Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Berendsen Textille Service“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pramogų namai“ dėl netesybų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Berendsen Textile Service“ ir atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Pramogų namai“ 2017 m. lapkričio 24 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo teikti paslaugas – pateikti ir keisti kilimėlius atsakovei už mokestį; ieškovės teikiamų paslaugų kaina, apimtis ir terminas numatyti paslaugų teikimo sutarties priede Nr. 107671/1054088 (b.l. 5-6). Sutartis sudaryta 24 mėnesių laikotarpiui. Ieškovė 2018 m. balandžio 9 d. elektroniniu paštu gavo atsakovės prašymą sutartį nutraukti nuo 2018 m. balandžio 9 d. (b.l. 7-8). Ieškovė su sutarties nutraukimu nuo atsakovės nurodytos datos sutiko ir pateikė atsakovei kompensacijos skaičiavimo pažymą, kurioje buvo nurodyta, kad atsakovė turi sumokėti 50 procentų sumos, kuri būtų sumokėta iki sutarties galiojimo pabaigos – 210,00 Eur pagal sutarties 4.2 punktą (e.b.l. 9). Sutarties 4.1. punktu šalys susitarė, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja sutarties priede aptartą laikotarpį. Sutarties 4.2 punkte nurodyta, kad, jei klientas nutraukia sutartį, raštu pranešęs apie tai tiekėjui prieš tris mėnesius, nesibaigus sutarties vykdymo terminui (arba sutartis nutraukiama dėl kliento kaltės), jis privalo sumokėti kompensaciją, kuri padengtų išlaidas, kurias tiekėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, patyrė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Šalių susitarimu nuostolių suma lygi 50 procentų sumos, kurią klientas būtų sumokėjęs tiekėjui iki sutarties galiojimo pabaigos. Šis punktas netaikomas, jei klientas perduoda savo sutartinius įsipareigojimus trečiajai šaliai tokiomis pačiomis sutarties sąlygomis. Sutartis buvo sudaryta 24 mėnesių laikotarpiui ir turėjo būti vykdoma iki 2019 m. lapkričio 24 d, prašymas nutraukti sutartį buvo pateiktas 2018 m. balandžio 9 d., todėl ieškovės nuomone tai yra pagrindas reikalauti netesybų.

Atsakovės argumentas, jog ji nepasirašė ieškovės pateikto turinio sutarties, nepagrįstas ir atmetamas. Atsakovės pateiktas paslaugų teikimo sutarties priedas Nr. 107671/1054088 (b.l. 26) ir ieškovės pateiktos Paslaugų teikimo sutarties ir sutarties priedo tuščios formos (b.l. 37-38) patvirtina, kad sutartis rengiama, jos originalą ir kopiją pildant per kalkę. Tokiu būdu užpildyta sutarties kopija, kurią sudaro vienas lapas (vienoje pusėje paslaugų teikimo sutarties standartinės sąlygos, o kitoje – sutarties priedas) įteikiama paslaugų gavėjui. Atsakovė neginčijo, jog gavo tokią sutarties kopiją. Atsakovė neginčijo pasirašiusi sutarties priedą, kurio kitoje pusėje buvo atspausdintos standartinės sutarties sąlygos. Iš abiejų pusių užpildyta sutarties kopija, kurios vienoje lapo pusėje yra atspausdintos standartinės sutarties sąlygos, atsakovei buvo įteikta, todėl atsakovės atstovo parašo nebuvimas toje lapo pusėje, kurioje atspausdintos standartinės sutarties sąlygos, nesudaro pagrindo laikyti, jog atsakovė nebuvo supažindinta su sutarties sąlygomis, įskaitant sąlygą dėl sutarties nutraukimo prieš terminą.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teisiniai santykiai. Atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi paslaugų teikėjas įsipareigoja klientui (paslaugų gavėjui) pagal šio užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.716 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.721 straipsnio 1 dalis numato kliento teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisant to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Siekiant sutartį nutraukti šiuo pagrindu klientui nebūtina remtis paslaugų teikėjo kalte šiam netinkamai ar nevykdant sutarties, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės. Toks paslaugų sutarčių vienašališko nutraukimo ypatumas skiriasi nuo bendrosios sutarčių vienašališko nutraukimo taisyklių, pagal kurias sutartį vienašališkai nutraukti galima, pirma, joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), antra, dėl kitos šalies sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo (CK 6.217 straipsnio 1, 3 dalys) ir, trečia, kitais pagrindais teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.721 straipsnio 1 dalį klientas gali pats nuspręsti, kada atsisakyti jam teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. birželio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2007; 2013 m. spalio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013, yra išaiškinęs, kad paslaugų gavėjo teisė bet kada atsisakyti teikiamų paslaugų yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, ar paslaugos gavėjas yra fizinis, ar juridinis asmuo. Taigi kliento teisė sutarties vykdymo metu ir nesant paslaugų teikėjo kaltės vienašališkai nutraukti sutartį pripažįstama pagal įstatymą, ši teisė gali būti siejama su kliento interesų pasikeitimu po paslaugų sutarties sudarymo, kai klientui neišlieka intereso tęsti sutartį ir gauti paslaugas, tuo remdamasis jis pagrįstai turi teisę pasitraukti iš sutarties. Kai naudojasi šia teise klientas, turi būti užtikrinta ir paslaugų teikėjo interesų pusiausvyra, apsaugoti jo turtiniai interesai – pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.721 straipsnio 1 dalį nutraukdamas sutartį klientas turi sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012, išaiškinta, kad ši norma patvirtina kliento interesų prioriteto principą ir vertintina kaip tam tikra sutarčių laisvės principo išraiška paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose: paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią. Kita vertus, apie sutarties nutraukimą paslaugos teikėjas turi būti informuotas, priešingu atveju, suteikęs paslaugą laikydamasis sutarties sąlygų, jis turi teisę į atlyginimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.721 straipsnio 1 dalis numato, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2014, išaiškino, kad minėta teisės norma sutarties šalys nesuvaržytos sutartyje nusistatyti išsamią kliento teisės vienašališkai nutraukti sutartį tvarką, nustatant papildomas nutraukimo tvarkos taisykles, atitinkančias protingumo principą ir nepaneigiančias CK 6.721 straipsnio 1 dalies esmės. Pripažintina, kad paslaugų sutartys savo pobūdžiu, dalyku, šalių sudėtimi, jų ketinimais vykdant sutartį gali būti labai įvairios, tai lemia ir objektyvų poreikį šalims įgyvendinant ir apsaugant savo interesus nusistatyti individualias konkrečios paslaugų sutarties sąlygas, įskaitant ir sąlygas, nustatančias kliento teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Svarbu, kad šalių susitarimai dėl paslaugų sutarties vienašališko nutraukimo tvarkos nepaneigtų ir nepagrįstai nepasunkintų kliento (paslaugų gavėjo) įstatyme nustatytos teisės vienašališkai nutraukti sutartį.

Byloje neginčijama, kad klientas turėjo tokią teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir ja pasinaudojo. Nutraukdamas sutartį klientas įspėjo paslaugų teikėją apie nutraukimą sutarties nutraukimo dieną, nesilaikydamas sutarties 4.2 punkte nustatyto trijų mėnesių įspėjimo apie numatomą vienašališką nutraukimą termino. Atsakovė neįrodė, jog minėta sutarties sąlyga nustatyta ieškovės vienašališkai. Kadangi sutarties kopija buvo įteikta atsakovei ir atsakovė per visą sutarties galiojimo laikotarpį nereiškė pretenzijų dėl sutarties sąlygų galiojimo, teismas laiko, jog visos sutarties sąlygos numatytos, suderinus bendrą šalių valią, įskaitant trijų mėnesių įspėjimo terminą. Atsakovė neįrodė, kad tokia sutarties sąlyga paneigia ar apriboja atsakovės, kaip kliento, teisę nutraukti sutartį. Dėl to atsakovė privalėjo laikytis sutartyje nustatyto trijų mėnesių įspėjimo termino sutarčiai nutraukti.

Tačiau nagrinėjamu atveju abi šalys sutartį baigė vykdyti nepasibaigus šiam įspėjimo terminui: ieškovė nuo atsakovė pranešimo apie sutarties nutraukimą momento 2017 m. balandžio 9 d. nutraukė sutartyje numatytų paslaugų teikimą, o atsakovė grąžino ieškovei pagal sutartį perduotus kilimėlius.

Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.721 straipsnio 1 dalį nutraukdamas sutartį klientas turi sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Taigi, pagal minėtą teisės normą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu apie sutarties nutraukimą paslaugos teikėjas nebuvo informuotas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, paslaugų tiekėjas turi teisę tik į atlyginimą tik už laikantis sutarties sąlygų faktiškai suteiktas paslaugas, taip pat į iki pranešimo apie sutarties nutraukimą faktiškai patirtų sutarties vykdymo išlaidų atlyginimą paslaugų tiekėjas turi teisę į atlyginimą. Paslaugų tiekėjo teisė į netesybas, paslaugų gavėjui pažeidus sutartyje numatytą pranešimo apie sutarties nutraukimą terminą, nenumatyta nei įstatyme, nei šalių sudarytoje sutartyje. Šalių sudarytoje sutartyje numatytos netesybos, klientui vienašališkai nutraukus sutartį prieš terminą, netaikytinos, nes įstatyme numatytos kliento teisės nutraukti paslaugų teikimo sutartį realizavimas nelaikytinas sutarties pažeidimu. Tuo tarpu netesybų paskirtis yra kompensuoti kreditoriaus praradimus dėl kitos šalies netinkamo prievolių vykdymo ar jų nevykdymo. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti kompensaciją nepagrįstas ir atmetamas. Ieškovė nesuteikė paslaugų, taip pat neįrodė faktinių išlaidų, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento.

Kadangi ieškinys atmestas, tai ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos už advokato teisines paslaugas, priteisiamos iš ieškovės atsakovės naudai; į valstybės biudžetą priteisiama 10,65 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 str. 1 d., 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Berendsen Textille Service“ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pramogų namai“ naudai 85,00 EUR (aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Berendsen Textille Service“ valstybės naudai 10,65 EUR (dešimt eurų, šešiasdešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.