Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės girnos“ atstovui Laimundui Žadeikai, ieškovės atstovui advokatui Osvaldui Martinkui, atsakovės R. P. atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, atsakovui E. P., jo atstovui advokatui Rimantui Tumėnui, liudytojui K. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės girnos“ ieškinį atsakovams R. P., E. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, trečiajam asmeniui Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarei Albinai Radavičienei dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Civilinėje byloje yra svarbu nustatyti ginčo esmę, t.y., kokia esminė suinteresuoto asmens teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti byloje ir turi būti apginti. Iš bylos medžiagos nustatytina, kad tarp šalių ginčas kyla dėl turtinės teisės- nuomos teisės – 1,0626 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurią įgijo neatlygintinai įsigijusi menkaverčius ieškovės pastatus, ir tai buvo pagrindas sudaryti 2007-02-01 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį(b.l.67). Pagal CK 1.97 str. civilinių teisių objektas yra turtinės teisės, o kad šios nuomos teisės vertė kartu su įsigytais pastatais buvo 150 000 Lt 2006-12-07, įrodo turto vertės nustatymo pažyma, kurios atsakovai nenuginčijo ( b.l.19). Ieškovės pozicija, kad ginčo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tik dėl šios turtinės teisės, yra įrodyta bylos medžiaga. Todėl šios sutarties teisėtumas analizuotinas keliais sandorių negaliojimo pagrindais. Šiuo atveju teismas analizuodamas šalių pateiktas faktines aplinkybes nėra saistomas ieškovo nurodytu sandorio negaliojimo pagrindu, o privalo tinkamai kvalifikuoti teisinį santykį ir tai nelaikytina ieškinio ribų viršijimu.

2006-04-28 visuotiniame ieškovės akcininkų susirinkime buvo nutarta parduoti 4 ginčo pastatus ne mažiau kaip už 1000 Lt. Šis nutarimas priimtas atsakovui E. P. pasiūlius parduoti ar kitaip likviduoti remontui netinkamus ir nenaudojamus pastatus Vilkyčių malūne( b.l. 24). 2006-12-07 ieškovė, atstovaujama atsakovo E. P., sudarė šių pastatų pirkimo-pardavimo sutartį su R. P., pagal kurią ieškovė už 1600 Lt pardavė atsakovei pastatus ir sutarties 3.2p. neatlygintinai perleido žemės sklypo nuomos teisę į 1,0626 ha žemės sklypo dalį (b.l. 8-9). Iš atsakovo paaiškinimo nustatyta, kad su atsakove jis gyvena registruotoje santuokoje, todėl analizuojant jo ir atsakovės teisinę padėtį šiame santykyje darytina išvada, jog šiam ginčo turtui taikytina bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, nes atsakovai nepateikė įrodymų, jog šį turtą atsakovė įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Sudarant šią sutartį ieškovei pagal pareigas atstovavo E. P., kuris tuo metu dirbo ieškovės generaliniu direktoriumi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, 2003-01-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2003, bylų kategorija 2.7, 5.7, 50 , išanalizavo uždarosios akcinės bendrovės administracijos vadovo teisinį statusą ir nustatė, kad administracijos vadovo ir bendrovės santykiai pasižymi tam tikrais ypatumais, būtent, kai tarp administracijos vadovo ir bendrovės yra sudaryta darbo sutartis, šie santykiai iš esmės atitinka ne darbo teisinius santykius, o civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutartį reguliuojančios teisės normos. Daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne sutarties pagrindu, todėl administracijos vadovo ir bendrovės santykiams daugiau būdingi atstovavimo pagal įstatymą bruožai.

CK 2.134 str. įtvirtintas draudimas atstovui atstovaujamojo vardu sudaryti sandorius su pačiu savimi, su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu, todėl tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu. Šiuo atveju atsakovas E. P., atstovaudamas ieškovei ir sudarydamas pirkimo-pardavimo sandorį su savo sutuoktine, kartu ir įgydamas dalį ginčo sau bendrosios jungtinės nuosavybės teise, pažeidė šią imperatyviąją normą, todėl šis sandoris negalioja CK 1.80 str. pagrindu kaip prieštaraujantis imperatyviai įstatymo normai.

Be to, bylos medžiaga įrodo, jog šiuo atveju ginčo sandoriai analizuotini ir kitu aspektu, būtent, iš 2006-12-07 sutarties 3.2 p. darytina išvada, kad turtinę teisę – žemės sklypo nuomą - atsakovas savo sutuoktinei perleido neatlygintinai, todėl tik pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 29.1p. ne konkurso tvarka įgijo teisę išsinuomoti šį žemės sklypą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ši teisė nebuvo įvertinta, o 1600 Lt kaina buvo tik nugriaunamų pastatų, t. y. panaudotų statybinių medžiagų. Tai, kad šie pastatai neturėjo jokios vertės, pripažįsta ir atsakovai, pateikdami turto įvertinimo išvadą ir įrodinėdami, jog dėl atsakovės investicijų pastatų būklė buvo pagerinta. Tokiu būdu darytina išvada, kad ginčo sutartis sudaryta įgaliojimus viršijusio atstovo, nes bylos medžiaga įrodo, jog pardavėjo valia sudarant sandorį buvo parduoti panaudotas statybines medžiagas. Šis sandorio negaliojimo pagrindas įtvirtintas CK 1.92 str., kuris nurodo CK 2.133 str., įtvirtinantį nuostatą, kad atstovas atstovaujamojo vardu gali veikti tik neviršijant jam suteiktų teisių ribų. Atstovavimo teisiniai santykiai pasižymi dvejopu pobūdžiu, t.y. santykiais tarp atstovaujamojo ir atstovo bei įgaliojimo pagrindu atsiradusiais santykiais tarp atstovaujamojo ir trečiųjų asmenų. Paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nustatė, jog administracijos vadovo ir bendrovės santykiams daugiau būdingi atstovavimo pagal įstatymą bruožai. Administracijos vadovas užtikrina kasdieninį bendrovės funkcionavimą ir jos reikalų tvarkymą. Pagal atsakovo vadovavimo metu galiojusią LR akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 10 d. redakciją bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą, metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, todėl šios įstatymo nuostatos įtvirtina administracijos vadovo pareigą veikti bendrovės interesais. Pagal CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles atsakovas E. P. privalėjo įrodyti, kad sandorio dalis dėl neatlygintino žemės nuomos teisės perleidimo R. P. buvo apsvarstytas bendrovės įstatų 7.5 skirsnio 18p. ar 7.3 skirsnio 12 p. nustatyta tvarka, t.y. buvo gautas ar valdybos, ar akcininkų susirinkimo leidimas neatlygintinai perleisti šią turtinę teisę. Tokių įrodymų byloje nėra. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita įrodyta, kad 2008-03-26 šio ginčo sklypo rinkos vertė buvo 120000 Lt, iš 2007-02-01 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 8.1p. nustatyta, kad šio sklypo vidutinė rinkos vertė valstybės įmonės Registrų centro pažymoje buvo 57134 Lt, o sutarties 7p. įrodyta, kad atsakovė R. P. šį sklypą įsigijo už 23377 Lt ir ši kaina apskaičiuojama pagal nustatytą metodiką asmenims, kurie nuosavybės teise turi pastatų šiame sklype (b.l. 67-69, 72). Todėl įvertinus paminėtą įrodymą darytina išvada, kad ieškovės turima žemės nuomos teisė buvo turtinė ir ji iš esmės viršijo 5 procentus bendrovės įstatinio kapitalo, įtvirtinto įstatų 5.1 p.(b.l.27), ir įmonės valdyba ar akcininkų susirinkimas turėjo svarstyti dėl jos neatlygintinio perleidimo. Įvertintina tai, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad turto registro įstaiga nėra nekilnojamojo turto vertintoja, todėl jos pateiktas vertinimas lygintinas su ekspertų vertinimu. Nors ekspertų vertinimas yra pateiktas ne sandorio sudarymo dieną, tačiau nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, jog laiko atžvilgiu nekilnojamojo turto rinkos kaina krenta, tačiau šioje byloje nėra teisiškai svarbi tiksli turtinės teisės rinkos kaina sandorių sudarymo metu, nes tinkamas atsakovo E. P. pavedimo sutarties vykdymas turi būti analizuojamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir įmonės įstatų, įtvirtinančių generalinio direktoriaus teises ir pareigas, kontekste. Visų pirma įmonės administracijos vadovo pareiga yra užtikrinti įmonės pelningą veiklą ir išvengti nuostolių, todėl neatlygintinis turtinės teisės perleidimas be įmonės akcininkų ar papildomo kontrolės organo-valdybos -leidimo negali būti vertinamas kaip tinkamas pavedimo sutarties vykdymas. Todėl įvertinus ieškovės paaiškinimus, iš 2006-04-28 protokolo 6 nutarimo (b.l.24), liudytojo K. D. parodymų (b.l. 193) negalima padaryti išvados, kad atsakovas E. P. buvo įgaliotas neatlygintinai perleisti įmonės turimą žemės nuomos turtinę teisę. Atsakovo pozicija, jog ir kiti įmonės sandoriai buvo tokia pat tvarka sudaromi, yra teisiškai nepagrįsta, nes CK 2.132-2.141 str., reglamentuojantys bendrąsias atstovavimo nuostatas, numato, jog pavedimo teisiniuose santykiuose atstovo veikimo su trečiaisiais asmenimis ribos yra apibrėžtos pavedimo sutartimi, įgaliojimu ir atskirais atvejais įstatymu, šiuo atveju Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu. Pagal šio sandorio sudarymo metu galiojusią CK 6.551 str. redakciją ir jo įgyvendinimo tvarką detalizuojančias Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų redakcijas naujiems žemės naudotojams valstybinės žemės sklypai galėjo būti išnuomoti tik aukciono būdu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimą Nr. 260 ne aukciono būdu galėjo būti išnuomojami užstatyti juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais pastatais žemės sklypai. Todėl, formaliai įsigijusi ieškovės beverčius pastatus, atsakovė tapo nekilnojamųjų objektų savininke valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir be aukciono tapo šios žemės sklypo dalies nuomininke, o vėliau 2007-02-01 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi ir sklypo savininke, o šią turtinę teisę prarado ieškovė. Todėl analizuojant 2006-12-07 sutarties teisėtumą paminėtos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad ši sutartis sudaryta ir įgaliojimus viršijusio atstovo- atsakovo E. P., kuris ginčo sandoriais formaliai nebūdamas sandorio šalimi, tačiau faktiškai tapo bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto ginčo turto bendraturtis, todėl jis yra tinkamas atsakovas.

2007-02-01 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties negaliojimo pagrindas plačiau neanalizuotinas, nes konstatavus 2006-12-07 sandorį negaliojantį, visi juridiniai faktai (sandoriai ir administraciniai aktai), kuriems atsirasti buvo pagrindas 2006-12-07 sutartis, laikytini taip pat negaliojančiais. Analizuotinas atsakovės R. P. sąžiningumas, t. y. žinojo ar privalėjo žinoti, kad šis sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Visų pirma konstatavus, jog ši turtinė teisė buvo perleista atsakovei neatlygintinai, darytina išvada, kad jos sąžiningumas nėra reikšmingas, nes CK 4.96 str. 3d. nustatyta, kad neatlygintinio sandorio atveju įgijėjo sąžiningumas neturi reikšmės. Analizuojant atsakovės sąžiningumą šioje byloje svarbus ir sandorio šalies –pardavėjo atstovo –atsakovo E. P. sąžiningumas ir jų elgesys vertintinas remiantis teisės teorijoje nurodytu sąžiningumo objektyviuoju ir subjektyviuoju supratimu. Sąžiningumo principo turinys ir apimtis tiesiogiai priklauso nuo prievolės pobūdžio. Šiuo atveju iš atsakovės atstovo paaiškinimo dėl to, kad sutarties sudarymo metu 2 pastatai buvo nugriauti, o kiti labai blogos būklės, sutarties teksto, į kurį jau buvo įtraukta neatlygintinai turtinė teisė, į tai, kad atsakovė R. P. sandorį sudarė su savo sutuoktiniu, darytina išvada , kad atsakovė nebuvo sąžininga komercinėje srityje įsigijusi pastatus už simbolinę 1600 Lt sumą ir tuo įgydama turtinę teisę, kurią galima įgyti tik aukciono būdu, todėl atsakovės sąžiningumas paneigtinas paminėtomis aplinkybėmis. Paminėtais motyvais 2006-12-07 sutartis naikintina ir taikytina abišalė restitucija, nes sandoris, prieštaraujantis imperatyviai įstatymo normai, yra niekinis (CK 1.80). Todėl ieškovei grąžintini pastatai, parduoti 2006-12-07 sutartimi ir neatlygintinai perduotas žemės sklypas, o atsakovei R. P. grąžintini 1600 Lt.

Panaikinus šią sutartį naikintinas jos pagrindu priimto 2007-01-19 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas Nr. 4-264-(1.3) (b.l. 65), nes nėra teisinio pagrindo R. P. nuosavybės teise įsigyti žemės sklypą ir tai nėra viršijimas ieškinio ribų, o tik niekinio sandorio negaliojimo pasekmė. Tokiais pat motyvais ir teisiniais argumentais naikintina ir 2007-02-01 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, grąžinant parduotą R. P. 1,0626 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), valstybei, o R. P. grąžinti 23377 Lt, sumokėtus pagal šią sutartį, nes nėra teisinio pagrindo sudaryti tokią sutartį su atsakove R. P.

(b.l. 67). Ši sutartis naikintina nuo sudarymo momento.

Sklypo pertvarkymo, pastatų pagerinimo išlaidų klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir šalys pastatų pagerinimo ir sklypo pertvarkymo klausimus galės spręsti tarpusavio susitarimu ar teismine tvarka.

Priteistini iš R. P. ir E. P. po 2000 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant ieškinį AB,,Šilutės girnos’’ (b.l. 7, 47, CPK 93 str. 1d.).

Priteistini iš R. P. ir E. P. po 38,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 88 str.1d.3p., 92 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Panaikinti nuo jos sudarymo momento 2006-12-07 tarp AB,,Šilutės girnos’’ ir R. P. sudarytą sutartį, kuria AB,,Šilutės girnos’’ pardavė R. P. pastatą - sandėlį, plane pažymėtą indeksu 5F1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, plane pažymėtą indeksu 7F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą sandėlį, plane pažymėtą indeksu 6I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą –sandėlį, plane pažymėtą indeksu 8I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 1600 litų ir šiuos pastatus grąžinti AB,,Šilutės girnos’’, o iš AB,,Šilutės girnos’’ priteisti 1600 Lt R. P..

Grąžinti AB,,Šilutės girnos’’ neatlygintinai perleistą 2006-12-07 sutartimi R. P. žemės sklypo nuomos teises ir pareigas į 1,0626 ha žemės sklypo dalį, kurio kadastrinis adresas : (duomenys neskelbtini), unikalus Nr (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Panaikinti nuo jos sudarymo momento 2007-02-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria Klaipėdos apskrities viršininko administracija pardavė R. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise 1,0626 ha kitos paskirties žemės sklypą, kurio kadastrinis adresas : (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir šį sklypą grąžinti valstybei. Priteisti iš valstybės (atstovaujama Šilutės rajono žemėtvarkos skyrius) R. P. 23377 Lt, sumokėtus už šį sklypą.

Panaikinti 2007-01-19 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr. 4-264-(1.3), kuriuo leista parduoti valstybinės žemės sklypo dalį , esančią (duomenys neskelbtini), R. P..

Priteisti iš R. P. ir E. P. po 2000 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant ieškinį AB,,Šilutės girnos’’.

Priteisti iš R. P. ir E. P. po 38,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.