Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-04-19 · Byla Nr. Ik-1374-629/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2010-03-03Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Ik-1374-629/2010Sprendimas · 2010-04-19Regionų apygardos administracinis teismas
  3. P-492-38-13Nutartis · 2013-02-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-04-19
Bylos Nr.
Ik-1374-629/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00545-2010-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė, Ina Kirkutienė, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
J. J.
Trečiasis asmuo
Utenos apskrities viršininko administracijai
Administracinė byla Nr. I-1374-629/2010(Proceso Nr. 3-61-3-00545-2010-0)
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS2010 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Donato Vansevičiaus, sekretoriaujant Vilmai Sinicaitei,

dalyvaujant pareiškėjai J. J.,trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Zitai Černiauskienei,

nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. prašymą dėl įstatymu nustatyto praleisto termino paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises ir pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimo trečiajam suinteresuotam asmeniui Utenos apskrities viršininko administracijai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja J. J. kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, siekiant atkurti nuosavybės teises į senelio J. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) turėtą ir valdytą 11,74 ha žemės plotą.

Prašyme (b.l. 4-6, 39-41) nurodė, kad 2008 m. pradžioje, lankydama ir slaugydama ligotą savo tėvą V. A. B. (gim. (duomenys neskelbtini) ), iš jo sužinojo, kad jos senelis J. B. (pareiškėjos tėvo tėvas, gim. (duomenys neskelbtini) - miręs (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) - iki nacionalizacijos, t.y. iki 1940-07-22, nuosavybės teise valdė apie 12 ha žemes. Šios aplinkybės, anksčiau pareiškėjai nebuvo žinomos, nes nei pareiškėjos tėvas, nei kiti giminaičiai apie tai niekada nekalbėjo. Po pareiškėjos tėvo V. A. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) pareiškėja pradėjo domėtis sužinota informacija, todėl 2008 m. vasario mėn. nuvyko į Giedraičių seniūniją, esančią Molėtų rajone, Utenos apskrityje. Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Molėtų rajono žemėtvarkos skyrius 2008-02-21 raštu Nr.SD10 - 151, informavo pareiškėją, jog ji praleidusi nustatytą terminą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir žodžiu patvirtino, kad jos senelis J. B. (duomenys neskelbtini) turėjo žemės daugiau nei 11 hektarų. Pažymi, kad ji, neturėdama teisinio išsilavinimo ir menkai apmokamą darbą, 2008-03-17 kreipėsi dėl teisinės pagalbos suteikimo į Vilniaus apskrities valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri jai buvo skirta, tačiau per metus laiko ji nesulaukė jokios realios teisinės pagalbos ir tokiu būdu praleido dar vienerius metus termino, per kurį buvo galima kreiptis į teismą su pareiškimu. Turėdama tik dalį informacijos, apie savo senelio J. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtas valdytas žemės, kreipėsi teisinės pagalbos į kitą atstovas, kuris pagal atstovavimo sutartį raštu kreipėsi į Utenos apskrities viršininko administracijos Molėtų rajono žemėtvarkos skyrių dėl plano ir į Lietuvos Centrinį valstybės archyvą, iš kurių buvo gauti papildomi duomenys. Gautą informaciją dar smulkiau apibūdino vietiniai (duomenys neskelbtini) gyventojai – A. G., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a.k (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini). Taip pat iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus buvo gauti pareiškėjos ir jos senelio J. B. giminystės ryšį nustatantys dokumentai, taip pat ir kiti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina minėtų asmenų gimimą, gyvenimą tam tikrose vietovėse ir jų mirtį.

Prašyme nurodoma, kad pareiškėja įstatymo nustatytą terminą dėl prašymo atkurti nuosavybės teises ir pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus praleido, kadangi anksčiau jai nebuvo žinomos aplinkybės apie senelio J. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą ir valdytą nekilnojamąjį turtą, apie kurio buvimo faktą patvirtina archyviniai ir kitų institucijų pateikti dokumentai, o nežinojimas ir įrodymų neturėjimas yra laikoma svarbiomis priežastimis.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Molėtų rajono žemėtvarkos skyrius atsiliepime (b.l.44-45) nurodo, kad su pareiškėjos prašymu atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančių dokumentų padavimui į žemę, kuri yra (duomenys neskelbtini), nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad būdamas gyvas iki (duomenys neskelbtini) tiesioginis J. B. įpėdinis V. A. B., dėl neaiškių priežasčių, nei pats, nei per savo įgaliotą atstovą niekada nesikreipė į Molėtų rajono žemėtvarkos skyrių Giedraičiuose, dėl nuosavybės teisės atkūrimo į J. B., iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatomis pretendentu į šią žemę buvo V. A. B., bet ne jo dukra J. J., todėl pareiškimas, dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo yra nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė prašymą tenkinti jame išdėstytais motyvais, papildomai paaiškino, kad ji gyveno kartu su tėvu, tačiau kodėl tėvas nesikreipė dėl nuosavybės teisių atkūrimo į savo tėvo J. B. turėtą žemę per įstatymo nustatytą terminą, paaiškinti negalėjo.

Atsiliepimas

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į prašymą išdėstytus motyvus, tačiau prašymą paliko spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą terminus nustato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr.VIII-359 (toliau – Atkūrimo įstatymas), kuris pakeitė nuo 1997 m. liepos 9 d. netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymą Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Atstatymo įstatymas). Įsigaliojus Atkūrimo įstatymui, šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis (2001m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-489 redakcija) nustatė, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiai, praleidę nustatytus terminus prašymams paduoti, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis (2003 m. birželio 19 įstatymo Nr.IX-1634 redakcija) numatė, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiai, praleidę nustatytą terminą pateikti šiuos dokumentus, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą. Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr.IX-2490 redakcija) nuostatas, piliečiams, praleidusiems nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Nei Atkūrimo įstatyme bei LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 patvirtintoje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje nenurodytos priežastys, kurioms esant gali būti atnaujinami terminai prašymui ir dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku. LR administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d. numato, kad jei nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, - vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad sprendžiant Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytų terminų atnaujinimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, kurios susiklostė laikotarpiu nuo teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą konkrečiam asmeniui atsiradimo (Atstatymo įstatymo 2 straipsnis ir Atkūrimo įstatymo 2 straipsnis) iki įstatymu nustatytų terminų paduoti prašymą (2001-12-31) ir dokumentus pabaigos (2003-12-31), ir nustatoma, ar šios aplinkybės gali būti pripažintos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis. Svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistus įstatymu nustatytus atitinkamos teisės realizavimo terminus, teismas gali pripažinti tik tokias nuo asmens valios nepriklausiusias priežastis, kurios buvo objektyvi kliūtis jam laiku pasinaudoti įstatymu suteikta teise. Svarbių priežasčių įrodymus teismui turi pateikti prašymą dėl praleistų terminų atnaujinimo padavęs asmuo. Atsižvelgus į tai, kad įstatymų leidėjas prašymų dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir dokumentų pateikimui buvo nustatęs ilgus terminus, kurie pretendentams, jei jie elgėsi apdairiai ir rūpestingai, buvo pakankami savo valiai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pareikšti, praleisti terminai gali būti atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nepriklausančios nuo pretendentų valios priežastys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr.A8-870/2007, 2008-02-07 nutartis administracinėje byloje Nr.A261-197/2008, 2008-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr.A20-188/2007, 2008-02-21 nutartis administracinėje byloje Nr.A146-233/2008 ir kt.).

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-11-23 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr.A8-1403/2006 (LVAT biuletenis Administracinių teismų praktika Nr.10, b.l.185-199), išaiškino, kad pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas, pačios prielaidos egzistavimas (pavyzdžiui, buvimas Lietuvos Respublikos piliečiu) pats savaime asmeniui subjektinės teisės – atkurti nuosavybę į nekilnojamąjį turtą – nesukuria. Tam, kad atsirastų ši subjektinė teisė, asmuo turi įvykdyti atitinkamas sąlygas. Konstatuojama, kad subjektinei teisei atsirasti yra būtina įstatyme numatytų prielaidų egzistavimo bei atitinkamų sąlygų įvykdymo visuma. Ir priešingai, nebuvimas bent vieno iš šių elementų (prielaidų arba sąlygų), yra kliūtis atsirasti asmens teisei atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turi būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Taip pat nustatyta, kad asmenims, praleidusiems šiuos terminus atlikti minėtus veiksmus, šie terminai teismo sprendimu gali būti atnaujinti. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad įstatymas numato galimybę atnaujinti terminą atlikti tuos veiksmus, kurie yra susiję su įstatyme numatytų sąlygų, būtinų asmens subjektinei teisei atsirasti, įvykdymu. Ir priešingai, nenumato galimybių atnaujinti terminą atlikti tuos veiksmus, kurie yra susiję su įstatyme nustatytų būtinų prielaidų egzistavimu. Pavyzdžiui, turto savininko palikuonis, kol yra gyvas pats turto savininkas, nėra šių teisinių santykių subjektas, nes neatitinka įstatyme nustatytos prielaidos, apibūdinančios asmens subjektiškumą. Ir turto savininkui, nepageidaujančiam atkurti nuosavybės teisių, mirus, po nustatyto termino, iki kada pastarasis galėjo atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, turto savininko palikuoniui nenumatyta galimybė atnaujinti terminą, kuris būtų susijęs su jo subjektiškumo atsiradimu po įstatyme numatyto termino. Sistemiškai aiškinant Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (2001 m. gruodžio 31 d.) prašymams pateikti, su šio straipsnio 4 dalies reikalavimu – kartu su prašymu pateikti pilietybę patvirtinantį dokumentą ir kitus nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, darytina išvada, kad įstatyme nustatytos prielaidos, kurios yra būtinos pradėti patį nuosavybės teisių atkūrimo procesą, turi egzistuoti arba atsirasti iki 2001 m. gruodžio 31 d.

Analogiškai apie būtinas prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei pagal Atkūrimo įstatymą išaiškino ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008-02-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-7-24/2008, t.y., kad neturėdamas subjektinės teisės į nuosavybės atkūrimą, asmuo neturi teisės ar įstatymų saugomo intereso (CPK 5 straipsnis), kuris turi būti apgintas, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą pareiškimui paduoti teisme negalėjo būti nagrinėjamas.

Nustatyta, kad pareiškėja J. J. pretendente atkurti nuosavybės teises į senelio J. B. išlikusį nekilnojamąjį turtą tapo tik po savo tėvo V. A. B. mirties (duomenys neskelbtini) (b.l. 14) – t.y., pareiškėja iki Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d. nustatyto termino paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pabaigos – 2001 m. gruodžio 31 d. – nebuvo teisinių santykių subjektas pagal Atkūrimo įstatymą, nes neatitiko įstatyme nustatytos prielaidos, apibūdinančios asmens subjektiškumą, todėl šiuo terminu neturėjo pagrindo teikti prašymo atkurti nuosavybės teises į jo seneliui nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, atitinkamai – negalėjo ir praleisti minėto termino.

Atsižvelgiant į išdėstytą, prašymas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos J. J. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėMilda VainienėDonatas Vansevičius