- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-05
- Bylos Nr.
- eAN2-10-616/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00113-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė
- Pažeidėjas
- M. K.
- Kategorijos
- 17.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. skundas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-11510-2024 paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-11510-2024 M. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį bauda 75 eurų už tai, kad 2024 m. spalio 13 d. 14.43 val. ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi mobiliuoju telefonu, kurį laikė dešinėje rankoje ir į jį žiūrėjo. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 20 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. K. kreipėsi su skundu į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-11510-2024 ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, kadangi jis nepadarė administracinio nusižengimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. skundas netenkintas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-11510-2024 paliktas nepakeistas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad M. K. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, nes byloje įrodyta, jog jis, vairuodamas transporto priemonę, naudojosi mobiliojo ryšio telefonu.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. K. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-11510-2024 bei administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, kadangi jis nepadarė administracinio nusižengimo.
4.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė pareigūnų parodymais ir vaizdo įrašu, tačiau vaizdo įrašas nėra pakankamai kokybiškas, jog būtų galima prieiti išvadą apie jo kaltę – jame nėra aiškiai matyti, kad apeliantas naudotųsi mobiliojo ryšio telefonu, o pareigūnų parodymai yra subjektyvūs bei nėra patvirtinti kitais nepriklausomais įrodymais.
4.2. Paaiškina, kad galėjo atlikti kitus veiksmus, kurie galėjo būti supainioti su mobiliojo ryšio telefono naudojimu. Teigia, kad įvykio metu vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), žiedinėje sankryžoje staiga pajuto, kaip jo mobiliojo ryšio telefonas, kuris buvo pritvirtintas prie magnetinio laikiklio, o šis – įtvirtintas ant aušinimo skydelio, atsikabina ir staigaus posūkio metu nukrenta jam prie kojų. Išsigandęs, kad mobiliojo ryšio telefonas gali maišytis prie pedalų arba ar kitaip sukelti nepatogumus vairuojant, instinktyviai pasilenkė ir jį paėmė bei padėjo dešinėje pusėje prie automatinės pavarų svirties. Nurodo, kad jo veiksmai buvo skirti ne tam, jog naudotųsi mobiliojo ryšio telefonu vairuodamas, o siekiant užtikrinti savo saugumą kelyje. Tvirtina, kad jo paaiškinimas apie tai, jog mobiliojo ryšio telefonas iškrito ir jį pakėlė, yra visiškai logiškas bei tokia situacija gali nutikti kiekvienam vairuotojui, ypač, jei mobiliojo ryšio telefonas nėra tinkamai pritvirtintas. Akcentuoja, kad jo automobilio salone yra įrengta laisvų rankų įranga, todėl apeliantui nėra būtina laikyti mobiliojo ryšio telefoną rankose, jog galėtų juo naudotis. Taip pat pažymi, kad pareigūnų automobilis atsitiktinai privažiavo prie sankryžos, o ne tikslingai stebėdamas apelianto veiksmus, tai patvirtina vaizdo įrašas, kuriame nėra užfiksuotas ilgalaikis apelianto automobilio sekimas. Pasak apelianto, tokios aplinkybės leidžia abejoti, ar pareigūnai turėjo pakankamai laiko objektyviai įvertinti situaciją, nes tai buvo momentinis laikas, kai jie, privažiavę prie sankryžos, galėjo manyti, jog apeliantas naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, bet to nebuvo ir to nesimato vaizdo įraše. Nori, jog ekspertas atliktų nepriklausomą vaizdo įrašo analizę ir pateiktų išvadą, ar jame tikrai aiškiai matyti, kad apeliantas naudojasi mobiliojo ryšio telefonu. Akcentuoja, kad kaltė turi būti įrodyta neabejotinai, o ne remiantis prielaidomis.
4.3. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė teisės normas, nes nebuvo įrodyta, jog apelianto veiksmai sukėlė pavojų eismui arba, kad jis sąmoningai pažeidė KET. Be to, skirta bauda yra neproporcinga apelianto veiksmams, nes nėra įrodymų, kad jis padarė kokią nors žalą.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, atliekantis skyriaus viršininko funkcijas, D. M. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, išanalizavo M. K. skundo argumentus, taip pat įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Nagrinėjamu atveju M. K. nuobauda paskirta už ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą. Pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas. Tuo tarpu KET 20 punkte taip pat įtvirtinta, kad transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
7. M. K. viso proceso metu neigė savo kaltę dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymo – iškart po KET pažeidimo padarymo tvirtino, kad jam vairuojant paskambino, o jis tik padėjo mobiliojo ryšio telefoną ir pareigūnams parodė vietą, kur jį padėjo. 2024 m. spalio 24 d. paaiškinime nurodė, kad mobiliojo ryšio telefonas posūkio metu nukrito ant žemės, todėl jį pakėlė ir padėjo į specialią vietą, jog matytų GPS sistemoje nurodytą maršrutą. Nagrinėjant jo skundą pirmosios instancijos teisme bei apeliaciniame skunde tvirtino, kad vairuodamas automobilį pakėlė staiga ant žemės nukritusį mobiliojo ryšio telefoną ir padėjo jį prie pavarų svirties, juo nesinaudojo. Paaiškino, kad automobilyje turi laisvų rankų įrangą ir jam nereikia rankoje laikyti telefoną, norint juo naudotis. Apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad byloje esantis vaizdo įrašas nėra pakankamai kokybiškas, jog būtų galima prieiti išvadą apie jo kaltę – jame nėra aiškiai matyti, kad apeliantas naudotųsi mobiliojo ryšio telefonu, o pareigūnų parodymai yra subjektyvūs bei nėra patvirtinti kitais nepriklausomais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius apelianto argumentus, kaip jo pasirinktą gynybos būdą siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kadangi juos paneigia byloje surinktų įrodymų visetas.
8. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. kaltę padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą patvirtina įstatymo nustatyta tvarka surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai – o būtent: nagrinėjamą KET pažeidimą betarpiškai stebėjusių Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnų A. A. ir M. S. tarnybiniai pranešimai bei specialiajame automobilyje įmontuotų vaizdo kamerų fiksuota medžiaga, policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo medžiaga.
8.1. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. A. ir tyrėjos M. S. 2024 m. spalio tarnybiniuose pranešimuose dėl KET pažeidimo nurodyta, kad 2024 m. spalio 13 d., patruliuojant nustatyme maršrute: (duomenys neskelbtini), tarnybiniu automobiliu „Volkswagen Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šaukimu „(duomenys neskelbtini)“, apie 14.43 val. (duomenys neskelbtini), pareigūnai pastebėjo automobilio „Land Rover“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją, kuris vairuodamas minėtą transporto priemonę naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, dešine ranka jį laikydamas ir žiūrėdamas į jį, taip pažeisdamas KET 20 punktą. Sustabdžius minėtą automobilį, vyriausiasis patrulis A. A. priėjo prie vairuotojo, prisistatė ir pasakė, kad jis yra sustabdytas, nes vairuodamas naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis, taip pat paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Kaip vėliau paaiškėjo, automobilio vairuotojas yra M. K.. M. K. teigė, kad mobiliojo ryšio telefonu vairuodamas rankomis nesinaudojo, o tik padėjo jį į kitą vietą. M. K. buvo pasakyta, kad abu pareigūnai matė jo padarytą nusižengimą, tačiau asmuo kategoriškai nesutiko padarytu nusižengimu bei ant protokolo su administraciniu nurodymu pasirašyti atsisakė.
8.2. Pareigūnų kūno kamerų bei specialiajame automobilyje įmontuotų vaizdo kamerų vaizdo įrašai patvirtina, kad pareigūnai A. A. ir M. S. automobilį „Land Rover” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pamatė T formos sankryžoje, kai šis pravažiavo priešais pareigūnų automobilį. Nors pareigūnų automobilio vaizdo įraše nėra užfiksuota, kas sėdi automobilyje „Land Rover” ir ką daro, tačiau pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašas patvirtina, kaip priėjęs prie automobilio „Land Rover” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pareigūnas A. A. jo vairuotojui M. K. pasako, kad jį sustabdė dėl to, jog pastarasis vairuodamas naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, taip pat pareigūnas nurodė, kad abu su kolege matė, kaip M. K. mobiliojo ryšio telefoną laikė dešinėje rankoje ir į jį žiūrėjo. Tuo tarpu M. K. pareigūnams paaiškina, kad nelaikė rankoje mobiliojo ryšio telefono, jog jam paskambino ir jis tik padėjo telefoną – parodė vietą, kur padėjo. M. K. nesutiko, kad naudojosi mobiliojo ryšio telefonu.
9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendė nesant pagrindo netikėti pareigūnių tarnybiniuose pranešimuose išsamiai užfiksuotomis aplinkybėmis, kadangi nenustatė jų suinteresuotumo bylos baigtimi. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo abejoti administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų patikimumu, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie pareigūnų A. A. ir M. S. siekį apkalbėti M. K. ar pan. Kaip matyti, pareigūnai bei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kontaktavo pirmą kartą, pareigūnai įvykio metu tik vykdė savo tarnybines pareigas. Akcentuotina ir tai, jog pažeidimų nustatymas bei tyrimas yra jų tarnybinė pareiga, todėl tinkamas pareigų vykdymas negali būti vertinamas kaip šališkumas konkretaus eismo dalyvio atžvilgiu.
10. Apelianto akcentuojama aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju iš esmės nėra vaizdinės medžiagos su užfiksuotu M. K. padarytu administraciniu nusižengimu, pirmiau aptartų teismo išvadų ir paties pažeidimo fakto nepaneigia. Nors vaizdo įrašuose nematyti, kad M. K. vairuodamas rankoje laiko mobiliojo ryšio telefoną, tačiau pastebėtina, jog policijos pareigūnai sureaguoja iškart pravažiavus M. K. automobiliui, kas vertintina kaip įrodymas, jog pareigūnai užfiksavo pažeidimą, o M. K. automobiliui sustojus, pareigūnas iškart praneša pastarajam apie padarytą KET pažeidimą ir tai, jog abu pareigūnai matė, kaip M. K. mobiliojo ryšio telefoną laikė dešinėje rankoje ir į jį žiūrėjo. Pastebėtina ir tai, kad stebint įvykius tiesiogiai, o ne per vaizdo kamerą, regos laukas yra platesnis, vaizdo kameros ir pareigūnų akių lygiai skiriasi. Taigi vien tai, jog vaizdo įrašuose nėra tiesiogiai užfiksuotas M. K. rankoje laikomas mobiliojo ryšio telefonas, dar nereiškia, jog pareigūnai negalėjo jo matyti.
11. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog proceso metu M. K. nuolat keitė versijas dėl minėto įvykio. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, M. K. pareigūnams, priėjusiems prie jo automobilio iš karto po pažeidimo užfiksavimo, nurodė, jog jam paskambino, o jis tik pakėlė ir padėjo telefoną, abiejuose skunduose ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme jau teigė, kad kėlė nukritusį telefoną nuo žemės ir padėjo jį į saugesnę vietą, paaiškinime – kad nukritusį telefoną padėjo į specialią vietą, kur matytų telefone rodomą maršrutą. Atsižvelgdamas į tai, kad M. K. nurodo skirtingas mobiliojo ryšio telefono paėmimo į rankas priežastis, mobiliojo ryšio telefono padėjimo vietą, apeliacinės instancijos teismas tokius M. K. paaiškinimus vertina tik kaip jo gynybinę versiją.
12. Apeliantas akcentuoja, kad jo automobilyje yra įrengta laisvų rankų įranga, todėl jam nėra būtina mobiliojo ryšio telefoną laikyti rankose, jog galėtų juo naudotis, tuo tarpu jo veiksmai – telefono paėmimas nuo žemės ir padėjimas į vietą, nesudaro pagrindo teigti, kad jis padarė jam inkriminuojamą nusižengimą. Atsakant į minėtus argumentus pažymima, kad pagal KET 20 punkte bei ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą sąvoką, draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, nesiejant atsakomybės su konkrečiu naudojimosi būdu, t. y.: skambinimu, pranešimo rašymu, naršymu internete, kitų funkcijų naudojimu ar tiesiog laikymu rankoje, kadangi bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemone varžo asmens veiksmus ranka. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad M. K. mobiliojo ryšio telefonu naudojosi ranka, laikydamas jį automobilio vairo lygmenyje. Todėl apelianto akcentuojama aplinkybė, kad jo automobilyje yra įmontuoto laisvų rankų įranga, įrodomosios reikšmės neturi, o mobiliojo ryšio telefono paėmimo į ranką priežastis vairuojant – nėra svarbi.
13. Nors apeliantas tvirtina, kad šiuo atveju būtina atlikti ekspertinį tyrimą, kurio metu ekspertas atliktų nepriklausomą vaizdo įrašo analizę ir pateiktų išvadą, ar jame tikrai aiškiai matyti, kad apeliantas naudojasi mobiliojo ryšio telefonu, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad įrodinėjimo procesas neturi būti beribis, o, kaip ir minėta, byloje surinktų įrodymų visiškai pakanka M. K. kaltei dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymo pagrįsti.
14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad M. K. paskirta administracinė nuobauda – didesnė nei minimali sankcijoje numatyta bauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir apelianto asmenybei (per pastaruosius 5 metus net 18 kartų baustas už įvairius KET pažeidimus, įskaitanti ir už analogišką administracinį nusižengimą, baudos sumokėtos), atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl ją keisti nėra pagrindo. Jokių naujų duomenų, kurie būtų reikšmingi sprendžiant nuobaudos skyrimo klausimą, kartu su apeliaciniu skundu taip pat nebuvo pateikta.
15. Dėl šių priežasčių konstatuotina, jog skundžiama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, o apeliacinio skundo argumentai joje išdėstytų išvadų dėl apelianto kaltės nepaneigia.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.