- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-09-13
- Bylos Nr.
- AN2-159-316/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00026-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Boleslovas Kalainis
- Nukentėjusysis
- R. L., Z. G., D. P., T. K., V. Š.
- Kategorijos
- 19.20pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiųjų R. L., Z. G., D. P., T. K. ir V. Š. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 19 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo O. B. 2018 m. gruodžio 7 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį V. M. atžvilgiu nutraukta bei priteista pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) V. M. naudai iš nukentėjusiųjų R. L. ir V. Š. po 500 Eur (penkis šimtus eurų), iš nukentėjusiojo Z. G. 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kita prašymo dalis priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmesta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas O. B. 2018 m. gruodžio 7 d. nutarimu (administracinio nusižengimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 52–53) skyrė V. M. 100 Eur baudą už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje padarymą, o būtent už tai, kad jis, būdamas MB „V. N.“ direktoriumi, 2018 m. gegužės 21 d. 18.02 val. (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r., savavališkai, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarydamas esminės žalos pareiškėjų V. Š., D. P., R. L., T. K., Z. G., J. M. teisėms ar teisėtiems interesams, tyčia, sąmoningai užtvėrė servitutu nustatytą kelią, kuriam nustatytas teisinis režimas – tarnaujantis servitutas praeiti, važiuoti transporto priemonėms, taip užblokuodamas įvažiavimą į akligatvį, dėl to pareiškėjai neteko galimybės transporto priemonėmis privažiuoti prie savo namų bei iš jų išvažiuoti, reikalavo pareiškėjų sumokėti jo nustatytą 2 Eur rinkliavą už vienkartinį užtvaro pakėlimą, nesant įstatymo, sutarčių, teismo sprendimo ar administracinio akto, kuriuo būtų nustatyta pareiškėjų – viešpataujančių daiktų savininkų prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui. Taip V. M. pažeidė Civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalį, 4.113 straipsnio 2 dalį, 4.119 straipsnį, 4.129 straipsnį, LR saugaus eismo automobilių keliais 2000 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. VIII-2043 11 straipsnio 1 dalį, Nacionalinės žemės tarnybos 2010 m. lapkričio 24 d. sutartį Nr. 4565.
2. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. M. jį apskundė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Skundžiamu 2019 m. liepos 19 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. skundas tenkintas ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 518 straipsnį V. M. atžvilgiu nutraukta bei priteista administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. naudai iš nukentėjusiųjų R. L. ir V. Š. po 500 Eur (penkis šimtus), iš nukentėjusiojo Z. G. 200 Eur (du šimtai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kita prašymo dalis priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmesta.
II. Apeliacinių skundų, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniais skundais nukentėjusieji R. L., Z. G., D. P., T. K. ir V. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 19 d. nutarimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš nukentėjusiųjų R. L., Z. G., V. Š. ir dėl šios dalies priimti naują nutarimą – V. M. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.
3.1. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad skundžiamame nutarime teisingai nurodyta, kad pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, tačiau nutarime pacituotas BPK nuostatas teismas teikė netinkamai.
3.2. Skunduose nurodoma, kad pareiškėjai R. L., J. M., D. P., T. K., Z. G. ir V. Š. 2018 m. gegužės 21 d. pareiškimais informavo policiją apie jų galimybės patekti į jų namų valdas suvaržymą, tačiau sprendimą pradėti administracinio nusižengimo teiseną ir V. M. patraukti administracinėn atsakomybėn priėmė Šiaulių miesto ir rajono PK.
3.3. Skunduose teigiama, kad būtent Šiaulių miesto ir rajono PK V. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas buvo vada administracinio nusižengimo teisenai ir nėra pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusieji melagingai pranešė apie galbūt padarytą administracinį nusižengimą.
3.4. Pažymima, jog, nors ANK 666 straipsnyje numatyta, kad sprendžiant dėl administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo metu kilusių išlaidų atlyginimo mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos, šios nuostatos gali būti taikomos tik tiek, kiek neprieštarauja įstatymo, reglamentuojančio administracinius nusižengimus ir jų teiseną, prasmei bei tikslams.
3.5. Atkreipiamas dėmesys, kad BPK 105 straipsnio 6 dalyje numatyta išteisintojo teisė baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, atgauti proceso išlaidas ar jų dalį iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas, netaikoma visais atvejais, taikoma tik nusikalstamoms veikoms, numatytoms BPK 167 straipsnio 1 dalyje, ir tai ne bendra taisykle visiems baudžiamojo persekiojimo atvejams, o išimtis, kada baudžiamasis persekiojimas yra pradedamas ir vykdomas tik nukentėjusiojo sprendimu.
3.6. Nurodoma, kad ANK nėra numatyti tokie administraciniai nusižengimai, kurie būtų pradedami ir vykdomi tik esant asmens pranešimui ar pareiškimui, t. y. nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra sužinoma apie padarytą administracinį nusižengimą, administracinio nusižengimo teiseną visuomet pradeda atsakinga institucija, jei tik nėra pagrindų, dėl kurių ši teisena negalima. Pažymima, kad dėl to, jog nepasitvirtina asmens institucijoms perduodama informacija apie galbūt padarytą administracinį nusižengimą, laikyti jį administracinio nusižengimo teisenos iniciatoriumi ir įpareigoti jį atlyginti administracinėn atsakomybėn nepatraukto asmens turėtas procesines išlaidas būtų ne tik neprotinga, bet akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui. Teigiama, kad negalima tokia situacija, kai asmens teisė pranešti apie galbūt padarytą nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą būtų šiurkščiai apribota realia tikimybe, kad dėl aplinkybių, kurios visiškai nepriklauso nuo pareiškėjo, pasibaigus administracinio nusižengimo teisenos procesui administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, jis būtų atsakingas už susidariusias procesines išlaidas. Galiausiai nurodoma, kad būtent dėl šios priežasties valstybėje funkcionuoja institucijos, kurių pagrindinė funkcija yra įvertinti asmenų pateikiamą informaciją ir priimti motyvuotą bei pagrįstą sprendimą pradėti administracinio nusižengimo teiseną.
4. Atsiliepimu į nukentėjusiųjų apeliacinius skundus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas asmuo prašo apeliacinių skundų netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 19 d. nutarimą.
5. Atsiliepimu į nukentėjusiųjų apeliacinius skundus, asmuo, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, V. M., ir jo atstovė advokatė G. S., prašo apeliantų skundų netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Taip pat prašo V. M. naudai priteisti iš apeliantų patirtas atstovavimo išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą. Nurodo, kad apeliantų nurodytas motyvas „pralaimėjęs moka“ atmestinas kaip nesusijęs su nagrinėjama byla ir pirmosios instancijos teismo priimtu nutarimu. Pažymi, kad būtent pareiškėjų, vėliau pripažintų nukentėjusiaisiais, 2018 m. gegužės 21 d. pareiškimų apie tariamai įvykdytą V. M. savivaldžiavimą ir prašymų ištirti jo veiksmų teisėtumą, buvo pradėta administracinė teisena, o ne policijai savarankiškai nustačius tariamo administracinio nusižengimo požymius, todėl skunde nurodomas motyvas, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nukentėjusiųjų iniciatyva, atmestinas kaip nepagrįstas. Teigia, kad apeliantų motyvai prisidengiant tariamu savo interesų gynimu ir atsakomybės perkėlimu tik policijai yra nepagrįsti ir turi būti atmesti. Apibendrinat pažymi, kad apeliantų nurodytas motyvas dėl netinkamo Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 6 dalies taikymo atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimo dalimi, kuria asmens, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, V. M., naudai iš nukentėjusiųjų R. L., V. Š., Z. G. priteista dalis bylinėjimosi išlaidų. Apeliantai skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio vertinimo.
7. ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Tačiau nuostatų dėl administracinių nusižengimų procese atsiradusių išlaidų advokatui atlyginimo įstatymų leidėjas neįtvirtino. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal ANK 666 straipsnį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Vertinant šią teisės normą, akivaizdu, kad komentuojamas ANK 666 straipsnis yra susijęs tik su ta BPK dalimi, kuri reglamentuoja proceso išlaidų priteisimą, t. y. BPK 103–106 straipsniais.
8. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, 2018 m. gruodžio 5 d. V. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, padarymą (I t., b. l. 21–22). Administracinio nusižengimo protokolą surašė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjas A. M., o visas aplinkybes iš esmės nagrinėjęs vyresnysis tyrėjas O. B. priėmė 2018 m. gruodžio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo pripažino, kad V. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, ir paskyrė jam 100 Eur baudą (I t., b. l. 16–18). Pažymėtina, kad būtent pareigūno surašytas administracinio nusižengimo protokolas buvo vada administracinio nusižengimo teisenai. Sutiktina, kad pareiškėjai, vėliau pripažinti nukentėjusiaisiais, pareiškimais apie tariamai įvykdytą V. M. savivaldžiavimą ir prašymais ištirti jo veiksmų teisėtumą kreipėsi į instituciją, tačiau pareigūnai, ne kartą tyrę nurodytas pareiškimuose aplinkybes, paaiškinime nurodytas aplinkybes, turėdami teisę atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną, priėmė sprendimą pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl V. M. galbūt padaryto administracinio nusižengimo ir surašė administracinio nusižengimo protokolą, nutarimą.
9. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nors ANK 666 straipsnyje numatyta, kad sprendžiant dėl administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo metu kilusių išlaidų atlyginimo mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos, tačiau šios nuostatos gali būti taikomos tik tiek, kiek neprieštarauja įstatymo, reglamentuojančio administracinius nusižengimus ir jų teiseną, prasmei bei tikslams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų skunde nurodyta aplinkybe, jog svarbu įvertinti, jog BPK 105 straipsnio 6 dalyje numatyta išteisintojo teisė baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, atgauti proceso išlaidas ar jų dalį iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas, nėra taikoma visoms nusikalstamoms veikos, o tik itin siauram jų ratui, numatytam BPK 167 straipsnio 1 dalyje. Tai yra ne bendra taisyklė visiems baudžiamojo persekiojimo atvejams, o išimtis, kada baudžiamasis persekiojimas yra pradedamas ir vykdomas tik dėl valinio asmens sprendimo.
10. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinių nusižengimų kodekse nėra numatyti tokie administraciniai nusižengimai, kurie būtų pradedami ir vykdomi tik esant asmens pranešimui ar pareiškimui, t. y. nepriklausomai, kokiu būdu yra sužinoma apie padarytą administracinį nusižengimą, visuomet atsakinga institucija turi pradėti administracinio nusižengimo teiseną, nebent egzistuoja pagrindai, dėl kurių ši teisena negali būti pradėta. Dėl to konstatuoti, kad nepasitvirtinus asmens, kuris nėra pareigūnas, pranešimui apie galbūt padarytą nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą, jam atsiranda pareiga atlyginti administracinėn atsakomybėn nepatraukto asmens patirtas procesines bylinėjimosi išlaidas, pagrindo nėra.
11. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, negalima tokia situacija, kai asmens teisė pranešti apie galbūt padarytą nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą būtų šiurkščiai apribota realia tikimybe, kad dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo pareiškėjo, pasibaigus administracinio nusižengimo teisenos procesui administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, pareiškėjas būtų atsakingas už susidariusias procesines išlaidas. Būtent dėl šios priežasties valstybėje funkcionuoja institucijos, kurių pagrindinė funkcija yra įvertinti asmenų pateikiamą informaciją ir priimti motyvuotą bei pagrįstą sprendimą pradėti administracinio nusižengimo teiseną ar baudžiamąjį persekiojimą ar jų nepradėti. ANK 589 straipsnio 49 punkte numatyta, kad administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo policija, šiuo atveju – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos pareigūnas.
12. Įvertinus visa tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai asmens, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, V. M., naudai iš nukentėjusiųjų R. L., V. Š., Z. G. priteisė dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų. Dėl asmens, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, V. M., bei jo atstovės advokatės G. S. prašymo priteisti iš apeliantų patirtas atstovavimo išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priteisiant išlaidas, turėtas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju byla buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiųjų apeliacinius skundus, šie skundai yra tenkinami, atitinkamai prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimų surašymą netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 19 d. nutarimo dalį, kuria pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) V. M. naudai priteista iš nukentėjusiųjų R. L. ir V. Š. po 500 Eur (penkis šimtus eurų), iš nukentėjusiojo Z. G. 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priimti naują sprendimą:
Pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) V. M., jo atstovės advokatės G. S. ir advokato padėjėjo E. S. prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Asmens, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, V. M. ir jo atstovės advokatės G. S. prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo 200 Eur (du šimtus eurų) atmesti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.