- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-10-22
- Bylos Nr.
- 1-3138-503/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-00918-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Kaltinamasis
- B. N.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje, B. N., a. K (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, neteista
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 1 dalyje,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamoji B. N. sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2013-04-15, apie 9.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (1.24% promilių) ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, adresu (duomenys neskelbtini), šeimyninio konflikto su savo motina J. N., gim. (duomenys neskelbtini)metu, vadino ją necenzūriniais žodžiais, tempė ją už plaukų ir vieną kartą abiem rankom pastūmė ją už abiejų pečių, ko padarinyje ji nugara nukrito ant grindų ir galvos pakaušiu atsitrenkė į sieną, taip jai sukeldama fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios B. N. kaltė, padarius aukščiau aprašytą nusikalstamą veiką pasitvirtino sekančiais duomenimis.
Kaltinamosios B. N. duotais ikiteisminio tyrimo metu paaiškinimais, kad 2013-04-15 apie 9.00 į jos kambarį atėjo jos motina J. N., ir pradėjo ją žadinti sakydama: “kelkis, jau vėlu“. Ji jai pasakė, kad išeitų iš jos kambario ir užrakintų durys, nes dar buvo labai anksti ir ji nenorėjo keltis. Ji vėl įkyriai, pradėjo ją žadinti. Tada ji supyko ant jos, pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais. Tuo metu, kai ji supyko ant jos, motina pasakė kad tuoj eis kviesti policiją. Ji labai susijaudino dėl to, nes nenorėjo, kad motina kviestų policiją, kadangi ji nieko blogo nebuvo padariusi. Motina sakydama kad iškvies policiją, išėjo iš jos kambario, o ji susijaudinusi, išlipo iš lovos ir nuėjo paskui ją link koridoriaus. Ji bandė iš motinos atimti telefoną, tačiau ji priešinosi, po ko motina pati padėjo telefoną ant stalo ir pasakė, kad pati eis į policijos komisariatą, ir tai ją dar labiau sujaudino, ji buvo supykusi. Motina apsivilko savo striukę ir jau ruošėsi išeiti iš namų, kai ji pribėgo prie jos, atsistojo jai iš šono, savo abejomis rankoms suėmė už pečių ir vieną kartą nestipriai nustūmė ją iš koridoriaus kambario link, ko padarinyje jos motina nugara nukrito ant koridoriaus grindų. Ji nenorėjo, kad motina nukristų, ji tik norėjo ją atstumti nuo durų, kad ji neišeitų kviesti policiją. Po to kai motina nukrito, kiek ji prisimena, ji pati atsistojo ir išėjo iš namų, ji jos nelaikė. Gali būti, kad ji savo veiksmais motinai sukėlė kažkokį fizinį ar moralinį skausmą, todėl ji dėl savo elgesio labai gailisi. Ar šį įvykį matė kas nors kitas- ji neprisimena. Pažada atsiprašyti motinos. Papildomai apklausta B. N. parodė, kad kai konflikto metu bandė iš motinos atimti telefoną, ji priešinosi jai. Po ko ji pati padėjo telefoną ant stalo ir pasakė, kad tuoj išeis iš namų į policijos komisariatą, ir tai ją dar labiau sujaudino, ji buvo supykusi. Kai ji išeidinėjo iš kambario, ji, stovėdama priešais ją ir norėdama ją sulaikyti, stipriai grėbę jai už plaukų ir juos patempė. Motina sakė, kad jai skauda. Ji greitai paleido jos plaukus. Tada motina apsivilko savo striukę ir jau ruošėsi išeiti iš namų, kai ji pribėgo prie jos, atsistojo jai iš šono, savo abejomis rankoms suėmė jai už pečių ir vieną kartą nestipriai nustūmė ją iš koridoriaus link kambario, ko padarinyje jos motina nugara nukrito ant koridoriaus grindų ir galva atsitrenkė į koridoriuje esančią sieną. Ji nenorėjo, kad motina nukristų, ji tik norėjo ją atstumti nuo durų, kad ji neišeitų kviesti policijos. Po to, kai motina nukrito, kiek ji prisimena, ji pati atsistojo ir išėjo iš namų, ji jos nelaikė. Tiksliai neprisimena, tačiau galėjo būti, kad ji ją tempė už kojos į kambarį. Jeigu ji savo veiksmais motinai sukėlė kažkokį fizinį ar moralinį skausmą, dėl savo elgesio labai gailisi. Motinos atsiprašė. Pažadėjo jai ateityje save kontroliuoti ir susilaikyti nuo alkoholinių gėrimų dažno vartojimo (b.l. 28; 33-34).
Nukentėjusiosios J. N. duotais ikiteisminio tyrimo metu paaiškinimais, kad šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su dukra B. N. ir anūku A. L.. Su dukra dažnai konfliktuoja, nes ji mėgsta išgerti alkoholinius gėrimus. 2013-04-15 apie 9.00 val. ji buvo savo kambaryje su anūku. Tuo metu į jos kambarį užėjo dukra B. N. ir atsistojo tarpdury ir pareikalavo pinigų. Dukra jai pasirodė, kad buvo išgėrusi. Atsakė jai, kad pinigų neturi ir nieko jai neduos. Tada B. N. vėl pradėjo iš jos reikalauti pinigų. Atsakė jai vėl, kad pinigų neturi, ir nieko jai neduos. Viską matė ir girdėjo anūkas A. L.. Po to, kai ji antrą kartą pasakė dukrai B., kad jokiu pinigų neturi ir jokių pinigų jai neduos ji susiruošė išeiti iš kambario. Tačiau jai tik išėjus pro kambario duris, B. rankomis paėmė ją už plaukų ir pastūmė atgal į kambarį. Ji nenukrito, tačiau jai skaudėjo dėl to, kad B. ją stipriai griebė už plaukų. Pastūmusi ją, ji vėl reikalavo pinigų. Tada ji, stovėdama koridoriuje, norėjo apsivilkti savo striukę, tam, kad išeiti iš namų. Tačiau jai dar nespėjus atidaryti buto durų, B. priėjo prie jos iš už nugaros ir griebusi ją už pečių, pastūmė atgal link koridoriaus, ko pasėkoje ji neišlaikė pusiausvyros ir nukrito nugara ant grindų ir galva (pakaušiu) atsitrenkė į sieną. Jai labai skaudėjo galvą ties pakaušiu. Tačiau neilgai. Rimtų fizinių sužalojimų nepatyrė. Nukritusi greitai atsikėlė. Buvo išsigandusi dėl tokių agresyvių B.veiksmų. Labiausiai išsigando, kai B. ją nukritusią už vienos kojos iš koridoriaus tempė į kambarį. Tikriausiai ji tai darė tam, kad neleistų jai išeiti iš buto. Visą tai matė anūkas A. L., kuris ir padėjo jai atsikelti ir atskyrė nuo jos .. Viso konflikto metu B. jai negrasino nužudyti. Pareiškime taip nurodė, nes buvo išsigandusi ir labai sumišusi dėl tokio dukters elgesio. Dar nori pasakyti, kad anūkui padėjus jai atsikelti, jis atidarė buto duris ir padėjo jai taip išeiti iš buto. Išėjusi iš buto, pati nuėjo į antrąjį policijos komisariatą. Nukentėjusioji J. N. papildomai parodė, kad neprieštarauja, kad baudžiamoji byla Nr. 13-1-00918-13 būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jokių pretenzijų dėl turtinės ar neturtinės žalos dukrai B. neturi. Civilinį ieškinį reikšti atsisako. Į gydymo įstaigas dėl patirtų fizinių sužalojimų ar dvasinių išgyvenimų nesikreipė. Dėl 2013-04-15 įvykio, t.y. konflikto su jos dukra B. N., ji rimtų sužalojimų nepatyrė. Jai tik skaudėjo, kai dukra griebė ją už plaukų ir kai ji griuvo ant grindų ir susimušė galvą į sieną. (b.l.7-8; 10-11).
Liudytojo A. P. duotais ikiteisminio tyrimo metu paaiškinimais, kad šiuo metu gyvena dviejų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo močiute J. N. ir motina B. N.. Butas priklauso jo močiutei J. N.. Jo motina ir močiutė beveik kasdieną konfliktuoja. Konfliktuoja dėl to, kad motina prašo močiutės pinigų alkoholiniams gėrimams, jai priekaištauja dėl įvairių dalykų. Jis mato, kaip mano motina beveik kasdieną vartoja alkoholinius gėrimus. Tai tęsiasi jau maždaug dvejus metus. 2013-04-15 jis miegojo savo kambaryje ir atsibudo apie 7.00 val. nuo konfliktuojančių mamos ir močiutės balsų. Jis girdėjo, kaip mama prašė močiutės pinigų, tačiau močiutė jai sakė neduosianti jokių pinigų, nes neturi. Tada į jo kambarį staiga užėjo močiutė, o jai iš paskos ir jo motina. Girdėjo ir matė, kaip motina B. N., būdama labai agresyvi, žodžiais reikalavo močiutės duoti jai apie 6 litus alui ir cigaretėms nusipirkti. Tačiau močiutė atsisakė jai duoti pinigų. Jis tada greitai atsikėlė nuo lovos ir pasakė motinai išeiti iš kambario, stodamas tarp motinos ir močiutės. Tada močiutė J. N. pasakė motinai B. N., kad kvies policiją ir nuėjo koridoriaus link. Tada staiga jo motina atstūmusi jį į šalį nubėgo link koridoriaus paskui močiutę, kad neleistų jai paskambinti į policiją. Motina buvo labai agresyvi, šaukė ant močiutės. Močiutė buvo labai išsigandusi ir sumišusi ir nusprendė išeiti pati iš namų į policijos komisariatą pagalbos. Tačiau močiutei tik apsivilkus paltą, motina priėjo prie jos, ir abiem rankomis pastūmė ją už jos pečių ant grindų. Matė, kaip močiute nukrito ant nugaros, o motina greitai priėjo prie jos ir pradėjo rankomis tampyti ją už vienos kojos kambario link. Jis, tai pamatęs, atskubėjo gelbėti močiutę, atskirdamas nuo jos savo motiną. Atidarė buto duris, ir garsiai pasakė močiutei, kad ji išeitų skubiai iš namų, nes matė, kad jeigu ji toliau pasiliks namuose, jos sveikatai ir gyvybei grės pavojus. Jam atskiriant bekonfliktuojančius motiną ir močiutę, motina koridoriuje nuo įniršio spardė kojomis močiutės avalinę. Ji buvo labai agresyvi. Didelių sužalojimų konflikto metu močiutė nepatyrė. Nori pasakyti, kad labai bijo dėl močiutės sveikatos. Ir nori, kad motina kartu su jais nebegyventų. Nes tokio tipo konfliktai kartojasi jau ne pirmą kartą (b.l. 12-13).
2013-04-15 alkotesterio duomenimis, kuriuose užfiksuota, jog B. N. nustatytas 1,24 promilių girtumo laipsni (b.l.38).
Nenustatyta, kad šie duomenys gauti ne įstatymo nustatyta tvarka. Šiais duomenimis nenustatyta priežasties abejoti, netikėti. Šie vieni kitiems neprieštarauja. Šie, vieni kitus papildantys, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, - kad B. N. 2013-04-15, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai J. N., t.y. vadino ją necenzūriniais žodžiais, tempė ją už plaukų ir vieną kartą abiem rankom pastūmė ją už abiejų pečių, ko padarinyje ji nugara nukrito ant grindų ir galvos pakaušiu atsitrenkė į sieną, taip jai sukeldama fizinį skausmą. Todėl šie duomenys yra B. N. kaltės įrodymai.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad kaltinamoji B. N. pagal kaltinime nurodytas aplinkybes, 2013-04-15 smurtaudama, sukėlė J. N. fizinį skausmą. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamosios B. N. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje. Jos veika kvalifikuota teisingai.
Kaltinamoji B. N. neteista, administracine tvarka nebausta. B. N. nuo 2007-06-13 buvo konsultuota VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Nuo 2007-07-16 Vilniaus priklausomybės ligų centre įrašyta į priežiūros grupę. Nuo 2007-06-19 iki 2007-07-02 gydyta Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, psichozinis sutrikimas. 2013-04-30 atliktas teismo psichiatrijos tyrimas ir gauta teismo psichiatrijos specialisto išvada Nr. 89TPK-249 dėl to, kad teismo psichiatrijos ekspertizę B. N. skirti netikslinga.
B. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
B. N. 2013-04-15 laikinai sulaikyta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 140 straipsnį, 2013-04-17 paleista.
Kaltinamajai B. N. inkriminuojamos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. LR BK 140 straipsnio 1 dalies, sankcijoje kaip alternatyvinė bausmė numatyta laisvės apribojimas. B. N. neprieštarauja, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Pagal šias aplinkybes B. N. bausmė šioje byloje gali būti paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Kaltinamosios B. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog ji nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmę kaltinamajai B. N., atsižvelgiama į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančios aplinkybės buvimą, taip pat į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, kaltinamosios asmenybę. Už šią nusikalstamą veiką kaltinamajai B. N. gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė. Kaltinamoji B. N. sutinka su prokuroro sprendimu, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Ji sutinka su prokuroro siūloma bausme – laisvės apribojimu. Prokuroro siūloma bausmė bei jos dydis yra pagrįstas, todėl nėra priežasties jį mažinti. Procesas užbaigtinas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nuo 2013-07-13 d. pagal LR BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam, prisipažinusiam kaltu, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šios aplinkybės byloje nustatytos, todėl kaltinamajai B. N. bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Pagal aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis LR BPK 420-421 straipsniais, teismas,-
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pripažinti B. N. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jai paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, B. N. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 53 (penkiasdešimt tris) valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į B. N. paskirtą bausmę įskaityti jos laikino sulaikymo laiką nuo 2013-04-15 iki 2013-04-17 (dvi paras), kas atitinka keturias laisvės apribojimo dienas.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
B. N. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.