- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-17
- Bylos Nr.
- 2-811-633/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01868-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- E. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybės, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Kauno
Procesinių sprendimų kategorijos – 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017-10-17,
sekretoriaujant D. B., dalyvaujant ieškovui E. Č., atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės atstovės Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovei V. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal E. Č. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros (toliau – prokuratūros) ir Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – izoliatoriaus), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė (šalių reikalavimai)
Ieškovas E. Č. šioje byloje teismą prašo priteisti jam iš izoliatoriaus 30000 eurų ir iš prokuratūros 15000 eurų, viso 45000 eurų, neturtinės žalos, atsiradusios dėl, ieškovo vertinimu, neteisėtų izoliatoriaus, kaip ikiteisminio tyrimo įstaigos, pareigūno ir prokuroro veiksmų, pasireiškusių, ieškovo vertinimu, neteisėtu ir nepagrįstu pareigūno nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo pareiškimą dėl dokumentų vagystės bei, ieškovo vertinimu, taip pat neteisėtu ir nepagrįstu prokuroro nutarimu atsisakyti atnaujinti jam praleistą procesinį terminą skundui dėl pareigūno nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą paduoti. Atsakovės atstovai priešinių reikalavimų byloje nepareiškė.
II. Šalių (jų atstovų) paaiškinimų santrauka.
Ieškovas E. Č. ieškinyje nurodė bei teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad bylai aktualiu laikotarpiu jis savo ir atstovautos asociacijos (juridinio asmens) vardu Kauno teismuose vedė eilę bylų, kuriose atsakovu buvo įtraukęs Lietuvos valstybę, todėl jo nuomone jam nežinomi bylų baigtimi suinteresuoti asmenys per izoliatoriaus administraciją ir darbuotojus siekė daryti jam neigiamą poveikį bei visaip kliudyti sėkmingai vesti bylas teismuose. Būtent tai, jo vertinimu, buvo tikroji priežastis, dėl ko buvo įvykdyta jam svarbių dokumentų vagystė izoliatoriuje. Į šią įstaigą iš Kybartų pataisos namų, kur atlieka bausmę, buvo konvojuotas 2015-10-06, tvirtinantis, jog su savimi be kitų atsivežė ir vėliau iš jo pavogtus dokumentus – apie 200 lapų A4 formato polietileniniame segtuve, tarp šių dokumentų buvo teismų ir kitų dalyvaujančių jo vestose bylose asmenų procesinių dokumentų nuorašai (kopijos), kitų dokumentų iš šių bylų kopijos, jo paties užrašai rengiantis bylų nagrinėjimui ir kt. Visi šie dokumentai buvo jam reikalingi vesti bylas teismuose. Izoliatoriuje jis buvo patalpintas į kamerą Nr. 323, pirmąją dieną buvo vienas, nuo spalio 7 d. buvo įkeltas kitas nuteistasis (duomenys neskelbtini). Spalio 7 d. jis buvo išvestas į dušą, likusį laiką praleido kameroje, dokumentų nepasigedęs, spalio 8 d. kartu su nuteistuoju (duomenys neskelbtini) buvo nuvestas į sveikatos priežiūros tarnybą (toliau – SPT) ir kartu grąžintas atgal į kamerą. Po šio išvedimo jis ir pasigedęs segtuvo su dokumentais, kurį laikė atvirai padėtą kartu su kitais dokumentais ant antrojo aukšto lovos gulto. (Duomenys neskelbtini) sutikimu jis patikrino ir jo daiktus, dokumentų neradęs padarė išvadą, jog juos pavogė kuris nors iš izoliatoriaus darbuotojų su administracijos žinia tuo laikotarpiu, kai jiedu su (duomenys neskelbtini) buvo išvesti į SPT. Jo žiniomis kamerų durų elektriniai užraktai yra valdomi iš budėtojo pulto, koridoriai filmuojami. Sekantį spalio 9 d. rytą jis būrio viršininkui ir budinčiam įstaigos direktoriaus padėjėjui įteikė rašytinį pareiškimą dėl dokumentų vagystės, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, surasti ir grąžinti jam svarbius dokumentus, kitą dieną izoliatoriaus pareigūnas patikslino jo pareiškimą, paimdamas iš jo papildomus rašytinius paaiškinimus, nušalinimų šiam pareigūnui ir ikiteisminio tyrimo įstaigai jis nereiškė. Praėjus dar kelioms dienoms jam pareiškimą tikslinęs pareigūnas įteikė savo nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta pradėti pagal jo pareiškimą ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų vagystės. Jis, praleidęs įstatymu tam nustatytą terminą, dėl pareigūno nutarimo padavė skundą Kauno m. apylinkės prokuratūrai, prašydamas atnaujinti jo vertinimu dėl svarbių priežasčių jo praleistą terminą skundui paduoti ir panaikinti pareigūno nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Tačiau Kauno m. apylinkės prokuratūros prokurorė atnaujinti jam praleistą terminą skundui apduoti atsisakė, jo vertinimu, nepagrįstai, vien tik formaliais motyvais. Laikydamas prokurorės nutarimą nepagrįstu, jį skundė Kauno m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, šiam skundo netenkinus, pastarojo nutartį skundė Kauno apygardos teismui, tačiau ir šis skundo netenkino, termino skundui paduoti neatnaujino ir pareigūno nutarimo nepanaikino. Po šių sprendimų jis dar teikęs skundus prokuratūrai, kad jo vertinimu nepagrįstas Kauno m. apylinkės prokurorės nutarimas būtų panaikintas vidinio administravimo (priežiūros) tvarka, tačiau prokuratūra atsisakė tai padaryti, jo vertinimu, taip pat nepagrįstai. Jis pripažįstantis, kad prarastus procesinius dokumentus iš vedamų bylų galima sėkmingai iš naujo atkurti. Ieškovas manantis, jog tokiu būdu izoliatorius ir prokuratūra (ne)veikę neteisėtai, todėl valstybė turinti prievolę jam atlyginti patirtą neturtinę žalą, kuri šiuo atveju pasireiškė tuo, kad jis patyrė stresą ir ilgą laiką dvasiškai pergyveno dėl dokumentų dingimo, iki dabar jaučia vidinę įtampa, baimę, kad vėl gali dingti jau kiti jam svarbūs dokumentai, jam buvo esmingai apribotos galimybės sėkmingai vesti teismuose pradėtas bylas, visų šių faktorių visuma neigiamai paveikė jo sveikatą, pablogėjo bendroji savijauta, buvo diagnozuotas naujas sveikatos sutrikimas- širdies veiklos nepakankamumas. Prašomas priteisti žalos atlyginimo sumas jis vertinantis adekvačiomis jam padarytiems pakenkimams, todėl teisingomis.Atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės atstovė prokuratūra nurodė atsiliepime į ieškinį ir papildomai per atstovę paaiškino teismo posėdyje, jog su ieškiniu visiškai nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą tokiais argumentais : Izoliatoriaus pareigūno ir prokurorų veiksmai, kuriuos ieškovas laiko neteisėtais ir dėl kurių reikalaujantis neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nepatenka į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 str. reguliavimo sritį; dėl tokių veiksmų, net jeigu jie būtų pripažinti neteisėtais, įstatymo pagrindu reikalavimo teisė į neturtinės žalos atlyginimą ieškovui neatsirado; Ieškovas byloje neįrodė pareigūno ir prokurorų veiksmų neteisėtumo, kaip privalomos sąlygos reikalaujamai aptariamu juridiniu pagrindu valstybės deliktinei civilinei atsakomybei kilti; Tiek atsisakęs pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovo pareiškimą pareigūnas, tiek prokurorė atsisakydama atnaujinti praleistą terminą skundui dėl pareigūno nutarimo paduoti bei aukštesnieji prokurorai atsisakydami naikinti prokurorės nutarimą vidaus administravimo (priežiūros) tvarka veikė pagal baudžiamojo proceso įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) reikalavimus, todėl teisėtai, prokurorės nutarimas buvo peržiūrėtas instancine tvarka teismų ir paliktas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas be jokių pakeitimų. Ieškovas byloje nepagrindė įrodymais (neįrodė) savo pareiškimais deklaruojamos neturtinės žalos jam atsiradimo fakto (kad tokią tikrovėje jis patyrė), o taip pat tiesioginio priežastinio ryšio tarp jo neteisėtais traktuojamų pareigūno ir prokurorų veiksmų ir tokios žalos kaip galimų jų pasekmių.
Dėl tokių aplinkybių, kai ieškovas byloje neįrodė nė vienos iš imperatyviai privalomų deliktinei civilinei atsakomybei kilti sąlygų, valstybei civilinė atsakomybė CK 6.272 str. pagrindu, kurios ieškovas reikalaujantis, kilti negali.
Atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės atstovas izoliatorius su ieškiniu taip pat visiškai nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, byloje pateikė iš esmės tokius pačius paaiškinimus bei atsikirtimų ieškiniui argumentus kaip ir prokuratūra (1 t., b. l. 24-25).
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės.
Teismas, posėdyje išklausęs paties ieškovo bei vienos iš atsakovę atstovaujančių institucijų (prokuratūros) atstovės paaiškinimus, apklausęs ieškovo prašymu liudytoja jo bausmės atlikimo įstaigos (Kybartų pataisos namų) sveikatos priežiūros tarnybos viršininkę gydytoją A. B., ištyręs aukščiau (punktai 4 - 5) aptartus antrosios atsakovę (valstybę) atstovaujančios jos institucijos (izoliatoriaus) rašytinius paaiškinimus bei šalių dispozityviai į bylą pateiktus rašytinius įrodymus savo reikalavimams (atsikirtimams) pagrįsti, taip pat Kauno tardymo izoliatoriaus medžiagą, kurioje priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 31-30/2015, bei peržiūrėjęs izoliatoriaus koridorių stebėjimo kamerų padarytus vaizdo įrašus, sprendžia nustatęs tokias juridiškai reikšmingas teisingam jos išsprendimui faktines ginčo bylos aplinkybes :2015-10-09 Kauno tardymo izoliatoriuje buvo gautas ir įregistruotas Nr. 48/2528 laikomo kameroje Nr. 323 nuteistojo ieškovo E. Č. 2015-10-08 datuotas pareiškimas, kuriame pranešama, jog 2015-10-08 apie 15.30 val., ieškovą kartu su antruoju kameros nuteistuoju V. Č. išvedus į SPT, iš kameros buvo pavogtas ieškovo A4 formato aplankas su jam svarbiais dokumentais, įskaitant iš teismo bylų, pareiškėjas prašantis pradėti ikiteisminį tyrimą, surasti ir jam grąžinti dokumentus (1 t., b. l. 141). Tikslinant pareiškimo aplinkybes, pareiškėjas (ieškovas) E. Č. liudytojo apklausos protokole dar kartą pareiškė, jog aplankas su dokumentais iš kameros galėjo dingti tik jam su nuteistuoju V. Č. būnant SPT 2015-10-08 apie 15.30 val., be to, jis manantis, jog šį aplanką kartu su dideliu kiekiu kitų jis atsivežė su savimi iš Kybartų pataisos namų, tačiau kategoriškai šitai tvirtinti, kaip ir tai, jog dokumentus pagrobė izoliatoriaus pareigūnai, jis negalintis (1 t., b. l. 143-144). Patikslinęs pareiškimą bei peržiūrėjęs ir prijungęs prie medžiagos izoliatoriaus koridorių stebėjimo kamerų padarytus vaizdo įrašus, izoliatoriaus įgaliotas pareigūnas vyr. specialistas R. M. 2015-10-15 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovo pareiškimą dėl dokumentų vagystės BPK 3 str. 1 d. 1 punkte nustatytu pagrindu, t.y. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nutarimas patvirtintas kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko, tą pačią dieną su juo pasirašytinai supažindintas ir ieškovas (1 t., b. l. 146-147). 2015-11-10 pareiškėjas ieškovas E. Č. pateikė Kauno apylinkės prokuratūrai skundą, įregistruotą Nr. 3AP-8511, dėl ikiteisminio tyrimo įstaigos (izoliatoriaus) pareigūno R. M. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ieškovas prašė atnaujinti jam praleistą procesinį terminą skundui dėl pareigūno nutarimo paduoti ir panaikinti pareigūno nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą (2 t., b. l. 27-28). 2015-11-23 Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė I. G. atsisakė pareiškėjui (ieškovui) atnaujinti jo praleistą be svarbių priežasčių procesinį terminą skundui dėl pareigūno nutarimo paduoti, o patį skundą paliko nenagrinėtą (2 t., b. l. 24-25). 2015-12-23 nutartimi Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja (2 t., b. l. 35-36) bei 2016-02-15 Kauno apygardos teismas (2 t., b. l. 5-7) pareiškėjo (ieškovo) skundus atmetė ir paliko galioti tiek pareigūno nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek prokurorės nutarimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą skundui dėl pareigūno nutarimo paduoti, kaip teisėtus ir pagrįstus. 2016-03-07, 2016-03-25, 2016-04-18 ir 2016-05-23 pareiškėjas (ieškovas E. Č.) pateikė pareiškimus-skundus aukštesniesiems prokurorams, kuriais prašė vidinio administravimo (priežiūros) tvarka atnaujinti jam praleistą terminą skundui dėl pareigūno nutarimo paduoti, panaikinti pareigūno R. M. 2015-10-15 nutarimą, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tos pačios dokumentų vagystės Kauno tardymo izoliatoriuje, surasti ir jam grąžinti dokumentus. Visi šie pareiškimai (skundai) prokuratūros buvo įvertinti kaip kartotiniai ir palikti nenagrinėti, nepateikus jokių naujų aplinkybių (1 t., b. l. 46-47, 48-50; 2 t., b. l. 1-3, 8-9). 2016-09-16 ieškovas E. Č. su pareiškimu dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą (1 t., b. l. 8-9), 2017-04-19 byloje priimtas E. Č. ieškinys bendrosios kompetencijos teismui dėl žalos atlyginimo priteisimo, išskyrus argumentus dėl ieškovo turto saugos neužtikrinimo, atitinkančius CK 6.271 str. reguliavimo sritį, kaip bendros kompetencijos teismui neteismingus (1 t., b. l. 71).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Teismo išvados dėl faktų, ginčui taikytina teisė ir sprendimo teisiniai argumentai.
CK 6.272 str. 1 ir 3 d. d. įstatymo leidėjo valia nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Be to, be turtinės žalos atlyginama ir neturtinė žala. Straipsnio 1-osios dalies dispozicijoje įstatymų leidėjas yra išvardinęs kokiems neteisėtiems pareigūnų ir institucijų veiksmams esant valstybei kyla deliktinė civilinė atsakomybė, tai neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas kitų procesinės prievartos priemonių pritaikymas. Byloje kilo ginčas, ar vardintas pareigūnų ir (ar) institucijų neteisėtų veiksmų, kaip pagrindo valstybės civilinei atsakomybei, sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai, ar atvirkščiai, turėtų apimti visus ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokurorų, teisėjo ir teismo atliekamus veiksmus ir priimamus sprendimus baudžiamajame procese. Teismo vertinimu, neteisėti veiksmai, su kuriais siejama valstybės prievolė atlyginti žalą CK 6.272 str. 1 ir 3 d. d. nustatytu pagrindu, yra visi pareigūnų ir institucijų procesiniai teisiniai veiksmai, įskaitant procesinių sprendimų priėmimą, tiesiogiai reglamentuoti baudžiamojo proceso įstatymo (BPK) normomis, taigi ir nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir (ar) nutarimas atsisakyti atnaujinti praleistą procesinį terminą skundui dėl tokio pareigūno nutarimo paduoti, kaip baudžiamojo persekiojimo procesą vykdančių subjektų procesiniai sprendimai, kuriais užkertamas kelias tolimesnei bylos eigai. Todėl teismas nepritaria ir vertina nepagrįstu atsakovės atstovės prokuratūros atsikirtimo į ieškinį argumentą, kad ieškinio faktiniu pagrindu nurodyti pareigūno ir prokurorų veiksmai nepatenka į CK 6.272 str. reguliavimo sferą ir negali sąlygoti valstybės prievolės atlygintų jais padarytą žalą (punktas 4.1).CK 6.263 str. 1 ir 2 d. d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo (šiuo atveju valstybė, kaip atsakovė, per savo institucijų pareigūnus ir kitus jų darbuotojus, šiems atliekant valstybės jiems pavestas profesines, tarnybines pareigas) privalo laikytis tokio elgesio taisyklių (šiuo atveju - BK, BPK ir kituose šalies bei tarptautinės teisės aktuose įtvirtintų materialinės ir procesinės teisės normų ir bendrųjų proceso principų), nustatydama jas atitinkantį pareigūnų procesinės veiklos teisinį reguliavimą, jos administravimą ir kontrolę, reikalavimus pareigybėms atitinkančios kompetencijos asmenų atranką joms užimti, tvarką ir sąlygas pareigūnų, kt. darbuotojų nuolatiniam kvalifikacijos kėlimui ir kt., kad jos institucijų darbuotojų veiksmais nebūtų padaryta kitam asmeniui, jo turtui žalos, o jeigu jau padaryta, privalo ją visiškai atlyginti. CK 6.250 str. 2 dalyje pasakyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais - šiuo atveju, kaip teismo jau pasisakyta aukščiau, tokia pareiga valstybei numatyta CK 6.272 str. 3 d. Minėto CK 6.250 str. 1-oje dalyje įstatymo leidėjo nebaigtu sąrašu yra apibrėžta neturtinės žalos samprata, galimas jos turinys, priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, čia pasakyta, jog neturtinė žala be kitų atvejų yra ir dvasiniai išgyvenimai, patiriami nepatogumai, įstatymais nustatytųjų ir pripažįstamų prigimtinių teisių realizavimo galimybių sumažėjimas, sveikatos būklės pablogėjimas ir (ar) kitoks pakenkimas sveikatai ir pan., teismo įvertinta pinigais. Teismo vertinimu, ieškovo deklaruojami pakenkimai jo emociniai pusiausvyrai, sveikatai bei procesinių teisių teismų bylose įgyvendinimo sėkmei, aplamai kaip tokie gali būti teismo įvertinti neturtine žala, jeigu įrodomas tokių pakenkimų faktas bei kitos privalomos sąlygos deliktinei civilinei atsakomybei. Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnyje (įrodinėjimo pareiga) yra imperatyviai nustatyta kiekvienai ginčo šaliai procesinė pareiga įrodinėti ir įrodyti leistinomis procese įrodinėjimo priemonėmis aplinkybes, kaip faktus, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pagal tokį teisinį reguliavimą pareiga įrodyti tenka tam, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia ar bent jau nepripažįsta. Tokiu būdu šioje byloje įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių (imperatyviai privalomųjų sąlygų valstybės deliktinei civilinei atsakomybei kilti) įrodinėjimo našta tenka ieškovui, aplinkybėmis, kurių pagal CPK įrodinėti nereikia, šiuo atveju nesiremiama.Kadangi CK 6.272 str. 1 d. nustatytas objektyviosios civilinės atsakomybės atvejis, kai viena iš deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų - kaltė, yra preziumuojama įstatymu, įrodinėjimo dalyką tokio pobūdžio byloje sudaro kitų trijų privalomų egzistuoti deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų visuma, t.y. ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teismo (teisėjo) procesinių veiksmų neteisėtumas, žala ir tiesioginis priežastinis ryšis tarp veiksmų ir žalos, kaip pasekmės. Kaip jau minėta aukščiau, aptarto įrodinėjimo byloje našta šiuo atveju tenka būtent ieškovui. Pirmiausiai teismas turi nuspręsti, ar ieškovas byloje įrodė ar neįrodė tyrėjo ir prokurorų veiksmų neteisėtumą, nes tik pripažinus šią objektyviosios deliktinės civilinės atsakomybės privalomąją sąlygą, galima nustatinėti kitas, taip pat ir žalą (2007-10-09 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2007). Taip pat yra svarbu, jog nebūtų padaryta savavališkų (nenumatytų BPK) valstybės institucijų pareigūnų, teismo (teisėjo) veiksmų ir piktnaudžiavimo teise (2006-06-07 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006, 2007-04-20, 2007-10-09 teisėjų kolegijų nutartys civilinėse bylose Nr. Nr. 3K-3-169/2007, 3K-3-388/2007 ir kt.). BPK 168 str. 1, 2 ir 3 dalimis yra nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas, gavęs pareiškimą, o prireikus – ir jo patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą, jeigu yra aiški bent viena iš to paties kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų baudžiamąjį procesą negalimu darančių aplinkybių; atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą pareigūnas privalo surašyti motyvuotą nutarimą ir tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sutikimu, nutarimo nuorašą įteikti ar išsiųsti pareiškimą padavusiam asmeniui, taip pat išaiškinti (nurodyti) nutarimo apskundimo tvarką ir terminą. Šiuo procedūriniu aspektu vertinant izoliatoriaus pareigūno R. M. veiksmus, iš kurių ieškovas kildina savo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, akivaizdu, jog jie (pareigūno veiksmai) procedūrinius reikalavimus visiškai atitiko. BPK 3 str. 1 d. 1 punkte įstatymų leidėjo yra imperatyviai nustatyta, jog baudžiamasis procesas, šiuo atveju ikiteisminis tyrimas, negali būti pradedamas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas išvadą dėl baudžiamąjį procesą draudžiančios aplinkybės egzistavimo padarė peržiūrėjęs tardymo izoliatoriaus koridorių stebėjimo kameromis padarytus vaizdo įrašus ir juos sugretinęs su pareiškėjo ieškovo E. Č. pareiškime bei jo patikslinime nurodytomis aplinkybėmis. Baudžiamojo proceso įstatymu nėra nustatyta, kokius ieškovo pareiškimo patikslinimo veiksmus konkrečiu atveju pareigūnas privalėjo atlikti ir ar aplamai buvo privalu pareiškimą papildomai tikslinti. Tokiu kaip pastarasis atveju reikia vadovautis bendruoju tyrimo (patikrinimo) išsamumo principu – kiekvienu konkrečiu atveju privalu atlikti tiek baudžiamojo proceso veiksmų ir tokius, kad būtų galima priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl bylos (pareiškimo). Teismas, posėdyje betarpiškai peržiūrėjęs aukščiau paminėtus kamerų koridorių vaizdo įrašus, kuriuos vertina visiškai objektyviais ir abejonių dėl jų teisėtumo bei autentiškumo nekeliančiais duomenimis, sprendžia, jog nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą izoliatoriaus pareigūnas priėmė pagrįstai ir teisėtai – iš vaizdo įrašų yra akivaizdu, kad ieškovo pareiškime ir jo patikslinime (liudytojo apklausos protokole) vienodai nurodytu laikotarpiu (2015-10-08 d., nuo 14:51:15 val. iki 15:27:40 val.) ieškovo aplanko su dokumentais vagystė iš jo kameros Nr. 323 nebuvo įvykdyta (nebuvo padaryta nei tokia, nei jokia kita nusikalstama veika), kadangi per visą šį laiką, kuomet ieškovas su kitu nuteistuoju buvo išvestas į SPT, į kamerą Nr. 323 niekas nebuvo įėjęs, taigi ir dokumentus pasisavinti, sunaikinti ar pan. negalėjo. BPK 168 str. 4 dalyje pareiškėjui yra nustatyta procesinė teisė apskųsti pareigūno nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą prokurorui, šiam netenkinus skundo – ikiteisminio tyrimo teisėjui, o ir šiam skundo nepatenkinus – aukštesnės instancijos (apygardos) teismui. Šios teisės realizavimą (įgyvendinimą) įstatymo leidėjas yra apribojęs 7 dienų nuo atitinkamo nutarimo (nutarties) gavimo dienos terminu. Kartu įstatymų leidėjas yra nustatęs teisę šį terminą praleidusiam dėl svarbių priežasčių pareiškėjui prašyti, o prokurorui ar teisėjui (teismui) teisę jį jam atnaujinti. Svarbios priežastys šiuo atveju yra vertinamasis kriterijus ir kiekvienos bylos atveju prokuroro ar teisėjo (teismo) įvertinamas individualiai pagal visų reikšmingų bylos aplinkybių visetą. Teismas nustatė, jog Kauno m. apylinkės prokuratūros prokurorė pareiškėjo, šios bylos ieškovo, prašymą dėl praleisto termino jam atnaujinimo išnagrinėjo per įstatymo tam nustatytą terminą, priėmė argumentuotą sprendimą dėl jo esmės, prokurorės nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas dar dvejose teisminėse instancijose pagal BPK 168 str. 4 d. reglamentuotas procedūras ir paliktas galioti be pakeitimų. Kadangi ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas ir prokurorė veiksmus, iš kurių ieškovas kildina savo reikalavimo teisę į neturtinės žalos atlyginimą, atliko įstatymo (BPK) nustatytu pagrindu, laikantis tam nustatytų procedūrinių normų, valstybės pareigūnui ir prokurorei veikiant neperžengiant kompetencijos ribų, šių veiksmų atlikimą ir jų metu priimtus ieškovą netenkinusius procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais nuo jų atlikimo (priėmimo) momento nėra pagrindo. Teismo vertinimu, pareigūnas ir prokurorė veikė pakankamai rūpestingai, atidžiai ir profesionaliai, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir CK 6.263 str. 1 dalyje apibrėžtos pareigos pažeidimo. Šioje vietoje yra taip pat svarbu atsižvelgti į kasacinio teismo praktikoje suformuotą įrodymų aiškinimo ir vertinimo taisyklę - aukštesniojo pareigūno, prokuroro ir (ar) teismo instancine tvarka neperžiūrėtas pareigūno, prokuroro ar teisėjo (teismo) procesinis sprendimas (nutarimas, nutartis ir pan.) nuo jo įsiteisėjimo turi būti laikomas teisėtu (šioje byloje ieškovas šios teisėtumo prezumpcijos, kaip teismas jau pasisakė aukščiau, įrodinėjimo procese nepaneigė). Kadangi ieškovas tik išimtinai dėl savo neapdairumo tinkamai, per įstatymo tam nustatytą terminą nepasinaudojo savo teise baudžiamojo proceso tvarka paduoti skundą prokurorui dėl pareigūno nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tai turi būti vertinama kaip ne visų gynybos priemonių išnaudojimas, o tai yra viena iš aplinkybių, kuri kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis sudaro pagrindą teismui patvirtinti tiek tyrėjo nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek prokurorės nutarimo atsisakyti atnaujinti praleistą terminą, tiek aukštesniųjų prokurorų sprendimus vėlesnius ieškovo skundus vertinti pakartotiniais ir palikti nenagrinėtais teisėtumą civilinio proceso taisyklių tvarka (2007-10-09 Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2007). Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčo bylą ir nenustačius neteisėtų veiksmų, kaip CK 6.262 straipsnyje įtvirtintos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, teismui nebelieka prasmės nustatinėti kitų dviejų civilinės atsakomybės sąlygų – ieškovui padarytos žalos ir priežastinio ryšio (žr. – ta pati 2007-10-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-388/2007). Vienok, teismas toliau pasisakys ir dėl šių imperatyviųjų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų.Teismas sprendžia, kad ieškovas šioje byloje neįrodė ne tik pareigūno ir prokurorų procesinių veiksmų neteisėtumo, bet ir fakto, kad jam šiais veiksmais buvo padaryta konkrečios realios žalos, pagal įstatymą galinčios būti vertinamos neturtine. Teismas sutinka su atsakovę atstovaujančių institucijų argumentu, kad ieškovo teiginiai ieškinyje bei paaiškinimai teismo posėdyje yra perdėm deklaratyvūs, vien subjektyvaus pobūdžio, byloje ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, nors teismas paskirstydamas įrodinėjimo pareigas parengiamajame posėdyje papildomai siūlė tokius teikti, kuris galėjo patvirtinti, kad, kaip teigia ieškovas, jam dėl to, jog tyrėjas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nesiėmė veiksmų dingusiems dokumentams surasti ir jam grąžinti, prokurorė neatnaujino praleisto termino skundui dėl tyrėjo nutarimo paduoti, o aukštesnieji prokurorai nepanaikino šio sprendimo vidinio administravimo (priežiūrine) tvarka, pablogėjo sveikata (atsirado naujas sveikatos sutrikimas (liga), kuris lig tol nebuvo diagnozuotas), kad jis patyrė stresą ir ženklius neigiamus dvasinius išgyvenimus, kad jam atsirado neigiami procesiniai padariniai teismuose vedamose bylose. Priešingai, tiek įrašais prie bylos prijungtoje ir ištirtoje teisme ieškovo asmens sveikatos istorijoje (medicininėje kortelėje), tiek teisme liudytoja paties ieškovo prašymu apklaustos Kybartų pataisos namų SPT viršininkės ir bendrosios praktikos gydytojos A. B. parodymais buvo visiškai paneigtas ieškovo pareiškimas, jog dėl tyrėjo ir prokurorų veiksmų jam atsirado ir buvo naujai diagnozuotas sveikatos sutrikimas širdies veiklos nepakankamumas – šis sveikatos sutrikimas atsirado ir ieškovui buvo diagnozuotas dar 2011 metais, t.y. prieš maždaug 4 metus iki nagrinėjamų byloje įvykių. Nesant neteisėtų ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno ir prokurorų veiksmų ir žalos, kaip deliktinės civilinės atsakomybės privalomųjų sąlygų, negali egzistuoti ir tiesiogiai priežastingas ryšys tarp jų. Padarytų išvadų pagrindu E. Č. ieškinys turi būti visiškai atmestas.
V. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Šalys viena iš kitos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nereikalauja, jų nenurodė ir leistinais įrodymais nepagrindė, todėl teismas tokių nepaskirsto (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidas valstybei šioje byloje sudaro 1200 eurų žyminio mokesčio. Jeigu byloje pareikštasis ieškinys atmetamas visiškai, tokias išlaidas valstybei atlyginti bendrąja tvarka pareiga tenka ieškovui, tačiau kadangi šios bylos ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo yra atleistas įstatymu, aptariamų išlaidų atlyginimas iš jo nepriteistinos, išlaidos kompensuotinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 1 ir 4 d. d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 265, 268, 270, 301 ir 307
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.