Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenamoji ir deklaruota gyv.vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „D.“ apdailininku, teistas 2012-01-12 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str. 1 d. 8 mėn. laisvės apribojimo, bausmę atlikęs,

A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Alytaus m. sav., faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „D.“ darbininku, neteistas,

Ž. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota darbo biržoje, neteista,

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota: liudytojas A. P. įvykio vietoje parodė, kur buvo mušama N. M., kur stovėjo ją mušę asmenys, kur jis tuo metu sėdėjo (t. 1, b.l. 57-61).

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, kaltinamieji neigė padarę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, tvirtino esą nekalti, nes jie N. M. nemušė ir įvykio metu įvykio vietoje nebuvę, esą N. M. juos apkalba, ji galėjo nukentėti nuo savo sugyventinio ar sūnaus. Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. ir V. R. buvo prisipažinę sudavę smūgius N. M., tik kiekvienas iš jų nurodė aplinkybes, kurios neatitiko kitų bylos duomenų ir kiekvienas iš jų mėgino prisiimti visą kaltę sau. Įtariamojo apklausos metu 2015-05-22 V. R. tvirtino, jog laiptinėje, 4 aukšto laiptų aikštelėje, jis sudavė 2 smūgius delnu N. M. per veidą, nes kai jie susitiko lipdami laiptais, N. M. jį pradėjo vadinti „gaidžiu“ ir kitais žodžiais, kurie jam nepatiko. V. R. tvirtino, kad tuo metu kartu buvęs A. Š. jokių smūgių M. nesudavė. Įtariamojo apklausos metu 2015-05-21 A. Š. tvirtino, jog būdamas neblaivus prisiminė kaimynę ir žodžius, kuriais ji jį vadina, ir kurie, esant neblaiviam, atrodė baisiai žeidžiantys, todėl jis vienas nuėjo pas ją išsiaiškinti. Pasibeldęs ir įbėgęs į butą jis pradėjo rėkti, kodėl ji taip kalba, o jai pakartojus tuos pačius žodžius, jį paėmė pyktis ir jis kirto 3-4 smūgius kumščiu jai į dešinį šoną. Tuomet į N. butą atėjo ir V.. A. Š. paėmė N. M. už galvos ir stūmė ją į sieną, dėl to N. nukrito ant lovos ir užsikniaubė, užsidengė galvą rankomis. Tuomet jis smūgiavo rankomis jai į šonus. Smūgių galėjo būti apie 10. Kai jis atsitraukė, priėjo V. ir delnais 2 kartus kirto N. į galvą. Šios apklausos metu A. Š. prisipažino, kad įkalbėjo tetą – liudytoją G. Š. melagingai paliudyti, kad įvykio metu jis su V. R. svečiavosi pas ją.

Vėlesnėse apklausose ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme V. R. ir A. Š. savo parodymus pakeitė, abu tvirtino, kad jie N. M. nemušė, nes 2015-04-12 nuo pietų iki 13 d. ryto buvę J., pas G. Š.. Tačiau iš liudytojos G. Š. parodymų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu tvirtinusi šią kaltinamųjų versiją ir davusi parodymus, kad V. R. ir A. Š. pas ją svečiavosi 2015-04-12, kas užfiksuota protokole (t. 1, b.l. 86, 87), vėliau liudytoja G. Š., kaip pati paaiškino, išsigandusi atsakomybės, pasakė tiesą, kad jos tik buvo paprašyta patvirtinti šią aplinkybę, bet iš tiesų 2015-04-12 nei A. Š., nei V. R. pas ją nesisvečiavo (t. 1, b.l. 95, 96, 97).

Ž. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi, kad ji 2015-04-12, maždaug nuo 17 val., su savo draugu D., pravarde „Ž.“, buvo (duomenys neskelbtini)., pas dėdę V. R., kur kartu buvo ir A., gyvenantis kartu su V.. Jie visi vartojo alkoholį. Išgertuvių metu buvo kalba apie tai, kaip kaimynė N. kalba apie V., ir, kalbant apie tai, A. buvo kažkur išėjęs, o paskui jo ieškoti išėjo V. su D.. Kaip ji suprato, visi minėti asmenys buvo nuėję pas N., nes ji, būdama ketvirto aukšto koridoriuje ir laukdama jų, girdėjo triukšmą iš penkto aukšto ir matė visus tris pareinančius nuo penkto aukšto. V. buvo smarkiai susinervinęs, kažkas pasakė, kad N. gali iškviesti policiją. Ji suprato, kad vyrai nuėję užsipuolė N. ir galėjo smurtauti prieš ją, būtent dėl to ji gali iškviesti policiją. Po to ji, V., A. ir D. taksi automobiliu išvyko pas ją į butą (duomenys neskelbtini). Ž. R. nurodė, kad įvykio metu ji naudojosi telefono nr. (duomenys neskelbtini).

Nors bylą nagrinėjant teisme Ž. R. tvirtino N. M. nemušusi ir jos namuose nebuvusi, taip pat nurodė negalinti pasakyti, kur ji buvusi 2015-04-12 įvykio metu, nes nepamena, tačiau įvertinus tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ji prisipažino buvusi nusikaltimo įvykio vietos gyvenamajame name, o taip pat remiantis nukentėjusiosios N. M. parodymais, kad ji atpažino pas ją į butą kartu su kitais asmenimis atėjusią Ž. R., bei liudytojo A. P. parodymais, kad tarp trijų į butą užėjusių vyrų buvo ir moteris, kurią ikiteisminio tyrimo metu jis atpažino kaip Ž. R., Ž. R. parodymus teismas laiko gynybiniais ir sprendžia, kad jais tikėti nėra pagridno. Nors Ž. R. nurodo, kad tyrėja jos parodymus rašė pagal D. V. parodymus, tačiau, kaip matyti iš jos ir iš D. V. parodymų, Ž. R. parodymuose nieko pagal D. V. parodymus nėra. Ž. R. duoda savo parodymus, o D. V. davė savo, ir jie skirtingi.

Iš A. Š., V. R. ir Ž. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad dalį objektyvios tiesos jie pripažįsta, o būtent apklausose kiekvienas yra nurodęs, kad įvykio metu buvę ne J. ar kažkur kitur, o būtent (duomenys neskelbtini) kur įvyko įvykis, be to, pripažino, kad V. R. ir A. Š. santykiai su N. M. buvo priešiški, jie pyko ant N. M. dėl jos kalbų, A. Š. ir V. R. prisipažino sudavę po keletą smūgių N. M.. Nors vėlesnių apklausų metu ir teisme kaltinamieji savo kaltę visiškai neigė, jų kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrindžiama nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, bylos dokumentuose užfiksuotais duomenimis: specialisto išvadoje dėl N. M. sužalojimo pobūdžio ir masto ir aprašyti N. M. patirti ir kaltinime nurodyti sužalojimai, nurodyta, kad N. M. sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Visų pirma, Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyresnysis specialistas .D. B. tarnybiniame pranešime dar tą pačią 2015-04-12 užfiksavęs, kad 23.42 val. PK OVS gautas Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus medikės pranešimas, jog 21.49 val. GMP automobiliu pristatyta N. M., kurią sumušė kaimynai.

Liudytojas V. M., nukentėjusiosios sūnus, patvirtino, kad motina ligoninėje jam pasakiusi, jog ją sumušė V. R., A. Š. ir Ž. R.. Teismo posėdžio metu N. M. nurodė išsamesnę informaciją- ją namuose sumušė V. R. ir A. Š., kurie nieko nesakę sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, jie taip pat smūgiavo ir stikline į galvą. N. M. nurodė, kad kartu su ją mušusiais V. R. ir A. Š. buvo ir Ž. R., tačiau ji negalinti tvirtinti, kad tikrai ją mušė Ž. R., nes ji tuo metu, kai buvo mušama, dengėsi galvą rankomis. Tačiau Ž. R. dalyvavimas ir jos nusikalstami veiksmai mušant N. M. neginčijamai patvirtinami nukentėjsuisosios sugyventinio A. P. parodymais, kuris patvirtino, kad būtetn moteris jo sugyventinę apspardė kojomis. Teisiamajame posėdyje duodama parodymus N. M. paaiškino, kad iš karto po įvykio, būdama ligoninėje, stipriai sužalota, kęsdama skausmą, ji galėjo medikams neišsamiai nurodyti įvykio aplinkybes ar ją mušusius asmenis, ji tuomet nurodė tik esmę. Taip pat pastebėtina, kad nukentėjusiosji įvykio metu buvo neblaivi, kas vėl gi galėjo turėti įtakos įvykio aplinkybių atpasakojimui be detalių.

Liudytojas V. M. iš pokalbių su motina sužinojo, kad ją mušė V. R., A. Š. ir Ž. R., kad nemušė tik kartu buvęs „Ž.“. V. R. prašė pakalbėti su motina, kad ši nedarytų nesąmonių. Kalbėjo dėl to, kad motina nekaltintų jų dėl sveikatos sutrikdymo.

Kaip minėta, G. Š. parodymus patvirtina ir jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo tyrėjui, taip pat juos patvirtina telekomunikacinių įvykių, pagal V. R., A. Š. ir Ž. R. telefonų numerių išklotinės: iš jų matyti, kad 2015-04-12 iki įvykio A. Š. ir Ž. R. buvo (duomenys neskelbtini). aplinkoje (įvykio vieta yra šalia U. gatvės), o vėliau – (duomenys neskelbtini) aplinkoje, V. R. taip pat jokiame J. nebuvo, buvo Alytuje.

Liudytojas D. V. parodymus teismas vertina kritiškai. Kaip matyti iš jo paaiškinimų, su Ž. R. jie buvę sugyventiniai, kaip D. V. paaiškino teisme, po įvykio jis Ž. R. apkalbėjo norėdamas jai keršyti už nutrūkusius asmeninius santykius.Tačiau kitų įrodymų kontekste matyti, kad šio liudytojo duoti parodymai būtent ikitiesminio tyrimo metu, o ne teisme, yra objektyvūs. Jis parodė, kad tą dieną, kai N. M. buvo sumušta, jis su Ž. buvo pas V. ir A. namuose, kad jie gyvena tame pačiame name kaip ir N., kad nuvažiavę pas Ž. dėdė V. R. vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu buvo išėję iš buto ir V., ir A., taip pat parūkyti vaikščiojo ir jo sugyventinė Ž.. Jam niekas neatrodė įtartina. Iš V. apie 21 val. jie išvažiavo visi keturiese, t.y. jis, Ž., V. ir A.. Iš V. jie išvažiavo todėl, kad kažkas pasakė, jog atvažiuos „mentai“. Kodėl atvažiuos policija, jis neklausinėjo. Jie visi sugrįžo pas juos į butą (duomenys neskelbtini), ir dar vartojo alkoholį, po to V. su A. pas juos ir nakvojo. Kitą dieną, t. y. 2015-04-13, atsikėlę jie toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Dienos metu A. su V. kažkur trumpam buvo išvažiavę, jam atrodo, kad nuvažiavę buvo iki namų pasiimti pinigų, ir grįžę toliau visi vartojo alkoholį. Jie išėjo tik kitos dienos anksti rytą. Jokių telefonų jie nebuvo palikę pas jo bute, o anksčiau jis taip buvo sakęs, nes norėjo padėti V. su A., nes abu jo šito prašė. Jis suprato, kad yra problemų V. su A., todėl nieko neklausinėjo, o šie jam nieko ir nepasakojo, ir jis sutiko padėti.

Kaltinamieji laikosi taktikos, kad yra nekalti, o paaiškinimai surašyti ne jų laisva valia, bet darant spaudimą. Ž. R. nurodė, kad ji neskaitė savo parodymų, buvo nėščia ir tuo bando pateisinti savo padėtį, kiti kaltinamieji nurodo buvę uždaryti be teisėto pagridno į sulaikymo kamerą. Kaltinamieji duodami parodymus meluoja, paklausti, kur jie buvo uždaryti, kur sėdėjo, nieko nežinojo, kokie buvo kiti areštantai, nieko nesakė. Jokių skundų ir pareiškimų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų pažeidimų ir neteisėtų veiksmų nebuvo, tai dažniausia viena iš gynybos formų. Tą paneigė tiek tyrėja D. B., tiek Ž. U., jie paaiškino, kad visi procesiniai veiksmai buvo atliekami tinkamai, pareigos ir teisės išaiškinamos, parodymai buvo užrašyti iš apklausiamų asmenų paaiškinamų, o ne pačių pareigūnų sugalvoti paaiškinimai.

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 138 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris apima ir tokį asmens sužalojimą, dėl kurio nukentėjęs asmuo ilgai sirgo. Pagal nustatytas šios bylos aplinkybes N. M. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaip matyti iš medicinos specialisto išvados tiriamosios dalies duomenų, nukentėjusiosios sužalojimo požymiai nustatyti pagal pateiktus medicininius dokumentus ir įvertinus ligoninės gydymosi stacionare ligos istorijos duomenis. Vyresnysis teismo medicinos ekspertas L. U. konstatavo, kad N. M. nustatyti dešinės pusės dviejų šonkaulių lūžimai, galvos sumušimas, muštinė galvos žaizda, dešinės pusės juosmens srities sumušimas, traumos pasekoje nukentėjusiajai išsivystė dešinės pusės pneumotoraksas. Pagal nustatytas faktines aplinkybes toks sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138 str. 1 d, nes nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamieji veikė bendrai, turėdami bendrą tyčią sužaloti nukentėjusiąją. Nė vienas iš jų neturėjo konkrečių tikslų padaryti apibrėžto sunkumo sužalojimus, todėl jų veika kvalifikuojama bendrai pagal atsiradusias pasekmes, kurio, kaip minėta, apibrėžtos nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Aplinkybių, kvalifikuojančių veiką pagal BK 138 str. 2 d., nenustatyta.

Dėl bausmių skyrimo

Kaltinamųjų V. R., A. Š., Ž. R. veika, kvalifikuojama pagal BK 138 str. 1 d., vertinama kaip nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.), kuris padarytas tiesiogine tyčia.

V. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kaltinamasis praeityje teistas už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs. Administracine tvarka asmuo nebaustas. Darbdavio UAB „D.“ V. R. charakterizuojamas išimtinai teigiamai, kaip darbštus, pareigingas, kruopštus ir sąžiningas darbe asmuo, nevartojantis alkoholinių gėrimų, nevėluojantis, pasižymintis geru mąstymu (t. 2, b.l. 145). Sprendžiama, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant laisvės apribojimo bausmę ir nustatant įpareigojimus, kurie būtų adekvatūs kaltinamojo padarytai veikai.

A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kaltinamasis praeityje neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 2, b.l. 98, 99). Darbdavio UAB „D.“ A. Š. charakterizuojamas išimtinai teigiamai, kaip kruopštus ir imlus darbuotojas, kuris yra suinteresuotas dirbti ir užsidirbti, yra perspektyvus, kolektyve draugiškas, paklusnus, nevartojantis alkoholinių gėrimų asmuo (t.2, b.l. 97). Sprendžiama, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant laisvės apribojimo bausmę ir nustatant įpareigojimus, kurie būtų adekvatūs kaltinamojo padarytai veikai.

Ž. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kaltinamoji praeityje neteista, tačiau daug kartų bausta administracine tvarka, , nesumokėtų baudų už administraciniu spažeidimus suma siekia 3 313 eurų (t. 2, b.l. 32-43). Šiuo metu Ž. R. augina mažametį vaiką, todėl basumė parinktina atsižvelgiant į šią svarbią aplinkybę. Sprendžiama, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant laisvės apribojimo bausmę ir nustatant įpareigojimus, kurie būtų adekvatūs kaltinamosios padarytai veikai.

Dėl civilinių ieškinių

Sprendžiant nukentėjusiųjų reikalavimus atlyginti padarytą žalą, teismas vadovaujasi BPK 44 str. 10 d., 109 str., CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos turi teisę gauti žalos atlyginimą.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 643,848 eurų civilinį ieškinį dėl nuostolių, patirtų gydant N. M. (t. 1, b.l. 23, 24). Ieškovas nurodė, kad už gydymo paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto apmokėta suma vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 str., 27 str., taip pat Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Patirtų išlaidų dydis pagrįstas paslaugų ir gydymo procedūrų paskaičiavimu, remiantis Sveikatos apsaugos ministro nustatytais įkainiais (t. I, b.l. 25). Kalti dėl N. M. sužalojimo yra Ž. R., A. Š., V. R., todėl iš šių asmenų solidariai priteistina civilinio ieškovo reikalaujama suma.

Nukentėjusioji N. M. pateikė civilinį ieškinį 110 eurų turtinei žalai ir 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 48). Nukentėjusiosios paaiškinimu turtinę žalą patyrė dėl įvykio metu suplėšyto ir iškruvinto chalato bei sienos tapetų, trijų sudaužytų puodelių ir medikamentams skirtų išlaidų. Tačiau nukentėjsuioji šios ieškinio dallies niekaip nepagrindė. Pastebėtina, kad iš parodymų patirktinimo vietoje protokolų nematyti, jog sienos N. M. kambaryje būtų sukruvintos, taip pt neapžiūrėtas ir nepaimtas chalatas, kurį nukentėjusioji dėvėjo įvykio metu, todėl negalima spręsti apie jo suplėšymą, juolab, savo apklausoje nukentėjusiojio neminėjo, kad rūbas buvo suplėšytas ją užpuolusių asmenų, bet minėjo tik smūgius, nuo kurių ji buvo sukruvinta. Tačiau akivaizdu, kad kraujo dėmės nors ir sunkiai, tačiau iš rūbo gali būti pašalinamso. Įrodymų apie patirtas išlaidas medikamentams nuknetėjusioji neteikė. Jos ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip neįrodytas.

Neturtinė žala LR CK 6.250 straipsnyje yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi ta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai (CK 6.250 str. 2 d.). Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Nustatyta, jog nukentėjusioji dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų patyrė fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, tam tikrus nepatogumus, atsiradusius dėl užsitęsusio gydymo, nukentėjusiajai yra nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją parinkdamas ją tokią, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Žala turi būti atlyginama teisingai, protingai nustatant jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Nukentėjusiosios nurodyta 3000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti, teismo manymu, yra per didelė, nes nusikaltimo padariniai nėra sunkūs, nukentėjusiajai nepadaryti negrįžtami sveikatos pakenkimai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi susiklosčiusia teismų praktika šios kategorijos bylose. Įvertinus visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškinyje nurodyto neturtinės žalos dydžio nukentėjusioji pilnai nepagrindė, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas visiškai, jis mažintinas. Vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismine praktika, teismas nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą įvertina 800 eurų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. R. pripažinti kaltu pagal BK 138 str. 1 d. ir nuteisti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, nustatant įpareigojimus per visą bausmės laiką dirbti arba registruotis darbo biržoje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąsias priemones V. R. rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

A. Š. pripažinti kaltu pagal BK 138 str. 1 d. ir nuteisti 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, nustatant įpareigojimus per visą bausmės laiką dirbti arba registruotis darbo biržoje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąsias priemones A. Š. rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Ž. R. pripažinti kalta pagal BK 138 str. 1 d. ir nuteisti 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, nustatant įpareigojimus per visą bausmės laiką dirbti arba registruotis darbo biržoje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu.

Kardomąją priemonę Ž. R. rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš kaltinamųjų Ž. R., A. Š., V. R. solidariai 643,84 eurų nuostolių atlyginimo.

Civilinės ieškovės N. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamųjų Ž. R., A. Š., V. R. solidariai 800 eurų neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.