Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimas

2022-03-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-110-277/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-16
Bylos Nr.
A20.-110-277/2022
Teisminio proceso Nr.
4-16-3-00055-2022-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Algirdas Baliulis (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR Vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centras
Advokatai
Dmitrijus Korsakovas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A20.-110-277/2022Teisminio proceso Nr.4-16-3-00055-2022-0
Nr.4-16-3-00061-2022-7
Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 16 d.Ignalina
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjas Algirdas Baliulis,sekretoriaujant Birutei Godliauskienei,

dalyvaujant Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamento) atstovui Laurynui Norkūnui,

suinteresuotiems asmenims užsieniečiams H. K. ir T. K.,jų atstovui advokatui Dmitrijui Korsakovui,vertėjai Gintarui Valasevičiui,

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu išnagrinėjo bylą pagal Gvinėjos Respublikos piliečių H. K. ir T. K. atstovo advokato Dmitrijaus Korsakovo skundus dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 22S1820 ir 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 22S64823 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundais prašoma pakeisti Migracijos departamento 2022 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 22S1820 ir 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 22S64823 dalį dėl Gvinėjos Respublikos piliečių H. K. ir T. K. apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir taikyti joms alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Skunduose nurodyta, kad apeliantės nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusios migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, todėl joms gali būti pritaikyta Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau ir – Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Atsiliepimas

Migracijos departamentas pateikė atsiliepimus į skundus, kuriais prašo skundus atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepimuose nurodoma, kad dėl pareiškėjų priimti sprendimai įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl joms nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, nes jos nesulaikytos. Pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Tyrimo metu toks pagrindas nenustatytas, todėl dėl pareiškėjų priimti sprendimai dėl jų įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Pareiškėjos į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamos migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną. Ši aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjoms pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę, todėl pareiškėjų buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties.

Užsieniečių atstovas prašo skundus tenkinti, nes laikinas apgyvendinimas šešiems mėnesiams, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, atsižvelgiant į tinkamą užsieniečių elgesį ir ilgą jų laisvės ribojimą, yra nepagrįstas, pernelyg ribojantis užsieniečių teises.

Migracijos departamento atstovas, palaikė pateiktus atsiliepimus, prašė skundų netenkinti. Paaiškino, kad Migracijos departamento sprendimai dėl šių užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Gvinėjos Respubliką neįsiteisėję, nes skundai dėl jų dar nagrinėjami teisme.

Užsienietės H. K. ir T. K. prašo skundus tenkinti. Nurodė, kad dėl ilgo judėjimo laisvės ribojimo yra pavargusios, bet savo noru grįžti į kilmės šalį neketinančios.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmetami.

Nustatyta, kad užsienietės H. K. ir T. K. į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai – neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės. Migracijos departamentas priėmė sprendimus nesuteikti joms prieglobsčio ir išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į Gvinėjos Respubliką, uždraudžiant atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo dienos. Šiuos sprendimus užsienietės apskundė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartimi H. K. skundas dėl prieglobsčio nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos atmestas. T. K. skundas teisme dar neišnagrinėtas.

Migracijos departamentas priėmė 2022 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 22S1820 ir 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 22S64823, kuriais nusprendė įleisti Gvinėjos Respublikos pilietes H. K. ir T. K. į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties, ir apgyvendinti jas Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendimai motyvuoti tuo, kad užsienietės nebendradarbiauja su Lietuvos Respublikos institucijų atstovais (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Teismas sutinka su skundų argumentu, kad užsienietės H. K. ir T. K. nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau jos nebendradarbiauja su Lietuvos Respublikos institucijų atstovais, neturi gyvenamosios vietos ir lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, bei socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, todėl yra pagrindas manyti, kad vykdant įsiteisėjusius sprendimus dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos gali pasislėpti.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad skundžiami Migracijos departamento sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, nes užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimti ir įvykdyti galutiniai sprendimai dėl jų teisinės padėties (Įstatymo 140⁸ straipsnio 5, 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-2206 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 117, 140⁸ straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimis, 88 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti skundus.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą pateikiant per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėjas Algirdas Baliulis