Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. V., jo atstovui advokatui G. U.;

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui R. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinių nusižengimų bylą dėl administracinės atsakomybės taikymo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. liepos 21 d. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija UAB „Korbas“ vadovui R. V. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarkos pažeidimą mokant darbo užmokestį UAB „Korbas“ darbuotojams. Tokiais veiksmais R. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 99 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. V. savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo neigė. Rašytiniuose paaiškinimuose (t. I, b.l. 56) nurodė, kad surašytas nusižengimo protokolas, kuriame remiamasi įmonėje dirbusių darbuotojų skundais ir tariamais įrodymais yra neišsamus bei nepagrįstas. Buvusiam įmonės darbuotojui R. J., dirbusiam projektų vadovu, buvo mokamas pastovaus dydžio atlyginimas, pinigus pervedant į banko sąskaitą. Jokių papildomų neapskaitytų priedų jam nebuvo mokama. Skunde minimi 50,00 Eur buvo duoti medžiagoms ar neatideliotinoms paslaugoms pirkti, o išleidęs pinigus R. J. buhalterijai pateikdavo sąskaitas-faktūras ir čekius, o jeigu pinigų neišleisdavo, juos grąžindavo. V. A. norėjo jį apšmeižti, kadangi už girtavimą, vidinės darbo drausmės pažeidimus, pravaikštas jis buvo atleistas iš darbo. Neapskaitytų priedų V. A. mokama nebuvo, remtis jo pateiktais rašteliais nėra pagrindo, jie neatitinka tikrovės ir buhalterinės apskaitos dokumentų formos. Pateiktais rašteliais daryti išvadą, jog įmonėje egzistavo neapskaitomi pinigai, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo, kadangi jie surašyti siekiant jį, kaip įmonės vadovą ir įmonę apšmeižti. Be to, minėti tariami įrodymai įmonės buhalterijoje nebuvo rasti. M. T. ir D. G. skundai taip pat yra šmeižtas jo atžvilgiu. Šių asmenų buvo nuolat šantažuojamas, jiems reikalaujant mokėti didesnius atlyginimus, nei priklauso. M. T. ir D. G. dirbo vienoje komandoje, bet uždarbiavo ir papildomai, nelegaliai naudojosi įmonės inventoriumi ir transportu. Po šių darbuotojų atleidimo iš darbo buvo pasigesta kai kurių įrankių. Pažymi, kad UAB „Korbas“ jokių neapskaitytų priedų darbuotojams nemokėjo. M. T. pateikti laisvos formos lapeliai neturi jokios sąsajos su neva įmonėje neapskaitytomis piniginėmis lėšomis.

Teismo posėdžio metu R. V. paaiškino, kad jis, kaip įmonės vadovas, sprendžia darbuotojų priėmimo klausimą. Priimdamas į darbą darbuotojus perspėja, kad įmonėje atliekami kilnojamojo pobūdžio darbai, bus mokamas darbo užmokestis 30,00-45,00 Eur į dieną. Kiekviena brigada gauna individualų užsakymą, todėl skiriasi ir darbo apmokėjimas. Darbuotojams atlyginimas mokamas du kartus per mėnesį, kurį išmoka buhalterė. Įmonės darbuotojas V. A., dirbdamas pas rangovą UAB „Engineering system solunion” buvo nušalintas nuo darbo, kadangi darbo metu buvo neblaivus. V. A. dėl šio pažeidimo įspėjo žodžiu, po savaitės pasikartojus tokiam pačiam pažeidimui, V. A. žodžiu pasiūlė pačiam išeiti iš darbo, jokių sankcijų jo atžvilgiu netaikė. Patvirtino, kad M. T. pateiktų raštelių, kuriuose nurodytos pinigų sumos, nerašė.

Liudytojas R. J. nurodė, kad UAB „Korbas“ projektų vadovu dirbo nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2017 m. balandžio mėn.. Santykiai su įmonės vadovu buvo normalūs, iš darbo išėjo dėl paties asmeninių ambicijų. Atlikdamas darbus jis apžiūrėdavo patalpas, projektuodavo, organizuodavo darbus, užsakydavo medžiagas, bet jų nepirkdavo. Užsakytas medžiagas paimdavo ir pristatydavo į objektą. Pradėjęs dirbti bandomuoju laikotarpiu gaudavo 600,00 Eur, vėliau 800,00 Eur atskaičius mokesčius, dydžio atlyginimą. Darbo užmokestį gaudavo minimalų, atlyginimą pervedant į banko sąskaitą, o papildomai kartais gaudavo pervedant į sąskaitą, kartais grynaisiais pinigais. Darbo sutartyje buvo nurodyta, kad bus mokamas minimalus darbo užmokestis, didesnis darbo užmokestis buvo mokamas priklausomai nuo išdirbtų viršvalandžių. Dėl didesnio atlyginimo buvo sutarta žodžiu, už kokybiškai atliktą darbą gaudavo ir į banko sąskaitą ir kartais grynais. Sumų, kurias gaudavo grynais pinigais, nurodyti negali, juos gaudavo įmonės kabinetuose, suprasdavo, kad taip sumokama už išdirbtus viršvalandžius, pinigus mokėdavo asmeniškai direktorius. Už prekes, sumokėtas iš savo pinigų, pinigus jam grąžindavo direktorius atskirai.

Liudytojas V. A. parodė, kad UAB „Korbas” dirbo nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. Iš darbo išėjo, nes kilo nesutarimų dėl mokamo atlyginimo, darbdavys nesumokėdavo viso sutarto atlyginimo, be to, darbdavys gavęs 500,00 Eur baudą dėl to, kad jis darbe buvo neblaivus, pinigus išskaičiavo iš jo atlyginimo. Darbo sutartyje buvo nurodytas minimalus darbo užmokestis, bet nuo naujų metų gaudavo didesnį atlyginimą. Minimalų darbo užmokestį mokėdavo pervedant per banką, papildomai apie 100,00 Eur gaudavo grynais pinigais ar per banką. Gaunant grynus pinigus už juos nepasirašydavo. Darbdavys žadėjo mokėti 25,00 Eur į dieną ir kelionės išlaidas, tokį sutartą atlyginimą ir gaudavo. Kovo mėn. papildomai gavo apie 120,00 Eur. Darbo inspekcijai pateikė skundą dėl to, kad iš atlyginimo buvo išskaičiuota 500,00 Eur darbdavio sumokėta bauda.

Liudytojas M. T. parodė, kad į VMI kreipėsi dėl to, kad darbdavys jam už išdirbtus viršvalandžius nesumokėjo viso atlyginimo. Darbo užmokestį UAB „Korbas” mokėjo pavedimu per banką, už išdirbtus viršvalandžius įmonės vadovas mokėjo grynais pinigais, kelis kartus gavus grynus pinigus buhalterė davė pasirašyti. Dėl mokėjimo už viršvalandžius buvo žodinis susitarimas. Paaiškino, kad už darbą UAB „Narepa“ turėjo gauti 800,00 Eur per pusę su D. G.. R. V. iš gaunamo atlyginimo nesumokėdavo 150,00 Eur, sakydamas, kad tuos pinigus sumokės išeinant atostogų. Išėjus iš darbo jam nesumokėjo visų jam priklausančių pinigų, todėl kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Raštelyje, kuris pateiktas byloje (t. I, b. l. 21), nurodytos sumos, sumokėtos UAB „Korbas” už išdirbtus viršvalandžius. Šiuos lapelius jam davė R. V..

Liudytojas D. G. parodė, kad UAB „Korbas” dirbo nuo 2016 m. lapkričio 2 d. Iš darbo išėjo, nes jam nesumokėjo darbo užmokesčio, dėl kurio buvo sutarta žodžiu. Įmonėje kiekvieną mėnesį gaudavo minimalų darbo užmokestį, kurį pervesdavo į sąskaitą banke. Pradėjus dirbti buvo susitarta dėl minimalaus darbo užmokesčio. Nuo 2017 m. sausio mėn. darbo užmokestį pradėjo mokėti dalį pervedant per banką, dalį grynais pinigais. Minimalų darbo užmokestį gaudavo kiekvieną mėnesį pinigus pervedant į banko sąskaitą. Be gaunamo minimalaus darbo užmokesčio buvo susitarta dėl užmokesčio už išdirbtus viršvalandžius. Už viršvalandžius pinigus išmokėdavo pats R. V., už kuriuos kartais pasirašydavo ant lapelių.

Liudytoja I. D. parodė, kad yra Kauno mokesčių inspekcijos vyriausioji specialistė, ji dėl galimai nesumokėto darbo užmokesčio UAB „Korbas“ atliko operatyvų patikrinimą. Atliekant patikrinimą mokesčių mokėtoją rado adresu (duomenys neskelbtini). Buvo atspausdintas įmonės kasos likutis, grynieji pinigai nebuvo pateikti, įmonės direktorius nurodė, kad grynieji pinigai laikomi jo namuose, kadangi biure laikyti nesaugu. Tikrinti grynųjų pinigų nebuvo prasmės, nes direktorius žinojo tikslią pinigų sumą. Tolimesniam tikrinimui iš įmonės buvo paimti dokumentai, direktorius pateikė visus dokumentus. Tikrinimo metu išsiųsti kvietimai buvusiems įmonės darbuotojams. Į VMI atvyko trys buvę įmonės darbuotojai, paaiškinimus paliko du. R. J. nurodė, kad UAB „Korbas“ sutartas darbo užmokestis buvo 800,00 Eur ir papildomai – priklausomai nuo darbo apimties – apie 200,00 Eur. Taip buvo dažniausiai mokama 2016 m., o 2017 m. tik vieną kartą papildomai gavo 50,00 Eur, po to jis išėjo iš darbo. V. A. nurodė, kad su UAB „Korbas“ direktoriumi buvo sutarta, jog jam bus mokamas darbo užmokestis – 26,00 Eur per dieną, o jei darbas kitame mieste, papildomai 11,80 Eur. Oficialus darbo užmokestis buvo pervedamas į banko sąskaitą, o priedus išmokėdavo pats direktorius, dažniausiai 10 mėnesio dieną. Buvę darbuotojai M. T. ir D. G., kurie įmonėje dirbo kartu, paaiškinimus pateikė elektroniniu paštu. M. T. nurodė, kad su darbdaviu buvo sutarę, kad jam mokamas darbo užmokestis bus apie 900,00-1000,00 Eur per mėnesį. Oficialų darbo užmokestį jam pervesdavo du kartus į banko sąskaitą, o priedus mokėjo įmonės direktorius R. V. apie 10 mėnesio dieną. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir D. G.. Abu nurodė, kiek darbo užmokesčio gaudavo pinigus pervedant į banko sąskaitą, tai ji pati nustatė pagal įmonės pateiktus dokumentus. Taip pat jie abu nurodė, kiek gaudavo neoficialiai, pridėjo laisvos formos savo vedamą juodraštį, kuriame buvo nurodytos sumos, kiek ir už kokį objektą buvo sutarta jiems mokėti. Pažymėjo, kad įmonės kasoje visada būdavo grynųjų pinigų – apie 7 000,00 Eur, dažnai sutapdavo, kad kasoje 10 dieną pasipildydavo lėšų. Iš kasos pinigų buvo atsiskaitoma su fiziniais asmenimis už galimai atliktus darbus ir direktoriui išmokami dividendai. Direktorius tiksliai negalėjo paaiškinti, kodėl mėnesio 10 dieną papildomai kasoje atsirasdavo lėšų. Kaip prielaidą nurodo, kad pinigai, kurie tam tikrais dokumentais buvo įnešti į įmonės kasą ir apskaityti, galimai buvo naudojami neoficialiam darbo užmokesčiui darbuotojams išmokėti ir įforminami kaip direktoriui išmokami dividendai. Nurodė, kad duomenys, esantys darbo sutartyse, darbo laiko, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose sutapo su banko išmokėjimais. Oficialių raštelių apie išmokėtas sumas ji negavo, o žyma ant jų „kopija tikra“ uždėta dėl to, kad šį dokumentą gavo per savo duomenų bazes. Susisiekus su darbuotojais, šie patvirtino, kad tai jų rašyti rašteliai. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui 2017 m. liepos 21 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad darbo užmokestis įmonės darbuotojams buvo išmokamas ne pagal darbo sutartyje numatytas sąlygas ir deklaracijos buvo teikiamos ne pagal faktinį darbo užmokesčio išmokėjimą. Duomenis rinko pagal faktinį darbo užmokesčio pervedimą į banko sąskaitą ir darbuotojo žodžiu nurodytas aplinkybes.

Liudytojas V. R. parodė, kad yra Kauno mokesčių inspekcijos operatyvaus kontrolės skyriaus vyresnysis specialistas, dalyvavo UAB „Korbas” atliekant pradinį operatyvaus patikrinimo etapą, jis buvo atvykęs į veiklos vietą, susipažino su darbuotojais, o tolimesnius kontrolės veiksmus atliko kolegė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. V. yra UAB „Korbas“ vadovas (t. I., b. l. 23-24). Tarp UAB „Korbas“ ir M. T. darbo sutartis sudaryta 2015 m. spalio 31 d. Nr. 52, kurioje aptarta, kad darbuotojas pradeda dirbti 2016 m. lapkričio 2 d., darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą MMA, atlyginimą mokant du kartus per mėnesį 25 d. ir 10 d., darbo sutartis nutraukta 2017 m. gegužės 19 d. paties darbuotojo prašymu (t. I., b. l. 36). Tarp UAB „Korbas“ ir D. G. darbo sutartis sudaryta 2015 m. spalio 31 d. Nr. 53, kurioje aptarta, kad darbuotojas pradeda dirbti 2016 m. lapkričio 2 d., darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą MMA, atlyginimą mokant du kartus per mėnesį 25 d. ir 10 d., darbo sutartis nutraukta 2017 m. gegužės 19 d. paties darbuotojo prašymu (t. I., b. l. 37). Tarp UAB „Korbas“ ir V. A. darbo sutartis sudaryta 2016 m. rugpjūčio 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje aptarta, kad darbuotojas pradeda dirbti 2016 m. rugpjūčio 18 d., darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą MMA, atlyginimą mokant du kartus per mėnesį 25 d. ir 10 d., darbo sutartis nutraukta 2017 m. birželio 16 d. paties darbuotojo prašymu (t. I., b. l. 38). Tarp UAB „Korbas“ ir R. J. darbo sutartis sudaryta 2015 m. kovo 16 d. Nr. 28, kurioje aptarta, kad darbuotojas pradeda dirbti 2015 m. kovo 17 d., darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą MMA, atlyginimą mokant du kartus per mėnesį 25 d. ir 10 d., darbo sutartis nutraukta 2017 m. balandžio 28 d. paties darbuotojo prašymu (t. I., b. l. 39),

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko UAB „Korbas“ gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registrų, įmonės kasos dokumentų, avansinės apyskaitos, darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių tikrinimą. Buvo apklausiamai buvę UAB „Korbas“ darbuotojai. V. A. paaiškinime, rašytame Kauno apskrities VMI nurodė, kad UAB „Korbas“ dirbo nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2017 m. birželio 16 d., darbo sutartis buvo sudaryta, su direktoriumi buvo sutartas darbo užmokestis 26,00 Eur per dieną ir 11,80 Eur dirbant kitame mieste. Oficialus darbo užmokestis bankiniu pavedimu buvo išmokamas du kartus per mėnesį ir neoficialus – grynais pinigais vieną kartą per mėnesį. Grynais pinigais mokėdavo pats direktorius R. V., už gautus grynus pinigus nepasirašydavo (t. I., b. l. 6-7). Atlikus patikrinimą 2017 m. liepos 21 d. R. J. paaiškinime nurodė, kad UAB „Korbas“ dirbo nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2017 m. balandžio 28 d., buvo sutartas darbo užmokestis 800,00 Eur, atskaičius mokesčius. Darbo užmokestis buvo išmokamas du kartus per mėnesį, dažniausiai pavedimu 10 einamojo mėnesio dieną ir 20 kito mėnesio dieną. Nereguliariai, priklausomai nuo atlikto darbo ir laiko, buvo mokama grynaisiais pinigais iki 200,00 Eur. Grynuosius pinigus išmokėdavo direktorius R. V.. Papildomas darbo užmokestis buvo mokamas pagrinde 2016 metais. Gautuose algalapiuose būdavo nurodytas tik pagrindinis atlyginimas (t. I., b. l. 8-9). M. T. paaiškinime nurodyta, kad UAB „Korbas“ dirbo nuo 2016 m. lapkričio 2 d. iki 2017 m. gegužės 19 d., be darbo sutarties dirbo apie du mėnesius. Su darbdaviu buvo sutartas darbo užmokestis su viršvalandžiais 900,00-1 100,00 Eur. Darbo užmokestis buvo mokamas du kartus kiekvieno mėnesio 10 ir 25 dieną. Avansas 150,00 Eur buvo pervedamas į banko sąskaitą, atlyginimas, kurio sumos skirdavosi į banko sąskaitą ir už viršvalandžius buvo mokama grynais pinigais, kuriuos išmokėdavo R. V., kartais duodant kokiame tai popieriuje pasirašyti, bet dažniausiais pasirašyti neduodavo (t. I., b. l. 10-12). D. G. paaiškinime nurodė, kad R. V. mokėdavo dalį darbo užmokesčio grynais pinigais, už sausio mėnesį į sąskaitą buvo pervesta 536,50 Eur, grynais pinigais išmokėjo 543,00 Eur (t. I., b. l. 13). UAB „Korbas“ darbo užmokesčio žiniaraščiuose užfiksuota, kad 2017 m. birželio mėn. V. A. išmokėta 301,13 Eur, 2017 m. gegužės mėn. – D. G. 869,10 Eur, V. A. 316,85 Eur, M. T. 594,14 Eur, 2017 m. balandžio mė. – R. J. 1 138,82 Eur, D. G. 545,80 Eur, V. A. 549,30 Eur, M. T. 515,80 Eur, 2017 m. kovo mėn. R. J. 784,41 Eur, D. G. 464,30 Eur, V. A. 617,10 Eur, M. T. 525,30 Eur; 2017 m. vasario mėn. – R. J. 784,40 Eur, D. G. 225,78 Eur, V. A. 628,17 Eur, M. T. 173,26 Eur; 2017 m. sausio mėn. – R. J. 779,90 Eur, D. G. 536,50 Eur, V. A. 417,42 Eur, M. T. 505,40 Eur (t. I., b. l. 14-19). Operatyvaus patikrinimo pažymoje mokesčių mokėtojui nurodyta užtikrinti, kad darbuotojams būtų išmokama tik buhalterinėje apskaitoje apskaityta darbo užmokesčio suma, nuo kurios priskaityti ir sumokėti mokesčiai (t.I., b.l. 3-5).

Buvęs UAB „Korbas“ darbuotojas M. T. pateikė laisvos formos atliktų darbų sąrašą, pagal kuriuos M. T. ir D. G. priskaitytas darbo užmokestis už 2016 m. lapkričio mėn. 2 020,00 Eur, 2016 m. gruodžio mėn. – 1 860,00 Eur ir 150,00 Eur atostoginiai, 2017 m. sausio – vasario mėn. – 2 160,00 Eur, 2017 m. kovo mėn. – 1 600,00 Eur (nurodoma, kad alga po 845,00 Eur), kitos nurodytos sumos 220,00 Eur ir 180,00 Eur, 2017 m. balandžio mėn. 1 650,00 Eur (nurodoma, kad alga po 825,00 Eur), kitos nurodytos sumos M. 300,00 Eur, D. 270,00 Eur (t. I, b. l. 20-21).

ANK 567 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip patiktas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Priimdamas nutarimą (nutartį), teismas turi įvertinti, ar teismo nustatytos aplinkybės atitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes; protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką; įrodymus, kurie patvirtina padarytą veiką; ar nusižengimas atitinka kvalifikaciją. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 636 straipsnio 4 dalyje).

ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už tyčinį Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą. Pagal šios dalies nuostatas pažeidimas gali būti padaromas dviem alternatyviais veiksmais: arba tyčia pažeidus minėtuose teisės aktuose nustatytą darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, arba neįtraukto į apskaitos dokumentus darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimas.

ANK 99 straipsnio 3 dalies dispozicija blanketinė, todėl nagrinėjant bylą kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami tie įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai, kuriuose įtvirtinta konkreti Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatyta darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, buhalterinės apskaitos, kasos operacijų atlikimo, įforminimo tvarka ir sprendžiama, ar tos tvarkos buvo laikomasi.

Administracinio nusižengimo protokolas surašytas R. V. už tai, kad jis kaip UAB „Korbas“ vadovas, remiantis buvusių UAB „Korbas“ darbuotojų R. J., V. A., M. T. ir D. G. paaiškinimais, 2017 m. sausio-balandžio mėn. R. J. išmokėjo buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio grynais pinigais 50,00 Eur, 2017 m. sausio-birželio mėn. V. A. – 375,00 Eur, 2017 m. sausio-gegužės mėn. M. T. – 1 030,24 Eur, 2017 m. sausio-gegužės mėn. D. G. – 1 503,00 Eur, o mokant neapskaitytą darbo užmokestį pažeistos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 straipsnio 3 dalies, 188 straipsnio 2 dalies ir 201 straipsnio 2 dalies nuostatos ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Kadangi administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, kad mokant neapskaitytą darbo užmokestį buvo pažeistos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 straipsnio 3 dalies, 188 straipsnio 2 dalies ir 201 straipsnio 2 dalies nuostatos ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 straipsnio 1 dalies nuostatos, teismas pagal ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį vertina abu alternatyvius veiksmus.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (2002 m. birželio 4 d. įstatymas Nr. IX-926) (toliau – DK) 95 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.). DK 188 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos (išdirbio, laiko, aptarnavimo ir kt.) nustatomos kolektyvinėse ir darbo sutartyse. Konkretūs darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka nustatomi kolektyvinėse arba darbo sutartyse (DK 201 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-06-28) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus.

Minėtą įstatymą papildo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimas Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), kurio 4 punkte numatyta, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. O Taisyklių 7 punktas nustato, kad vienkartinė darbo užmokesčio, premijų, pašalpų, pensijų, stipendijų, tantjemų, dividendų ar kita išmoka asmeniui (ūkio subjekto darbuotojui arba asmeniui, kuris nėra ūkio subjekto darbuotojas) turi būti įforminama kasos išlaidų orderiu.

Pagal pinigų priėmimą ir išmokėjimą įmonėse reglamentuojančias teisės normas išmokami darbo užmokesčiai bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus, o tokios tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį.

Rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdžio metu R. V. nuosekliai tvirtino, kad darbuotojams, įskaitant liudytojus R. J., V. A., M. T. ir D. G., kas mėnesį buvo mokamas darbo sutartyje nustatytas atlyginimas, ne mažesnis kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis. Atlyginimas darbuotojams buvo mokamas du kartus per mėnesį, ką patvirtino ir byloje liudytojais apklausti UAB „Korbas“ darbuotojai. Iš darbo sutarčių Nr. 52, Nr. 53, Ne. 48, Nr. 28 (t. I, b. l. 36-39) taip pat nustatyta, kad darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalų mėnesinį atlyginimą du kartus per mėnesį, avansą mokant einamojo mėn. 24 d., o atlyginimą – sekančio mėn. 10 d., nustatant 8 val. darbo dienos trukmę per dieną (40 val. darbo savaitę).

Iš darbo užmokesčio žiniaraščių nustatyta, kad 2017 m. R. J. išmokėta 779,90 Eur (už sausio mėn. – 22 darbo dienas), 784,40 Eur (už vasario mėn. – 19 darbo dienų), 784,41 Eur (už kovo mėn. – 18 darbo dienų), 1 138,82 Eur (už balandžio mėn. – 14 darbo dienų) (iš viso – 3 487,53 Eur) (t. I, b. l. 111-114).

Iš darbo užmokesčio žiniaraščių nustatyta, kad 2017 m. D. G. išmokėta 536,50 Eur (už sausio mėn. – 22 darbo dienas), 225,78 Eur (už vasario mėn. – 9 darbo dienas), 464,30 Eur (už kovo mėn. – 19 darbo dienų), 545,80 Eur (už balandžio mėn. – 19 darbo dienų), 594,62 Eur (už gegužės mėn. – 14 darbo dienų) (iš viso – 2 367,00 Eur) (t. I, b. l. 110-114).

Iš darbo užmokesčio žiniaraščių nustatyta, kad 2017 m. V. A. išmokėta 417,42 Eur (už sausio mėn. – 9 darbo dienas), 628,17 Eur (už vasario mėn. – 13 darbo dienų), 617,10 Eur (už kovo mėn. – 23 darbo dienas), 594,30 Eur (už balandžio mėn. – 19 darbo dienų), 316,85 Eur (už gegužės mėn. – 17 darbo dienų), 301,13 Eur (už gegužės mėn. – 6 darbo dienos) (iš viso – 2 874,97 Eur) (t. I, b. l. 109-114).

Iš darbo užmokesčio žiniaraščių nustatyta, kad 2017 m. M. T. išmokėta 505,40 Eur (už sausio mėn. – 22 darbo dienas), 173,26 Eur (už vasario mėn. – 6 darbo dienas), 525,30 Eur (už kovo mėn. – 23 darbo dienas), 515,80 Eur (už balandžio mėn. – 19 darbo dienų), 594,14 Eur (už gegužės mėn. – 14 darbo dienų) (iš viso – 2 313,90 Eur) (t. I, b. l. 110-114).

Darbo užmokesčio žiniaraščiuose nurodytų išdirbtų darbo dienų skaičius atitinka mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytus duomenis (t. I, b.l. 117-122). Taip pat darbo užmokesčio žiniaraščiuose užfiksuotus duomenis patvirtina ir Darbo ginčų komisija, kuri nagrinėjo buvusių darbuotojų V. A. 2017-07-11 prašymą dėl neteisėtų išskaitų grąžinimo, D. G. 2017-07-21 prašymą dėl atsiskaitymo už viršvalandžius ir uždelsto sumokėti darbo užmokesčio, M. T. 2017-07-21 prašymą dėl atsiskaitymo už viršvalandžius ir uždelsto sumokėti darbo užmokesčio, pateikti dokumentai (t. I, b.l. 156-160, 169-170, t. II, b.l. 14-21, 37-44).

Pagal byloje pateiktus UAB „Korbas“ mokėjimo nurodymus laikotarpiu 2017 m. sausio – gegužės mėn. V. A. išmokėta iš viso 2 874,97 Eur (t. I, b. l. 93 (3-14)); 2017 m. sausio – balandžio mėn. R. J. išmokėta iš viso 3 487,53 Eur (t. I, b. l. 93 (26-34)); 2017 m. sausio – gegužės mėn. D. G. išmokėta iš viso 2 367,00 Eur (t. I, b. l. 93 (61-69)); 2017 m. sausio – gegužės mėn. M. T. išmokėta iš viso 2 313,90 Eur (t. I, b. l. 93 (75-83)). Šie pateikti duomenys atitinka darbo užmokesčio žiniaraščių duomenis, taip pat 2017 m. liepos 21 d. Kauno apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pažymoje užfiksuotus duomenis (t. I, b. l. 3-5).

Iš 2017 m. liepos 21 d. Kauno apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pažymoje (t. I, b. l. 3-5) nurodytų faktų, kurie nustatyti tik remiantis buvusių bendrovės darbuotojų R. J., V. A., M. T. ir D. G. rašytiniais paaiškinimais (t. I, b. l. 6-13), matyti, kad R. J. 2017 m. kovo mėn. buvo sumokėta 50,00 Eur buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio, V. A. 2017 m. vasario –balandžio mėn. buvo sumokėta 375,00 Eur, M. T. 2017 m. sausio – gegužės mėn. buvo sumokėta 1 030,24 Eur; D. G. 2017 m. sausio – gegužės mėn. buvo sumokėta 1 503,00 Eur. VMI pateiktuose paaiškinimuose buvę darbuotojai V. A., M. T. nurodė, kad neoficialus darbo užmokestis buvo mokamas vieną kartą per mėnesį grynais pinigais (t. I, b. l. 6-7, 10-12).

Pagal M. T. pateiktą apmokėjimo už atliktus darbus laisvos formos sąrašą (t. I, b. l. 20-21) M. T. ir D. G. už 2017 m. sausio – vasario mėn. visas priskaitytas darbo užmokestis yra 2 160,00 Eur (po 1 080,00 Eur), už 2017 m. kovo mėn. – 1 600,00 (nurodoma, kad alga po 825,00 Eur), 2017 m. balandžio mėn. – 1 650,00 Eur (nurodoma, kad alga po 825,00 Eur), t. y. iš viso 5 410,00 Eur (po 2 705,00 Eur).

M. T. pateikto apmokėjimo už atliktus darbus laisvos formos sąrašu buvo pradėtas VMI operatyvus patikrinimas (t. I, b. l. 75, 53-56). Dėl šios priežasties šį laisvos formos dokumentą teismas vertina kaip pirminį ir tiesioginį duomenų apie į buhalterinę apskaitą neapskaitytą darbo užmokestį šaltinį. Šį dokumentą palyginus su darbo užmokesčio žiniaraštyje nurodytomis sumomis, 2017 m. sausio mėn. – balandžio mėn. laikotarpiu M. T. turėjo būti sumokėta 391,10 Eur (2 705,00 (laisvos formos sąrašo duomenys) – 2 313,90 (žiniaraščio duomenys)), o D. G. – 338,00 Eur (2 705,00 – 2 367,00) į buhalterinę apskaitą neapskaityto darbo užmokesčio. Tačiau ši suma neatitinka 2017 m. liepos 21 d. Kauno apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytas sumas, kurios buvo nustatytos pagal R. J., V. A., M. T. ir D. G. rašytinius paaiškinimus.

Vertindamas 2017 m. liepos 21 d. Kauno apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytų sumų patikimumą, teismas atkreipia dėmesį, kad pateiktame M. T. apmokėjimo už atliktus darbus laisvos formos sąraše nurodytos sumos taip pat iš esmės neatitinka D. G. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas į buhalterinę apskaitą neapskaitytas darbo užmokesčio sumas. D. G. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad gavo 1 503,00 Eur, o pagal apmokėjimo už atliktus darbus laisvos formos sąrašą turėjo gauti 338,00 Eur.

Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti buvę darbuotojai R. J., V. A. papildomai nurodė, kad jiems nežinoma, ar sumos yra į buhalterinę apskaitą neapskaitytas darbo užmokestis, jie šias sumas supranta kaip „viršvalandinį“ atlyginimą. Tai, kad buvo susitarta dėl „viršvalandinio“ atlyginimo patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti kiti buvę darbuotojai M. T. ir D. G.. Kiti liudytojai R. J., V. A. nurodė, kad „viršvalandinis“ atlyginimas buvo mokamas ne tik grynaisiais pinigais, bet ir banko pavedimu (t. I, b. l. 74-76).

Šioms aplinkybėms patvirtinti teismas pareikalavo R. J. pateikti banko sąskaitos išrašus. Pagal šiuos išrašus UAB „Korbas“ R. J. 2017 m. sausio mėn. – balandžio mėn. laikotarpiu sumokėjo banko pavedimu 3 487,53 Eur. Ši suma atitinka darbo užmokesčio žiniaraštyje nurodytą sumą, kuri buvo apskaityta į buhalterinę apskaitą.

Taip pat į buhalterinę apskaitą buvo apskaitytas ir R. J. sumokėtas 50,00 Eur priedas. Šią aplinkybę patvirtina UAB „Korbas“ vadovo pateiktos R. J. pasirašytos PVM sąskaitos – faktūros ir grynųjų pinigų mokėjimo kvitai (t. I, b. l. 69-70), pagal kuriuos UAB „Korbas“ vadovo R. V. paaiškinimu R. J., kaip projektų vadovas, pirkdavo bendrovei prekes, o už jas vėliau UAB „Korbas“ R. J. sumokėdavo grynais pinigais. Nors teismo posėdžio metu R. J. ir tvirtino, kad 50,00 Eur yra į buhalterinę apskaitą neapskaitytas darbo užmokestis, tačiau neneigė ir patvirtino, kad vadovas už prekes pinigus grąžindavo atskirai (t. I, b. l. 74).

Spręsdamas klausimą dėl galimo į buhalterinę apskaitą neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo šaltinio, teismas vertina 2017 m. liepos 21 d. Kauno apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pažymoje išdėstytus duomenis. Pažymoje nurodyta, kad pagal pateiktus kasos dokumentus įmonės kasa dažniausiai papildoma mėnesio 10 d. įnešant iš banko sąskaitos nuimtus pinigus. Be to, pagal banko „Swedbank“, AB, sąskaitos išrašus R. V. buvo išmokėti dividendai – 2017 m. vasario mėn. 1 800,00 Eur, gegužės mėn. 340,00 Eur, liepos mėn. 510,00 Eur. Teismo posėdžio metu apklausta operatyvų patikrinimą atlikusi VMI vyresnioji specialistė I. D. nurodė, kad šios nustatytos aplinkybės yra kaip prielaida nustatant galimą į buhalterinę apskaitą neapskaityto darbo užmokesčio šaltinį.

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalies 2 punktą visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei ataskaitinių finansinių metų paskirstytinojo pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių).

2017 m. liepos 21 d. Kauno apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad pagal pateiktus finansinės atskaitomybės duomenis 2016 m. UAB „Korbas“ dirbo pelningai, apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma 17 830,00 Eur. Pagal bendrovės finansinius rodiklius R. V. išmokėti dividendai atitiko Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalies 2 punkto reikalavimus.

Prielaidą, kad išmokėti R. V. dividendai galėjo būti panaudoti kaip šaltinis mokant į buhalterinę apskaitą neapskaitytą darbo užmokestį, teismas vertina kritiškai, kadangi šios sumos 2 140,00 Eur (1 800,00 (vasario mėn.) + 340,00 (gegužės mėn.) neatitinka pagal buvusių darbuotojų paaiškinimus 2017 m. liepos 21 d. Kauno apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytos sumos (2 958,24 Eur). Patikrinimo pažymoje nurodyta suma yra žymiai didesnė, nei išmokėti dividendai 2017 m. vasario ir gegužės mėn. Be to, M. T. ir D. G. nutraukė darbo santykius iki 2017 m. gegužės mėn. ir kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl darbo užmokesčio priteisimo už viršvalandinį darbą, o tai reiškia, kad iš dividendų suma jiems nebuvo sumokėta.

2017 m. liepos 21 d. Kauno apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad peržiūrėjus 2016-2017 PVM deklaracijų duomenų atitikimą faktiniais įmonės dokumentais, nustatyta, kad įmonė pateiktose deklaracijose nurodė duomenis, atitinkančius su faktiškai įmonės apskaičiuotų ir suvestiniuose apskaitos registruose užfiksuotais duomenimis. Taigi, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kiek tai susiję su darbo užmokesčio mokėjimu arba kitomis įmonės išlaidomis, dividendų išmokėjimu, yra pagrįsti apskaitos dokumentais. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta operatyvų patvikrinimą atlikusi VMI vyresnioji specialistė I. D. (t. I, b. l. 5, t. II, b. l. 54). Dėl šių aplinkybių, teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimai nėra pažeisti.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotą nuoseklią praktiką, nesant kitų rašytinių įrodymų, vien buvusių darbuotojų parodymais ir paaiškinimais negali būti grindžiama asmens, trauktino administracinėn atsakomybėn, kaltė pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį (dabar ANK 99 straipsnio 3 dalis). LVAT praktikoje nustatyta, kad šis pažeidimas turi būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo liudytojų parodymai turi būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N143-614/2008, N10-2044/2007, N5-1428/2007 ir kt.).

Iš bylos medžiagos ir patikrinimo dokumentų matyti, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytas neapskaitytas R. J. 50,00 Eur, V. A. 375,00 Eur, M. T. 1 030,24 Eur, D. G. 1 503,00 Eur darbo užmokestis buvo paskaičiuotas vien tik pagal pačių liudytojų rašytinius paaiškinimus, sulyginus jų paaiškinimuose nurodytas atlyginimo sumas su pateiktais darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščiais. Jokių kitų padarytą pažeidimą galinčių patvirtinti objektyvių duomenų byloje nėra. Operatyvaus patikrinimo metu nei įmonės buhalterinėje apskaitoje, nei kituose rašytiniuose dokumentuose nebuvo užfiksuoti faktai apie papildomai išmokamus atlyginimus.

Byloje esantys tiesioginiai įrodymai – M. T. pateiktas apmokėjimo už atliktus darbus laisvos formos sąrašas nepatvirtina nei teismo posėdžio metu, nei VMI pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose liudytojų nurodytų aplinkybių. Liudytojų paaiškinimai neaiškūs ir nenuoseklūs. VMI vyresnioji specialistė I. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad M. T. pateiktas sąrašas yra surašytas darbuotojo. Teismo posėdžio metu M. T. tiksliai negalėjo pasakyti, kas parašyta ant lapelių, nurodydamas, kad negali įskaityti. Teismo posėdžio metu R. V. patvirtino, kad jis nesudarinėjo šio sąrašo, nors M. T. tvirtino, kad čia R. V. sudarytas sąrašas. Pastarąjį M. T. teiginį teismas laiko nepagrįstu, nes teismo vertinimu, nėra tikėtina, kad, esant bendrovėje daromiems pažeidimams, apmokėjimo už atliktus darbus laisvos formos sąrašą darbdavys būtų perdavęs saugoti darbuotojams.

Pažymėtina, kad nei vienas liudytojas nenurodė, kada ir kokia tiksliai suma kaip į buhalterinę apskaitą neapskaitytas darbo užmokestis buvo sumokėtas darbuotojams. Byloje duomenų, kad UAB „Korbas“ vadovas R. V. papildomai mokėdavo atskirai, pasirašant ne į žiniaraščius, o ant kito dokumento, nėra.

Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose, kuriuose užfiksuotas kiekvienam įmonės darbuotojui kas mėnesį mokamas darbo užmokestis, pasirašydavo patys liudytojai – buvę darbuotojai R. J., V. A., M. T., D. G., įmonėje išdirbę nuo 2015 m. iki 2017 m. gegužės mėn., o duomenis, jog įmonėje buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis, nurodė tik 2017 m. liepos mėn. atvykę duoti paaiškinimus mokesčių administratoriaus kvietimu.

Operatyvus patikrinimas VMI buvo pradėtas M. T., kuris, nutraukus darbo santykius 2017 m. gegužės 19 d., lygiagrečiai kreipėsi ir į Darbo ginčų komisiją dėl atsiskaitymo už viršvalandžius, iniciatyva. VMI vyresnioji specialistė I. D. paaiškino, kad buvo kviesti visi tuo metu jau nedirbantys įmonės darbuotojai, tačiau ne visi atvyko pateikti paaiškinimų. Visi atvykę darbuotojai paaiškino, kad buvo mokami papildomi pinigai prie oficialiai nurodyto darbo užmokesčio.

VMI paaiškinimus teikęs buvęs darbuotojas D. G. nutraukė darbo santykius 2017 m. gegužės 19 d. ir taip pat kartu su M. T. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl atsiskaitymo už viršvalandžius, V. A. nutraukė darbo santykius 2017 m. birželio 16 d. ir kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl neteisėtų išskaitų grąžinimo (UAB „Korbas“ sumokėta bauda generaliniam rangovui už V. A. nušalinimą nuo darbo dėl neblaivumo (t. I, b.l. 40-44, 57-57-61, 151-178).

Šios aplinkybės rodo, kad tarp darbdavio ir darbuotojų buvo susiklostę konfliktiniai santykiai. Papildomai šias aplinkybes patvirtina UAB „Korbas“ pateiktas byloje pareiškimas dėl nusikalstamos veikos ištyrimo M. T., D. G. atžvilgiu (t. I, b. l. 47-48).

Atkreiptinas dėmesys, kad M. T., D. G. dviprasmiški veiksmai, susiję su jų teisių gynimu, t. y. kreipiantis į VMI ir į Darbo ginčų komisiją, kelia abejones dėl pasirinktų pažeistų teisių gynimo būdų pagrįstumo ir teisėtumo, kadangi tuo pačiu darbuotojai reikalauja dviejų tarpusavyje nesuderinamų reikalavimų: sumokėti pinigus ir informuoti atitinkamas institucijas dėl į buhalterinę apskaitą neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo.

Dėl šių nustatytų aplinkybių teismas neturi pagrindo besąlygiškai tikėti liudytojų M. T., D. G., V. A. paaiškinimais, kadangi teismas nustatė papildomus objektyvius duomenis, rodančius, kad šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Kadangi patikrinimo metu nei įmonės buhalterinėje apskaitoje, nei kituose rašytiniuose dokumentuose nebuvo užfiksuoti faktai apie papildomai išmokamus atlyginimus, atliekant operatyvų patikrinimą UAB „Korbas“ nebuvo nustatytas šaltinis, iš kurio galimai ir buvo mokamas nelegalus darbo užmokestis, darytina vienintelė išvada, kad liudytojai apie algas „vokeliuose“, skirtingas gautas pinigų sumas nurodo galimai dėl noro apkalbėti darbdavį ar kitų aplinkybių. Skirtingai nei šių liudytojų, teismo posėdžio metu R. V. išdėstyta pozicija dėl savo teisių gynimo liko nuosekli ir patvirtino savo paaiškinime nurodytas aplinkybes.

Nors duomenų apie konfliktinius santykius tarp UAB „Korbas“ vadovo R. V. ir VMI pateikusio rašytinius paaiškinimus R. J. nenustatyta, byloje pateikti rašytiniai dokumentai nepatvirtino, kad R. J. buvo išmokėtas 50,00 Eur į buhalterinę apskaitą neapskaitytas darbo užmokestis.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinių nusižengimų padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Išskyrus liudytojų M. T., D. G., V. A. ir R. J. paaiškinimus apie žodinį susitarimą su UAB „Korbas“ vadovu R. V. dėl didesnio atlyginimo gavimo, kitų įrodymų apie darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą, neabejotinai patvirtinančių R. V. kaltę padarius ANK 99 straipsnio 3 dalį numatytą nusižengimą, nėra.

Įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, jog nėra įrodyta, kad R. V. vadovaujamoje įmonėje darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, neapskaitytas įmonės buhalteriniuose dokumentuose. Atsižvelgus į šias aplinkybes, administracinių nusižengimų bylos teisena nutraukiama, nesant R. V. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 99 straipsnio 3 dalyje, sudėties.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinių nusižengimų bylos teiseną dėl administracinės atsakomybės taikymo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalį nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.