškiai girdisi NAS pranešimo garsinis signalas, tačiau pareiškėja nereaguoja ir toliau sėdi prie kompiuterio bei tvarko dokumentus. Vaizdo įraše nesigirdi didelio triukšmo, kuris būtų trukdęs pareiškėjai išgirsti garsinį signalą. Patalpoje iš esmės buvo tylu, tuo metu ji su niekuo nebendravo, nekalbėjo telefonu ir pan. Be to, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad iki tol ar būtent tą dieną garsinis signalas neveikė ar veikė su trukdžiais. Teismas pažymi, kad pareiškėjos argumentai, jog nėra aišku, kaip greitai reikia sureaguoti, vertintini kritiškai, kadangi operatyviai iš esmės ir reiškia greitai, tiksliai, iš karto, o šiuo atveju pareiškėja sureagavo tik po daugiau nei valandos, pamačiusi pranešimą kompiuterio ekrane.

Pareiškėja skunde teigia maniusi, jog transporto priemonę D. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patikrino kiti pareigūnai rentgenu, be to, automobilis vyko ne per 9 darbo vietą, o per 6 ir 7, kuriose dirbo dar du pareigūnai, o jiems taip pat buvo priskirta dirbti ir 5 darbo vietoje. Pareiškėja skunde nurodo, jog ji privalėjo dirbti 5 darbo vietoje dėl pareigūnų trūkumo, o tokia tvarka įstaigoje yra ydinga ir netinkama. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėja iš esmės ginčija darbo tvarką, kuri nėra šios bylos dalykas, t. y. nėra vertinama nustatyta tvarka, jos tinkamumas, atitiktis teisės aktams ir pan. Pareiškėja nepateikė į bylą duomenų, kad būtų atsisakiusi dirbti jai paskirtoje 5 vietoje pagal grafiką ar kėlusi klausimą dėl tvarkos, taisyklių teisingumo. Aplinkybė, jog Departamente trūksta darbuotojų, nesudaro pagrindo pareiškėjai tinkamai neatlikti savo funkcijų, net jei jos atliekamos ir dirbant padidintu krūviu. Taip pat atmestinas argumentas, jog tas pats posto pareigūnas, vykdydamas savo pareigas, gali dirbti tik vienoje darbo vietoje ir tuo pačiu metu gali dirbti keliuose darbo baruose tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių į skirtingas darbo vietas skirti atskirų posto pareigūnų. Šiuo atveju tiek pareiškėja, tiek atsakovas paaiškino, kad nusižengimo padarymo metu įstaigoje trūko darbuotojų, todėl pareiškėjai teko dirbti padidintu krūviu dviejose vietose tuo pačiu laiku. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad pareiškėja bet kuriuo metu turėjo įsitikinti, jog transporto priemonę stebi kiti kolegos, ji tikrinama rentgenu ir pan., o ne remtis savo vidiniu įsitikinimu. Šiuo atveju duomenų, kad pareiškėja siekė tuo įsitikinti (pavyzdžiui, paklausti kolegų, patikrinti informaciją, ar automobilis tikrinamas rentgenu ir pan.), byloje nėra. Taigi, teismas daro išvadą, kad S. Z., privalėjusi laiku reaguoti į NAS garsinį signalą ir turėjusi užkirsti kelią įtartinam automobiliui išvykti iš posto į Lietuvos Respublikos teritoriją be privalomos patikros, to nepadarė, todėl laikytina, kad netinkamai vykdė jai paskirtas funkcijas ir padarė tarnybinį nusižengimą.