Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Julijos Jolitos Kryževičienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta duomenys neskelbtini) , šeim. padėtis - nevedęs, bedarbis, neteistas (išnykęs teistumas),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis R. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad jis yra psichiškai sveikas, nėra registruotas psichiatro įskaitoje. Priklausomybių ligų centre nesigydo, priklausomybių narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms neturi. Alkoholinius gėrimus vartoja, bet jais nepiktnaudžiauja. Dėl įvykio parodė, kad nuolatos gyvena adresu (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su savo sugyventine V. M., gyvena dviese, kartu pragyveno (duomenys neskelbtini) metų. Ikiteisminio tyrimo metu galėtų apsistoti pas savo tėvus adresu (duomenys neskelbtini), kur yra registravęs deklaruojamą gyvenamąją vietą. 2022-10-29 būdamas namuose vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę, išgėrė 0,5 l talpos butelį. Namuose buvo vienas, nes jo sugyventinės gal tris dienas nebuvo namuose, su ja kalbėjo tik telefonu. Dar vakar, kai kalbėjo telefonu, sakė jai, kad ji jau grįžtų namo. Būnant namuose, vakare, kelinta tiksliai buvo valanda, neatsimena, namo grįžo jo sugyventinė V., ji grįžusi namo jau buvo neblaivi. Paklausė jos, kur ji buvo, ji jam atsakė, kad buvo pas draugę M., kažkur prie (duomenys neskelbtini). Jis jai ėmė sakyti, kodėl ji negrįžta ir kažkur bastosi po (duomenys neskelbtini), ji pradėjo aiškinti, kad ji jam ne žmona ir kad ji gali daryti, ką nori. Abu atsisėdo virtuvėje parūkyti. Kalbant apie tai, kur ji vis dingta, ji jam pasakė, kad ji jau seniai jam yra neištikima ir trečiadienį dar buvo kartu su jo kažkokiu draugu, su kuriuo ir buvo neištikima, jis tada labai supyko, atsistojo nuo kėdės ir priėjęs prie jos kairės rankos kumščiu trenkė jai į veido sritį. Ji tada ėmė rėkti, kad pajuokavo ir kad yra ištikima, jis pasakė, kad tokiais dalykais nejuokaujama. Po to, kai jai trenkė, ji nuėjo į savo kambarį. Ten, kaip suprato, ji paskambino savo dukrai, o ši iškvietė policiją. Vėliau, kai atvažiavo policijos pareigūnai, jis buvo lauke ir rūkė, tad vienas pareigūnas buvo su juo, o kitas nuėjo pas sugyventinę. Vėliau pareigūnai jį sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Jis pilnai prisipažįsta, kad trenkė savo sugyventinei į veidą, taip pasielgė, nes labai supyko ant jos dėl jos pasakytų žodžių; dėl savo veiksmų labai gailisi. Seniau su sugyventine yra buvę konfliktų, buvo kviesta policija, bet visi tyrimai buvo nutraukti. Jis labai gailisi, kad padarė nusikaltimą. Sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 97-100).

Nukentėjusioji V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-10-29 apie 20 val. 30 min. grįžo į jai priklausančius namus, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo jos sugyventinis R. P., su kuriuo gyvena (duomenys neskelbtini) metų. Jai grįžus namo, sugyventinis pradėjo šaukti ant jos, vadinti ją necenzūriniais žodžiais, klausinėti, kur ji buvo. Ji atsakė, kad buvo pas draugę. Vyras pradėjo vadinti ją prostitute, nes nemiega namuose. Ji atsakė, kad ji iškeitė jį, tuo metu vyras atėjo iš miegamojo ir rankos kumščiu (neatsimena, kurios rankos), trenkė jai į dešinę veido pusę prie akies, kliudydamas nosį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas, ji nuėjo į virtuvę ir paskambino savo dukrai L. M., kuri iškvietė policiją. Tada sulaukė pareigūnų ir papasakojo jiems visą situaciją. Dėl R. P. veiksmų pretenzijų neturi, (el. b.l. 112-113).

Apklausta papildomai V. M. parodė, kad jai buvo išsiųstas, o 2022-11-25 įteiktas pranešimas asmeniui apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Su tokiu prokuroro sprendimu sutinka, sprendimo neskųs. Pasilieka prie savo ankstesnių parodymų, kad 2022-10-29 apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), ji nukentėjo nuo savo sugyventinio R. P. Jis prieš ją panaudojo fizinį smurtą. Į abdukciją, tyrimui, nevyko, nes reikėjo į darbą, į medikus taipogi nesikreipė. Civilinio ieškinio savo sugyventiniui R. P. ji nereikš, sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaip jai paaiškinta, be ėjimo į teismą, skiriant sugyventiniui įvairius įpareigojimus, draudimus, kuriuos jis turėtų vykdyti, jų laikytis. Gali būti skirta ir elgesio keitimo programa. Tam neprieštarauja. Su R. P. kartu (duomenys neskelbtini) metų, anksčiau jis buvo smurtavęs prieš ją, jie buvo susitaikę, (el. b.l. 138-144).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodoma, kad smurtą patyręs asmuo - V. M. Smurtu įtariamas asmuo - R. P. Gauti paaiškinimai: V. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., paaiškino, kad grįžo į jai priklausančius namus, kuriuose buvo jos sugyventinis R. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris pradėjo žodiškai konfliktuoti. Konflikto metu vyras priėjo prie moters ir rankos kumščiu (nežino kuriuo) sudavė 1 smūgį į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Moteris dėl R. P. veiksmų pretenzijų nepareiškė. R. P. paaiškino, kad nieko blogo neįvyko, tiesiog sukonfliktavo su sugyventine, nes ji negrįžo namo kelias dienas, (el. b. l. 13-16).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas: namas. Apžiūros atlikimo eiga: Atvykus nurodytu adresu, priešais matome rudos spalvos vartelius, ant kurių yra pašto dėžutė su skaičiais (duomenys neskelbtini). Įėjus pro vartelius į namo kiemą, priešais save matome vieno aukšto mūrinį namą, kuris turi vieną įėjimą, į namą patenkame palypėję betoniniais laipteliais, pro rudos spalvos medines duris. Uėję pro duris priešais save matome virtuvę, kurioje stovi medinis stalas, fotelis, po dešine puse nuo įėjimo stovi ruda, medinė spintelė. Einant virtuve po dešine puse yra medinės, rudos durys, kurios veda į kitą kambarį, kuriame priešais matome duris į miegamąjį. Dešiniau matome pilkos spalvos pečių, virš pečiaus padžiauti rūbai. Po kaire puse stovi skalbimo mašina ir baltos spalvos šaldytuvas. Įėjus į miegamąjį priešais save matome rudos spalvos komodą, kairėje dvigule lova, po dešine puse televizorius. Bendra tvarka namuose nepažeista. reikšmingų objektų ar kitų daiktų, kurie tyrimui gali suteikti naudos, nėra. Vaizdo kamerų nėra. Priedas: Fotolentelė (el. b.l. 1-3, 60-66).

Alkotesterio kvite nurodoma, kad 2022-10-29, 21:22:17 V. M. nustatyta 1,67 promilės girtumo bei 2022-10-29 21:24:01 R. P. nustatyta 2,14 promilės girtumo, (el. b.l. 83-84)

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje tarp jo ir sugyventinės prasidėjo žodinis konfliktas, po to jis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją V. M.. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus patvirtina nukentėjusiosios V. M. parodymai, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo duomenis bei įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, be to, tokius parodymus patvirtina ir detalizuoja 2022-10-29 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodytos aplinkybės. Sugretinus tarpusavyje šias aplinkybes, nėra abejonių, kad R. P. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė nukentėjusiajai V. M. fizinį skausmą. Byloje esantis alkotesterio kvitas patvirtina, kad aptariamo įvykio metu kaltinamasis R. P. buvo neblaivus.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad R. P. sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei V. M.. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, suduotas smūgis ir lokalizacija neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas, ir to norėjo. Taigi R. P. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Taip pat pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis, sugyventinis. Byloje nustatyta, kad R. P. ir V. M. yra sugyventiniai, kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų ir vedą bendrą ūkį, todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. P. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. P. pareiškė, kad sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l. 145-149).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. P. padarė vieną tyčinį (tiesiogine tyčia) baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis). Jis smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę, sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs), nedirbantis. R. P. baustas administracine tvarka - 2022-10-26 pagal ANK 422 str. 5 d., 415 str. 2 d. dėl to, kad 2022-10-16 vairavo automobilį būdamas neblaivus (1.44 prom.) bei automobilis be techninės apžiūros, (el. b. l. 123-124). Duomenų apie gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas kaltinamąjį ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam R. P. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams (be intensyvios priežiūros), jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką:

1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis;

2) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė su nustatytomis pareigomis, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

R. P. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

R. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant jį nepasišalinti iš gyvenamosios vietos - (duomenys neskelbtini), nesilankyti šiose vietose - name, esančiame (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su šiais asmenimis - nukentėjusiąja V. M. (el. b. l. 101-108). Kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintini.

BPK 140 str. tvarka R. P. buvo skirtas laikinas sulaikymas nuo 2022-10-29, 21.35 val. iki 2022-10-30, 12.40 val. (el. b. l. 33-41, 109-110)

Byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant:

1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis;

2) per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. P. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant:

1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis;

2) per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio, į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti R. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022-10-29, 21.35 val. iki 2022-10-29, 12.40 val. (viena diena), šią dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu ji paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.