Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-06-10 · Civilinė byla Nr. 2A-387-252/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-10
Bylos Nr.
2A-387-252/2015
Teisminio proceso Nr.
2-11-3-00879-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Danguolė Smetonienė, Ramunė Čeknienė, Margarita Dzelzienė
Ieškovas
J. B.
Atsakovas
UAB „Dionas“
Advokatai
Audronė Mikalauskienė

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A - 387 - 252 - 2015

Giedrius Avinas Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00879-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 15.3.2; 18.2.2; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Čeknienės, Margaritos Dzelzienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-35-724-2014 pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovui UAB „Dionas“ dėl grąžinimo į darbą ir išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė: pripažinti jo atleidimą iš darbo UAB „Dionas“ neteisėtu ir grąžinti į pagalbinio darbininko pareigas; priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2014-01-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti 10 000 Lt dydžio kompensaciją neturtinei žalai atlyginti; atnaujinti įstatymo nustatytą terminą ieškiniui dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo kaip praleistą dėl svarbios priežasties; priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodė, kad atsakovui nevykdant savo pareigų, t. y. du mėnesius nemokant jam atlyginimo, nemokant priedo už kenksmingas darbo sąlygas, viršvalandžius, jis darbo santykius, vadovaudamasis DK 123¹ str., iš anksto apie tai pranešęs darbdaviui raštu, sustabdė. Darbdavys, neišnagrinėjęs jo pretenzijų, vadovaudamasis DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p., 2014 m. sausio 9 d. jį atleido. Ieškovo manymu, darbdavys jį atleido neteisėtai. Termino ieškiniui paduoti nepraleido, nes nuo pat atleidimo rūpinosi, kad būtų grąžintas į darbą. Ieškinio paduoti negalėjo, nes neturėjo pinigų ir advokato.

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

Žemesnės instancijos teismas

Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 27 d. sprendimu, esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmetė. Nustatė, kad ieškovas pas atsakovą dirbo nuo 2013-10-10. Ieškovas apie darbo santykių sustabdymą, vadovaudamasis DK 123¹ str., atsakovui raštu pranešė 2013-12-13. Ieškovas atleistas iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p. pagrindu 2014-01-09 (dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, nes visą darbo dieną nebuvo darbe). Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2014-03-27 sprendimu tenkindama pareiškėjo J. B. reikalavimą priteisė jo naudai 200 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti laiką nuo 2014-01-14 iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos. Teismo vertinimu, atsakovui neneigiant ir nepateikus įrodymų, tvirtinančių priešingai, kad ieškovui nemokėjo viso jam priklausančio darbo užmokesčio du mėnesius iš eilės, ieškovas turėjo pagrindą, vadovaudamasis DK 123¹ str., sustabdyti darbo sutarties vykdymą (DK 35 str.). Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pateisinančių atlyginimo už darbą mokėjimo vėlavimą, todėl savo pareigas darbuotojui J. B. pažeidė. Be to, nustatęs, jog atsakovas neturėjo pagrindo atleisti ieškovo iš darbo dėl darbo drausmės pažeidimo, pripažino, kad J. B. iš darbo pas atsakovą atleistas neteisėtai. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas apie atleidimą iš darbo sužinojo 2014-01-13 gavęs iš darbdavio laišką, teismas laikė, jog J. B., nesutikdamas su atleidimu iš darbo, į teismą galėjo kreiptis iki 2014-02-13 (DK 300 str. 1 d.). Šiuo atveju akivaizdu, kad teisme ieškinį gavus 2014-07-29 įstatymo numatytas vieno mėnesio ieškinio pareiškimo terminas praleistas daugiau nei penkiais mėnesiais. Teismo vertinimu, ieškovo prašyme atnaujinti ieškinio padavimo terminą nurodytos priežastys negali būti pateisinančios termino praleidimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą bei priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, paaiškinimus, liudytojų parodymus, vadovavosi vien atsakovo prašymu taikyti ieškinio senatį ir nepagrįstai nustatė, jog senaties terminas praleistas be pateisinamos priežasties. Dėl teisinės pagalbos jis kreipėsi 2014 m. sausio mėnesio viduryje ir ją gavo 2014-02-04. Paskirtas advokatas parašė Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kad ši byla yra neperspektyvi. 2014-03-05 Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pagalbos teikimą nutraukė. Gavęs atsisakymą teikti pagalbą, jis dar kartą kreipėsi į Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. 2014-04-10 gavo antrinę teisinę pagalbą, bet terminas jau buvo praleistas. Kol advokatė susipažino su dokumentais ir surašė ieškinį, praėjo dar laiko. Be to, pats yra nelietuvis, rašyti valstybine kalba nemoka. Visų šių aplinkybių teismas neįvertino. Teigia, jog teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo (nebuvimo) klausimą, vadovaujasi bendraisiais teisinių santykių reguliavimo principais, atsižvelgia į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį, kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tačiau teismas šių nuostatų ieškovo atžvilgiu nevertino ir netaikė. Šiuo atveju teismas neprivalėjo taikyti senaties net ir tuo atveju, kad ir būtų pagrindas ją taikyti. Byloje pateikti įrodymai, kurie svariai pateisina ieškinio senaties termino praleidimą (CK 1.131 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje kilęs ginčas dėl ieškinio senaties termino taikymo. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senačiai darbo teisėje taikomos CK ir CPK nuostatos, jei DK ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų (DK 27 str. 1 d., 5 d.).

DK 300 str. įtvirtina specialią nuostatą, pagal kurią darbuotojas, nesutinkantis su atleidimu iš darbo, turi teisę kreiptis į teismą per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, DK 300 str. įtvirtina objektyvųjį ieškinio senaties termino pradžios nustatymo kriterijų – atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2007; kt.). Byloje nustatyta, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2014-01-09. Pats ieškovas pripažįsta, jog apie atleidimą iš darbo sužinojo 2014-01-13, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį 2014-07-29, į teismą kreipėsi praleidęs ieškinio senaties terminą, kuris pasibaigė 2014-02-13.

Vertinant apelianto argumentą, kad teismas vadovavosi vien atsakovo prašymu taikyti ieškinio senatį, pažymėtina, jog CK 1.131 str., reglamentuojančio ieškinio senaties termino pabaigos teisines pasekmes, 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Tai reiškia, jog, pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, asmuo praranda galimybę apginti savo pažeistą teisę teismine tvarka. Kai yra ginčo šalies prašymas taikyti ieškinio senatį ir teismas nustato, kad ieškinio senaties terminas praleistas, pažeistoji teisė gali būti ginama, jeigu teismas nustato, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir jį atnaujina (CK 1.131 str. 2 d.); tuo atveju, kai teismas, esant ginčo šalies reikalavimui taikyti ieškinio senatį, nustato, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, ieškinys atmetamas vien dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo, net kai ieškovo reikalavimai iš esmės turėtų būti patenkinti (CK 1.131 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009). Atsižvelgiant į tokį įstatymo reglamentavimą, apelianto pozicija nesuderinama su CK 1.131 str. 1 d. nuostata, kurioje, kaip minėta, įtvirtinta, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas. Ieškovui be svarbių priežasčių praleidus ieškinio senaties terminą ir kitai ginčo šaliai reikalaujant jį taikyti, ieškovo galimybė patenkinti savo reikalavimus teismine tvarka išnyksta, nepriklausomai nuo šių reikalavimų pagrįstumo. Ieškinio senaties terminas skatina teisinių santykių subjektus veikti aktyviai, įgyvendinant jų tarpusavio teises ir pareigas, sutartinę drausmę bei abipusę prievolių vykdymo kontrolę. Šis institutas nustatytas abiejų šalių, t. y. tiek ieškovo, tiek atsakovo, interesais. Taigi, darytina išvada, kad praleisto ieškinio senaties termino klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant tik į apelianto interesus.

CK 1.131 str. 2 d. nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Įstatymuose nenurodyta aplinkybių, taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Teismų praktikoje pažymima, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu buvusios aplinkybės, kurios realiai trukdė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises, ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009).

Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu atsisakė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nenustatęs svarbių šio termino praleidimo priežasčių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 1.131 str. 2 d. galimybė atnaujinti ieškinio senaties terminą tiesiogiai siejama su svarbiomis šio termino praleidimo priežastimis. Atsižvelgiant į tai, teismo gali būti atnaujinamas ir ženkliau praleistas ieškinio senaties terminas, jei nustatoma, kad per visą laikotarpį asmuo neturėjo objektyvios galimybės laiku ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad DK 300 str., įtvirtinantis objektyvųjį ieškinio senaties termino eigos pradžios kriterijų, yra palankus darbuotojui, t. y. įtvirtina ieškinio senaties eigos pradžios skaičiavimo bendrosios taisyklės išimtį, užtikrinančią, kad ieškinio senaties eiga prasidės tik darbuotojui esant neabejotinai informuotam apie jo atleidimo iš darbo faktą bei tokio atleidimo pagrindą. Elgdamasis kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, kiekvienas darbuotojas, nesutinkantis su atleidimu iš darbo, jau nuo informavimo apie atleidimą iš darbo momento turi imtis reikiamų veiksmų savo pažeistoms teisėms ginti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad priežasčių, kliudžiusių ieškovui tinkamai ginti savo pažeistas teises per įstatymo nustatytą laikotarpį, byloje nenustatyta, ir kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka, nekartodama su tuo susijusių pirmosios instancijos teismo motyvų. Apeliacinio skundo argumentai šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nors apeliantas nėra teisininkas, jis turi pakankamai žinių, gyvenimiško patyrimo, raštingumo ir pan. (byloje yra ieškovo raštas darbdaviui apie darbo sutarties vykdymo sustabdymą, pareiškimas darbo ginčų komisijai dėl atlyginimo nemokėjimo ir darbo ginčų komisijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus ieškovo pareiškimą). Todėl tokie apelianto veiksmai, t. y. laiku nesiimant savo pažeistų teisių gynybos, pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip nerūpestingumas, nesudarantis pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

Atmestinas apelianto teiginys, kad jis terminą praleido todėl, jog pirmą kartą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirtas advokatas surašė pažymą apie bylos neperspektyvumą, todėl kol antrą kartą kreipėsi teisinės pagalbos, praėjo ilgas laiko tarpas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantui nemokama teisinė pagalba buvo suteikta 2014-04-07 sprendimu, o ieškinys teismui pateiktas tik 2014-07-29, t.y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams. Kodėl apeliantas į jam paskirtą advokatą kreipėsi vėlai, jam nepateikė duomenų apie atleidimą, kodėl advokatas tiek ilgai ruošė ieškinį, byloje įrodymų nėra. Be to, ieškinys datuotas 2014-07-14, o teismui pateiktas praėjus dar 15 dienų, nors apeliantas gyvena Visagino m. Šios aplinkybės dar kartą patvirtina apelianto nerūpestingumą ginant savo pažeistas teises, ką ir nustatė pirmos instancijos teismas, spręsdamas termino praleidimo priežasčių svarbą.

Teisėjų kolegija taip pat netenkina apeliacinės instancijos teismui pateikto J. B. prašymo priimti papildomus dokumentus dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, kadangi jokie įrodymai kartu su prašymu nepridėti ir teismas negali su jais susipažinti. Be to, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas jau yra priėmęs net kelias nutartis dėl prašomų prijungti dokumentų, t. y. šiuo klausimu pasisakęs.

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai apelianto argumentams, šioje byloje iš esmės tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 str.) bei materialines teisės normas (CK 1.131 str., DK 300 str. 1 d.), t. y. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Ramunė ČeknienėMargarita DzelzienėNijolė Danguolė Smetonienė