- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-26
- Bylos Nr.
- 2A-53-524/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10847-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Rimvida Zubernienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- J. A., A. A.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant J. D., dalyvaujant ieškovės atstovui adv. R. G., atsakovų atstovui adv. V. R., apeliacine tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 2A-1830-524/2014, iškeltą pagal ieškovės R. P. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams J. A. ir A. A. dėl mainų sandorio pripažinimo, nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą gynimo bei atsakovų J. A. ir A. A. patikslintą priešieškinį ieškovei R. P. dėl įpareigojimo kompensuoti projektavimo darbus, ir ieškovės bei atsakovų apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-28 sprendimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: 1. Pripažinti sudaryta 2004 m. ieškovės ir atsakovų mainų sutartį šiomis sąlygomis: 1) ieškovė perleidžia atsakovams nuosavybėn gyvenamojo namo patalpas ir jų dalis, pažymėtas indeksais 1-12 (9,09 kv. m; 1-8 (1,00 kv. m); 1-3 (0,80 kv. m); 1-7 (7,50 kv. m), patalpose 1-3 ir 1-7 įrengiant nuosavybės dalis atskiriančią mūrinę sieną, kuri yra sienų tarp patalpų 1-11 ir 1-12 bei tarp patalpų 1-1 ir 1-10 tęsinys; 2) virš pirmajame aukšte naujai pastatytos bendraturčių nuosavybės dalis atskiriančios sienos atsakovų lėšomis įrengiama ieškovei bei atsakovams atitenkančias mansardos-palėpės nuosavybės dalis atskirianti mūrinė siena (mansardos atskyrimo ir pasidalijimo principas: mansarda-palėpė virš pirmojo aukšto naujai nustatytos ieškovės dalies nuosavybės teise priklauso ieškovei, o virš pirmojo aukšto naujai nustatytos atsakovų dalies – atsakovams), kaip nurodyta 2014 m. UAB „Kartografiniai projektai“ pastogės plane-projektiniame pasiūlyme; 3) už atsakovams perleidžiamą gyvenamojo namo nuosavybės dalį atsakovai perleidžia ieškovės nuosavybėn 47 kv. m dalį žemės sklypo ir nustato žemės sklypo dalių naudojimosi tvarką pagal 2014 m. vasario 12 d. UAB „Kartografiniai projektai“ žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalių naudojimo schemą; 2. Pripažinti ieškovės ir atsakovų nuosavybės teises į gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalis pagal teismo pripažintos mainų sutarties sąlygas; 3. Įpareigoti atsakovus savo lėšomis per du mėnesius nuo statybą leidžiančio dokumento gavimo dienos gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), mansardiniame aukšte bendraturčių nuosavybės dalis skiriančią sieną perstatyti į namo pirmajame aukšte nuosavybės dalis skiriančios sienos, esančios tarp patalpų 1-3 ir 1-2, tarp 1-1 ir 1-10, 1-7 ir 1-6, vietą (žymėjimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre suteiktą numeraciją), t. y. šią sieną perstatyti atitraukiant ją į atsakovų nuosavybės dalį 2,28 m atstumu pagal 2014 m. UAB „Kartografiniai projektai“ pastogės projektinį pasiūlymą. Pavėlavus vykdyti teismo sprendimą, už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną skirti atsakovams ieškovės naudai mokamą 50,00 Lt baudą; 4. Pripažinti ieškovei teisę atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektavimo darbus pagal UAB „Kartografiniai projektai“ 2014 projektinį pasiūlymą, jo pagrindu gauti projektavimo sąlygas, parengti techninį projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimo (pritarimo).
Atsakovai patikslintu priešieškiniu prašė teismo: 1. Pripažinti atsakovams teisę atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu v, rekonstrukcijos projektavimo darbus pagal UAB „Danės projektai“ 2014-03-25 projektinius pasiūlymus be ieškovės sutikimo; 2. Įpareigoti ieškovę kompensuoti atsakovams 3423,55 Lt už projektavimo darbus pagal 2012-10-24 projektavimo sutartį Nr. DP-12-48 per 14 kalendorinių dienų nuo atsakovės sumokėjimo pagal šią sutartį ir reikalavimo ieškovei išsiuntimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovų priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė ir atsakovai nėra perdavę viena kitai nuosavybėn jokių nekilnojamųjų daiktų. Tokią išvadą teismas padarė, nes ieškovė ir atsakovai nepateikė nei notarinės mainų sutarties, nei nekilnojamųjų daiktų priėmimo–perdavimo akto. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, šalys net žodžiu nėra susitarusios dėl nekilnojamųjų daiktų masės perdavimo vien kitai. Priešingai, šalys ginčijasi dėl turto dalių pasikeitimo atlikus rekonstrukciją ne tik teikdamos viena kitai raštus, bet ir reikšdamos viena kitai materialinius-teisinius reikalavimus. Teismo vertinimu, netenkinus ieškovės reikalavimo pripažinti 2004 m. sudarytą ieškovės ir atsakovų mainų sutartį, negali būti tenkinami išvestiniai reikalavimai. Teismas atmesdamas atsakovų priešieškinio reikalavimus konstatavo, kad šalys jau yra įvykdžiusios pastatų rekonstrukciją, pažeisdamos teisės aktų reikalavimus, todėl šalių prašymai leisti rekonstruoti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą be bendraturčio sutikimo, kai rekonstrukcija jau įvykdyta, yra teisiškai nepagrįsti (CK 4.103 straipsnis).
Šalies argumentai
Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti kaip nepagrįstą ir priimti priešingą sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino teisiškai reikšmingų aplinkybių apie realų šalių susitarimą dėl nekilnojamojo turto mainų. Ieškovė nurodo, kad mainų sandoris buvo sudarytas 2004 metais, nes šalys perdavė joms priklausančio turto dalis viena kitai valdyti, kas reiškia faktinį mainų sandorio sudarymą, ir dar, be to, iš karto patvirtinant tokio sandorio sudarymą, buvo atidalytos nuosavybės dalys gyvenamajame name sumūrijant bendrosios nuosavybės dalis skiriančias sienas. Pasak ieškovės, įstatymas nesieja nuosavybės teisės atsiradimo su notarinės sutarties sudarymu ar nekilnojamųjų daiktų priėmimo–perdavimo akto pasirašymu. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad šalių mainų sutartis nebuvo sudaryta įstatymo reikalaujama notarine forma ir tokia sutartis pagal CK 1.93 str. 3 d. negalioja. Dėl to ieškovė, įgyvendindama CK 1.93 str. 4 d. numatytą teisę, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama tokį negaliojantį sandorį pripažinti galiojančiu. Atsižvelgdama į tai ieškovė nurodo, kad teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes ir įstatyme nustatytas sąlygas, faktiškai nesant ginčo tarp šalių dėl mainų sutarties sudarymo 2004 metais, tokį sandorį privalėjo patvirtinti. Taip pat ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, be teisinio pagrindo atsiakęs patvirtinti mainų sutartį, nepagrįstai nesprendė kitų ieškinyje pareikštų reikalavimų.
Atsakovai apeliaciniu skundu prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-28 sprendimo dalį, kurioje atsakovų priešieškinis atmestas, ir bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo pripažinti ieškovei teisę atlikti projektavimo darbus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą bei bylos dalį dėl priešieškinio reikalavimų perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismui nusprendus bylos dalies negrąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, ieškinio reikalavimą pripažinti ieškovei teisę atlikti projektavimo darbus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą atmesti, o priešieškinį patenkinti visiškai. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuosavybės teisių į palėpę neturi nei ieškovė, nei atsakovai, o atsakovai turi tik daiktinę teisę (naudojimosi teisę) į visą palėpę. Toks neteisingas teismo aiškinimas turi esminę reikšmę sprendžiant rekonstrukcijos įteisinimo klausimus. Dėl to, atsakovų vertinimu, apeliacinės instancijos teismas turėtų dėl jo pasisakyti, nes toks aiškinimas turi reikšmę sprendžiant, kokį rekonstrukcijos įteisinimo variantą pasirinkti: tokį, kokio prašoma ieškiniu, ar tokį, kokio prašoma priešieškiniu, nes abi šalys rekonstrukcijos parinkimo variantą siejo su palėpės priklausomumu nuosavybės teisėmis. Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino tarp šalių kilusio ginčo esmę. Pasak atsakovų, atsakovai priešieškiniu nekėlė klausimo dėl projekto patvirtinimo ir statybą leidžiančio dokumento gavimo. Atsakovai prašė pripažinti jų teisę be ieškovės sutikimo atlikti projektavimo darbus. Dėl to teismas šį reikalavimą turėjo išsamiai išnagrinėti, o to nepadarė. Pasak atsakovų, tai leidžia konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.
Byloje nustatyta, kad šios bylos šalys yra ginčo žemės sklypo, gyvenamojo namo bendraturtės, t. y. Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas įrodo, kad ieškovė nuosavybės teise valdo 73/100 dalis ginčo gyvenamojo namo, garažo ir kitų statinių bei 499/1372 dalis ginčo žemės sklypo, o atsakovė – 27/100 dalis gyvenamojo namo, kitų statinių, ūkinį pastatą ir 873/1372 dalis ginčo žemės sklypo (t. 1, b. l. 10–15).
Dėl ieškovės apeliacinio skundo dalių dėl mainų sandorio, nuosavybės teisės dalių pripažinimo
Ieškovė, kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad tarp šalių 2004 m. įvyko mainų sandoris dėl ieškinyje nurodytų patalpų ir žemės sklypo dalies bei palėpės ir prašė pripažinti ieškovei nuosavybės teises į ginčo gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalis pagal teismo pripažintos mainų sutarties sąlygas, tačiau akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pagal tokį reikalavimą negalėjo teisingai išnagrinėti bylos, nes ieškovė privalo jį tikslinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek bendroji CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, tiek ir specialioji – pirkimui–pardavimui ir mainų sandoriui taikoma CK 6.309 straipsnyje įtvirtinta teisės norma reglamentuoja ieškovės įrodinėjamus teisinius santykius (CK 6.432 str.). CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Teismui pripažinus sandorį galiojančiu, po to notarine tvarka įforminti tokį sandorį nebereikia. Pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja kitai šaliai perduoti daiktą mainais už kitą daiktą, mainų sutarčiai taikomos pirkimo–pardavimo sutarčiai taikomos taisyklės, mainų sutarties atveju abi šalys laikomos perduodamų daiktų pardavėjomis ir gaunamų daiktų pirkėjomis (CK 6.432 str.). CK 6.309 straipsnyje, reglamentuojančiame pirkimą–pardavimą, nustatyta, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas–pardavimas. Kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą. Abi šios – bendroji, CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, ir specialioji – pirkimui–pardavimui taikoma CK 6.309 straipsnyje įtvirtinta – teisės normos reglamentuoja sutarties šalių santykius. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo–pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 str.). Nustačius, kad šalys atlieka pirkimo–pardavimo sutarčiai būdingus veiksmus, konstatuotina, kad jos būtent ją ir vykdo. Byloje nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėja, kad įvykdė mainus. Mainų sutarties pagrindinis tikslas, skirtingai nei pirkimo–pardavimo sutarties atveju, – šalių siekis ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančią pinigų sumą, bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą, išsiskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios jį įgyjančiai šaliai yra svarbios ir priimtinos. Todėl ieškovė įrodinėdama buvus sudarytą nekilnojamųjų daiktų mainų sandorį 2004 metais privalėjo tiksliai ieškinyje identifikuoti mainomus nekilnojamuosius daiktus pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymą, kurio 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jame registruojami tie nekilnojamieji daiktai, kurie suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris: 1) žemės sklypai; 2) statiniai; 3) butai daugiabučiuose namuose; 4) patalpos. Nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Tokia įstatymo redakcija galiojo nuo 2003-06-13, t. y. įrodinėjamo sandorio sudarymo metu. Todėl šioje byloje konstatuotina, jog ieškovės įrodinėjami mainai negalimi, nes byloje nustatyta, kad palėpė niekada nebuvo inventorizuota, įrodinėjama mainomo žemės sklypo dalis nebuvo nustatyta paminėto įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismo sprendimas dėl įrodinėjamu sandorio metu suformuotų nekilnojamųjų daiktų negalės būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, apskaičiuojant bendrosios nuosavybės dalis po bendro daikto (pavyzdžiui – palėpės) pertvarkymo, bendraturčiui, padidinusiam savo nuosavybę bendrosios nuosavybės sąskaita, pasikeičia dalys bendrojoje nuosavybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2005). Tačiau tokį nuosavybės teisės dalių pasikeitimą turėjo nurodyti ieškovė ieškinyje ir pateikti įrodymus, nes ieškovė trečiu savo reikalavimu prašo pripažinti ieškovei kitas nuosavybės teisės dalis po jos įrodinėjamų mainų, tačiau jokių įrodymų šiam reikalavimui pagrįsti nepateikė. Be to, iš ieškovės atstovo paaiškinimo, bylos medžiagos darytina išvada, jog bendraturčių nuosavybės teisės dalys keisis ir dėl naujų priestatų prie bendro namo statybos, o ne dėl įrodinėjamų mainų, todėl šioje byloje darytina išvada, jog šalys iš esmės buvo susitarusios dėl bendro namo rekonstrukcijos, siekdamos sukurti du atskirus butus. Ieškovė neidentifikavo nė vieno padalyto ir mainomo objekto, nes nenurodė nė vienos patalpos ir žemės sklypo unikalaus numerio bei palėpės ir žemės sklypo konkrečių dalių po padalijimo. Šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo netikslinga, nes teisėjų kolegija, įvertinusi šalių dėstomas faktines aplinkybes, šalių procesinius dokumentus, t. y. priešieškinį, daro išvadą, jog esminis ginčas šioje byloje vyksta dėl neįregistruotos palėpės patalpų naudojimo tvarkos pakeitimo, nes priešieškinyje (t. 1, b. l. 144) atsakovai pripažįsta aplinkybę, jog ieškovė atsakovams perleido 18,39 kv. m patalpą pirmame aukšte, o atsakovai perleido 49,39 kv. m palėpės bei apie 47 kv. m žemės sklypo. Todėl įvertinusi šalių dėstomas faktines aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog šalys, neturėdamos teisės susitarti ne dėl mainų, faktiškai tarėsi dėl kitos naudojimosi tvarkos nustatymo bei dėl atsidalijimo ir dėl to įvyksiančios viso namo rekonstrukcijos, po kurios bus sukurtas dviejų atskirų butų namas.
Civilinėje byloje yra svarbu nustatyti ginčo esmę, t. y., kokia esminė suinteresuoto asmens teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti byloje ir turi būti apginti, t. y. dėl ko tarp šalių kyla esminis ginčas. Iš šalių atstovų paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad ginčo dėl pirmo aukšto patalpų, kurios faktiškai pertvarkytos pagal planą (t. 1, b. l. 18), nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog esminis ginčas byloje vyksta dėl palėpės dalies, nurodytos ieškinyje, t. y. dėl jos 2,28 metro, nes ieškovė nurodo, jog atsakovės faktiškai jau pastatyta pertvara palėpėje turėtų būti perstumta 2,28 metro atstumu, t. y., kad sutaptų su pirmame aukšte naujai įrengta mūrine siena (t. 1, b. l. 122–126).
Dėl palėpės
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Minėta, tokia pareiga, esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas, nagrinėjamos bylos atveju – ieškovams. Šioje byloje nustatyta, kad ginčo name nebuvo atlikti pastogės kadastriniai matavimai ir ji nebuvo suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Tokio reikalavimo ieškovė ieškinyje nepareiškė. Pažymėtina, kad po žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 153 punktu pateikta pastaba, kad pastogės (palėpės) kadastriniai matavimai neatliekami, išskyrus tuos atvejus, kai butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausanti bendrojo naudojimo patalpa – pastogė (palėpė) suformuojama atskiru nekilnojamojo turto objektu. Taigi, siekiant palėpę – bendrojo naudojimo patalpą, valdomą bendrosios dalinės nuosavybės teise, – suformuoti atskiru nekilnojamojo turto objektu, būtina atlikti jos kadastrinius matavimus ir suformuoti kadastrinių matavimų bylą. Šioje byloje pagal paminėtas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovė neįrodė, jog ji palėpe naudojosi iki faktiškai atliktos ginčo rekonstrukcijos, todėl šioje byloje esminę teisinę reikšmę turi šios patalpos teisėto naudojimosi faktas. Tam tikros izoliuotos erdvės gyvenamojo namo pastate, tarp jų ir palėpės, priskyrimą prie bendrai visų ar individualiai naudojamos lemia jos funkcinis ryšys su butais ar konkrečia patalpa arba egzistuojantis šių patalpų priskyrimo faktas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-530/2009; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2007; 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004). Šioje byloje atsakovė įrodė, jog ji 2002-05-31 pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo nuosavybės teisę į dalį ginčo namo iš J. J. (t. 1, b. l. 48), sutarties 14 p. buvo nurodyta, jog atsakovė naudosis laiptais į pastogę ir visa pastoge virš I-ojo aukšto. Ši naudojimosi pastoge tvarka buvo perkelta iš 1978-01-27 dovanojimo sutarties (t. 1, b. l. 74) ir iš 1985-02-05 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo (t. 1, b. l. 67–68), kuriame konstatuota, kad J. J. visa palėpės patalpa naudojasi teisėtai ir tokia naudojimosi tvarka yra privaloma ieškovei. Byloje nustatyta, jog atsakovė iš esmės sutiko pakeisti naudojimosi tvarką palėpėje ir leisti jos dalimi naudotis ieškovei, kuri iš esmės pageidautų naudotis didesne palėpės dalimi, nei atsakovė siūlo, todėl akivaizdu, jog tarp šalių turi būti išspręstas ginčas dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo, o esant galimybei – ir dėl atsidalijimo, nes akivaizdu, jog abi šalys to siekia ir toks ieškinys turi būti pareikštas kitoje byloje, nes šios bylos nagrinėjimo pagrindas ir dalykas yra kitas. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad 2010-02-18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje kasacinis teismas išaiškino teismams, kad atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti, ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).
Dėl atsakovės apeliacinio skundo ir ieškovės apeliacinio skundo dėl pripažinimo ieškovei teisės atlikti rekonstrukcijos projektavimo darbus pagal UAB ,,Kartografiniai projektai“ be atsakovės sutikimo ir įpareigojimo perstatyti sieną mansardoje
Motyvuojamoji dalis
Šios šalių apeliacinių skundų dalys tenkintinos.
Šioje byloje ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti ieškovei teisę be atsakovės sutikimo atlikti ginčo namo rekonstrukcijos projektavimo darbus pagal UAB ,,Kartografiniai projektai“ projektinį pasiūlymą (t. 1, b. l. 122–127), o atsakovai patikslintu priešieškiniu prašė pripažinti atsakovams teisę be ieškovės sutikimo atlikti ginčo namo rekonstrukcijos projektavimo darbus pagal UAB ,,Danės projektai“ projektinius pasiūlymus (t. 1, b. l. 146). Pirmosios instancijos teismas šių projektinių pasiūlymų neanalizavo konstatuodamas, jog faktiškai rekonstrukcija yra jau įvykdyta, tačiau tokia pozicija yra nepagrįsta suformuota kasacinio teismo praktika.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėta gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija ir remontas gali būti legalizuoti tik esant dviejų būtinųjų juridinių faktų sutapčiai: pirma, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų; antra, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti remonto rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2008). Pirmasis faktas konstatuojamas suinteresuotiems asmenims išreiškiant sutikimą su statybos darbais, o antrojo konstatavimas yra atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų prerogatyva. Dėl to bendraturčiai savo poziciją, kad nesutinka su numatomais statybos darbais, turėtų pagrįsti, įrodinėdami, kokios jų teisės ir teisėti interesai, o ne viešosios teisės normos būtų pažeisti atliekant numatomus statybos darbus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios bylos įrodymus, nustatė, kad šioje byloje nebuvo analizuojama šalių teisė pradėti rekonstrukcijos darbus, t. y. pradėti jos įteisinimo procedūrą. Šioje bylos dalyje šalys pagal pateiktus jų projektinius pasiūlymus turėtų įrodinėti esminius jų bendrosios nuosavybės teisės pažeidimus, sudarančius pagrindą atsisakyti duoti sutikimą bendraturčiui atlikti bendro namo rekonstrukcijos projektavimo darbus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, ar šalių atsisakymai duoti sutikimą atlikti projektavimo darbus yra motyvuoti, pirmosios instancijos teismas turėtų analizuoti abu šalių pateiktus projektus ir nustatyti, kuris projektas labiausiai atitiktų bendraturčių interesus, t. y. jų teisę rekonstruoti bendrą namą, ir nesieti atsisakymo duoti sutikimą su jau įvykdytais projektiniais darbais, nes, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, įvykdyta rekonstrukcija yra neteisėta. Tačiau šioje bylos dalyje analizuotinas ne rekonstrukcijos teisėtumas, o šalių, kaip bendraturčių, teisė rekonstruoti bendrą namą.
Šioje byloje paminėti šalių paaiškinimai, įrodymai įrodo, jog abi šalys siekia ginčo namo rekonstrukcijos, po kurios turėtų būti pakeistos jų nuosavybės teisių dalys ir sukurti atskiri butai.
Statybą leidžiantis dokumentas statinio rekonstravimo atveju yra leidimas rekonstruoti statinį (Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 dalis, 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiam leidimui gauti turi būti pateikti dokumentai, išvardyti Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje. Tarp šių dokumentų nurodyti statinio bendraturčių sutikimas ir žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise (Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 ir 6 punktai). Šioje byloje nustatyta, kad šalys siekia bendro namo rekonstrukcijos, ieškovė ieškinyje nurodo savo nesutikimo motyvą tik dėl mansardiniame aukšte faktiškai jau pastatytos sienos vietos, nes savo reikalavimą suformulavo teismui, ir prašo įpareigoti atsakovę perstatyti šią sieną. Dėl kitų patalpų ieškovė ginčo nekelia ir taip pat teikia savo rekonstrukcijos projektą. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo sprendimo nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo šalių pateiktų projektų, todėl ši teismo sprendimo dalis nelaikytina pagrįsta. Apeliacinės instancijos teisme ši bylos dalis negalėjo būti išnagrinėta, nes pirmosios instancijos teismas šio ginčo tarp šalių nesprendė, projektinių pasiūlymų neanalizavo, todėl šią bylos dalį išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 str.). Nagrinėjant šią bylos dalį iš naujo atkreiptinas dėmesys, kad bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip, nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, neturi būti pažeisti atitinkamų higienos standartų sąlygojami dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos, kt. (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis). Projektas, kuriam reikalingas bendraturčio sutikimas, bus tik pirminis etapas, jei dėl kitų rekonstrukcijos etapų, kuriems reikalingi bendraturčių sutikimai, šalys nesusitars, jų ginčas galės būti nagrinėjami teisme.
Ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovės faktiškai jau pastatyta pertvara palėpėje turėtų būti perstumta 2,28 metro atstumu, t. y., kad sutaptų su pirmame aukšte naujai įrengta mūrine siena, tačiau šis ieškinio reikalavimas perduotinas nagrinėti iš naujo, nes yra susijęs su šalių teikiamais projektiniais pasiūlymais. Tik nustačius, kuris projektas labiausiai atitinka šalių interesus, bus galima išspręsti ir šį ieškovės reikalavimą.
Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso normas, nes ši sprendimo dalis yra be motyvų, todėl bylos dalis perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 329 str. 2 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-28 sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškinys dėl mainų sandorio pripažinimo, nuosavybės teisės dalių pripažinimo, palikti nepakeistas.
Panaikinti sprendimo dalis, kuriomis atmestos ieškinio dalys dėl pripažinimo ieškovei teisės atlikti rekonstrukcijos projektavimo darbus pagal UAB ,,Kartografiniai projektai“ be atsakovės sutikimo, įpareigojimo perstatyti sieną mansardoje ir atmestas priešieškinis, ir šias bylos dalis perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.