Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-06-10 · Administracinė byla Nr. I-3524-561/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-06-10Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-10-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-10
Bylos Nr.
I-3524-561/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06329-2013-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3524-561/2014Proceso Nr. 3-61-3-06329-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.,74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. S. (toliau – ir pareiškėja) su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas), priteisti 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėja nurodė, kad nuo 2006-11-28 ji yra suimta ir šiuo metu atlieka bausmę Panevėžio pataisos namuose, o jos vyras N. S. buvo suimtas 2006-12-01 ir bausmę atlieka Kalėjime (nuteistas iki gyvos galvos).

Pareiškėja patvirtino, kad jiems nėra suteikiama ilgalaikių pasimatymų ir dėl to yra pažeidžiamos jų teisės. Todėl būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ji patyrė neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodė, kad N. S. yra nuteistas iki gyvos galvos ir atlieka bausmę Kalėjime. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – Kodeksas) reglamentuoja asmenų laikymo sąlygas kalėjimuose. Minėtas asmuo yra priskirtas paprastajai grupei, todėl, vadovaujantis Kodekso 85 str. 1 d. 2 punktu, turi teisę tik į trumpalaikius pasimatymus, kuriuos išnaudoja, ir neturi teisės į ilgalaikius pasimatymus.

Kalėjimas paaiškino, kad Kalėjimo administracija remiasi galiojančiomis teisės normomis ir tiesiog neturi kompetencijos suteikti ilgalaikius pasimatymus N. S.. Be to, Kalėjime nėra įrengtų ilgalaikių pasimatymų kambarių. Yra įrengtas specialus kambarys, kur vyksta trumpalaikiai pasimatymai be administracijos atstovų priežiūros pagal Kodekso 85 str. 2 dalį.

Kalėjimas paaiškino, kad žala atlygintina tais atvejais, kai viešojo administravimo subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 4 dalyje yra pasakyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Kalėjimas padarė išvadą, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju Kalėjimo veiksmuose nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos V. S. atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto (Kalėjimo) veiksmais, nesuteikiant jai ilgalaikių pasimatymų su jos vyru, kuris yra nuteistas ir atlieka bausmę Kalėjime.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja yra suimta 2006-11-28, o nuo 2008-12-19 laisvės atėmimo bausmę atlieka Panevėžio pataisos namuose (b. l. 3).

Pareiškėjos vyras N. S. yra nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos ir Kalėjime yra laikomas nuo 2006-12-01 (b. l. 4).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 str. 1 d. 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997-01-20 ir 2004-12-13 nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).

CK 6.250 str. 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjos nurodytos institucijos (Kalėjimo) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą.

Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. CK 6.246 str. 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Atlikęs teisės normų, reglamentuojančių pasimatymų suteikimą laisvės atėmimo bausmes atliekantiems asmenims, analizę, teismas daro išvadą, kad Kodekso 94 straipsnis nustato galimybę laisvės atėmimo bausmes atliekantiems asmenims nustatyta tvarka gauti trumpalaikius bei ilgalaikius pasimatymus, o Kodekso ketvirtojo skirsnio „Kalėjimai“ 85 str. 1 dalis reglamentuoja asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes būtent Kalėjime, teises, tarp kurių yra galimybė vieną kartą per du mėnesius turėti trumpalaikį pasimatymą (Kodekso 85 str. 1 d. 2 punktas), t. y. teismas daro išvadą, kad asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmes Kalėjime, yra numatyti trumpalaikiai pasimatymai, tačiau nėra numatyti ilgalaikiai pasimatymai.

Teismas daro išvadą, kad tiek pareiškėja, tiek jos vyras N. S. atlieka laisvės atėmimo bausmes, todėl jų abiejų atžvilgiu yra taikytinos Kodekso nuostatos, susijusios su trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų suteikimu. Pareiškėjos vyras N. S. yra nuteistas Vilniaus apygardos teismo iki gyvos galvos ir atlieka laisvės atėmimo bausmę Kalėjime. N. S. yra priskirtas paprastajai grupei, todėl jam yra taikytinos Kodekso 85 str. 1 d. 2 punkto nuostatos, suteikiančios teisę per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą, tačiau nėra taikytinos Kodekso 94 straipsnio 1 dalies nuostatos, suteikiančios teisę gauti ilgalaikius pasimatymus. Pareiškėja laisvės atėmimo bausmę atlieka Panevėžio pataisos namuose, todėl jos atžvilgiu yra taikytinos Kodekso 94 str. 1 dalies nuostatos, suteikiančios teisę nustatyta tvarka gauti tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius pasimatymus, išskyrus ilgalaikius pasimatymus su vyru N. S., atliekančiu laisvės atėmimo bausmę Kalėjime.

Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad Kalėjimas, nesuteikdamas pareiškėjai ilgalaikių pasimatymų su jos vyru N. S., kuris yra nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos ir atlieka laisvės atėmimo bausmę Kalėjime, tinkamai taikė pasimatymų suteikimą nuteistiesiems asmenims reglamentuojančias teisės normas bei objektyviai vertino ginčo aplinkybes.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kalėjimas veikė įstatymų nustatytose ribose, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos pareiškėjai atsiradimą. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra ir jo atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, o, kaip jau minėta, nesant pagrindinės sąlygos, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės.

Teismas daro išvadą, kad ginčo atveju pareiškėjai žalos atlyginimas nepriteistinas, nenustačius pareiškėjos nurodytų valdžios institucijų (Kalėjimo) neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjos skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjos V. S. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Arūnas Kaminskas